Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. 3K-3-454-611/2015

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00912-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 129.18; 129.19.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovėms antstolei N. V., kooperatinei bendrovei „Miško draugas“, uždarajai akcinei bendrovei „Realforest 1“, dalyvaujant tretiesiems asmenims H. A., Vilniaus regiono kredito unijai, dėl turto pardavimo iš varžytynių akto, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami teisės klausimai dėl antstolio areštuoto ir varžytynėse parduoto turto įkainojimo.

Ieškovas V. A. prašė pripažinti negaliojančiu 10,92 ha žemės sklypo pardavimo iš varžytynių aktą, patvirtintą 2010 m. gruodžio 2 d. teisėjo rezoliucija; pripažinti negaliojančia 2011 m. sausio 10 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą KB „Miško draugas“ ir UAB „Realforest 1“; taikyti restituciją natūra ir grąžinti žemės sklypą savininkei H. A.. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 21 d. jis ir jo pažįstamas, kurio neįvardijo, atvyko į antstolės kontorą, bet varžytynės neįvyko. Jo pažįstamas buvo pasiryžęs varžytynėse pasiūlyti iki 60 000 Lt už parduodamą sklypą. Vėliau iš skelbimo internete ieškovas sužinojo, kad varžytynės vyks 2010 m. lapkričio 2 d. Apie šias varžytynes jam nebuvo pranešta. Ieškovas ir jo pažįstamas atvyko į antstolės kontorą ir prašė varžytynes atidėti, nes turtas pardavinėjamas už netinkamai nustatytą kainą, tačiau antstolė į prašymą neatsižvelgė. 2010 m. gruodžio 2 d. varžytynių aktas buvo patvirtintas pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, nes žemės sklypo pardavimo kaina buvo per maža. Skolininkui prieštaraujant dėl antstolės atlikto turto įkainojimo, antstolė privalėjo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Kadangi po mėnesio turtą už beveik dvigubai didesnę kainą atsakovė KB „Miško draugas“ perleido UAB „Realforest 1“, šis sandoris irgi prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, naikintinas ir taikytina restitucija natūra.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi skolininko V. A. negrąžintos skolos išieškojimo įvykdymui užtikrinti nuspręsta priverstinai iš varžytynių parduoti kreditorės Vilniaus regiono kredito unijos naudai įkeistą H. A. priklausantį 10,92 ha žemės sklypą. Ši nutartis pateikta vykdyti antstolei N. V., ji tinkamai organizavo tiek pirmąsias, tiek paskesnes varžytynes. Pirkėjų neatsirado, o išieškotojas atsisakė turtą perimti už skolas ir 2010 m. kovo 16 d. atsiėmė vykdomąjį dokumentą, todėl antstolė panaikino žemės sklypo areštą. 2010 m. liepos 7 d. išieškotojas paprašė pakartotinai paskelbti varžytynes, nurodydamas, kad parduodamo turto vertė – 32 750 Lt. Dėl sklypo įvertinimo nei skolininkas V. A., nei sklypo savininkė H. A. jokių pastabų nepareiškė. Antstolė paskelbė, kad varžytynės įvyks 2010 m. rugsėjo 21 d., pradinę pardavimo kainą nurodė 26 200 Lt. Patvarkyme dėl varžytynių paskelbimo antstolė išaiškino teisę paduoti skundą ne vėliau kaip per 90 dienų. Tačiau neužsiregistravus nė vienam potencialiam pirkėjui laikinai antstolės N. V. pareigas einanti S. K. konstatavo, kad varžytynės neįvyko. 2010 m. rugsėjo 27 d. antstolė areštavo žemės sklypą, nurodydama 32 750 Lt vertę, šį aktą išsiuntė skolininkui. Apie pakartotines varžytynes, numatomas 2010 m. lapkričio 2 d., antstolė paskelbė įstatymo nustatyta tvarka, nurodžiusi pradinę pardavimo kainą – 26 200 Lt. Iš varžytynių protokolo matyti, kad ieškovas atvyko į antstolės kontorą, stebėjo varžytynes ir pasirašė varžytynių protokolą, bet jokių pastabų nepareiškė. Teismas konstatavo, kad skolininkas ir žemės sklypo savininkė nesidomėjo vykdymo procesu, kaip tai nustato CPK 643 straipsnio 4 punktas, neteikė nuomonės dėl sklypo įkainojimo. Teismo vertinimu, antstolė neturėjo pagrindo savo iniciatyva skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Teismui paskyrus ekspertizę turto vertei nustatyti, ekspertė nustatė, kad miško paskirties 10,92 ha žemės sklypo rinkos vertė 2010 m. lapkričio 2 d. buvo 76 000 Lt. Teismas kritiškai vertino šias ekspertizės išvadas. Teismas nurodė, kad ekspertės lyginamuoju principu vertinami sklypai yra nelygiareikšmiai, jų miškingumas, medynų amžius yra skirtingi, todėl jų pagrindu nustatyta ginčijamo sklypo vertė yra netiksli. Nors KB „Miško draugas“ UAB „Realforest 1“ pardavė sklypą už 70 000 Lt, bet UAB „Realforest 1“ yra skandinaviško kapitalo bendrovė ir sklypą pirko rinkoje. Teismas pažymėjo, kad pirkėjas UAB „Realforest 1“ tik dalį kainos (17 500 Lt) mokėjo už žemę, o 52 500 Lt – už sklype augančius medynus, ir tokia kaina buvo suderėta vien dėl ilgametės profesinės patirties su miškininkyste ir žaliavinės medienos apdirbimu susijusioje specifinėje rinkoje. Teismas nenustatė varžytynių neteisėtumo ir pagrindo varžytynių aktą pripažinti niekiniu bei negaliojančiu. Teismas konstatavo atsakovių KB „Miško draugas“ ir UAB „Realforest 1“, kaip turto įgijėjų, sąžiningumą ir nurodė, kad turtas iš jų negali būti išreikalautas.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 30 d. nutartimi Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad antstolis, neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės ir neskirdamas ekspertizės savo iniciatyva, tinkamai naudojosi jam suteikta diskrecijos teise. Teisėjų kolegija sutiko, kad ekspertės lyginamuoju principu vertinami sklypai yra nelygiareikšmiai, jų miškingumas, medynų amžius yra skirtingi, todėl jų pagrindu nustatyta ginčijamo sklypo vertė yra netiksli. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad vykdomosios bylos dokumentai įrodo, jog už pradinę 52 400 Lt, 39 300 Lt kainą žemės sklypas nebuvo parduotas, nes niekas jo pirkti už tokias kainas nepageidavo, ir tai taip pat leidžia abejoti ekspertės išvada, kad parduoto žemės sklypo rinkos kaina varžytynių metu buvo 76 000 Lt. Visi byloje surinkti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, teikė pagrindą teismui suabejoti ekspertės išvadoje nurodytos sklypo vertės patikimumu, dėl to teismas pagrįstai turto vertę nustatė ištyręs ir įvertinęs įrodymų visetą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai, spręsdami, kad antstolė nepažeidė CPK nustatytų parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo bei areštuoto turto realizavimo tvarkos taisyklių, neprivalėjo skirti ekspertizės turtui įvertinti ir šį turtą įkainojo rinkos kaina, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Vadovaujantis vykdymo proceso principais ir tikslais bei saugant viešąjį interesą, nekilnojamojo turto priverstinio realizavimo metu parduodamo turto kainos nustatymas nėra vykdymo proceso šalių diskrecijos teisė, nes parduodamo turto kaina turi būti objektyvi, todėl nustatoma antstolio pagal vykdymo proceso taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. AB Sampo bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008). Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Net ir nesant skolininko ar išieškotojo prieštaravimui, jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-211/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-211/2007">3K-3-211/2007</a>). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy05MC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-90/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-90/2009">3K-7-90/2009</a>). Kasatoriaus nuomone, antstolė, įkainodama areštuotą ir vėliau iš varžytynių parduotą žemės sklypą, nesivadovavo reikalavimu maksimaliai ir objektyviai įkainoti iš varžytynių ketinamą parduoti žemės sklypą; tinkamai neinformavo skolininko apie savo nustatytą iš varžytynių parduodamo turto kainą ir pačias varžytynes; vadovavosi vien išieškotojos Vilniaus regiono kredito unijos nuomone dėl parduodamo iš varžytynių turto kainos, nors ji buvo net du kartus mažesnė už kainą, kurią antstolė buvo nustačiusi prieš metus, taip pat apie du kartus skyrėsi nuo viešai prieinamame Nekilnojamojo turto registre nurodytos vidutinės rinkos kainos; neskyrė areštuotam turtui įvertinti ekspertizės, nesiėmė jokių kitų priemonių patikrinti, ar išieškotojo siūlomas turto įkainojimas atitinka areštuoto turto rinkos kainą, nors antstolei pagrįstai turėjo kilti abejonių, kad išieškotojos nurodyta iš varžytynių parduodamo turto vertė neatitinka turto rinkos kainos; nesustabdė turto pardavimo iš varžytynių, nors skolininkas pasiūlė turtą parduoti savo surastam pirkėjui ir buvo atvykęs su pirkėju pas antstolę. Pakartotinai pateikus vykdomąjį dokumentą, antstolė privalėjo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai ir iš naujo objektyviai ir maksimaliai įvertinti iš varžytynių ketinamo parduoti turto rinkos vertę turto arešto akto surašymo dieną.

2. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-409/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-409/2008">3K-3-409/2008</a>; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lietuva Statoil“ v. „DL logistika“, bylos Nr. 3K-3-64/2012). Teismai nepagrįstai atmetė įrodymus, kurie patvirtino, kad žemės sklypo rinkos vertė nustatyta netinkamai (Nekilnojamojo turto registro duomenys, ekspertizės išvados, pirkimo–pardavimo sutartis). Pati antstolė 2009 m. spalio 7 d. areštuojamą žemės sklypą įkainojo 65 500 Lt. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 57 914 Lt. Ekspertizė nustatė, kad žemės sklypo rinkos vertė 2010 m. lapkričio 2 d. buvo 76 000 Lt. 2011 m. sausio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi KB „Miško draugas“ perleido šį žemės sklypą už 70 000 Lt.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė KB „Miško draugas“ prašo kasacinį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kasaciniame skunde nurodytos nutartys, priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl nurodytose nutartyse pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais nėra pagrindo remtis.

2. Nekilnojamojo turto registro duomenys gali būti vienas iš kriterijų, nustatant areštuojamo turto rinkos vertę, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus, ypač į atskleidžiančius individualius turto požymius. Be to, net ir remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, būtina išsiaiškinti, ar viešame registre užfiksuota turto rinkos vertė atitinka šio turto vertę turto arešto akto surašymo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą, bylos Nr. 3K-3-8/2005; 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės M. L. prašymą, bylos Nr. 3K-3-157/2005).

3. Teismai pagrįstai nesivadovavo ekspertizės išvada, nes ekspertė neįvertino tam tikrų reikšmingų veiksnių (lyginamų žemės sklypų kainų skirtumų dėl jų ploto (ir atitinkamai leidžiamo kirsti ploto), lyginamų miško paskirties žemės sklypuose esančių medynų būklės), be to, ekspertizės akte nurodyti duomenys prieštaravo kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams. Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. Dl-79 „Dėl kirtimų ribojimų“ nustatytų miško kirtimo ribojimų perkant vidutinio dydžio sklypus (apie 5 ha) už 1 arą mokama net 40–50 proc. didesnė kaina nei perkant didesnio (apie 10 ha) ploto sklypus. Apklausiama ekspertė patvirtino, kad atlikdama ekspertizę nevertino Miško kirtimų taisyklėse įtvirtintų ribojimų įtakos sklypų kainoms. Be to, lyginant miško paskirties žemės sklypų kainas, būtina atsižvelgti į juose esančių medynų būklę. Ginčo žemės sklype 1,46 ha yra visiškai žuvęs medynas, šis plotas yra per daug užmirkęs. Pamažu šioje vietoje atželia medynas, pradeda augti dešimt mažų pušelių, o 0,90 ha plotas yra visiškai iškirstas. Plynas kirtimas vyko 2003 metais. Pamažu šioje vietoje atželia 3 m aukščio juodalksniai. Tai reiškia, kad žemės sklypo rinkos vertė buvo 47 936–49 648 Lt, o kai turtas buvo parduodamas pirmosiose varžytynėse, jo pradinė pardavimo kaina turėjo būti 38 348,80–39 718,40 Lt, t. y. ginčo turtas iš varžytynių buvo parduotas už kainą, artimą rinkos kainai. Jei būtų keliama prielaida, kad Nekilnojamojo turto registro masinio vertinimo būdu nustatyta vertė buvo tiksli, tai reikštų, kad turto, parduodamo pirmosiose varžytynėse, pradinė pardavimo kaina turėjo būti 46 331,20 Lt, t. y. skirtumas nuo faktinės pardavimo kainos – 40 000 Lt – siekia tik 16 proc. ir nesudaro esminio skirtumo.

4. Teismas pagrįstai nesirėmė kaina, nurodyta KB „Miško draugas“ ir UAB „Realforest 1“ sutartyje. UAB „Realforest 1“ yra skandinaviško kapitalo bendrovė, kurios paprastai supirkinėja miškus didesnėmis nei vidutinės rinkos kainos, ir sklypą jau pirko rinkoje iš šios rinkos profesionalo, turinčio derybų patirtį, o KB „Miško draugas“ sklypą įsigijo varžytynėse, kas jau savaime suponuoja įprastai mažesnę nei rinkos kainą dėl didesnės ginčų tikimybės, nelanksčių apmokėjimo sąlygų, išsamios informacijos apie parduodamą turtą neturėjimo ir pan.

5. Tuo atveju, kada turtas parduodamas skolininko pasirinktam pirkėjui ar perleidžiamas hipotekos turėtojui, antstolio nustatyta priverstine tvarka parduodamo turto vertė turi esminę reikšmę, nes jos pagrindu nustatoma ir galutinė kaina. Tuo atveju, kai turtas parduodamas varžytynėse, kuriose dalyvauja bent keli dalyviai, pradinės kainos nustatymas praranda prasmę, nes turtas parduodamas ne už pradinę kainą, o už kainą, kurią nustato įsigyti turtą suinteresuoti laisvai besivaržantys varžytynių dalyviai. Teismas, siekdamas užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis proporcingumo principu, turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisėms apginti, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Realforest 1“ prašo kasacinį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad antstolei objektyviai negalėjo kilti pagrįstų abejonių dėl to, kad žemės sklypo vidutinė vertė yra didesnė nei 32 750 Lt, todėl antstolė nepažeidė pareigos įvertinti žemės sklypą objektyviai ir maksimaliai artima rinkos kainai pinigų suma. Varžytynėse, kuriose dalyvavo 5 asmenys, buvo pasiūlyta ir sumokėta 40 000 Lt suma, kuri yra artima antstolės atliktam žemės sklypo įvertinimui. Nekilnojamojo turto registro duomenys, kad žemės sklypo vidutinė vertė pagal 2008 m. balandžio 06 d. vertinimą buvo 58 591 Lt, nepatvirtina sklypo vertės turto arešto 2010 m. rugsėjo 27 d. metu.

2. Teismai nustatė, kad antstolė kasatoriui duomenis apie žemės sklypo įkainojimą siuntė kasatoriaus nurodytu adresu ir kad kasatoriui buvo žinoma antstolės nustatyta žemės sklypo vertė, todėl kasatoriaus tylėjimas pagrįstai laikytas neprieštaravimu dėl antstolės atlikto sklypo įkainojimo, todėl antstolei nekilo pareiga skirti ekspertizę. Antstolė 2010 m. rugsėjo 27 d. turto arešto aktą ir skelbimą apie 2010 m. lapkričio 2 d. varžytynes išsiuntė tinkamu adresu. Teismai atsižvelgė į tai, kad kasatoriaus raštiškai nurodė antstolei visus dokumentus siųsti šiuo adresu; kasatorius pripažino teismo posėdyje, kad kito adreso antstolei nebuvo nurodęs; šį adresą kasatorius nurodė ir savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui. Teismai pagrįstai konstatavo, kad antstolė neturėjo pareigos siųsti vykdymo korespondencijos kasatoriaus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir savo pareigą informuoti skolininką įvykdė sąžiningai.

3. Teismai pagrįstai nesivadovavo ekspertizės akto išvada, nes nustatė, kad ekspertė neįvertino reikšmingų veiksnių rinkos kainai nustatyti, o kadangi kitų byloje esančių įrodymų pakako išvadai, kad žemės sklypas buvo parduotas už artimą rinkos kainai pinigų sumą, pagrįsti, teismai nepažeidė CPK 185 straipsnio nuostatų vertindami įrodymus.

4. Netgi teismui nusprendus, kad pardavimo iš varžytynių aktui panaikinti egzistuoja pagrindai, ieškovo reikalavimas taikyti restituciją netenkintinas, nes atsakovės UAB „Realforest 1“ ir kasatoriaus nesieja jokie prievoliniai santykiai, o atsakovė UAB „Realforest 1“ įgydama žemės sklypą buvo sąžininga, todėl restitucija natūra negalima ir yra spręstina dėl restitucijos taikymo iš KB „Miško draugas“ priteisiant ekvivalentą pinigais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčo žemės sklypas buvo parduotas 2010 m. lapkričio 2 d. varžytynėse ir turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo rezoliucija patvirtintas 2010 m. gruodžio 2 d., konstatuoja, kad antstolio veiksmų ir turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumui vertinti turi būti taikomos CPK nuostatos, galiojusios iki 2011 m. spalio 1 d. (CPK 3 straipsnio 8 dalis).

Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, kai: turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (pavyzdžiui, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra). Be to, teismas, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy05MC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-90/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-90/2009">3K-7-90/2009</a>).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy05MC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-90/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-90/2009">3K-7-90/2009</a>, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto ginčo žemės sklypo 2009 m. lapkričio 12 d. varžytynėse už 52 400 Lt kainą ir 2009 m. gruodžio 29 d. varžytynėse už 39 300 Lt kainą ginčo žemės sklypo nepavyko parduoti. Išieškotojai atsisakius perimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą, antstolė išieškotojai grąžino vykdomąjį dokumentą. Išieškotoja kreipėsi į antstolę prašydama tęsti 67 630,76 Lt skolos išieškojimą iš ginčo turto ir nurodė, kad turto vertė, jos nuomone, yra 32 750 Lt. Antstolė, atsižvelgdama į išieškotojos nuomonę, 2010 m. rugsėjo 27 d. areštuodama ginčo turtą nustatė, kad turto vertė 32 750 Lt. Antstolė, nustatydama turto vertę, įvertino, kad 2009 m. lapkričio 12 d. varžytynėse už 52 400 Lt kainą ir 2009 m. gruodžio 29 d. varžytynėse už 39 300 Lt kainą ginčo žemės sklypo nepavyko parduoti. 2010 m. lapkričio 2 d. įvykusiose varžytynėse turtas buvo parduotas už 40 000 Lt.

Kai po neįvykusių antrųjų varžytynių išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tęsiamas, tokiam išieškojimui netaikomas CPK 723 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ribojimas; antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka ir iš naujo vykdyti varžytynes pagal CPK 718–722 straipsniuose nustatytas taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Nidulus Real Estate“ skundą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2011">3K-3-71/2011</a>; kt.). CPK 681 straipsnyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (1 dalis); vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (2 dalis). Pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos.

Kasatorius teigia, kad antstolė, 2010 m. rugsėjo 27 d. areštuodama ginčo žemės sklypą ir nustatydama ginčo turto rinkos vertę, pažeidė nurodytus CPK reikalavimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl areštuoto turto įkainojimo, sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad net ir nesant skolininko prieštaravimų antstolė turėjo pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad antstolė, 2010 m. rugsėjo 27 d. areštuodama ginčo žemės sklypą, pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai pažeidė ir dėl to turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 178 straipsnis). Šią aplinkybę kasatorius įrodinėjo ekspertizės aktu, kad 2010 m. lapkričio 2 d. turto vertė buvo 76 000 Lt; nekilnojamojo turto registro duomenimis, kad 2008 m. balandžio 18 d. turto vertė buvo 58 591 Lt, taip pat 2011 m. sausio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria KB „Miško draugas“ perleido šį žemės sklypą už 70 000 Lt. Teismai vertino kasatoriaus nurodytus įrodymus, tačiau sprendė, kad jie nepatvirtina, jog antstolė, areštuodama ginčo žemės sklypą, netinkamai nustatė ginčo turto rinkos vertę ir dėl to turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vienas iš įrodymų, kuriuos teismai atmetė – 2013 m. gegužės 31 d. teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvados, kad 2010 m. lapkričio 2 d. turto vertė buvo 76 000 Lt. Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad vertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą pripažinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis, kaip įrodymais, nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Congestum group“ v. UAB,,Sermeta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-54/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-54/2009">3K-3-54/2009</a>; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-503/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-503/2009">3K-3-503/2009</a>; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-163/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-163/2010">3K-3-163/2010</a>; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. J. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-609/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-609/2012">3K-3-609/2012</a>; kt.). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-143/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-143/2010">3K-3-143/2010</a>; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje restruktūrizuojama AB „Gargždų statyba“ v. UAB „Baltic vega“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-505/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-505/2012">3K-3-505/2012</a>; kt.). Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas sprendime (nutartyje). Nagrinėjamu atveju teismai nurodė išsamius motyvus, kodėl atmeta ekspertės išvadas. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nenurodoma argumentų, paneigiančių teismų išvadas dėl ekspertizės išvadų atmetimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami ekspertės išvadas, nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526/2009">3K-3-526/2009</a>; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2010">3K-3-155/2010</a>; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206/2010">3K-3-206/2010</a>; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2008">3K-3-98/2008</a>; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-335/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-335/2009">3K-3-335/2009</a>; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-500/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-500/2010">3K-3-500/2010</a>; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2010">3K-3-139/2010</a>; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-177/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-177/2011">3K-3-177/2011</a>). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526/2009">3K-3-526/2009</a>; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-176/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-176/2012">3K-3-176/2012</a>; 2015 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liuks“ v. UAB „Saulius ir Kristupas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-98/2015; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo, spręsdami, kad ieškovas neįrodė, jog antstolė netinkamai nustatė turto vertę areštuodama ginčo žemės sklypą 2010 m. rugsėjo 27 d. Teisėjų kolegija, sutikdama su teismų išvadomis, pažymi, kad nei 2008 m. balandžio 18 d., t. y. prieš ekonominę krizę, registro duomenys dėl ginčo turto vertės, nei 2011 m. sausio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta pardavimo kaina vienareikšmiškai nepatvirtina, kokia buvo ginčo turto rinkos vertė jį areštuojant ar parduodant varžytynėse. Pažymėtina, kad 2010 m. lapkričio 2 d. varžytynėse dalyvavo net 5 dalyviai ir jų aukščiausia pasiūlyta kaina už ginčo žemės sklypą buvo 40 000 Lt. Kasatorius taip pat nepagrindė savo teiginių, kad buvo suradęs pirkėją, ketinantį įsigyti ginčo žemės sklypą už 60 000 Lt.

Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dekoras“ v. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-240/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-240/2013">3K-3-240/2013</a>; kt.) Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad antstolė pažeidė pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai ir dėl to turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovas šios savo pareigos neįvykdė.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi kasacine tvarka apskųstą teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. liepos 3 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 18,80 Eur tokių išlaidų. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Atsakovė UAB „Realforest 1“ patyrė 489,54 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Jos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, 8.14 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atmetus kasacinį skundą priteistinos atsakovei UAB „Realforest 1“ iš kasatoriaus (CPK 98 straipsnis).

Atsakovė KB „Miško draugas“ patyrė 946,23 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, 8.14 punkte nustatytu maksimaliu dydžiu, atmetus kasacinį skundą, atsakovei KB „Miško draugas“ iš kasatoriaus priteistina 600 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Realforest 1“ (j. a. k. 302454182) iš ieškovo V. A. (duomenys neskelbtini) 489,54 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis Eur 54 ct) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo.

Priteisti atsakovei KB „Miško draugas“ (j. a. k. 300011245) iš ieškovo V. A. (duomenys neskelbtini) 600 (šešis šimtus) Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. A. (duomenys neskelbtini) 18,80 Eur (aštuoniolika Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis