Nr. 3P-1141/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05895-2017-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. liepos 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2019 m. liepos 1 d. gautu ieškovės K. S. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamų procesinių sprendimų vykdymą,
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimas atmesti ieškinį dėl termino palikimui priimti pratęsimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. 3P-1141/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05895-2017-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. liepos 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2019 m. liepos 1 d. gautu ieškovės K. S. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamų procesinių sprendimų vykdymą,
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimas atmesti ieškinį dėl termino palikimui priimti pratęsimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės kasaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad teismai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties taikymą, nukrypo nuo teismų praktikos, netinkamai vertino aplinkybes ir pripažino, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą palikimui priimti. Be to, teismais neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ieškinio senaties terminui nustatyti. Prašymas atnaujinti terminą yra procedūrinis, todėl jam netaikomas ieškinio senaties terminas. Teismai, taikydami senatį, pažeidė viešąjį interesą, kadangi atmestus ieškovės reikalavimą, lieka galioti situacija, kai praėjus 23 m. po palikėjos mirties, 2017 m. kovo 23 d. jos palikimą priėmė atsakovas (kaip sūnus) pagal pareiškimą, nors terminas palikimui atnaujinti jam nebuvo teismo atnaujintas. Teismai pažeidė teismų nepertraukiamumo principą (CPK 16 straipsnis), nes bylą pradėjo nagrinėti teisėja O. Šinkarenko, kuri išsiuntė šalims ieškinio pareiškimą, tačiau 2017 m. kovo 22 d. prezidentės dekretu buvo atleista iš darbo nuo 2017 m. liepos 1 d. nepratęsiant jos įgaliojimų. Taip įsikišus prezidentei buvo pažeistas bylų nagrinėjimo nepertraukiamumo principas, teisėjas buvo pakeistas „tinkamu“ teisėju, kuris pažeidinėjo proceso ir materialiosios teisės normas.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo turiniu, skundžiamo procesinio sprendimo motyvais, daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies nustatytų kriterijų kasacijai. Nors kasaciniame skunde įvardijamos netinkamai taikytos materialiosios teisės normos, tačiau skundo argumentais neformuluojamos netinkamo teisės aiškinimo ir taikymo problemos. Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas faktinių aplinkybių vertinimu ir interpretavimu. Nukrypimas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos grindžiamas cituojant kasacinio teismo nutartis, tačiau išsamiais teisiniais argumentais nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl to ieškovės kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas stabdyti skundžiamų procesinių sprendimų vykdymą (ieškovės įvardytas kaip prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones) nesvarstytinas.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Antanas Simniškis
