Dėl teisės normų, reglamentuojančių pirkimo-pardavimo ir rangos sutarčių atribojimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-334-684/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31888-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.18.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Wood Service“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Buivydo gamybinės komercinės įmonės „Šaka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Wood Service“ dėl skolos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Wood Service“ priešieškinį dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių pirkimo–pardavimo ir rangos sutarčių atribojimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė teismo priteisti 20 300,78 Lt (5879,51 Eur) skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė nurodė, kad pagal užsakymą Nr. 6817P atsakovei pagamino medinius padėklus, tačiau už juos atsakovė neatsiskaitė. Prekės buvo pakrautos 2014 m. gegužės 21 d., dėl jų netinkamos kokybės atsakovė pretenzijų nereiškė.

Atsakovė priešieškiniu prašė teismo nutraukti 2014 m. gegužės 5 d. su ieškove V. Buivydo GKĮ „Šaka“ sudarytą sutartį pagal užsakymą Nr. 6817P, priteisti iš ieškovės V. Buivydo GKĮ „Šaka“ 4000 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos.

Atsakovė nurodė, kad iš ieškovės įsigijo padėklus, šias prekes nugabenus į paskirties vietą Prancūzijoje ir atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad padėklai neatitinka specifikacijoje nurodytų esminių reikalavimų – tarpas tarp padėklų tašelių nesudarė minimalaus 570 mm atstumo. Kadangi padėklų naudoti pagal paskirtį nebuvo galimybės, klientas atsisakė juos priimti ir jie buvo nugabenti į sandėlį, jame yra saugomi. Dėl to atsakovė patyrė nuostolių – už padėklų gabenimą užsakovui sumokėjo 1800 Eur, o už nugabenimo iki sandėliavimo vietos 200 Eur. Netinkamos kokybės prekių grąžinimas ieškovei kainuos dar 2000 Eur.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė: priteisė iš atsakovės UAB „Baltic Wood Service“ 5879,51 Eur skolos už pateiktą produkciją, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nurodė, kad šalių pasirašyta sutartis kvalifikuotina kaip rangos sutartis, kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo nustatytu terminu pagaminti prekes – padėklus pagal pateiktą specifikaciją, o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo visiškai ir laiku atsiskaityti su ieškove, jei ši tinkamai įvykdys užsakymo sąlygas.

Užsakovas turi pareigą rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.662 straipsnio 1 dalis). Jei sutartis nenustato ko kita, užsakovas priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodyti produkcijos gamybos trūkumai nevertintini kaip užslėpti, yra akivaizdūs ir galėjo būti nustatyti padėklus apžiūrint. Atsakovė produkcijos kokybės nepatikrino (priešingai nei kitais atvejais).

Teismas nustatė, kad sutartimi šalys susitarė, jog ieškovė pagamintus padėklus pakraus ir perduos krovinio važtaraštį, nurodydama pristatymo vietą UAB „Deklarta“, Marijampolėje. CMR važtaraštis Nr. 6 patvirtina, kad 2014 m. gegužės 21 d. ieškovė šį įsipareigojimą įvykdė. Atsakovė prekes priėmė ir krovinio nepatikrino. Krovinys buvo pakrautas ir nuvežtas į Prancūziją. Tai patvirtina byloje esantis CMR važtaraštis Nr. 7. Prekių patikra buvo atlikta tik 2014 m. lapkričio 24 d. surašant Prekių faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą.

Teismas sprendė, kad atsakovė, priėmusi prekes jų nepatikrinusi, neteko teisės remtis darbo trūkumų faktu, kuris, beje, buvo fiksuojamas trečiųjų asmenų, nedalyvaujant nei prekių užsakovei, nei rangovei. Teismas laikė, kad ieškovė sutartyje prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai, todėl turi teisę reikalauti darbų atlyginimo (CK 6.644 straipsnio 1 dalis), o atsakovė neturi teisės į žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „Baltic Wood Service“ apeliacinį skundą, 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šalys sudarė rangos sutartį, pažymėjo, kad pagal atsakovės parengtas užsakymo Nr. 6817P sąlygas buvo nustatyta užsakovės (atsakovės) teisė atsisakyti priimti paruoštą produkciją, jeigu ši neatitinka užsakyme nurodytos kokybės. Atsakovė priėmė ieškovės pagamintą produkciją, jokių trūkumų nenurodė, todėl pagal CK 6.662 straipsnio 3 dalį neturi teisės remtis trūkumų faktu. Kita vertus, atsakovės argumentai, kad ieškovės pagaminta produkcija buvo netinkamos kokybės, atmestini dar ir dėl to, kad šiems argumentams patvirtinti atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Baltic Wood Service“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius kaip rangos, o ne kaip pirkimo–pardavimo teisinius santykius. Šalys 2014 m. gegužės 5 d. užsakymo pagrindu sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei užsakyme ir kartu pateiktoje specifikacijoje nurodytus reikalavimus atitinkančius medinius padėklus, o atsakovė įsipareigojo su ieškove už juos atsiskaityti. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu pardavėjas neprivalo turėti parduodamo daikto (prekės) (CK 6.306 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 6.645 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta rangos sutarties ir pirkimo–pardavimo atribojimo taisyklė, pagal kurią, jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi. Įsigyjant prekes, šalių susitarimas ne tik dėl prekių įsigijimo, bet ir dėl šių prekių montavimo laikytinas ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi, remiantis tuo, kad prekių montavimo kaina buvo ženkliai mažesnė nei prekių įsigijimo kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-887/2003; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010). Kadangi užsakymo pagrindu susitarta dėl medinių padėklų kainos ir nėra išskiriama ieškovės turėtų atlikti medinių padėklų gamybos darbų vertė (kaina) bei ieškovės naudotų medžiagų vertė (kaina), tai tarp ginčo šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip pirkimo–pardavimo santykiai. Ieškovė, kaip medinių padėklų gamintoja, tam, kad tretiesiems asmenims (įskaitant atsakovę) galėtų parduoti savo prekes (medinius padėklus), visais atvejais turi šias prekes (medinius padėklus) pagaminti. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai šalys susitarė dėl prekių pagaminimo ir buvo susitarta dėl bendro mokėjimo už prekes (neskirstant kainos į atskiras dalis), tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai yra pirkimo–pardavimo, o ne rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-85/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-85/2012">3K-3-85/2012</a>). Kadangi teismai netinkamai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius, tai nepagrįstai netaikė CK 6.333 straipsnyje įtvirtintos prekių kokybės garantijos.

Teismai, spręsdami, kad ieškovės atsakovei perduoti padėklai neva buvo tinkamos kokybės, netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų pakankamumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Ny8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-67/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-67/2014">3K-3-67/2014</a>). 2014 m. gegužės 26 d. atsakovė el. paštu informavo ieškovę, kad atsakovės užsakyti ir ieškovės 2014 m. gegužės 21 d. perduoti mediniai padėklai neatitiko 2014 m. gegužės 5 d. pateiktame užsakyme nurodytų reikalavimų – tarpas tarp medinių padėklų tašelių buvo mažesnis nei užsakyme nurodyta 570 mm minimali riba; galutinis medinių padėklų gavėjas Prancūzijoje atsisakė priimti medinius padėklus dėl jų netinkamos kokybės (netinkamų tarpų tarp medinių padėklų tašelių); atsakovė pateikė nuotraukas, kuriose matyti, kad tarpai tarp ginčo medinių padėklų tašelių neatitinka užsakyme nurodytų reikalavimų. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir UAB „Eurobanas“ Prekių patikrinimo vietoje (Prancūzijoje) aktas. Ieškovė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad mediniai padėklai buvo tinkamos kokybės (t. y. atitiko užsakyme ir kartu pateiktoje specifikacijoje nurodytus reikalavimus dėl tarpų tarp padėklų tašelių dydžio) nepateikė.

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl rangos ir pirkimo–pardavimo sutarčių atribojimo

Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų išvada, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai.

Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-110/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-110/2013">3K-3-110/2013</a>).

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko (perleidžiamų daiktų) yra esminė sutarties sąlyga, ji laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-517/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-517/2010">3K-3-517/2010</a>; 2012 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-382/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-382/2012">3K-3-382/2012</a>). Nepriklausomai nuo daikto nuosavybės formos pakeitimo būdo, civilinėje apyvartoje esanti prekė (daiktas) turi atitikti CK 6.306 straipsnio reikalavimus.

Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-203/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-203/2007">3K-3-203/2007</a>; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-349/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-349/2010">3K-3-349/2010</a>; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; kt.).

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad atsakovė ieškovei pateikė užsakymą Nr. 6817P pagaminti padėklus ir nurodė jų matmenis, ieškovė įsipareigojo nustatytu terminu pagaminti padėklus pagal atsakovės pateiktą specifikaciją, be kita ko, kad atstumas tarp padėklų tašelių ne mažesnis kaip 570 mm, o atsakovė įsipareigojo visiškai ir laiku atsiskaityti su ieškove, jei ši tinkamai įvykdys užsakymo sąlygas. Ieškovė ir atsakovė yra juridiniai asmenys ir susitarė dėl padėklų (produkcijos) pagaminimo pagal atsakovės nurodytus matmenis, ieškovė įsipareigojo pagaminti padėklus pagal atsakovės užsakymą ir gamybos procese gautą darbo rezultatą perduoti atsakovei, o ši įsipareigojo ieškovės darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Ieškovė gamino padėklus iš savo medžiagų, darbo rezultatas gautas ieškovei dirbant savo rizika. Šalis siejo tęstiniai santykiai, atsakovė ne vieną kartą teikė ieškovei užsakymus dėl padėklų pagaminimo, atsakovė iš pradžių tikrino produkcijos kokybę, t. y. ar pagaminta produkcija atitinka atsakovės užsakymo nurodymus, paskutinį kartą tą darė 2013 m. vasario 1 d., vėliau pagamintos produkcijos netikrino. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, reglamentuojančiomis rangos sutartį, ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, sudaryta šalių sutartis atitinka nurodytus rangos sutarties požymius ir nėra pagrindo nesutikti su teismų išvada, kad šalys buvo sudariusios rangos sutartį.

Vienas iš kriterijų, pagal kuriuos atribojamos pirkimo–pardavimo sutartys nuo rangos, įtvirtintas CK 6.645 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė, palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-887/2003; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių taikyti CK 6.645 straipsnio 4 dalį, t. y. kad atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagamintų padėklų verte yra nedideli ir todėl ginčo sutartis pripažintina pirkimo–pardavimo sutartimi, o fakto klausimai nėra kasacijos dalykas. Pažymėtina, kad atsakovė, teigdama, jog padėklų gaminimo darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagamintų padėklų verte yra nedideli, nepateikė įrodymų dėl atliktų darbų, gaminant padėklus, ir pagamintų padėklų vertės (CPK 178 straipsnis).

Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-85/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-85/2012">3K-3-85/2012</a>, kurioje išaiškinta, kad tais atvejais, kai šalys susitarė dėl prekių pagaminimo ir buvo susitarta dėl bendro mokėjimo už prekes (neskirstant kainos į atskiras dalis), tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai yra pirkimo–pardavimo, o ne rangos teisiniai santykiai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasaciniame skunde nurodyta 2012 m. kovo 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje, kurioje ieškovas yra Prancūzijos juridinis asmuo, atsakovas – Lietuvos Respublikos juridinis asmuo ir ginčas nagrinėtas, be kita ko, taikant Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių, priimtos 1980 m. balandžio 11 d. Vienoje, nuostatas. Be to, ta aplinkybė, kad sutartyje nustatytas bendras mokėjimas (už prekes kaip rezultatą, o ne už jų įrengimą, instaliavimą ar pan.), buvo tik viena iš aplinkybių, kurių pagrindu teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo santykiai. O nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta tarp dviejų Lietuvos juridinių asmenų ir šiam ginčui netaikytina Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių. Taigi nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-85/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-85/2012">3K-3-85/2012</a> neturi precedento galios nagrinėjant šią bylą.

Pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs (jeigu ko kito nenustato sutartis), netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2010">3K-3-469/2010</a>). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nustatę, jog atsakovė darbus priėmė jų nepatikrinusi, atsakovės nurodomi trūkumai yra akivaizdūs, šalys sutartimi nenustatė kitokių taisyklių dėl darbų priėmimo, tinkamai taikė teisės normas ir nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos, spręsdami, kad atsakovė neteko teisės remtis šiais darbų trūkumais.

Atsižvelgdama į tai, kad teismai tinkamai taikė teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, šalių santykius kvalifikuodami kaip rangos teisinius santykius, į tai, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir analizuoja tik teisės klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija kitus kasacinio skundo argumentus vertina kaip neturinčius reikšmės bylos baigčiai ar nesudarančius kasacijos dalyko ir dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 3,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetant kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš kasatorės.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, naikintinos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. kovo 3 d. nutartimi Nr. 3P-4/2016 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovės V. Buivydo GKĮ „Šaka“ (j. a. k. 170000239) nuosavybės teise priklausančio 8237,51 Eur kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. kovo 3 d. nutartimi Nr. 3P-4/2016 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Informaciją apie priimtą teismo nutartį perduoti Turto arešto aktų registrui.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Baltic Wood Service“ (j. a. k. 302302840) 3,05 Eur (tris Eur 5 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas

Janina Januškienė