Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-57-387/2022
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00880-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.11.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. E. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) 2021 m. birželio 4 d. nutarimu R. E. nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį 1000 Eur bauda už tai, kad jis karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas), metu – 2021 m. birželio 4 d. 16.15 val. Klaipėdoje, Senosios perkėlos kelte, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, kai arčiau negu 2 metrų atstumu buvo kitų asmenų – ne šeimos ar to paties namų ūkio narių, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė tuo metu galiojusio pirmiau nurodyto Vyriausybės nutarimo 3 punkto reikalavimų.
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi Klaipėdos apskrities VPK 2021 m. birželio 4 d. nutarimas paliktas galioti be pakeitimų, o administracinėn atsakomybėn patraukto R. E. skundas atmestas.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartis palikta galioti be pakeitimų, o administracinėn atsakomybėn patraukto R. E. apeliacinis skundas atmestas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. E. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apskrities VPK 2021 m. birželio 4 d. nutarimą, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Apylinkės ir apygardos teismai, priimdami skundžiamas nutartis, netinkamai taikė ANK 45 straipsnio 4 dalį, taip pat nesilaikė ANK 567 straipsnio 3 dalies, 569 straipsnio 4 dalies nuostatų, susijusių atitinkamai su įrodinėjimo pareiga ir įrodymų vertinimu.
5.2. Asmens padarytą veiką kvalifikuojant pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, byloje nepakanka vien tik nustatyti (įrodyti) faktą, kad buvo padarytas ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimas, – turi būti įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika sukėlė realų pavojų išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai (toliau – ir užkrečiamoji liga). Taigi, jei administracinio nusižengimo byloje įrodoma, kad pirmiau nurodytų teisės aktų pažeidimas buvo padarytas, tačiau nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad toks pažeidimas, kurį padarė asmuo, sukėlė realų pavojų išplisti užkrečiamajai ligai, asmens padaryta veika pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį negali būti kvalifikuojama. Pažymėtina, kad 2020 m. Mykolo Romerio universiteto atliktame tyrime „COVID-19 pandemijos metu priimtų sprendimų vertinimas teisiniu, vadybiniu ir ekonominiu požiūriu“ nurodyta, jog ANK 45, 46, 526 straipsnių dispozicijos yra blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus, o nusižengimų sudėtys – formaliosios, nereikalaujančios padarinių (išskyrus ANK 45 straipsnio 4 dalies, 46 straipsnio ir 526 straipsnio 3 dalies dispozicijas); kvalifikuojant administracinį nusižengimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį turi būti nustatyta, kad, pažeidus nurodytus teisės aktus, buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, – nenustačius šių aplinkybių, administracinis nusižengimas perkvalifikuotinas iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į 45 straipsnio 1 dalį.
5.3. Policija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, o vėliau ir teismas, nagrinėdamas bylą ir paskirdamas jam administracinę nuobaudą, neįrodė (ir neįrodinėjo) vieno iš padarytai veikai pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį inkriminuoti būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių – kad jo padaryta veika sukėlė realų pavojų išplisti užkrečiamajai ligai COVID-19. Asmuo, kuris neserga užkrečiamąja liga, nėra įtariamas, kad serga užkrečiamąja liga, taip pat tas, kuris nėra pripažintas turėjusiu sąlytį su užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu (ir dėl to neprivalo izoliuotis), Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ir ŽULPKĮ) kontekste yra laikomas nepavojingu asmeniu (nuo jo negali užsikrėsti kiti asmenys), todėl asmenys, kuriuos įstatymas laiko nepavojingais asmenimis, objektyviai negali kelti pavojaus išplisti užkrečiamajai ligai.
5.4. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį būtina nustatyti ir įrodyti, kad tuo atveju, jei pažeidimas nebūtų buvęs padarytas, t. y. jei asmuo būtų dėvėjęs kaukę, pavojus išplisti užkrečiamajai ligai nebūtų kilęs. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, tiek Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, tiek mokslinių tyrimų autoriai nurodo, jog kaukės dėvėjimas tik sumažina riziką užsikrėsti (užkrėsti) COVID-19 liga, tačiau ligos plitimo pavojaus neeliminuoja. Taigi kaukės nedėvėjimas bet kuriuo atveju negali būti kvalifikuojamas kaip ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytas nusižengimas, t. y. kaip nusižengimas, sukeliantis pavojų išplisti ligai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad kaukės nedėvėjimas sukelia pavojų išplisti COVID-19 ligai, kadangi pavojus (iš)plisti COVID-19 ligai egzistuoja ir tuo atveju, kai asmuo kaukę dėvi.
5.5. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, pažeidė ir ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pasisakė ne dėl visų skundo argumentų.
5.6. Apygardos teismas neatsakė į vieną esminių apeliacinio skundo argumentų – jei yra tvirtinama, kad kaukės nedėvėjimas sukelia pavojų išplisti užkrečiamajai ligai, ar byloje yra įrodyta, kad kaukės dėvėjimas pavojų išplisti užkrečiamajai ligai eliminuoja (ne sumažina riziką, o ją visiškai eliminuoja).
5.7. Apeliaciniame skunde taip pat buvo nurodyta, kad apylinkės teismas neatsakė į skundo argumentus dėl Vyriausybės nutarimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ŽULPKĮ ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui. Teismas nepasisakė dėl argumentų, kad, vadovaujantis ŽULPKĮ 2 straipsnio 21 dalimi ir 20 straipsnio 1–4 dalimis, teritorijų karantinas gali būti nustatomas tik toje (-ose) teritorijoje (-ose), kuri (-ios) įstatymo yra paskelbta (-os) užkrėstomis teritorijomis, o Lietuvos Respublikos teritorija niekada nebuvo ir iki šiol nėra paskelbta užkrėsta teritorija, taip pat dėl to, kad, vadovaujantis ŽULPKĮ 2 straipsnio 2, 34 dalimis ir kt., karantininių užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę nustato tarptautinės teisės aktai. Vienas iš tokių teisės aktų, nurodytų ŽULPKĮ, yra Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. sausio 18 d. įstatymu Nr. X-1430 ratifikuotos Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės, kuriose nustatyta, kad karantino režimo priemonės gali būti taikomos tik ligoniams ir asmenims, kurie yra įtariami, kad serga, taigi karantino režimo priemonių taikymas pavojaus nekeliantiems (sveikiems) žmonėms yra ir neteisėtas, ir neproporcingas. Teismas nepasisakė ir dėl skundo argumentų, kad ŽULPKĮ kontekste (9 straipsnis) tie asmenys, kurie neprivalo būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, nėra laikomi pavojingais asmenimis, taip pat kad, priimant Vyriausybės nutarimą, buvo pažeista imperatyvi Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostata, įpareigojanti atlikti priimamo teisės akto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Apygardos teismas šios apylinkės teismo padarytos klaidos neištaisė ir skundžiamoje nutartyje tik abstrakčiai nurodė, jog teismui nekyla „jokių abejonių dėl Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijai ir ŽULPKĮ“.
5.8. Apylinkės ir apygardos teismai nepagrįstai ignoravo teismams pateiktuose jo skunduose nurodytus teisinius argumentus dėl Vyriausybės nutarimo neatitikties Konstitucijai, ŽULPKĮ ir Teisėkūros pagrindų įstatymui, taip tik sustiprindami įsitikinimą tuo, kad šioje byloje buvo taikomas galimai Konstitucijai, ŽULPKĮ ir Teisėkūros pagrindų įstatymui prieštaraujantis teisės aktas – Vyriausybės nutarimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra nurodęs, jog jeigu, kilus abejonių dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, teismas nesustabdytų bylos nagrinėjimo ir nesikreiptų į Konstitucinį Teismą tam, kad šios abejonės būtų pašalintos, ir byloje būtų pritaikytas teisės aktas, kurio atitiktis Konstitucijai kelia abejonių, teismas rizikuotų priimti tokį sprendimą, kuris nebūtų teisingas (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Sutiktina, kad teismas neturi pareigos kiekvieną kartą, kai to prašo pareiškėjas, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai ir įstatymams. Kita vertus, jei, kaip minėta, bylą nagrinėjantis teismas tiesiog ignoruoja išsamiai pareiškėjo išdėstytus teisinius argumentus, tai kelia rimtų abejonių ne tik dėl to, ar byloje nebuvo taikomas teisės aktas, kuris prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, bet ir dėl to, ar byloje priimtas sprendimas dėl ginčo esmės yra teisingas.
6. Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Gediminas Kalasūnas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo apygardos teismo nutartį palikti galioti be pakeitimų. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. ANK 45 straipsnio 4 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, o nusižengimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti padarinių, – atsakomybei kilti užtenka nustatyti faktą, kad buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės sveikatos srities reikalavimus, nuostatai.
6.2. Nusižengimo padarymo metu galiojusio Vyriausybės nutarimo 3 punkte buvo nustatyta, kad vyresni nei 6 metų asmenys privalo viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Šis reikalavimas galėjo būti netaikomas: asmenims, kai jie sportuoja; aukšto meistriškumo sporto pratybose ar varžybose dalyvaujantiems aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistams, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktoriams ir varžybų teisėjams; paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke; neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį); atvirose erdvėse, kai šalia nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narius; vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, jiems esant ugdymo įstaigoje ir (ar) jos teritorijoje, taip pat vaikams, dalyvaujantiems vaikų stovyklose; atlikėjams pasirodymų metu. Šioje byloje tokių išimčių nėra.
6.3. Pareiškėjas neginčijo, kad nurodytu metu jis viešoje vietoje – viešajame transporte – nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tačiau tvirtino, kad toks reikalavimas pažeidžia jo teises ir laisves, galimybę rinktis, ar dėvėti kaukę ar ne, neatitinka kaukių dėvėjimo paskirties, kelia pavojų žmonių sveikatai. Teismas nepasisakė dėl kaukių dėvėjimo tikslingumo, saugumo, jų paskirties, nes tai nebuvo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas.
6.4. Nusižengimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“ 5 punkte buvo įtvirtinta, kad keliavimas miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto maršrutais, taip pat specialiaisiais ir užsakomaisiais reisais vykdomas užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. O nusižengimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. V-1251 „Dėl keliavimo miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto maršrutais bei specialiaisiais ir užsakomaisiais reisais būtinų sąlygų“ 1.4 papunktyje, 2 punkte buvo įtvirtinta, kad transporto priemonės, kuria teikiama keleivių vežimo paslauga, darbuotojai ir vyresni nei 6 metų asmenys transporto priemonėje paslaugos teikimo metu privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), kitais pirmiau nurodytame nutarime nustatytais atvejais.
6.5. Taigi pagal nusižengimo padarymo metu galiojusį teisinį reguliavimą pareiškėjas privalėjo laikytis tuo metu galiojusio Vyriausybės 2021 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“ 3 punkto, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. gegužės 31d. sprendimo Nr. V-1251 „Dėl keliavimo miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto maršrutais bei specialiaisiais ir užsakomaisiais reisais būtinų sąlygų“ 1.4 papunkčio, 2 punkto reikalavimų. Išimčių dėl šių reikalavimų nesilaikymo, kaip minėta, byloje nebuvo nustatyta. Nors pareiškėjas nurodė, kad stovėjo kelte lauke, tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keltas yra viešasis transportas, be to, tiek policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, tiek vaizdo įrašuose užfiksuota, kad kelte šalia pareiškėjo buvo kitų asmenų – ne jo šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių. Nesilaikydamas pirmiau nurodytų reikalavimų pareiškėjas pažeidė visuomenės sveikatos srities teisės aktų reikalavimus, taip sukėlė pavojų išplisti pavojingai užkrečiamajai COVID-19 ligai.
6.6. Pareiškėjo argumentai, kad vien tik faktas, jog asmuo viešoje vietoje nedėvėjo kaukės, papildomai neįrodžius, kad toks pažeidimas sukėlė pavojų išplisti ligai, nėra ir negali būti pagrindas jam taikyti ANK 45 straipsnio 4 dalies nuostatas, atmestini kaip nepagrįsti. ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms sukėlimas, o ne asmens sirgimas tokiomis ligomis. Taigi atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti nebūtinas ligos požymių ar jos diagnozavimo nustatymas. Šis požymis yra vienas iš kertinių atskiriant administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už panašias veikas. Asmeniui, kuris būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, nustatyta baudžiamoji atsakomybė BK 277 straipsnio 1 dalyje. Teismas pagrįstai pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad nenustatyta, jog jis nedėvėdamas kvėpavimo takus dengiančios apsaugos priemonės būtų sukėlęs pavojų išplisti pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, jam nekonstatuotas koronavirusas, nėra duomenų, kad jis buvo šio viruso nešiotojas ar buvo saviizoliacijoje, pagrįstai pripažino neturinčiomis reikšmės veikos kvalifikavimui pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.
6.7. Neabejotina ir sutiktina, kad tuo metu COVID-19 kėlė itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, tačiau dėl kai kurių asmenų lengvabūdiško elgesio buvo pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės ir tai sukūrė realias galimybes pirmiau nurodytai pavojingai užkrečiamajai ligai toliau plisti visuomenėje. Toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma reikalavimų, yra itin pavojingas visuomenės sveikatai, ypač tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje paskelbtas karantinas, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių sutelkta siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamąją ligą. Pažymėtina, kad COVID-19 virusas yra naujas ir nepakankamai ištirtas, dar nėra žinomos visos jo plitimo sąlygos ir būdai, todėl aplinkybė, kad asmuo mano, jog yra sveikas, ir dėl to nedėvi kaukės, neatleidžia jo nuo pareigos laikytis nustatytų įpareigojimų. Kartu pabrėžtina, kad pirmiau nurodytas teisinis reguliavimas pareiškėjo nusižengimo padarymo metu (ir iki šiol) Konstitucinio Teismo nebuvo (ir nėra) paskelbtas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl juo nustatyti įpareigojimai yra privalomi vykdyti visiems piliečiams.
6.8. Priešingai nei teigia pareiškėjas, apygardos teismas patikrino bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu. Apygardos teismas motyvuotai konstatavo, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teismo bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis, patvirtinančiais ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymių buvimą R. E. veikoje, ir pagrįstai nusprendė, kad įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą nusižengimą.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. E. prašymas atmestinas.
Dėl pareiškėjo argumentų dėl ANK 45 straipsnio 4 dalies taikymo
8. Pareiškėjas nurodo, kad, veiką kvalifikuojant pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, byloje nepakanka vien tik nustatyti (įrodyti) faktą, kad buvo padarytas ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimas, – turi būti įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika sukėlė realų pavojų išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Anot pareiškėjo, jo veikoje nėra vieno iš padarytai veikai pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį inkriminuoti būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių – realaus pavojaus išplisti užkrečiamajai ligai COVID-19 sukėlimo. Pareiškėjo teigimu, asmuo, kuris neserga užkrečiamąja liga, nėra įtariamas, kad serga užkrečiamąja liga, taip pat tas, kuris nėra pripažintas turėjusiu sąlytį su užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu (ir dėl to neprivalo izoliuotis), ŽULPKĮ kontekste yra laikomas nepavojingu asmeniu (nuo jo negali užsikrėsti kiti asmenys), todėl asmenys, kuriuos įstatymas laiko nepavojingais asmenimis, objektyviai negali kelti pavojaus išplisti užkrečiamajai ligai.
9. Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį asmuo atsako už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytoms karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Taigi atsakomybė už pirmiau nurodytų teisės norminių aktų pažeidimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla esant dviejų sąlygų visumai: 1) veika sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms; 2) veika padaryta karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukėlimas pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms yra savarankiškas požymis, kuris sudaro įrodinėjimo dalyką ir negali būti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimo padarymo faktą šio straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytu metu, t. y. esant karo, nepaprastosios padėties, karantino ir kt. situacijai. Sprendžiant dėl šio požymio buvimo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į konkrečią situaciją, įvertinant turimas mokslines žinias apie pavojingą ar ypač pavojingą užkrečiamąją ligą – tos ligos šaltinius, sukėlėjų perdavimo žmogui būdus ir ypatumus bei pagal tai konkrečiu asmens elgesiu sukeliamą riziką tokiai ligai plisti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctMjMtNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-23-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-23-511/2022">2AT-7-23-511/2022</a>, 2AT-44-489/2022, 2AT-52-495/2022). Kartu nagrinėjamų pareiškėjo argumentų kontekste pažymėtina tai, kad jei pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga sukėlė asmuo, jau būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, arba veika sukėlė realių pasekmių, t. y. jeigu dėl sveikatos apsaugos reikalavimų ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės taisyklių pažeidimo išplito liga ar kilo epidemija, veika kvalifikuotina pagal BK 277 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctMjMtNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-23-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-23-511/2022">2AT-7-23-511/2022</a>, 2AT-44-489/2022, 2AT-49-719/2022, 2AT-52-495/2022).
11. Pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis laikomos ligos, kurios įstatymu nustatyta tvarka yra įtrauktos į tokių ligų sąrašus. Šiai bylai aktualiu atveju COVID-19 yra įtraukta į 2002 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintą ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą.
12. Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalies prasme pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms gali sukelti asmens nesilaikymas teisės aktų, priimtų šių ligų profilaktikos ir kontrolės srityje. Šis požymis, kai veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, gali būti inkriminuotas ne tik tada, kai asmenys pažeidžia ŽULPKĮ nustatytas pareigas, kai ligoniai ir asmenys, turėję sąlytį ar įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, šių ligų, įrašytų į ŽULPKĮ 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, sukėlėjų nešiotojai atsisako arba vengia hospitalizuotis ir (ar) izoliuotis (ŽULPKĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau ir kitais atvejais, pavyzdžiui, kai plintant ypač pavojingai užkrečiamajai ligai asmuo pažeidžia kitas teisės aktuose nustatytas priemones, skirtas šios ligos plitimui suvaldyti. Tai yra vertinamasis požymis, kurio buvimą ar nebuvimą konkrečioje asmens veikoje nustato teismas ar bylą nagrinėjanti institucija (jos įgaliotas pareigūnas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctMjMtNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-23-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-23-511/2022">2AT-7-23-511/2022</a>, 2AT-44-489/2022).
13. Vertinant pareiškėjo veikos pavojingumą ANK 45 straipsnio 4 dalies nuostatų kontekste, pabrėžtina, kad COVID-19 virusinė infekcija, tiek pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikiamus mokslinius duomenis, plinta pirmiausia perduodant iš žmogaus žmogui per lašelius ir aerozolius, susidarančius kvėpuojant, kalbant ar kosint įkvėpus arba nusėdus ant gleivinės. Liga pasižymi labai dideliu užkrečiamumu, prie šios ligos plitimo gali prisidėti žmonės, turintys nežymių ligos simptomų arba net jų neturintys. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad asmuo gali užsikrėsti šia infekcija ir nekontroliuojamai ją platinti net pats to nežinodamas. Taigi bet kuriuo atveju asmens subjektyvus manymas, kad jis neserga ypač užkrečiama liga, taip pat ja neserga ir su juo esantys asmenys, neatleidžia jo nuo teisės aktais nustatytų saugumo reikalavimų laikymosi.
14. Teisės aktai nustato sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų sąlygas ir tvarką, tačiau ji apima tik tam tikras asmenų grupes, o didėjant ligos išplitimui, be to, esant besimptomiams COVID-19 infekcijos atvejams, ištirti kiekvieną ligos atvejį ir jį kontroliuoti nėra įmanoma. Todėl pagrindinė priemonė ligos plitimui suvaldyti yra mokslu pagrįstų kovos su liga priemonių laikymasis, ir priešingai – laikytina, kad jų nesilaikymas sąlygoja ligos plitimą. Pažymėtina, kad, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, nosį ir burną dengiančios kaukės pripažįstamos reikšminga priemone, taikytina kartu su kitomis priemonėmis siekiant sumažinti šios ligos plitimą, ypač uždarose patalpose ir tose vietose, kur nėra įmanoma užtikrinti tarp asmenų bent 1,5 m atstumo.
15. Byloje nustatyta, to neneigia ir pats pareiškėjas, kad jis karantino metu – 2021 m. birželio 4 d. 16.15 val. Senosios perkėlos kelte, t. y. palyginti nedidelėje viešoje erdvėje, kur paprastai būna nemažai kitų žmonių ir nėra galimybės išvengti kontaktų nedideliu atstumu, esant kitiems asmenims, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės.
16. Nusižengimo padarymo metu galiojusiu Vyriausybės nutarimu, vadovaujantis Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 11 dalimi ir 3 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į nepalankią epideminę COVID-19 ligos situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, sveikatos apsaugos ministro teikimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. pasiūlymą, Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, patvirtintas karantino režimas, nustatant jo trukmę nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 0.00 val. iki 2021 m. birželio 30 d. 24.00 val.
17. Pagal pirmiau nurodyto Vyriausybės nutarimo 3 punktą asmenims, vyresniems nei 6 metai, viešose vietose buvo privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Šis reikalavimas nebuvo taikomas tik: asmenims, kai jie sportuoja; aukšto meistriškumo sporto pratybose ar varžybose dalyvaujantiems aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistams, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktoriams ir teisėjams; paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke; neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei; atvirose erdvėse, kai šalia 2 metrų atstumu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus); vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, jiems esant ugdymo įstaigoje ir (ar) jos teritorijoje; atlikėjams pasirodymų metu (nusižengimo padarymo metu galiosios Vyriausybės nutarimo redakcijos 3.1–3.7 papunkčiai).
18. Taigi pareiškėjas nusižengimą padarė esant įvestam specialiam užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimui, siekiant nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą, kai registruojamas nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimas arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, protrūkiai ar epidemijos. Pažymėtina, kad pareiškėjas į pirmiau Vyriausybės nutarime nurodytų asmenų, kuriems buvo taikomos išimtys dėl burną ir nosį dengiančių apsaugos priemonių dėvėjimo, sąrašą nepateko. Vadinasi, nusižengimo padarymo metu galiojusios Vyriausybės nutarimo redakcijos 3 punkto reikalavimas viešose vietose dėvėti burną ir nosį dengiančias apsaugos priemones pareiškėjui buvo privalomas, tačiau jis, Senosios perkėlos kelte nedėvėdamas burną ir nosį dengiančios apsaugos priemonės, sąmoningai demonstravo abejingumą šiam teisės akto reikalavimui.
19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks pareiškėjo padarytas Vyriausybės nutarimo 3 punkte (nusižengimo padarymo metu galiojusi nutarimo redakcija) nurodyto įpareigojimo pažeidimas, atsižvelgiant tiek į konkrečią bylos situaciją, tiek ir į mokslines žinias apie COVID-19 ligą, teismų pagrįstai buvo įvertintas kaip sukėlęs pavojų išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai ir teisingai kvalifikuotas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Kartu nagrinėjamų pareiškėjo argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo prašyme nurodomi teiginiai dėl ANK 567 straipsnio 3 dalies, 569 straipsnio 4 dalies nuostatų, susijusių atitinkamai su įrodinėjimo pareiga ir įrodymų vertinimu, nesilaikymo nagrinėjant jo bylą iš esmės yra deklaratyvūs, nes yra nepagrįsti teisiniais argumentais. Tuo tarpu pagal ANK 662 straipsnio 2 dalį prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, be kita ko, turi būti nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų bylos atnaujinimo pagrindų buvimą. Taigi tokie bendro pobūdžio, deklaratyvūs teiginiai vertintini kaip nesudarantys atnaujintos bylos nagrinėjimo pagrindo ir yra nenagrinėtini. Tai, kad teismų sprendimai yra ne tokie, kokių tikėjosi administracine nuobauda nubaustas asmuo, nereiškia, kad jie yra neteisėti, nepagrįsti ar neišsamūs. Pažymėtina, kad apylinkės ir apygardos teismų pateiktas teisinis situacijos vertinimas pareiškėjo byloje atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctMjMtNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-23-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-23-511/2022">2AT-7-23-511/2022</a>, 2AT-25-719/2022, 2AT-44-489/2022, 2AT-49-719/2022, 2AT-52-495/2022 ir kt.).
Dėl pareiškėjo argumentų dėl ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatų laikymosi nagrinėjant bylą apygardos teisme
20. Pareiškėjas nurodo, kad apygardos teismas, nagrinėdamas jo apeliacinį skundą, pažeidė ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pasisakė ne dėl visų, net ir esminių, jo argumentų.
21. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019).
22. Iš apygardos teismo nutarties turinio matyti, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, apygardos teismas išdėstė motyvuotas išvadas dėl esminių jo apeliacinio skundo argumentų. Pažymėtina, kad pareiškėjas, priešingai nei nurodoma jo prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, argumentų apie tai, kad apylinkės teismas neatsakė į skundo argumentus dėl Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijai, ŽULPKĮ ir Teisėkūros pagrindų įstatymui, apeliaciniame skunde nenurodė.
23. Taigi nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą buvo pažeistos ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. birželio 4 d. nutarimą, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis nepakeistus.
Teisėjai Artūras Ridikas
Rima Ažubalytė
Algimantas Valantinas
