Civilinė byla Nr. 3K-3-359-686/2016
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01514-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.18.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Architectura Humana“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 2 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Architectura Humana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės vystymo grupė“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atlyginimo mokėjimą už darbus vykdant projektavimo darbų rangos sutartį, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė UAB „Architectura Humana“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Sostinės vystymo grupė“ 340 953,80 Lt (98 747,05 Eur) skolos, 12 274,34 Lt (3554,89 Eur) (0,02 proc. pagal sutartį) delspinigių, 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovė su atsakove sudarė 2007 m. rugpjūčio 3 d. projektavimo darbų rangos sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo parengti, suderinti ir pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai komercinės paskirties pastato su gyvenamosiomis patalpomis projektą su lauko inžineriniais tinklais 0,4191 ha ploto žemės sklype Vilniuje, Pilaitės pr. ir Preilos g. sankirtoje, o atsakovė įsipareigojo tinkamai parengtą pastato projektą priimti ir sumokėti nustatytą atlyginimą už parengtą projektą. Pagal Sutarties 3.1 punktą sutartų atlikti darbų kaina – 823 000 Lt (238 357,27 Eur) (697 457,63 Lt (201 997,69 Eur) atlyginimas ir 125 542,37 Lt (36 359,58 Eur) PVM), susidedanti iš mokėtino 255 000 Lt (73 853,10 Eur) avanso, 495 000 Lt (143 361,90 Eur) sumos už pirmojo etapo darbus, 278 000 Lt (80 514,37 Eur) už antrojo etapo darbus ir 50 000 Lt (14 481 Eur) už pastato statybos autorinę priežiūrą (Sutarties 3.3 punktas). Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad sutartinė kaina (3.1 punktas) šalių susitarimu nustatyta atsižvelgiant į tai, kad vykdytoja parengs ir nustatyta tvarka suderins bei gaus leidimą statyti šešių aukštų, ne mažiau kaip 4992 kv. m požeminės ir 5940 kv. m antžeminės dalies pastatą.
2008 m. rugsėjo 22 d. sudarytas papildomas susitarimas dėl projektavimo darbų (toliau – Papildomas susitarimas), kuriuo ieškovė įsipareigojo atlikti papildomus darbus – parengti, suderinti ir pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Pajautos g. atkarpos šiluminės trasos kolektoriaus ir lauko inžinerinių tinklų įrengimo projektą, o atsakovė įsipareigojo tinkamai parengtą projektą priimti ir už atliktus darbus sumokėti 110 000 Lt (31 858,20 Eur) (93 220,34 Lt (26 998,48 Eur) atlyginimą ir 16 779,66 Lt (4859,73 Eur) PVM).
2008 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą statyti trijų–šešių aukštų 3062,75 kv. m naudingojo ploto 49 butų pastatą žemės sklype Vilniuje, Pilaitės pr. ir Preilos g. sankirtoje.
Ieškovė teigė savo sutartinių įsipareigojimų dalį įvykdžiusi tinkamai ir laiku. Likusių įsipareigojimų vykdymą ji sustabdė dėl užsakovės (atsakovės) prievolių priimti darbus ir už juos atsiskaityti nevykdymo.
Ieškovė nurodė pagal 2007 m. rugpjūčio 3 d. Projektavimo darbų rangos sutartį atlikusi visus pirmojo etapo darbus, kurių sutartinė kaina 495 000 Lt (143 361,90 Eur), ir 50 proc. visų antrojo etapo darbų, kurių kaina 278 000 Lt (80 514,37 Eur), t. y. atliko darbų už 139 000 Lt (40 257,18 Eur), o likusios darbų dalies atlikimą ieškovė sustabdė, kol atsakovė sumokės už atliktus darbus. Ieškovė teigė atlikusi visus darbus pagal 2008 m. rugsėjo 22 d. Papildomą susitarimą, jų vertė – 110 000 Lt (31 858,20 Eur). Atsakovė sumokėjo 255 000 Lt (73 853,10 Eur) avansą ir už atliktus darbus 156 500 Lt (45 325,53 Eur), iš viso 411 500 Lt (119 178,63 Eur). Ieškovės skaičiavimu, atsakovė liko skolinga 332 500 Lt (96 298,66 Eur) (pritaikius 18 proc. tuomet galiojusį PVM). Neapmokėtų darbų kaina be PVM yra 281 780 Lt (81 609,13 Eur), o pritaikius galiojantį 21 proc. PVM – 340 953,80 Lt (98 747,05 Eur), šią sumą ieškovė prašė priteisti iš atsakovės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
Atsakovei pareiškus prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 2 d. sprendimu preliminarų teismo sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad sutartimi šalys susitarė dėl atliktinų darbų, jų perdavimo–priėmimo ir apmokėjimo dviejų etapų. Pagal Sutarties 3.3.2 punktą, vykdytojai atlikus projektavimo darbus ir gavus statybos leidimą (pirmasis etapas), o užsakovei priėmus tinkamai atliktus šiuos projektavimo darbus perdavimo–priėmimo aktu, vykdytojai sumokama 495 000 Lt (143 361,90 Eur). Pagal Sutarties 3.3.3 punktą vykdytojai turėjo būti sumokama 278 000 Lt (80 514,37 Eur) už atliktus projektavimo darbus, užsakovei priėmus tinkamai atliktus darbus perdavimo–priėmimo aktu (antrasis etapas). Pagal Papildomą susitarimą dėl atliktinų projektavimo darbų (priskirtų prie pirmojo etapo), už projekto parengimą ir kitus šiame susitarime nustatytus atlikti darbus sutarta sumokėti 110 000 Lt (31 858,20 Eur) (Papildomo susitarimo 8 punktas).
Šalys neginčijo, kad pagal pirmąjį darbų etapą užsakovei buvo perduotos šios projekto dalys: generalinio plano, architektūrinė, konstruktyvinė dalis žemiau nulio (pamatai), stovėjimo aikštelių ventiliacijos ir dūmų šalinimo, lauko inžinerinių tinklų, šilumos mazgo, vandentiekio įvado projektai. Taip pat perduoti papildomi darbai: kelio projektas, lauko inžinerinių tinklų projektai. Užsakovei nebuvo perduoti pirmojo darbų etapo projektai: dūmų šalinimo ir vėdinimo automatika, gaisrinė signalizacija, statybos darbų organizavimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnis įtvirtina, kad darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Pagal Sutarties IV dalies nuostatas, kiekvieno darbų pagal šią sutartį atlikimo etapo pabaiga patvirtinama abiejų šalių pasirašytu atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu. Baigusi atskirų darbų etapą, vykdytoja pateikia užsakovei reikiamų dokumentų rinkinį ir atskirų darbų ar pastato projekto perdavimo–priėmimo aktą, kurį užsakovė, jeigu neturi pastabų, privalo pasirašyti per 5 darbo dienas nuo akto pateikimo dienos.
2007 m. spalio 1 d. ir 2008 m. birželio 2 d. šalys pasirašė atliktų darbų tarpinius perdavimo–priėmimo aktus dėl techninio projekto dokumentų rinkinio priėmimo, juose nurodė apmokėjimo sumas – atitinkamai 131 550 Lt (38 099,51 Eur) ir 156 500 Lt (45 325,53 Eur). Užsakovė nepasirašė kitų 2009 m. vasario 23 d. už 110 000 Lt (31 858,20 Eur) ir 2009 m. gegužės 11 d. už 240 000 Lt (69 508,80 Eur) atliktų darbų pagal Papildomą susitarimą tarpinių perdavimo–priėmimo aktų ir dėl jų pastabų, susijusių su perduodamų darbų trūkumais, neišdėstė. Abi šalys pasirašė 2009 m. vasario 23 d. užbaigto sutartinio darbo apyrašą, kuriame išvardyti užsakovei perduodami techniniai dokumentai, ir 2009 m. gegužės 11 d. užbaigto sutartinio darbo apyrašą, kuriuo užsakovei perduoti architektūrinės dalies dokumentai.
Teismas atmetė ieškovės teiginį, kad pirmojo etapo atliktus darbus įrodo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. gruodžio 22 d. išduotas statybos leidimas. Teismas nustatė, kad pirmojo etapo darbų tarpiniai perdavimo–priėmimo aktai surašyti 2009 m. vasario 23 d. ir 2009 m. gegužės 11 d., ir iš to padarė išvadą, kad projekto dalys buvo rengiamos ir išdavus statybos leidimą, o statybos leidimo išdavimas nepatvirtina tinkamo pirmojo etapo darbų atlikimo, nes užbaigto sutartinio darbo apyrašuose ir aktuose matyti, kad projekto dalys buvo rengiamos išdavus statybos leidimą. Ieškovė neginčijo, kad užsakovei nebuvo perduoti pirmojo darbų etapo projektai: dūmų šalinimo ir vėdinimo automatika, gaisrinė signalizacija, statybos darbų organizavimas. Iš to, kad ne visi pirmojo etapo darbai buvo perduoti užsakovei tuo metu, kai ieškovė pateikė jai (užsakovei) pasirašyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, kad šalių sutartyje buvo nustatytas tik atskiro darbų etapo, o ne atskirų jo dalių perdavimas ir priėmimas, teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai atsisakė paminėtus aktus pasirašyti (CK 6.694 straipsnis).
Pagal Sutarties 3.3.2 punktą, 1 etapo atliktų darbų apmokėjimas numatytas tik vykdytojai atlikus projektavimo darbus, gavus statybos leidimą, užsakovei šiuos tinkamai atliktus darbus priėmus perdavimo–priėmimo aktu. Teismas sprendė, kad atsakovei neatsirado pareiga apmokėti visą sutartyje nustatytą pirmojo etapo darbų kainą – 495 000 Lt (143 361,90 Eur), nes visi darbai nebuvo perduoti.
Pagal Sutarties 3.3.3 punktą, vykdytojai atlikus projektavimo darbus (antrasis etapas), o užsakovei priėmus tinkamai atliktus šiuos projektavimo darbus perdavimo–priėmimo aktu, vykdytojai sumokama 278 000 Lt (80 514,37 Eur). Nors ieškovė tvirtino, kad dalį antrojo etapo darbų ji yra atlikusi, ieškiniu prašė priteisti 50 proc. visos antrojo etapo darbų kainos, t. y. 139 000 Lt (40 257,18 Eur), tačiau šalys neginčijo aplinkybės, kad antrojo etapo darbai užsakovei nebuvo perduoti. Teismas padarė išvadą, kad pagal paminėtus Sutarties 3.3.2 ir 3.3.3 punktus užsakovei neatsirado pareiga sumokėti visą Sutartyje nustatytą kainą vykdytojai, nes nurodytų pirmojo etapo darbų dalis nebuvo ir nėra perduota užsakovei, o antrojo etapo visi darbai neperduoti.
Teismas nustatė, kad vykdydama sutartinius įsipareigojimus atsakovė sumokėjo iš viso 411 500 Lt (119 178,63 Eur) – 255 000 Lt (73 853,10 Eur) avansą ir 156 500 Lt (45 325,53 Eur) – UAB „Irec LT“, kuriai ieškovė perleido reikalavimo dalį. Iš byloje pateiktų šalių parengtų atliktų darbų tarpinių perdavimo–priėmimo aktų teismas neturėjo galimybės nustatyti, kokios projekto dalys buvo perduotos, nes darbų pavadinime įvardijamas visas sutarties objektas. Šalys neginčijo, kurios projekto dalys buvo parengtos ir perduotos užsakovei, kurios nebuvo perduotos, bet negalėjo nurodyti ir pagrįsti, kaip galėtų būti skaičiuojamos realiai perduotų projekto dalių užsakovei kainos – jos (kainos) nebuvo aptariamos sudarant sutartį, kai užsakovė pagrįstai tikėjosi gauti visus projekto dokumentus, o ne jų dalį. Teismas sprendė, kad pažeidusia sutartinę prievolę laikytina ieškovė, kuri be teisėto pagrindo sustabdė darbus, nepagrįstai nurodžiusi, kad užsakovė nevykdo prievolės sumokėti už perduotus projektavimo darbus. Todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 340 953,80 Lt (98 747,05 Eur) skolą pagal sutartį už visus pirmojo etapo darbus ir pusę sumos už antrojo etapo darbus.
Netenkinus ieškovės UAB „Architectura Humana“ apeliacinio skundo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 2 d. sprendimas.
Apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus (sutartis su subrangovais, atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus), konstatavęs, kad tie įrodymai galėjo būti pateikti proceso pirmosios instancijos teisme metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 301, 314, 320 straipsniai).
Šalims nepateikus naujų įrodymų apie atliktus ir neatliktus ginčijamus projektavimo darbus, apeliacinės instancijos teismas netenkino šalių prašymo skirti ekspertizę ginčo darbams nustatyti ir jos neskyrė.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 19 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovai patvirtino, jog pirmajame etape atliko, tačiau atsakovei neperdavė, šių projektavimo darbų: gaisrinės signalizacijos, dūmų šalinimo ir vėdinimo automatikos, statybos darbų organizavimo, kolektoriaus projekto. 2009 m. vasario 23 d. bei 2009 m. gegužės 11 d. ieškovės surašyti tarpiniai atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai, užbaigto sutartinio darbo aprašai patvirtina, kad pirmojo etapo darbų dalys buvo rengiamos po to, kai buvo išduotas 2008 m. gruodžio 22 d. statybos leidimas. Neįrodyta, kad pirmojo etapo ginčo projekto dalys buvo parengtos jau teikiant dokumentus statybos leidimus išduodančiai institucijai.
Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad byloje pateiktas 2008 m. lapkričio 26 d. UAB „Statybos ekspertų biuras“ ekspertizės aktas įrodo laiku atliktus visus pirmojo etapo darbus. Paminėtame dokumente nurodyta, kad prekybos centro ir poilsio paskirties pastato Vilniuje, Pilaitės pr. ir Preilos g. sankirtoje, techninio projekto architektūros ir konstrukcijų dalys atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimus, tačiau nėra duomenų, kad ekspertai vertino gaisrinės signalizacijos, dūmų šalinimo ir vėdinimo automatikos, statybos darbų organizavimo, kolektoriaus projektus kaip būtinas ir sudedamąsias techninio projekto architektūrines ir konstrukcines dalis.
Pagal CK 6.655 straipsnį, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Byloje nustatyta, kad vykdytoja neperdavė visų pirmojo etapo bei papildomų šio etapo darbų. Teismo vertinimu, nėra galimybės nustatyti ieškovės atsakovei realiai perduotų projekto dalių kainų, ieškovei (vykdytojai) neatlikus visų pirmojo etapo darbų. Tarpiniuose atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktuose ieškovei nurodant visą Sutarties objektą, nebuvo ir nėra galimybės nustatyti, kokios projekto dalys buvo perduotos užsakovei ir kokia yra konkrečios projekto dalies kaina.
Papildomu susitarimu nustatytą 110 000 Lt (31 858,20 Eur) sumą užsakovė vykdytojai turėjo sumokėti pastarajai atlikus papildomus pirmojo etapo projektavimo darbus, tačiau nei Sutartyje, nei Papildomame susitarime nebuvo nustatyta, už kokius konkrečiai papildomus darbus atsakovė turi pareigą sumokėti minėtą sumą. Pagal CK 6.655 straipsnį, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Teismas sprendė, kad atsakovei neatsirado pareiga apmokėti visą Sutartyje nustatytą pirmojo etapo darbų kainą (495 000 Lt (143 361,90 Eur) dėl atsakovei (užsakovei) neperduotų pirmojo etapo ir antrojo etapo visų darbų dalies, nes byloje neįrodyta pirmojo etapo neperduotų darbų kaina.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Architectura Humana“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 2 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
25.1. Teismai nevertino visų byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad Sutartimi nustatyti pirmojo etapo darbai (kartu ir darbai pagal Papildomą susitarimą) buvo visiškai atlikti, su jais ne sykį supažindinta atsakovė, pritarusi atliktiems projektavimo darbams, parengtam projektui (2008 m. rugsėjo 12 d. ir 2008 m. gruodžio 8 d. atsakovės raštai, 2008 m. rugsėjo 11 d. įgaliojimas Nr. 93); atlikti darbai bei parengtas projektas buvo patikrinti, atliekant teisės norminiuose aktuose reikalaujamą projekto ekspertizę, projekto darbai suderinti su savivaldybės įgaliota institucija ir kitomis įgaliotomis institucijomis bei gautas statybos leidimas. Visi pirmojo etapo darbai pagal Sutartį (kartu ir visi darbai pagal Papildomą susitarimą), kurie buvo būtini statybos leidimui gauti, buvo atlikti dar iki statybos leidimo išdavimo, nes priešingu atveju statybos leidimas nebūtų išduotas. Todėl atsakovei teko pareiga tinkamai priimti šiuos darbus ir juos apmokėti.
25.2. Priešingai negu nurodė bylą nagrinėję teismai, nei 2009 m. vasario 23 d. ir 2009 m. gegužės 11 d. tarpiniuose darbų perdavimo–priėmimo aktuose, nei užbaigto sutartinio darbo aprašuose nėra nurodoma, kad pirmojo etapo darbai ar darbai pagal Papildomą susitarimą buvo atliekami po statybos leidimo gavimo. Tokių teismų išvadų nepatvirtina ir jokie kiti objektyvūs bylos įrodymai. Taip teismai pažeidė Civiliniame kodekse nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193–6.195 straipsniai), išvadas grindė ne visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, bet prielaidomis, todėl pažeidė CPK 176–185 straipsniuose ir 263 straipsnyje reglamentuojamus įrodymų vertinimą ir teismo sprendimo turinio pagrindimą.
25.3. Statybos leidimą ir kitus parengtus dokumentus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiėmė atsakovė, ieškovės apie tai ji neinformavo, todėl ieškovė, sužinojusi apie tai, kad statybos leidimą atsakovė yra gavusi (tą patvirtina tiek kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje statybos leidimo kopijoje, tiek ir atsakovės kartu su 2015 m. lapkričio 2 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktu raštu pateiktoje statybos leidimo kopijoje esantis spaudas, kad statybos leidimą iš Vilniaus savivaldybės administracijos atsiėmė atsakovės direktorius), siekė atsakovei perduoti visus darbus, tiek nurodytus pirmajame darbų etape, tiek ir Papildomame susitarime, surašydama minėtus 2009 m. vasario 23 d. ir 2009 m. gegužės 11 d. atliktų darbų tarpinius perdavimo–priėmimo aktus.
25.4. Parengtame ypatingojo statinio projekte (tai nurodyta ir statybos leidime) bei atliktoje bendroje statinio projekto ekspertizėje (tai nurodyta tiek ekspertizės akte, tiek UAB „Statybos ekspertų biuras“ šalims siųstuose raštuose), pažymėta, kad projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimus. Tai sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad visi pirmojo etapo darbai bei darbai pagal Papildomą susitarimą buvo atlikti dar iki statybos leidimo gavimo, nes priešingu atveju nebūtų gautos palankios ekspertizės išvados, nebūtų išduotas statybos leidimas.
25.5. Pagal projektavimo darbų rangos sutarties 4.3 punktą perdavimo–priėmimo aktais galėjo būti perduodami tiek atskiri darbai, tiek ir visas pastato projektas, o užsakovė privalėjo per 5 darbo dienas arba priimti šiuos darbus, arba pateikti motyvuotas pastabas. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas nepagrįstas išvadas, kad pasirašant tarpinius atliktų darbų aktus neva negalėjo būti perduodami atlikti atskiri darbai, neatsižvelgė ir neįvertino jau susiklosčiusios šalių praktikos dėl atskirų atliktų darbų perdavimo ir priėmimo, pasirašant tarpinius aktus. Būtent atsakovės reikalavimu buvo surašyti ir jai perduoti 2007 m. spalio 1 d. ir 2008 m. birželio 2 d. tarpiniai atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai, kuriuos ji priėmė ir pasirašė.
25.6. Ieškovė ne kartą informavo atsakovę apie visiškai atliktus pirmojo etapo darbus (kartu ir darbus pagal Papildomą susitarimą), bet atsakovė priėmė tik atliktų darbų dalį, tai įformindama 2007 m. spalio 1 d. ir 2008 m. birželio 2 d. atliktų darbų tarpinio perdavimo–priėmimo aktuose bei 2009 m. vasario 23 d. ir 2009 m. gegužės 11 d. užbaigto sutartinio darbo apyrašuose (tomis pačiomis dienomis surašytus atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus atsakovė atsisakė priimti ir pasirašyti); likusius pirmojo etapo tinkamai atliktus darbus (projektus) be jokio aiškaus pagrindo atsakovė vengė priimti, nors ieškovė atliktus darbus siekė perduoti atsakovei, ne sykį ragino ją priimti atliktus darbus, bet pastaroji nepriėmė pirmojo etapo atliktų darbų dalies.
25.7. Pirmojo etapo darbai ir darbai pagal Papildomą susitarimą atsakovei buvo tinkamai perduoti ieškovei vienašališkai pasirašant 2009 m. vasario 23 d. ir 2009 m. gegužės 11 d. tarpinių darbų perdavimo–priėmimo aktus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pačią juridinę galią, kaip ir pasirašytas abiejų šalių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-504/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-504/2009">3K-3-504/2009</a>, kt.). Atsakovė neįrodė, kad ji pagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus ir nereiškė reikalavimo pripažinti juos negaliojančiais. Kadangi atsakovė vengė vykdyti įsipareigojimus, todėl ieškovė, įgyvendindama CK 6.58 straipsnio 1 dalyje, 6.207 straipsnio 2 dalyje suteiktas teises, sustabdė savo priešpriešinių įsipareigojimų vykdymą – antrojo etapo darbų atlikimą ir jų perdavimą atsakovei.
25.8. Taikydamas CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisakė pridėti prie bylos ir vertinti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus papildomus rašytinius įrodymus (sutartis su subrangovais, atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus). Tačiau naujų įrodymų pateikimo ribojimai apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutūs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tose stadijose, kai vertinamas fakto klausimas, gali būti priimami įrodymai, o šalys savo pozicijoms pagrįsti gali teikti sužinotus naujus ar išreikalautus įrodymus, jeigu šia savo teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnis, ribojantis naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikomas formaliai ir negali būti vertinamas kaip kliūtis teismui įvykdyti teisingumą konkrečioje byloje. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas – teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti tiesą byloje, todėl teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OTEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-691/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-691/2006">3K-3-691/2006</a>; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-359/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-359/2008">3K-3-359/2008</a>; kt.).
25.9. Ieškovės apeliaciniame skunde buvo pateikti paaiškinimai, kodėl nauji įrodymai yra pateikiami kartu su apeliaciniu skundu ir kodėl juos prašoma ištirti apeliacinės instancijos teisme, t. y. dėl to kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskutinio teismo posėdžio metu iškilo būtinybė papildyti bylos medžiagą, pateikiant papildomus įrodymus, jog pirmojo etapo darbai buvo atlikti dar iki statybos leidimo gavimo ir šiuos darbus atliko ieškovės pasitelkti subrangovai. Ieškovės atstovas prašė pirmosios instancijos teismo atidėti bylos nagrinėjimą ir suteikti galimybę pateikti tokius įrodymus (sutartis su subrangovais, atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus), bet pirmosios instancijos teismas tokį prašymą nepagrįstai atmetė, taip užkirto kelią juos pateikti.
25.10. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti ginčo darbų ekspertizę, nors abi bylos šalys jos prašė.
25.11. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ieškovės apeliacinio skundo argumentų, kad pirmojo etapo projektavimo darbų dalys kartu su projektu buvo pateiktos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, teikiant dokumentus dėl statybos leidimo išdavimo, ir kad šie dokumentai buvo perduoti atsakovei, kai ji atsiėmė išduotą statybos leidimą.
25.12. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo pareikštą ieškinį, nepriėmė sprendimo dėl pareikštų reikalavimų dalies, t. y. kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atliktų darbų pagal 2008 m. rugsėjo 22 d. Papildomą susitarimą, jų perdavimo ir apmokėjimo, kurių bendra vertė buvo 110 000 Lt (31 858,20 Eur).
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Sostinės vystymo grupė“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 2 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai argumentai:
Atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovei, nes Sutartyje ir Papildomame susitarime nurodytų pirmojo etapo darbų dalis ir antrojo etapo darbai visa apimtimi nėra perduoti atsakovei.
Pagal CPK 347 straipsnį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės apeliacinio skundo argumento, kad pirmojo etapo projektų dalys (gaisrinė signalizacija, dūmų šalinimo ir vėdinimo automatika, statybos darbų organizavimas) kartu su visu projektu buvo pateiktos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, teikiant dokumentus dėl statybos leidimo išdavimo, kad visi projekto dokumentai yra atsakovės žinioje, nes būtent ji atsiėmė administracijos išduotą statybos leidimą. Šiomis aplinkybėmis ieškovė nesirėmė pirmosios instancijos teisme, o dėl jų pateiktus naujus įrodymus atsisakė priimti apeliacinės instancijos teismas. Todėl ieškovės argumentai dėl nurodytų nenagrinėtų apeliacinės instancijos teisme aplinkybių ir nepriimtų naujų įrodymų nenagrinėtini kasaciniame teisme, nes jų nagrinėjimas reikštų ne tik apeliacinio proceso ribų neteisėtą peržengimą, bet ir rungimosi, dispozityvumo principų pažeidimą (CPK 12, 13 straipsniai).
Ieškovės kasaciniame skunde nurodyta, kad 2007 m. spalio 1 d. ir 2008 m. birželio 2 d. tarpiniai atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai patvirtina susiklosčiusią šalių tarpusavio bendradarbiavimo praktiką perduodant darbus dalimis, o atsakovė turėjo galimybę teikti pastabas dėl darbų, kol ieškovė neperdavė viso projekto. Šiuo argumentu nurodytomis aplinkybėmis ieškovė nesirėmė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, dėl to toks argumentas nenagrinėtinas kasaciniame teisme (CPK 347 straipsnis).
Teismai pagrįstai aiškino Sutarties 3.3.2 punkto sąlygą pagal jos pažodinę reikšmę, kad 495 000 Lt (143 361,90 Eur) mokami, kai ne tik vykdytojai atlikus projektavimo darbus gaunamas statybos leidimas, bet ir kai užsakovė šiuos darbus priima perdavimo–priėmimo aktu. Priimdama darbus užsakovė turi teisę patikrinti, ar projektavimo darbai atlikti pagal jos užduotį ir ar atitinka kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis (CK 6.701 straipsnio 1 ir 2 dalys). Bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu ieškovė neginčijo aplinkybės, kad užsakovei nebuvo perduoti pirmojo etapo projektai: dūmų šalinimo ir vėdinimo automatika, gaisrinė signalizacija, statybos darbų organizavimas. Taip pat šalys neginčijo aplinkybės, kad antrojo etapo darbai užsakovei nebuvo perduoti. 2008 m. lapkričio 26 d. projekto ekspertizės aktas nepatvirtina laiku atliktų visų pirmojo etapo darbų ir antrojo etapo 50 proc. darbų atlikimo bei jų perdavimo atsakovei (užsakovei), nes atsakovė teikė ekspertams vertinti tik projekto konstruktyvinę dalį žemiau nulio (pamatai), o projekto dalies aukščiau nulio nevertino, nes ši dalis tuo metu nebuvo parengta ir ekspertams vertinti nepateikta. Byloje nėra kitokių įrodymų, patvirtinančių visų pirmojo etapo darbų ir antrojo etapo 50 proc. darbų atlikimą laiku.
Kasatorės (ieškovės) nurodoma teismų praktika (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-504/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-504/2009">3K-3-504/2009</a>) faktinėmis aplinkybėmis su nagrinėjama byla nesutampa, nes ieškovė neįrodė, kad pirmojo etapo projekto dalys darbų perdavimo–priėmimo aktų surašymo metu buvo parengtos ir jas buvo siekiama perduoti atsakovei, bet ji atsisakė darbus priimti.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad atsakovei neatsirado pareigos mokėti visą sutartyje nustatytą pirmojo etapo darbų kainą – 495 000 Lt (143 361,90 Eur) – dėl atsakovei (užsakovei) neperduotų pirmojo etapo darbų dalies ir visų antrojo etapo darbų. Todėl, neatsiradus atsakovės pareigai mokėti, ieškovė neturėjo pagrindo sulaikyti darbų perdavimo.
Ieškovės kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti naujus įrodymus, nenagrinėjo tam tikrų aplinkybių, nėra pagrįsti, nes apeliacinės instancijos teismas tinkamai patikrino apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, išanalizavo apeliaciniame skunde nurodytus motyvus. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus apeliacinio skundo esminius argumentus, susijusius su teisingu ginčo dalyko išnagrinėjimu. Tuo tikslu apeliacinės instancijos teismas patikrino, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ieškovės argumentus, kad ieškovė atliko ir perdavė projektavimo darbus, o atsakovei teko pareiga juos priimti ir apmokėti. Teismas nustatė, kad darbų dalis neperduota, todėl atsakovė neturi pareigos mokėti. Pirmiausia projektavimo darbai turi būti perduoti atsakovei (užsakovei), o tik po to sprendžiami užduoties atitikties ir kokybės klausimai. Dėl šios priežasties skirti ekspertizę nėra tikslinga.
Visas turimas projekto dalis atsakovė pateikė teismui, kitų projekto dalių kopijas, kurias ieškovė pateikė teismui, atsakovė gavo bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė darbų pagal Sutartį ir Papildomą susitarimą dalies neatliko ir neperdavė, todėl atsakovė neturi pareigos mokėti už neperduotus tinkamai atliktus darbus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl atsiskaitymo už atliktus darbus pagal projektavimo darbų rangos sutartį
CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokiam projektui sukurti vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Civilinėje teisėje projektavimas reiškia techninį statybos dokumentavimą, nes statybos rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-228/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-228/2010">3K-3-228/2010</a>).
Atsiskaitymą už atliktus projektavimo darbus reglamentuojantis CK 6.704 straipsnio 1 punktas nustato, kad užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus.
Aiškindamas CK 6.704 straipsnio 1 punktą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės; tačiau priteisiant atliktų darbų kainą turi būti įvertinta, ar visi darbai yra atlikti ir ar jie atlikti tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-640/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-640/2013">3K-3-640/2013</a>).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė (vykdytoja) byloje reikalavimą atsiskaityti už projektavimo darbų dalį atsakovei (užsakovei) grindė 2007 m. rugpjūčio 3 d. projektavimo darbų rangos sutartimi ir 2008 m. rugsėjo 22 d. papildomu susitarimu dėl projektavimo darbų. Pagal Sutartį buvo nustatyta atlikti projektavimo darbų ir už juos sumokėti 823 000 Lt (238 357,27 Eur), o pagal Papildomą susitarimą – 110 000 Lt (31 858,20 Eur). Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta, kad ieškovė atliko darbų dalį, už juos atsakovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, sumokėjo iš viso 411 500 Lt (119 178,63 Eur): 255 000 Lt (73 853,10 Eur) avansą ir 156 500 Lt (45 325,53 Eur).
Pagal Sutarties 3.2 punktą joje nurodyta sutartinė kaina (823 000 Lt (238 357,27 Eur) šalių susitarimu nustatyta atsižvelgiant į tai, kad vykdytoja parengs ir nustatyta tvarka suderins projektą bei gaus statybos leidimą statyti šešių aukštų ne mažiau kaip 4992 kv. m požeminės ir 5940 kv. m antžeminės dalies pastatą. 2008 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą statyti trijų–šešių aukštų 3062,75 kv. m naudingojo ploto 49 butų pastatą žemės sklype Vilniuje, Pilaitės pr. ir Preilos g. sankirtoje.
Pagal Sutarties 3.3.2 punktą sutartinės kainos dalis – 495 000 Lt (143 361,90 Eur) – mokama vykdytojai atlikus Sutartyje nurodytus pirmojo etapo darbus ir gavus statybos leidimą ir užsakovei priėmus tinkamai atliktus šiuos projektavimo darbus perdavimo–priėmimo aktu. Kita sutartinės kainos dalis – 278 000 Lt (80 514,37 Eur) – mokama vykdytojai atlikus antrojo etapo projektavimo darbus ir užsakovei priėmus tinkamai atliktus šiuos projektavimo darbus perdavimo–priėmimo aktu. Likusi dalis – 50 000 Lt (14 481 Eur) – mokama vykdytojai atlikus pastato statybos autorinę priežiūrą. Į pirmojo etapo darbus įtraukti taip pat Papildomu susitarimu nurodyti darbai, kurių kaina – 110 000 Lt (31 858,20 Eur). Pagal Sutarties IV dalį kiekvieno darbų pagal šią Sutartį atlikimo etapo pabaiga patvirtinama abiejų šalių pasirašytu atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu.
Iki 2008 m. gruodžio 22 d. statybos leidimo išdavimo 2007 m. spalio 1 d. ir 2008 m. birželio 2 d. šalys pasirašė atliktų darbų tarpinius perdavimo–priėmimo aktus dėl techninio projekto dokumentų rinkinio priėmimo, juose nurodė apmokėjimo sumas – atitinkamai 131 550 Lt (38 099,51 Eur) ir 156 500 Lt (45 325,53 Eur). Už šiuose aktuose nurodytus pirmojo etapo darbus užsakovė (atsakovė) atsiskaitė, dėl to nėra šalių ginčo.
Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta bei ieškovės kasaciniame skunde nenuginčyta aplinkybė, kad ieškovė iki nurodytos statybos leidimo išdavimo datos neatliko bei perdavimo–priėmimo aktais neperdavė atsakovei kitų pirmojo etapo projektavimo darbų (Sutartyje įkainotų iš viso už 495 000 Lt (143 361,90 Eur). Užsakovei nebuvo perduoti pirmojo darbų etapo projektai: dūmų šalinimo ir vėdinimo automatika, gaisrinė signalizacija, statybos darbų organizavimas. Todėl ieškovė neįgijo teisės reikalauti sumokėti visos 495 000 Lt (143 361,90 Eur) sumos, Sutartyje nustatytos už visus pirmojo etapo darbus.
Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės apeliacinio skundo argumento, kad pirmojo etapo projektų dalys (gaisrinė signalizacija, dūmų šalinimo ir vėdinimo automatika, statybos darbų organizavimas) kartu su visu projektu buvo pateiktos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, teikiant dokumentus dėl statybos leidimo išdavimo, kad visi projekto dokumentai yra atsakovės žinioje, nes būtent ji atsiėmė administracijos išduotą statybos leidimą. Šiomis aplinkybėmis ieškovė nesirėmė pirmosios instancijos teisme, o dėl jų pavėluotai pateiktus naujus įrodymus atsisakė priimti apeliacinės instancijos teismas. Pagal CPK 347 straipsnį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Todėl ieškovės argumentai dėl nurodytų nenagrinėtų apeliacinės instancijos teisme aplinkybių nenagrinėjami kasaciniame teisme.
Ieškovė kasaciniame skunde nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo priteisti 110 000 Lt (31 858,20 Eur) už visus darbus, įtrauktus į pirmojo etapo darbų apimtį, pagal Papildomą susitarimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nutartyje vertino šį ieškovės reikalavimą kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad vykdytoja neperdavė visų pirmojo etapo darbų ir byloje nepateikta įrodymų, kokios vertės pirmojo etapo darbų dalis buvo perduota, o kokios vertės liko neperduota, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateiktuose įrodymuose nepatvirtinta, kokia darbų dalis už kokią vertę yra atlikta.
Ieškovė kasaciniame skunde teigė, kad pirmojo etapo darbai buvo atlikti, juos atliko ieškovės pasitelkti subrangovai. Kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad byloje nepateikta įrodymų, kad projektavimo darbų dalį atliko subrangovai: sutarčių, darbų kainas patvirtinančių dokumentų ir kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima vertinti ieškovės prašomos priteisti iš atsakovės skolos pagrįstumą.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 50 proc., t. y. 139 000 Lt (40 257,18 Eur), visų antrojo etapo darbų apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tiek pirmojo, tiek antrojo etapo darbai tarpiniuose atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktuose buvo perduodami ieškovei nurodant visą Sutarties objektą ir nėra galimybės nustatyti, kokios projekto dalys buvo perduotos užsakovei ir kokia yra konkrečios projekto dalies kaina. Vienašališkai ieškovės sudarytame 2009 m. rugsėjo 3 d. atliktų darbų tarpiniame perdavimo–priėmimo akte nurodytas antrojo etapo 50 proc. darbų įvykdymas, darbų pavadinimo grafoje nurodant – „techninis darbo projektas“, t. y. nurodyti tie darbai, kurie turėjo būti atlikti dar iki statybos leidimo išdavimo ir buvo teisinis pagrindas išduoti statybos leidimą.
Visuose tarpiniuose atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktuose darbų objektu nurodytas techninis darbo projektas, neįvardijant atliktų tokio projekto darbų dalies ir jos vertės visos sutartinės darbų apimties bei kainos kontekste. Todėl nežinoma, kokios darbų dalys buvo atliktos ir perduotos tarpiniais perdavimo–priėmimo aktais, o vykdytojai sudarius tokius vienašalius aktus jau po statybos leidimo išdavimo projektavimo darbai pagal aktus galėjo prarasti prasmę, nes Sutarties 3.2 punktu nustatyti darbai ir kaina už jų atlikimą mokama atsižvelgiant į tai, kad vykdytoja parengs ir nustatyta tvarka suderins projektą bei gaus statybos leidimą.
Pažymėtina tai, kad už projektavimo darbus, atliktus ir perduotus perdavimo–priėmimo aktais, iki statybos leidimo išdavimo datos užsakovė (atsakovė) atsiskaitė. Iš byloje ieškovės (vykdytojos) pateiktų įrodymų negalima nustatyti po statybos leidimo išdavimo atliktų darbų dalies ir jos vertės. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti jos nurodytą lėšų sumą, nes ji neįrodė atliktų ir perduotų atsakovei (užsakovei) projektavimo darbų dalies ir jos vertės pagal sutartyse numatytus atlikti darbus už nustatytą kainą (CPK 178 straipsnis).
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad užsakovui atsiranda pareiga atsiskaityti už atliktus projektavimo darbus pagal CK 6.704 straipsnio 1 punktą už sutartyje nustatytus ir atliktus darbus, kai pagal sutartį perduodami darbai dalimis, jeigu nustatoma, kokios darbų dalys ir jų vertės yra vykdytojo užbaigtos ir perduotos užsakovui. Jeigu sutartyje nustatoma, kad projektavimo darbų atlikimas ir jų perdavimas yra turint tikslą gauti statybos leidimą, tai po tokio statybos leidimo išdavimo pavėluotai atlikti projektavimo darbai, susieti su poreikiu gauti statybos leidimą, nėra vertintini kaip atlikti tinkamai, o vykdytojas negali tikėtis už juos gauti sutartyje numatytą (juos atlikus laiku) atlyginimą, jeigu tie pavėluoti darbai užsakovui praranda prasmę.
Dėl apeliacinės instancijos teismo naujų įrodymų nepriėmimo ir ekspertizės neskyrimo
Taikydamas CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisakė pridėti prie bylos ir vertinti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus ieškovės papildomus rašytinius įrodymus (sutartis su subrangovais, atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Ieškovė nenurodė, kokia būtinybė lėmė tokių naujų įrodymų pateikimą tik apeliacinės instancijos teismui, kaip jie susiję su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, dėl kokių priežasčių prašomi priimti rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui – pagal jų surašymo datą, įrodymai pirmosios instancijos teismui galėjo būto pateikti laiku. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kliudžiusių ieškovei pateikti įrodymus laiku pirmosios instancijos teismui, todėl turėjo teisinį pagrindą taikyti CPK 314 straipsnį ir atsisakyti priimti naujus įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas neskyrė darbų ekspertizės, nors abi šalys jos prašė. Spręsdamas ekspertizės skyrimo klausimą apeliacinės instancijos teismas įvertino šalių argumentus, išklausė jų nuomones dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo, ištyrė byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie atliktus projektavimo darbus ir nenustatė pagrindo skirti teismo ekspertizę.
Pagal teisinį reglamentavimą teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu teismui iškyla neaiškūs, specialiųjų žinių reikalaujantys klausimai.
Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ekspertizę skirti netikslinga, taip pat įvertinęs tai, kad šalys nepateikė teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi pasiūlytų pateikti įrodymų: detalizuotų duomenų apie atliktus ir neatliktus pirmojo ir antrojo etapo projektavimo darbus, pastato projekto dokumentų. Šalys nerodė iniciatyvos teikti įrodymų, taip nesiekė įrodyti byloje įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių apie atliktų ir perduotų projektavimo darbų dalį ir jų vertę, tai turėjo reikšmės teismui sprendžiant, kad nėra būtinybės skirti ekspertizę, nes ekspertinio vertinimo dalykas negalės būti šalių nepateikti įrodymai.
Dėl bylos baigties
Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka nenustatyta teisinio pagrindo pagal CPK 346 straipsnį, 359 straipsnio 3 dalį naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, jos teisėtumas kasacinio skundo argumentais nenuginčytas, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme patirta 3,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės, kurios kasacinis skundas netenkinamas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Architectura Humana“ (j. a. k. 120342980) valstybei 3,07 Eur (tris Eur 7 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Gintaras Kryževičius
Donatas Šernas
