Civilinė byla Nr. 3K-3-130-611/2015
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-02523-2012-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 114.9.6.2; 114.11; 121.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. P. ir V. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje ieškovų J. P. ir V. P. ieškinį atsakovui UAB „Norvegijos kontaktai“ dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo UAB „Dainarita“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimą ir kitos šalies teisę pateikti savo nuomonę dėl jų, pažeidimo, taip pat įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo šioje byloje klausimai.
Ieškovai J. P. ir V. P. prašo priteisti iš atsakovo UAB „Norvegijos kontaktai“ 19 322,07 Lt (5596,06 Eur) nuostolių, patirtų šalinat nustatytus nekilnojamojo turto defektus, atlyginimą, 847 Lt (245,31 Eur) už atliktą ekspertizę, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2011 m. birželio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrąja jungtine nuosavybės teise ieškovai įsigijo iš atsakovo 464/928 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir patalpą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Butas buvo nebaigtame statyti pastate lA2b (76 proc. baigtumas). Pradėjus buto vidaus apdailos darbus, ieškovai buvo statybos specialistų įspėti apie galimus pirmojo aukšto perdangos monolitinio ruožo trūkumus. 2011 m. liepos 26 d. VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras, atlikęs dalinę buto konstrukcijų ekspertizę, nustatė, kad gyvenamojo namo, kuriame yra butas, pirmojo aukšto perdanga įrengta nesilaikant Statybos techninio reglamento (toliau – STR) 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ reikalavimų, monolitinį ruožą būtina ardyti prieš tai išardžius dalį antrojo aukšto pertvarų, kurios buvo nutinkuotos ir kuriose įrengta elektros instaliacija; kad siena tarp butų pastatyta nesilaikant techninio projekto reikalavimų – vietoj pilnavidurių plytų mūro siena pastatyta iš keramzitbetonio blokelių; sienoje padaryta anga židiniui netinkama, būtina įrengti naują kaminą; vienos ventiliacijos angos, pažymėtos projekte, nėra, neišspręstas patalpos vėdinimo klausimas. Ieškovų pakviestas specialistas ekspertizės akto pagrindu 2011 m. rugsėjo 26 d. surašė defektinį aktą Nr. 01/2011/09/26 ir prie jo pridėjo sąmatą, pagal kurią nustatytų trūkumų šalinimas ir su tuo susijusių darbų atlikimas įvertintas 19 322,07 Lt (5596,06 Eur) su PVM. Kadangi ieškovams buvo perduotas nekilnojamasis turtas (butas) su paslėptais trūkumais (nors atsakovas pirkimo–pardavimo sutartimi garantavo, kad tokių nėra), ieškovai turi teisę į nuostolių atlyginimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 23 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovams iš atsakovo UAB „Norvegijos kontaktai“ 18 441,53 Lt (5341,04 Eur) nekilnojamojo turto trūkumų nustatymo ir šalinimo išlaidų atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad pagal Statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. 11-108, atlikus esamų PK 72 plokščių apkrovos skaičiavimus, nustatyta, jog monolitinio ruožo plokščių apkrova netenkina STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ reikalavimų; kad monolitinį ruožą būtina ardyti, prieš tai išardžius dalį antrojo aukšto pertvarų, kurios jau nutinkuotos ir jose įrengta elektros instaliacija. Taip pat nurodyta, kad pagal dvibučio gyvenamojo namo techninį projektą (projekto vadovas N. Varnas) siena tarp butų turėjo būti sumūryta iš pilnavidurių plytų, 38 cm storio (pirmojo aukšto sąramų planas), tačiau pastatyta iš keramzitbetonio blokelių, toje sienoje palikta anga židiniui netinka, būtina įrengti židiniui naują kaminą; projekto pirmojo aukšto sąramų plane pažymėtos ventiliacijos angos išvis nėra, neišspręstas bendros patalpos – 38,23 kv. m – vėdinimo klausimas. Ekspertizės aktu nustatyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirmojo aukšto perdangos monolitinis ruožas neatitinka STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ bei STR 2.01.01(l):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimų; antrojo aukšto pertvarų ardymas ir atstatymas, naujo perdangos monolitinio ruožo, židinio dūmtraukio įrengimo preliminari kaina – 13 453,28 Lt (3896,34 Eur). Statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikaciją turintis A. A. sudarė sąmatą; pagal jo atliktus skaičiavimus, nustatytų trūkumų šalinimas ir su tuo susijusių darbų atlikimas įvertintas 19 322,07 Lt (5596,06 Eur) su PVM.
Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo paaiškinimus, kitus įrodymus – projektuotojo N. V. 2010 m. parengtą dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninį projektą, kurio pagrindu 2010 m. rugsėjo 14 d. išduotas statybos leidimas Nr. LNS-21-100913-00946, 2011 m. balandžio 20 d. Atliktų darbų perdavimo aktą, sprendė, kad, kilus šalių ginčui dėl netinkamai įrengto perdangos monolitinio ruožo, trečiojo asmens UAB „Dainarita“ (atliko statybos darbus) pateiktas kitoks nei projekte pirmojo aukšto perdangos planas (nurodytas kitoks perdangos plokščių stiprumas – PK 72-15-8 ir PK 72-12-8), pateiktas papildomas (nepatvirtintas su techniniu projektu) perdangos planas – kolona ir jos brėžinys, yra sudaryti vėliau, ir atlikdama statybos darbus UAB „Dainarita“ šiais naujais brėžiniais ir sprendiniais negalėjo vadovautis. Kilus abejonių, ar pirmo aukšto perdanga įrengta iš kitokio stiprumo plokščių, nei nurodyta patvirtintame projekte, ir dėl to ieškovų pateiktas statinio dalinės ekspertizės aktas galimai paremtas klaidingais duomenimis ir skaičiavimais, šioms aplinkybėms nustatyti atsakovas neprašė skirti statybos teismo ekspertizės. Teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė ieškovų nurodyto jiems parduoto daikto – gyvenamojo namo perdangos trūkumų, kitų eksperto nustatytų trūkumų – neįrengtos ventiliacijos angos, dėl kurios nėra išspręstas svetainės vėdinimo klausimas, taip pat kad sienoje, pastatytoje iš keramzitinių blokelių (o ne kaip nurodyta projekte – iš pilnavidurių plytų), palikta anga židiniui netinka (būtina įrengti naują kaminą). Kadangi ventiliacijos ir židinio dūmų kanalo angos pagal projektą turėjo būti išmūrytos atliekant mūro darbus, tai teismas atmetė atsakovo argumentus, kad svetainės vėdinimo klausimas ir židinio angos įrengimas nebuvo būtinas iki namo pardavimo ieškovams ir kad šiuos darbus ieškovai galėjo atlikti patys. Tiek perdangos, tiek sienų viduje esančių angų netinkamas įrengimas yra paslėpti trūkumai, kurie ne statybos srities specialistui nėra akivaizdūs ir lengvai suprantami. Atsakovui neįrodžius aplinkybių, šalinančių jo atsakomybę dėl ieškovams perduoto netinkamos kokybės daikto (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 176–178, 185 straipsniai), ir paaiškėjus, kad atlikti statybos darbai neatitinka statybos techninių reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kad ieškovai pirko nebaigtos statybos butą, teismas sprendė, jog jie turi teisę reikalauti, kad atsakovas kompensuotų ginčo statinio trūkumų pašalinimo išlaidas.
Teismas nurodė, kad nuostolių dydį ieškovai grindė specialisto A. A. sudaryta sąmata, pagal kurią bendra defektų šalinimo darbų kaina – 19 322,07 Lt (5596,06 Eur). Visi defektų šalinimo darbai atlikti UAB „Tekanas“ iki 2011 m. gruodžio 15 d., t. y. iki ieškinio padavimo teismui dienos, darbų reali vertė 20 876,96 Lt (6046,38 Eur) (abipusiu susitarimu mokėjimas atidėtas, liudytojas D. K. pasirašė vekselį). Teismo vertinimu, apmokėjimas už atliktus defektų šalinimo darbus nėra esminis sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, nes įstatyme nenustatyta, kad atlyginamos tik jau turėtos išlaidos (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tiek pagal specialisto A. A. sudarytą darbų sąmatą, tiek pagal UAB „Tekanas“ Atliktų darbų aktą į atliktų darbų vertę buvo įskaičiuoti ir lubų glaistymo (565,99 Lt-163,92 Eur) bei lubų ir sienų dažymo darbai (1161,55 Lt-336,41 Eur), kurie prieš šalinant nustatytus defektus dar nebuvo atlikti ir jų atlikti iš naujo nereikėjo. Teismas mažino ieškovams priteistiną nuostolių atlyginimą atskaitydamas šių darbų kainą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti; pakeitė teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija atmetė atsakovo prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (dėl kitoje civilinėje byloje teismo paskirtos ekspertizės išvadų pateikimo); CPK 321 straipsnio 1 dalies, 322 straipsnio pagrindu konstatavo, kad šalys dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, davė savo paaiškinimus ir teikė įrodymus dėl visų bylos aplinkybių, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas.
Teisėjų kolegija rėmėsi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Mercbusas“ v. UAB,,Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010), CK 6.327 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, 6.333 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6.399 straipsniais, nurodė, kad, gavus bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, UAB „Dainarita“ pateikė kitoje civilinėje byloje atliktos teismo statybinės ekspertizės aktą, prašė prijungti prie civilinės bylos. Teismo statybinės ekspertizės aktas surašytas 2013 m. gegužės 17 d., taigi šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl teisėjų kolegija, siekdama teisingai išnagrinėti bylą, ekspertizės aktą priėmė (CPK 314 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu dalyvaujantiems byloje asmenims buvo žinoma, kad 2012 m. birželio 15 d. UAB „Norvegijos kontaktai“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Dainarita“ prašydama sumažinti bendrovių sudarytos statybų rangos sutarties dėl dvibučių gyvenamųjų namų pastatymo žemės sklype (duomenys neskelbtini) atliktų darbų kainą atskaitant defektų šalinimo išlaidas (civilinė byla Nr. 2-489-173/2014). Teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi paskyrė statybos teismo ekspertizę; ekspertizės aktas surašytas 2013 m. gegužės 17 d., Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 4 d. sprendimu (įsiteisėjęs) ieškinį atmetė, nustatęs, kad UAB „Dainarita“ statybos darbus atliko kokybiškai, nenukrypdama nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, statybos darbų rodiklių. Abiejose bylose tirtos analogiškos faktinės aplinkybės dėl buto (duomenys neskelbtini) atliktų statybos darbų trūkumų – neatitikties projektinei dokumentacijai, tačiau Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimas nagrinėjamoje byloje neturi prejudicinės galios, nes bylose dalyvavo skirtingi proceso dalyviai (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nurodytas teismo sprendimas atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus, todėl vertintinas kartu su kitais šioje byloje surinktais įrodymais.
2013 m. gegužės 17 d. teismo statybinės ekspertizės akte Nr. 2-824-173/2013 ir nurodytame Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės, tiesiogiai susijusios su įrodinėjimo dalyku šioje byloje, – 2013 m. sausio 30 d. VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 13-03/01 atsisakyta 2011 m. liepos 26 d. dalinės ekspertizės akto Nr. 11-108 išvadų: 1) dėl pirmojo aukšto perdangos ir monolitinių ruožų neatitikties STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ reikalavimams ir STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimams; 2) dėl statybos darbų trūkumų. Nurodytoje byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirmojo aukšto perdangos monolitiniai ruožai atitinka teisės aktų reikalavimus, monolitinio ruožo tvirtinti kolona nereikia, nes perdangos plokštės yra PK 72-15-8 ir PK 72-12-8; siena tarp butų nebūtinai turėjo būti sumūryta iš pilnavidurių plytų, abu konstruktyvai adekvatūs; židinio dūmtraukio anga atitinka reikalavimus; ventiliacijos angos įrengtos pagal projektą, statybos darbų trūkumai galėjo būti pastebėti atliktų darbų perdavimo–priėmimo metu, jeigu tie trūkumai būtų buvę. Nurodytoje byloje teismas, įvertinęs šias teismo ekspertizės išvadas, sprendė, kad UAB „Dainarita“ statybos darbus atliko kokybiškai, nenukrypdama nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad neturi pagrindo nesutikti su 2013 m. gegužės 17 d. teismo statybinės ekspertizės išvadomis, juolab kad jas jau yra įvertinęs teismas ir jų pagrindu yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras pateikė teismui statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. 13-03/01, kuriame nurodyta, kad didžioji dalis VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2011 m. liepos 26 d. Statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 11-108 neatitinka tikrovės, padaryta išvada, kad dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naujo dūmtraukio įrengimas – 2235,97 Lt. Pirmosios instancijos teismas šio įrodymo nevertino, rėmėsi ankstesniu ieškovų pateiktu VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2011 m. liepos 26 d. statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 11-108, nors teismo posėdžio metu liudytojas V. L. nurodė, kad jo atlikta ir ieškovų pateikta teismui statinio dalinė ekspertizė netiksli, konsultacinio pobūdžio, neatitinka tikrovės. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovai (pirkėjai) neįrodė, jog atsakovas pažeidė pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, t. y. pardavė netinkamos kokybės (su statybos darbų trūkumais) nekilnojamąjį daiktą, todėl neturi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos teisės reikalauti, kad atsakovas atlygintų jų turėtas išlaidas šalinant daikto trūkumus.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovai prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl naujo įrodymo priėmimo ir vertinimo. Apeliacinės instancijos teisme jau po apeliacinių skundų padavimo į bylą buvo pateiktas naujas įrodymas – teismo statybinės ekspertizės, atliktos kitoje civilinėje byloje, į kurios nagrinėjimą ieškovai nebuvo įtraukti byloje dalyvaujančiais asmenimis, aktas. Šio įrodymo pagrindu apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė kardinaliai priešingą sprendimą – atmetė ieškinį. Kitoje civilinėje byloje ekspertizė atlikta remiantis tik joje surinktais dokumentais, kurių nei apimtis, nei turinys ieškovams nežinomi. Ieškovai apie tokio ekspertizės akto egzistavimą sužinojo tik gavę apeliacinės instancijos teismo nutarties kopiją, tik tada susipažino su jo turiniu. Ieškovų nuomone, nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo ne dėl materialinių teisinių santykių ar teisių pripažinimo, o dėl trūkumų nustatymo, todėl CPK 279 straipsnis negali būti taikomas ir kitoje civilinėje byloje priimtas sprendimas negali turėti prejudicinės galios. Teismo statybinės ekspertizės, atliktos kitoje civilinėje byloje dėl to paties objekto, aktas neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, nes nebuvo išnagrinėtas bei įvertintas teismo posėdyje CPK nustatyta tvarka kartu su kitais įrodymais, laikantis CPK 183 straipsnyje nustatytų įrodymų tyrimo betarpiškumo, žodiškumo ir bylos nagrinėjimo koncentruotumo principų. Apeliacinės instancijos teismas apie naujo įrodymo prijungimą ieškovų neinformavo, neišklausė jų nuomonės dėl šio įrodymo prijungimo, jo betarpiškai netyrė, nesudarė galimybių ieškovams susipažinti su aptariamo įrodymo turiniu, pateikti dėl to savo pastabas ar kitus, šį aktą galbūt paneigiančius įrodymus, bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Ieškovai remiasi CPK 182 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad jie kitoje civilinėje byloje nedalyvavo ir neturėjo galimybių susipažinti su bylos medžiaga, o teismo sprendimas, pagrįstas toje byloje atliktos teismo statybinės ekspertizės aktu, sukelia teisinius padarinius ieškovams. Tai reiškia, kad dėl nurodyto teismo sprendimo ieškovai nebeturi teisės kreiptis į teismą ir ginti savo teises prašydami atlyginti nuostolius už parduotą nekokybišką daiktą.
Ieškovų nuomone, negali turėti prejudicinės galios ir kitoje civilinėje byloje atliktos teismo statybinės ekspertizės aktas. Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs naujus įrodymus, privalo juos tirti ir vertinti nagrinėdamas bylą iš esmės žodinio proceso tvarka. CPK 324 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis šio kodekso 314 straipsniu, juos pripažįsta galimais priimti ir tirti. Žodinio proceso atvejais ištyrus įrodymus, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę išdėstyti savo nuomonę baigiamosiose kalbose (CPK 324 straipsnio 4 dalis). Nepaisant to, kad apeliacinės instancijos teismui suteikta diskrecijos teisė pačiam nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo, nurodytame straipsnyje įvardijama ir išimtis, kai žodinį nagrinėjimą skirti apeliacinės instancijos teismui privaloma, t. y. tais atvejais, kai teismas priima naujus įrodymus CPK 314 straipsnio tvarka. Taigi tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas nusprendžia priimti ir prijungti naujus įrodymus (kas paprastai apeliacinės instancijos teisme neleidžiama), tai privaloma juos tinkamai ištirti bei įvertinti.
Ieškovų teigimu, prijungus prie bylos teismo statybinės ekspertizės aktą, nagrinėjamoje byloje yra du iš esmės priešingi ekspertizių aktai. Tokiu atveju teismas turėjo imtis priemonių prieštaravimams pašalinti, o nusprendęs remtis vienu iš įrodymų, turėjo argumentuotai pasisakyti, kodėl atmeta kitą. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino V. L. parodymus. V. L. teismo posėdyje nurodė, kad jam buvo pateikti dokumentai, kuriuose nurodytas 6 cm perdangų plotis, o vėliau byloje trečiasis asmuo pateikė duomenis (projektą), siekdamas įrodyti, kad faktiškai buvo suklotos 8 cm storio perdangos. Dėl šios priežasties V. L. teismo posėdyje nurodė, kad, esant kitokiems duomenims, nei buvo jam pateikta ieškovų (projektas), reikėtų tikslinti aktą bei atlikti naujus skaičiavimus. Tačiau šioje byloje niekas nenustatė, kokio iš tiesų pločio perdangos buvo realiai (faktiškai) panaudotos statybos metu ieškovų įsigytame bute. Todėl vienareikšmiškai teigti, kad perdangos buvo sudėtos 8 cm pločio, nėra pagrindo, nes patvirtintame projekte buvo nurodytos 6 cm storio perdangos, jokių projekto pakeitimų vėliau įteisinta nebuvo, ieškovai (kaip pirkėjai) tokių duomenų negavo, nors laikančiosioms konstrukcijoms projekto pakeitimo procedūra yra būtina. Teismo statybinę ekspertizę atlikusi ekspertė taip pat pažymėjo, kad keičiant atitinkamas konstrukcijas turėjo būti viskas įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovai iš atsakovo gavo tik tuos duomenis, kuriuos pateikė teismui, t. y. kuriuose nurodyta, kad perdangos yra 6 cm pločio. Trečiojo asmens į bylą pateikti nauji duomenys – planai su kitokiais parametrais bei įvairios deklaracijos ir atitikčių sertifikatai – nebuvo įteisinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, nemotyvavo tokio sprendimo. Ieškovų nuomone, turėjo būti skiriama papildoma arba kompleksinė ekspertizė, kurios metu, tikėtina, turėtų būti ardoma apdaila ir realiai įsitikinama, kokio storio perdanga (6 cm ar 8 cm) buvo panaudota. Skiriant tokią ekspertizę turi būti sudarytos sąlygos abiem bylos šalims suformuluoti klausimus ekspertui, užduoti klausimus po ekspertizės atlikimo ir t. t. (šalių procesinio lygiateisiškumo principas). Ieškovų nuomone, faktiškai teismo sprendimas buvo priimtas už akių. Ieškovų samdytas ekspertas ne tik susipažino su pateiktais dokumentais, bet ir apžiūrėjo objektą vietoje ir jį fotografavo. Tikėtina, kad savo srities profesionalas būtų nesunkiai pastebėjęs kokius nors neatitikimus, kaip šiuo atveju – storesnę, nei nustatyta projekte, perdangą, nes jo užduotis buvo įvertinti, ar esama perdanga atlaikys apkrovas. Teismo statybinę ekspertizę atlikusi ekspertė kitoje civilinėje byloje faktiškai apžiūrėti perdangų neturėjo galimybės, nes apžiūros metu jau buvo atlikti ne tik monolitinio ruožo perdarymo ir sutvirtinimo darbai, bet ir apdaila – pakabintos lubos, sudėtos grindys. Vertindama perdangas, fiksuotas ieškovų eksperto nuotraukose, ekspertė nurodė nemačiusi įlinkių, įtrūkių, kurie galėtų rodyti perdangos avarinę būklę. Tačiau tokia išvada yra nelogiška, nes ieškovai nelaukė, kol perdanga įgrius ir (ar) sukels pavojų jų gyvybei, pakako fakto, kad perdanga netinkama nustatytoms apkrovoms atlaikyti. Be to, perdanga dar nebuvo naudojama, nepadaryta apdaila, taigi realiai perdangos apkrovimo atlaikymo ar neatlaikymo buvo negalima konstatuoti. Ieškovų nuomone, tokie trūkumai taisomi nedelsiant, nepatyrus didesnių nuostolių ir nesudarant grėsmių pastato gyventojams ar lankytojams. Ekspertė akte nurodė, kad ieškovai negalėjo paaiškinti, kokie darbai buvo atlikti, kaip sutvirtintas ruožas, tačiau oficialiai ieškovams joks paklausimas nebuvo pateiktas, todėl ir nebuvo teikiama jokia informacija su byla nesusijusiam asmeniui. Ekspertė galėjo teismo pareikalauti pateikti papildomą medžiagą ar sudaryti galimybes gauti iš butų savininkų reikiamus duomenis. Be to, bylose dalyvaujančios šalys UAB „Dainarita“ ir UAB „Norvegijos kontaktai“ galėjo prašyti sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, kol bus atlikta ekspertizė kitoje byloje, arba sujungti civilines bylas.
Nors teismo statybinę ekspertizę atlikusi ekspertė įrašyta į teismo ekspertų sąrašą, tačiau savo darbą akto surašymo metu dirbo tik pirmus metus, todėl jos aktas neturi pirmenybės prieš kitus byloje surinktus įrodymus. Galimai kitokia situacija būtų, jei būtų atliktas faktinis perdangos ir monolitinio ruožo tyrimas.
Ieškovai pažymi, kad atsakovo ir trečiojo asmens direktorius siejo draugiški santykiai, todėl jie nepaisė statybos darbų užbaigimo ir perdavimo reikalavimų (tokie šalių santykiai kelia abejonių šių subjektų sąžiningumu abiejose civilinėse bylose; Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 4 d. sprendimas apeliacine tvarka neskųstas). Dėl to sudėtinga nustatyti, ką iš tiesų reiškia statinio 76 proc. baigtumas, t. y. kas turėjo būti padaryta tokiam baigtumo procentui pripažinti. Atsakovas prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą nurodė, kad pastatas visiškai užbaigtas, tik jame neatlikta apdaila. Taigi atsakovo nurodymas, kad parduotas nebaigtas butas, todėl ventiliacines angas ieškovai gali įsirengti patys, kad nebūtinai visi darbai turi atitikti nurodytus projekte, neatitinka ieškovų valios ir lūkesčių nedelsiant apsigyventi bute. Teismo statybinės ekspertizės akte nurodyta, kad nebuvo tirti vėdinimo kanalai, tačiau ir be tokio tyrimo matyti, ar yra įrengta ventiliacinė anga (nes ji turi išeiti į išorę iš kanalo ir būti atvira), kuri buvo nurodyta projekte ir turėjo būti padaryta. Dėl kamino židiniui įrengimo ekspertė pasisakė, kad jis įrengtas tinkamai, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, jog ji apžiūrą atliko jau po to, kai ieškovų specialistai buvo pašalinę trūkumus (ieškinys pateiktas ne dėl trūkumų ištaisymo, bet dėl nuostolių, patirtų juos taisant, atlyginimo). Ieškovų nuomone, nė vienai iš šalių negalint pateikti objektyvių įrodymų apie tai, kas yra 76 proc. buto baigtumas, turėtų būti nustatinėjamas šalių informavimas apie įsigyjamą daiktą bei jų valia (ieškovų lūkesčiai) įsigyjant nekilnojamąjį daiktą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovų kasacinį skundą ir palikti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl naujo įrodymo priėmimo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas informavo teismą apie tai, kad kitoje byloje yra paskirta teismo ekspertizė. Atsakovo apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad teismui pateiks įrodymus apie kitoje byloje atliekamos ekspertizės rezultatus, todėl apeliaciniu skundu buvo prašoma žodinio bylos nagrinėjimo. Ekspertizės aktą į bylą pateikė trečiasis asmuo, todėl atsakovas papildomai ekspertizės akto teismui neteikė. Pirmosios instancijos teismas nusprendė bylą išnagrinėti nesulaukęs ekspertizės rezultatų, todėl įrodymai buvo pateikti tik tuomet, kai buvo gauti. Ieškovams buvo žinoma, kad į bylą yra ketinama pateikti naują įrodymą (tai buvo nurodyta ir atsakovo apeliaciniame skunde), jis į bylą pateiktas daugiau nei prieš pusę metų iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, todėl ieškovai turėjo galimybę susipažinti ir pateikti savo pastabas. Be to, pagal CPK 42 straipsnio 5 dalį šalys privalo domėtis nagrinėjamos bylos eiga, prašyti skirti naują ekspertizę. Ieškovai galėjo prašyti neprijungti ekspertizės akto. Be to, ekspertizė kitoje civilinėje byloje buvo atliekama faktiškai apžiūrint ieškovų įsigytą namo dalį.
2. Dėl ekspertizės akto ir teismo sprendimo prejudicinės galios. Ekspertizės aktą ir kitoje byloje priimtą sprendimą teismas vertino kaip rašytinius įrodymus kartu su kitais įrodymai, o ne kaip dokumentus, kuriuose užfiksuoti prejudicinę galią turintys faktai.
3. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Nors atsakovas pateikdamas apeliacinį skundą prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis). Prijungus naujus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme žodinis bylos nagrinėjimas neprivalomas.
4. Dėl ieškovų pateikto statybos ekspertizės akto. Ieškovų samdytas ekspertas V. L. teismo posėdyje nurodė, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms jo pateiktos išvados dėl antro aukšto monolitinės perdangos neatitinka tikrovės. Ieškovai nesuprato ekspertų paaiškinimų, nes skyrėsi ne plokščių storis centimetrais (6 ar 8 cm), bet jų stiprumas, laikančioji galia, matuojama kN/m2 (kiloniutonais kvadratiniam metrui). Plokštės PK 72-15-6 ir PK 72-12-6 nuo plokščių PK 72-15-8 ir PK 72-12-8 skiriasi laikančiąja galia. Plokščių PK 72-15-6 ir PK 72-12-6 laikančioji galia 6 kN/m2, o plokščių PK 72-15-8 ir PK 72-12-8 laikančioji galia – 8 kN/m2. V. L. paaiškino, kad vizualiai atitinkamos skirtingo stiprumo plokštės visiškai nesiskiria, o jų stiprumas priklauso nuo to, kiek ir kokios armatūros yra sudėta į plokštės vidų, todėl atlikdamas apžiūrą ir ekspertizę jis vizualiai be specialių tyrimų negalėjo nustatyti, kokio stiprumo buvo sudėtos plokštės. Pažymėtina, kad byloje yra ir nuotraukos, iš kurių matyti, kad išlieto perdangos monolitinio ruožo storis, kuris sutapo su plokščių storių, yra lygus 22 cm, o ne 6 ar 8 cm. Byloje yra pateiktos atitikties deklaracijos ir plokščių įsigijimo dokumentai (faktūros), kurie patvirtina, kad buvo sudėtos būtent plokštės, kurių stiprumas 8 kN/m2. Akcentuotina, kad atitinkamo stiprumo plokštės buvo sudėtos dėl to, kad tuo laikotarpiu nė vienas Lietuvoje atitinkamų plokščių gamintojas nebegamino plokščių, kurių laikančioji galia 6 kN/m. Įrodymų, kad faktiškai buvo sudėtos plokštės, kurių stiprumas 6 kN/m2 ar kad tokios plokštės buvo gaminamos ir parduodamos, byloje nėra.
5. Dėl bylos sustabdymo. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu informavo, kad jo iniciatyva kitoje byloje yra paskirta statybos ekspertizė, ir būtent ieškovai turėjo prašyti sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes turėjo įrodyti kokybės trūkumus (CPK 178 straipsnis). Priešingu atveju teismas turi pagrindą atmesti ieškinį kaip nepagrįstą (CPK 263 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. V. v. UAB,,Parex lizingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-644/2006). Atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovų tvirtinimus ir pateiktus duomenis šioje byloje, manė, kad ieškovų pretenzijos yra pagrįstos ir perdanga iš tikrųjų neatitiko teisės aktų reikalavimų, dėl to inicijavo kitą bylą, kurioje prašė iš šios bylos trečiojo asmens UAB „Dainarita“ priteisti atitinkamas sumas. Ieškovų ekspertas V. L. atsisakė savo išvadų, todėl atsakovas, atsižvelgdamas į įrodinėjimo pareigą, prašė kitoje byloje teismo skirti ekspertizę, kad būtų įrodytas UAB „Dainarita“ veiksmų neteisėtumas. Atsakovo ieškinys buvo atmestas, jis patyrė nuostolius dėl bylos nagrinėjimo, kurie iš esmės atitinka ieškovų šioje byloje pareikštus reikalavimus. Todėl ieškovai nepagrįstai teigia, kad atsakovas galimai buvo susitaręs su UAB „Dainarita“. Atsakovo prašymu atlikus teismo ekspertizę paaiškėjo, kad ieškovų nurodyti faktai, kuriais rėmėsi ir atsakovas, neatitinka tikrovės. Taigi atsakovas neturėjo pagrindo skųsti Kauno apygardos teismo sprendimo ir patirti papildomų išlaidų.
6. Dėl kitų pažeidimų. Ieškovai prašė priteisti žalos atlyginimą tik už perdangos tarp monolitinių plokščių tariamų defektų ištaisymą. Ieškovai neįrodinėjo, kad jie perstatė sieną ar kaminą, įrengė naujas ventiliacijos angas. Į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad dėl to ieškovai patyrė nors kokias išlaidas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Dainarita“ prašo palikti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą, priteisti iš ieškovų 1500 Lt (434,43 Eur) išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl naujo įrodymo vertinimo. Pateiktą ekspertizės aktą apeliacinės instancijos teismas vertino tik kaip įrodymą kartu su kitais įrodymais, o ne kaip teismo nutarties pagrindu paskirtos ekspertizės aktą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu dalyvaujantiems byloje asmenims buvo žinoma, kad 2012 m. birželio 15 d. UAB „Norvegijos kontaktai“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu UAB „Dainarita“ (civilinė byla Nr. 2-489-173/2014). Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, nes bylose dalyvavo ne tie patys asmenys (CPK 182 straipsnio 2 punktas), tačiau atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus, todėl vertintinas kartu su kitais šioje byloje surinktais įrodymais. Kauno apygardos teismas taip pat tinkamai su kitais bylos įrodymais vertino ir 2013 m. gegužės 17 d. teismo statybinės ekspertizės aktą Nr. 2-824-173/2013. Šis ekspertizės aktas patvirtina, kad UAB „Dainarita“ statybos darbus atliko kokybiškai, nenukrypdama nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų.
2. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. CPK neįtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas privalo skirti žodinį bylos nagrinėjimą visais atvejais, kai priima naujus įrodymus (CPK 322 straipsnis). Apeliacinis teismas turi visišką diskrecijos teisę pasirinkti, kokiu būdu bus nagrinėjama byla apeliacinės instancijos teisme. Tai atitinka kasacinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kapitalo valdymo grupė“ v. UAB „Penki kontinentai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2013; Oganova v. Georgia, no. 25717/03, 13 November 2007).
3. Dėl įrodymų vertinimo. Ieškovai butą įsigijo nebaigtame statyti pastate lA2b (baigtumas – 76 proc.). Pagal Sutarties 6.5 punktą ieškovams buvo suteikta galimybė susipažinti su perkamo objekto technine būkle, konsultuotis su specialistais ir šia teise jie pasinaudojo. Pasirašydami pirkimo–pardavimo sutartį, kuri yra ir perdavimo–priėmimo aktas (Sutarties 5.2. punktas), ieškovai patvirtino, kad perkamo objekto techninė būklė ir kokybė juos tenkina, juolab buvo perkamas nebaigtas statyti objektas ir ieškovai galėjo matyti ne tik perdangas, bet ir panaudotas medžiagas, jų kokybę. Ieškovai savo reikalavimus grindė 2011 m. liepos 26 d. VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro atliktu daliniu Buto konstrukcijų ekspertizės aktu Nr. 11-108, tačiau teismo posėdžio metu ekspertas V. L. atsisakė savo išvadų dėl perdangos netinkamumo. Dalinės ekspertizės akte buvo nurodyta, kad pirmojo aukšto perdanga įrengta iš PK 72-12-6 ir PK 72-15-6 surenkamų plokščių; tačiau iš tiesų perdanga buvo įrengta iš PK 72-12-8 ir PK 72-15-8 plokščių, tai patvirtina į bylą pateikti perdangų įsigijimo dokumentai, sąskaitos ir atitikties deklaracijos, dėl to keičiasi apkrovų skaičiavimas. Tai yra daug stipresnės plokštės nei su numeriu 6. Specialistui atsisakius savo išvados, byloje nebeliko jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškinyje nurodytas aplinkybes. Be to, specialistas akte nurodė, kad nevertino statyboje sunaudotų medžiagų ir gaminių sertifikatų ar atitikties deklaracijų, statybos darbų žurnalų. Į bylą buvo pateikti plokščių PK 72-12-8 ir PK 72-15-8 įsigijimo dokumentai, atitikties deklaracijos, žurnalų išrašai, patvirtinantys, kad šios plokštės buvo įdėtos objekte. Šios aplinkybės nustatytos ir ekspertizės aktu (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal R. S. skundą, bylos Nr. 3K-3-8/2005; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valvikė“ v. UAB „ Laugina“, bylos Nr. 3K-3-575/2008), nurodo, kad teismas pagrįstai ekspertizės aktą laikė įrodymu šioje civilinėje byloje.
4. Dėl statinio baigtumo. UAB „Dainarita“ nebuvo pirkimo–pardavimo sandorio šalis, todėl negalėjo žinoti turto pardavimo ieškovams sąlygų. Statinio baigtumas (76 proc.) nustatomas pagal teisės aktų reikalavimus, tai fiksuojama kadastrinių matavimų byloje. Ieškovai buvo apžiūrėję patalpas, todėl suvokė, kokio baigtumo procento gyvenamąsias patalpas įsigyja; prieš sudarydami pirkimo–pardavimo sutartį turėjo teisę ir pareigą išsiaiškinti, ką iš tiesų reiškia statinio 76 proc. baigtumas, ką pagal pirkimo–pardavimo sutartį jie ir padarė, pretenzijų nereiškė. UAB „Dainarita“ ir UAB „Norvegijos kontaktai“ nebuvo sudariusios rangos sutarčių. UAB „Dainarita“ darbus objekte atlikinėjo etapais pagal atsakovo nurodymus. Darbus ginčo objekte atlikinėjo ir UAB „Norvegijos kontaktai“ darbuotojai. Nebuvo jokio susitarimo iki galo įrengti monolitinį perdangos ruožą. UAB „Norvegijos kontaktai“ pagal atliktų darbų aktus priėmė nebaigtus statyti gyvenamuosius namus, kurių baigtumas perdavimo metu buvo 76 proc., kaip atliktus tinkamai, pretenzijų nereiškė.
Atsakovo ir trečiojo asmens vadovus siejo draugiški santykiai, todėl buvo susitarta, jog darbai bus atlikti už savikainą, o pardavus šį objektą su UAB „Dainarita“ bus visiškai atsiskaityta. Pablogėjus santykiams UAB „Norvegijos kontaktai“ vienašališkai nutraukė susitarimą ir neleido atlikti darbų objekte.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimą ir kitos šalies teisę pateikti savo nuomonę dėl jų, pažeidimo
Bylos duomenimis, 2013 m. liepos 5 d. trečiasis asmuo pateikė apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą – civilinėje byloje Nr. 2-824-173/2013 Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarties pagrindu atliktos 2013 m. gegužės 17 d. teismo statybinės ekspertizės aktą Nr. 2-824-173/2013. Apeliacinės instancijos teismas priėmė šį įrodymą ir nusprendęs panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei atmesti ieškinio reikalavimus, faktiškai savo sprendimą grindė į bylą pateiktu nurodytu ekspertizės aktu bei civilinėje byloje Nr. 2-824-173/2013 priimtu Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimu, kaip rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu nurodytoje byloje atliktos ekspertizės pagrindu nustatytas faktines aplinkybes.
CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu. Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tai, jog apeliacinės instancijos teismui priimant naujus įrodymus nesilaikyta CPK nuostatų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį neteisėta ir ją naikinti. Būtina išsiaiškinti, ar proceso teisės normų pažeidimas (naujų įrodymų pridėjimas ir teismo rėmimasis jais priimant skundžiamą nutartį) buvo esminis, t. y. ar dėl jo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. I. L., bylos Nr. 3K-3-325/2014; 2015 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Milsa“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-18-378/2015; kt.).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė naujo įrodymo – civilinėje byloje Nr. 2-824-173/2013 Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi skirtos teismo statybinės ekspertizės akto Nr. 2-824-173/2013 priėmimo klausimą, konstatavo, kad ekspertizės aktas surašytas 2013 m. gegužės 17 d., taigi šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. po bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos, esant byloje priimtam pirmosios instancijos teismo sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į trečiojo asmens prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui, nurodė, kad abiejose bylose tirtos analogiškos faktinės aplinkybės dėl buto (duomenys neskelbtini) atliktų statybos darbų trūkumų – neatitikties projektinei dokumentacijai, sprendė, kad siekiant teisingai išnagrinėti bylą būtina priimti ekspertizės aktą (CPK 314 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti apeliacinės instancijos teismo argumentai patvirtina buvus realią būtinybę priimti trečiojo asmens pateiktą naują įrodymą byloje. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vis dėlto yra pagrindas konstatuoti apeliacinės instancijos teismą pažeidus kasatorių procesines teises šioje byloje.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis priimtu nauju įrodymu – 2013 m. gegužės 17 d. teismo statybinės ekspertizės aktu Nr. 2-824-173/2013, nesudarė kasatoriams galimybės tinkamai su juo susipažinti ir suformuluoti bei išreikšti savo poziciją. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), suvaržė kasatorių procesinę teisę teikti paaiškinimus bylos klausimais (CPK 42 straipsnio 1 dalis), taip pat paaiškinimus dėl rašytinių įrodymų (CPK 200 straipsnio 3 dalis). Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme, kitai ginčo šaliai nesuteikiant teisės su jais susipažinti bei pateikti savo poziciją, nekoreliuoja ir su EŽTT praktikoje išreikšta pozicija dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), kur nurodoma, kad šalių lygybės principas reikalauja, jog kiekvienai proceso šaliai turėtų būti suteikta pagrįsta galimybė pristatyti savo bylą sąlygomis, kuriomis ji nepatektų į daug nepalankesnę, nei priešinga šalis, padėtį; teisė į rungtynišką procesą, kaip viena sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių, reiškia, kad kiekvienai proceso (civilinio ar baudžiamojo) šaliai iš esmės turėtų būti suteikta galimybė žinoti ar pakomentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus turint tikslą paveikti teismo sprendimą; tik ginčo šalys gali nuspręsti, kuris priešingos šalies ar liudytojo pateiktas dokumentas turėtų būti jų pakomentuotas; svarbus byloje dalyvaujančių asmenų pasitikėjimas teisingumo vykdymu, kuris, inter alia, pagrįstas žinojimu apie turėtą galimybę pareikšti savo požiūrį dėl kiekvieno dokumento byloje (žr. Pellegrini v. Italy, no. 30882/96, par. 44, 45, ECHR 2001-VIII; Buchberger v. Austria, no. 32899/96, par. 50, 20 December 2001; kt.). Teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), kad naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 74 straipsnis), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę. Taigi nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas nesudarė sąlygų ieškovams pasisakyti dėl trečiojo asmens į bylą pateikto 2013 m. gegužės 17 d. teismo statybinės ekspertizės akto Nr. 2-824-173/2013, nors privalėjo tai padaryti. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančias CPK normas (CPK 12, 185, 200, 314 straipsniai).
Minėta, kad vien aplinkybė, jog, teismui priimant naujus įrodymus, nesilaikyta CPK nuostatų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį neteisėta ir ją naikinti. Būtina išsiaiškinti, ar proceso teisės normų pažeidimas (naujų įrodymų pridėjimas ir teismo rėmimasis jais priimant skundžiamą nutartį) buvo esminis, t. y. ar dėl jo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą, ar tokio pobūdžio pažeidimas buvo esminis, būtina įvertinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, ištirti, ar, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, juo ginčijamoms aplinkybėms nustatyti pakako pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų, ar reikėjo remtis pateiktais naujais įrodymais, taip pat kokia apimtimi naujais įrodymais apeliacinės instancijos teisme remtasi atsakant į apeliacinio skundo argumentus ir patvirtinant ar paneigiant pirmosios instancijos teismo nustatytas bei apelianto ginčytas faktines aplinkybes. Konstatavus, kad pateikti nauji ir teismo įvertinti įrodymai didele dalimi lėmė apeliacinio teismo pateiktą apeliacinio skundo argumentų vertinimą, CPK normų pažeidimas gali būti pripažįstamas esminiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. I. L., bylos Nr. 3K-3-325/2014; 2015 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Milsa“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-18-378/2015; kt.).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad kasatoriai (pirkėjai) neįrodė, jog atsakovas pažeidė pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, t. y. pardavė netinkamos kokybės (su statybos darbų trūkumais) nekilnojamąjį daiktą, priėmė sprendimą remdamasis faktiškai tik 2013 m. gegužės 17 d. teismo statybinės ekspertizės akto Nr. 2-824-173/2013 ir Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimo, priimto įvertinus nurodytą ekspertizės aktą, išvadomis, t. y. kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirmojo aukšto perdangos monolitiniai ruožai atitinka teisės aktų reikalavimus, monolitinio ruožo tvirtinti kolona nereikia, nes perdangos plokštės yra PK 72-15-8 ir PK 72-12-8; siena tarp butų neturėjo būti būtinai sumūryta iš pilnavidurių plytų, abu konstruktyvai adekvatūs; židinio dūmtraukio anga atitinka reikalavimus; ventiliacijos angos įrengtos pagal projektą, statybos darbų trūkumai galėjo būti pastebėti atliktų darbų perdavimo–priėmimo metu, jeigu tie trūkumai būtų buvę. Taigi apeliacinės instancijos teismo nutartis šioje byloje priimta faktiškai remiantis vien tik šiam teismui pateiktu nauju įrodymu – 2013 m. gegužės 17 d. teismo statybinės ekspertizės aktu Nr. 2-824-173/2013. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo priimtas naujas įrodymas turėjo esminę reikšmę priimant skundžiamą teismo procesinį sprendimą, t. y. skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje juo grindžiama didelė dalis aplinkybių, kuriomis remdamasis apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškinio argumentus ir paneigė pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su kasatoriams parduotos gyvenamosios patalpos statybos darbais, naudotomis medžiagomis ir kokybe. Teisėjų kolegija nurodo, kad nors apeliacinės instancijos teismas ir turėjo pagrindą priimti naują įrodymą – 2013 m. gegužės 17 d. teismo statybinės ekspertizės aktą Nr. 2-824-173/2013, tačiau tai, kad neišklausęs antrosios šalies (ieškovų) nuomonės apie jį, rėmėsi nauju įrodymu (CPK 12, 17, 178 straipsniai), o šis ir nulėmė apeliacinės instancijos teismo apsisprendimą dėl esminių byloje ginčijamų faktinių aplinkybių, lemia išvadą, jog dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl to skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kuris turėtų sudaryti kasatoriams (jų atstovui) galimybę su juo tinkamai susipažinti ir pareikšti dėl jo savo nuomonę (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo šioje byloje
Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to ir kasatoriai, prašydami teismo priteisti iš atsakovo nuostolius, patirtus šalinant iš jo įsigytos gyvenamosios patapos statybos darbų trūkumus, turi juos įrodyti. Atsakovas, gindamasis nuo pareikšto ieškinio ir neigdamas statybos darbų trūkumus, turi įrodyti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas, minėta, įvertinęs faktiškai tik vieną įrodymą – 2013 m. gegužės 17 d. teismo statybinės ekspertizės aktą Nr. 2-824-173/2013, pripažino kasatorių iš atsakovo įsigytos gyvenamosios patapos statybos darbų trūkumus neįrodytais, to pagrindu konstatavo, kad kasatoriai neturi teisės reikalauti iš atsakovo atlyginti, jų nuomone, patirtus nuostolius. Teisėjų kolegija, iš naujo nenustatinėdama faktinių bylos aplinkybių, pasisako, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisyklės šioje byloje (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Butkevičienė v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; 2015 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liuks“ v. UAB „Saulius ir Kristupas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-98/2015; kt.).
Nagrinėjamoje byloje kasatoriai grindė savo reikalavimus atsakovui 2011 m. liepos 26 d. dalinės ekspertizės akto Nr. 11-108 išvadomis dėl pirmojo aukšto perdangos ir monolitinių ruožų neatitikties STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ reikalavimams ir STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimams ir statybos darbų trūkumų. 2013 m. sausio 30 d. VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 13-03/01 buvo atsisakyta dalies pirmosios ekspertizės išvadų. Ekspertizes atlikęs V. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pirmąją ekspertizę atliko pagal jam pateiktą techninį projektą, kuriame nurodytos kasatorių gyvenamosios patalpos perdangos plokštės – PK 72-12-6 ir PK 72-15-6, todėl padaryta išvada, kad jos netenkina STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ ir STR2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimų. Liudytojo teigimu, atlikus pirmąją ekspertizę jam buvo pateikti dokumentai, pagal kuriuos statybų metu buvo naudojamos kitokios perdangos plokštės, būtent – PK 72-15-8 ir PK 72-12-8, todėl jis atsisakė savo išvadų. Trečiasis asmuo teikė į bylą įrodymus apie perdangos plokščių PK 72-15-8 ir PK 72-12-8 kasatorių gyvenamojoje patalpoje panaudojimą, t. y. techninį projektą rengusio N. V. 2012 m. spalio 5 d. atsakymą, papildomai atliktą projektą, atitikties deklaracijas. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi projektuotojo N. V. 2010 m. parengto dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninio projekto, kurio pagrindu 2010 m. rugsėjo 14 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. LNS-21-100913-00946, duomenimis apie įrengtas perdangos plokštes PK 72-12-6 ir PK 72-15-6. Apeliacinės instancijos teismas, minėta, rėmėsi į bylą pateiktu nauju 2013 m. gegužės 17 d. teismo statybinės ekspertizės aktu Nr. 2-824-173/2013, konstatuodamas, kad kasatorių gyvenamojoje patalpoje panaudotos perdangos plokštės PK 72-15-8 ir PK 72-12-8, atitinkančios nustatytus reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad 2013 m. gegužės 17 d. teismo statybinės ekspertizės akte Nr. 2-824-173/2013 tokia išvada nepadaryta. Ekspertizės akte nurodyta, kad nuvykus į vietą nustatyta, jog įrengtas pirmo aukšto perdangos monolitinis ruožas iš apačios uždengtas kabamųjų lubų konstrukcija, o iš viršaus įrengta grindų konstrukcija, todėl prietaisais įvertinti konstrukcijos neįmanoma. Ekspertė nurodė, kad ji skaičiavimus atliko laikydama, jog perdangos plokštės yra PK 72-15-8 ir PK 72-12-8. Kokios plokštės yra panaudotos iš tikrųjų, nenustatė ir 2011 m. liepos 26 d. dalinės ekspertizės aktą Nr. 11-108 surašęs V. L., jis tik nurodė, kad rėmėsi techninio projekto duomenimis. Taigi pagal byloje esančius duomenis nėra nustatyta svarbi šioje byloje aplinkybė, kokios iš tikrųjų yra perdangos plokštės ieškovų gyvenamojoje patalpoje. Šalys byloje rėmėsi prielaidomis apie realiai panaudotas perdangos plokštes, byloje pateikti rašytiniai įrodymai prieštaringi, skiriasi informacija apie bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokiu atveju teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, turi pašalinti šiuos prieštaravimus, išspręsti ir nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kapitalo valdymo grupė“ v. UAB „Penki kontinentai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2013). Pažymėtina, kad kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialiųjų mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas taip pat gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė nurodytas įrodymų vertinimo taisykles šioje byloje, nes faktiškai savo išvadas grindė į bylą pateiktu nauju 2013 m. gegužės 17 d. teismo statybinės ekspertizės aktu Nr. 2-824-173/2013, nevertindamas kitų byloje esančių įrodymų, t. y. neįvertino įrodymų visumos, nepašalino įrodymų prieštaringumo, nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, ir šis pažeidimas galėjo turėti įtaką neteisėtos nutarties priėmimui; nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Tai, kad byloje nenustatytos jos išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės, taip pat yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti šiam teismui apeliacine tvarka iš naujo (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylos galutiniam rezultatui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. pažyma apie 17,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Andžej Maciejevski
Vincas Verseckas
