Civilinė byla Nr. e3K-3-244-469/2021
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00662-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.1.14.8.1; 3.2.6.13; 3.5.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje, kurioje atsisakyta priimti ieškovo E. K. ieškinį atsakovams R. B. ir I. B. dėl nuostolių atlyginimo ir atleidimo nuo prievolės, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Poilsis pajūryje“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl galimybės teisme kelti ir nagrinėti bylą, kurioje reiškiamas reikalavimas dėl atleidimo nuo teismo patvirtinta taikos sutartimi nustatytų prievolių vykdymo.
2. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtino ieškovo E. K. ir atsakovų R. B. bei I. B. 2017 m. vasario 28 d. sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą dėl skolos priteisimo.
3. Taikos sutartimi ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovams 195 888,64 Eur skolos pagal joje nustatytą mokėjimo grafiką. Taikos sutarties 3 punkte nustatyta, kad nuo 2017 m. liepos 31 d. už naudojimąsi atsakovų lėšomis ieškovas papildomai įsipareigoja mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas. Taikos sutarties 5 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei ieškovas iki 2017 m. liepos 31 d. sumoka visą skolą (195 888,64 Eur), jis atleidžiamas nuo prievolės mokėti palūkanas; tuo atveju, jei jis nesumoka visos skolos iki 2017 m. liepos 31 d., jis privalo sumokėti atsakovams 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo taikos sutarties pasirašymo dienos (2017 m. vasario 28 d.) iki 2017 m. liepos 31 d., o kitu skolos grąžinimo laikotarpiu privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas.
4. Ieškovas iki 2017 m. liepos 31 d. nesumokėjo atsakovams visos skolos, todėl iš jo vykdymo procese buvo išieškotos taikos sutartyje nustatytos palūkanos.
5. Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams dėl nuostolių atlyginimo ir jo atleidimo nuo prievolės mokėti palūkanas pagal taikos sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.64 straipsnio (skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl kreditoriaus kaltės) ir CK 6.259 straipsnio (sutartinė civilinė atsakomybė) pagrindais.
6. Ieškovas prašė: 1) priteisti iš atsakovų solidariai iš jo išieškotas 16 472,13 Eur palūkanas kaip nuostolius pagal taikos sutartį, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo nurodytos sumos; 2) atleisti jį nuo prievolės mokėti atsakovams palūkanas pagal taikos sutartį.
7. Ieškovas nurodė, kad jis neįvykdė taikos sutarties sąlygos dėl atsakovų kaltės, nes jie tyčia sudarė jam kliūtis iki 2017 m. liepos 31 d. sumokėti visą skolos sumą, siekdami gauti iš ieškovo palūkanas. Todėl jis turi būti atleistas nuo palūkanų mokėjimo pagal taikos sutartį ir jam turi būti priteista jau išieškota palūkanų suma (16 472,13 Eur).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
8. Plungės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka).
9. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimu dėl 16 472,13 Eur nuostolių atlyginimo ieškovas siekia prisiteisti iš atsakovų pagal teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas apskaičiuotas ir iš jo išieškotas palūkanas. Taigi, šis ieškinio reikalavimas kildinamas iš taikos sutarties sąlygų, siekiant pakeisti jos sąlygas dėl palūkanų skaičiavimo ir išieškojimo. Kitu ieškinio reikalavimu – dėl ieškovo atleidimo nuo palūkanų mokėjimo pagal taikos sutartį – ieškovas taip pat siekia pakeisti taikos sutarties sąlygas dėl palūkanų skaičiavimo.
10. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimai dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo negali būti nagrinėjami teisme, nes taikos sutartis yra įsiteisėjusi ir jos sąlygos nebegali būti keičiamos.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovas gali kreiptis į taikos sutartį patvirtinusį teismą tik dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis).
12. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, nes ieškovas iš esmės siekia pakeisti teismo patvirtintą taikos sutartimi savo prisiimtą prievolę – pakeisti taikos sutarties sąlygas dėl palūkanų skaičiavimo ir prisiteisti pagal taikos sutarties sąlygas apskaičiuotas ir iš jo išieškotas palūkanas. Taigi, ieškovas ieškiniu siekia nuginčyti savo paties kitoje civilinėje byloje sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutarties dalį, tokiu būdu siekia, kad būtų peržiūrėtas (sprendžiamas iš naujo) tarp šalių kilęs ginčas dėl jų sudarytos taikos sutarties.
14. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovo prašomas taikyti gynybos būdas – priteisti 16 472,13 Eur išieškotų palūkanų kaip nuostolius pagal teismo patvirtintą taikos sutartį ir atleisti jį nuo palūkanų mokėjimo – iš esmės sukelia tokias pat teisines pasekmes, t. y. ieškovo prašymą taikos sutartimi išspręstą klausimą dėl palūkanų mokėjimo nagrinėti pakartotinai. Nors lingvistiškai ieškinio dalykas bylose nėra tapatus, jo turinio aspektu ginčas dėl palūkanų dydžio ir jų mokėjimo pagrindo yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Taikos sutartyje sureguliavus šalių santykius, taip pat ir dėl palūkanų mokėjimo pagrindo bei dydžio, jų keitimo klausimas ginčo teisenos tvarka negali būti sprendžiamas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu ieškovas E. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį ir grąžinti jo ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo Plungės apylinkės teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismai pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes, konstatavę, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, netinkamai aiškino ieškinio dalyką, visiškai neatsižvelgė į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas siekia pakeisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Teismai nepagrįstai neįvertino to, kad ieškovas pareiškė ieškinį prašydamas jį atleisti nuo civilinės atsakomybės (nuo pareigos mokėti palūkanas už taikos sutartyje nustatyto termino grąžinti skolą praleidimą) dėl to, kad po taikos sutarties sudarymo atsakovai tyčia, siekdami turtinės naudos palūkanų forma, sutrukdė jam įvykdyti taikos sutartyje nustatytą prievolę – iki 2017 m. liepos 31 d. grąžinti atsakovams 195 888,64 Eur skolos. Taigi, pareikštu ieškiniu ieškovas nesiekia pakeisti taikos sutarties sąlygų, o reikalauja atleisti jį nuo civilinės atsakomybės už taikos sutartyje nustatytą neįvykdytą prievolę, nes ji buvo neįvykdyta dėl pačių atsakovų kaltės. Teismams nepagrįstai atsisakius priimti ieškinį, jam buvo užkirstas kelias ginti savo pažeistą teisę.
15.2. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama proceso ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis: teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK, o taikos sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-571/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-571/2010">3K-3-571/2010</a>).
15.3. Teismai, itin akcentuodami bei suabsoliutindami teismo patvirtintos taikos sutarties juridinę reikšmę, visiškai nepagrįstai neįvertino to, kad šiuo atveju buvo sudaryta civilinė sutartis – taikos sutartis, iš kurios šalims atsirado joje nustatytos prievolės ir už jų neįvykdymą joms taikoma sutartyje nustatyta civilinė atsakomybė. Tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis įgijo teismo sprendimo galią, nekeičia sutarties šalių CK 6.38 straipsnio 1 dalyje, 6.158 straipsnio 1 dalyje ir 6.200 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų pareigų vykdant sutartį, o juo labiau nenaikina atsakovų atsakomybės ir nešalina ieškovui galimybės, esant atsakovų kaltei, kreiptis į teismą dėl jo atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės yra susijusios su taikos sutarties vykdymu dėl ieškovo (skolininko) atleidimo nuo atsakomybės, todėl teismai nepagrįstai nurodė, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
15.4. Teismai pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes, atsisakę priimti ieškinį šiame punkte nustatytu pagrindu (teismas atsisako priimti ieškinį, kai ieškinys neteismingas tam teismui), tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo ir nepagrindė. Ieškovas nurodo, kad pirmiausia jis ieškinį padavė Klaipėdos apylinkės teismui, tačiau ieškinį buvo atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu kaip neteismingą tam teismui, nes ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovai gyvena Klaipėdos mieste. Ieškovas ieškinį padavė Plungės apylinkės teismui pagal atsakovų deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau ieškinį buvo atsisakyta priimti vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Ieškovo nuomone, toks teismų nepagrįstas atsisakymas priimti ieškinį skirtingais pagrindais vertintinas kaip itin šiurkštus jo teisės į teisminę gynybą pažeidimas.
16. Atsakovai R. B. ir I. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad taikos sutartyje šalys susitarė dėl ieškovo civilinės atsakomybės tuo atveju, jei ieškovas neįvykdytų prievolės sumokėti atsakovams skolą iki 2017 m. liepos 31 d. Taikos sutartyje yra nustatytos pelno palūkanos, kurios atlieka mokėjimo, o ne kompensuojamąją (netesybų) funkciją. Todėl šios palūkanos taikomos ieškovui ne kaip civilinė atsakomybė už taikos sutartyje nustatytos prievolės neįvykdymą, bet atlieka mokėjimo funkciją už naudojimąsi paskolos suma.
16.2. Nors ieškovas nurodo, kad, reikšdamas ieškinį, jis prašė atleisti jį nuo civilinės atsakomybės už taikos sutartyje nustatytu terminu neįvykdytą prievolę, tačiau iš tikrųjų jis siekia būti atleistas nuo taikos sutartyje nustatytos prievolės mokėti pelno palūkanas už naudojimąsi atsakovų lėšomis vykdymo natūra ir įgyti teisę neatlygintinai naudotis iš atsakovų pasiskolintomis lėšomis. Akivaizdu, kad tokiu būdu jis iš esmės siekia pakeisti taikos sutarties sąlygas.
16.3. Ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl jo atleidimo nuo civilinės atsakomybės dėl taikos sutartimi nustatytos neįvykdytos prievolės jau buvo išnagrinėtos teismuose, sprendžiant klausimus dėl taikos sutarties vykdymo. Tai sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį ir remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl tariamai atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų sudaro kitų bylų nagrinėjimo dalyką, šios bylos yra nagrinėjamos teismuose.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl galimybės teisme kelti ir nagrinėti bylą, kurioje reiškiamas reikalavimas dėl atleidimo nuo teismo patvirtina taikos sutartimi nustatytų prievolių vykdymo
17. Kasacinėje byloje keliamas klausimas tiesiogiai susijęs su teismo patvirtintos taikos sutarties teisinės galios aiškinimu ir taikymu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų praktika bylai aktualiais aspektais yra išplėtota ir nuosekli, šioje nutartyje vadovaujamasi joje suformuluotomis nuostatomis.
18. Taikos sutarties institutas įtvirtintas CK LII skyriuje. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi, įstatyme nustatyta tiek teismo patvirtinta, tiek šalių tarpusavio susitarimu, nesikreipiant į teismą, sudaryta taikos sutartis. Įstatyme taikos sutarčiai nustatyta privaloma rašytinė forma, rašytinės formos reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (CK 6.983 straipsnio 3 dalis), šis reikalavimas taikomas tiek šalių tarpusavio susitarimu, nesikreipiant į teismą, sudarytai, tiek teismo nutartimi patvirtintai taikos sutarčiai.
19. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat taikos sutartys dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Civiliniame procese galimybė baigti bylą taikos sutartimi iš esmės priklauso tik nuo šalių valios. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų. Jeigu taikos sutarties sudarymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, teismas tokios sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-611/2020, 15 punktas).
20. Teisinė taikos sutarties galia priklauso nuo to, ar ji yra patvirtinta teismo nutartimi, ar tik ją sudariusių šalių parašais (CK 1.76 straipsnis). Kai taikos sutartis sudaryta jos šalių ir nepatvirtinta teismo, jos galiojimui, keitimui, nuginčijimui, vykdymui ir kt. klausimams taikomos bendrosios sandorių ir sutarčių teisės taisyklės ir jose įtvirtinta tvarka. Tuo tarpu teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo teisinei galiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011, kt.). Taigi, teismo pavirtintos taikos sutarties galiojimui, nuginčijimui, keitimui, vykdymui ir kt. klausimams galioja tos pačios įstatymo nuostatos kaip ir teismo sprendimui.
21. Tvirtindamas taikos sutartį, teismas priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi pirmiau nurodytame CPK straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima (CPK 365–369 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-611/2020, 16 punktas).
22. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-437/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-437/2013">3K-3-437/2013</a>).
23. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama. Tai reiškia, kad byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jei asmuo pageidauja ginčyti tokią sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų. Pirma, asmuo, siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi turėti tam procesines prielaidas. Kadangi taikos sutartis buvo patvirtinta teismo procese, tai jos ginčijimas taip pat turi vykti teismo procese. Jei teismo sprendimai būtų koreguojami neprocesine tvarka ir ne teismo, tai reikštų, kad būtų paneigta teismo sprendimo galia ir pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis, įtvirtinantis išimtinį teisingumo vykdymo priskirtinumą teismams. Jei dar įmanoma pagal apskundimo terminus ir tvarką, tai asmuo gali ginčyti nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo instancine tvarka. Tačiau šalys, tik sudariusios taikos sutartį, paprastai neskuba jos ginčyti dėl laikinai ar nuolatinai pagerėjusių tarpusavio santykių. Taikos sutartį norima ginčyti dažniausiai vėliau, kai procesiniai apskundimo terminai jau būna praėję. Šiuo atveju yra paduodamas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka ir CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-437/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-437/2013">3K-3-437/2013</a>).
24. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų vykdant taikos sutartį išieškotas palūkanas kaip nuostolius ir atleisti jį nuo prievolės mokėti atsakovams palūkanas pagal taikos sutartį ateityje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiais reikalavimais ieškovas iš esmės siekia, jog būtų pakeistos teismo patvirtintos ir nagrinėjamoje situacijoje iš dalies priverstinai įvykdytos taikos sutarties sąlygos – panaikinti sudarant taikos sutartį jo prisiimti įsipareigojimai, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai atsisakė bylą nagrinėti kaip tapačią įsiteisėjusia teismo nutartimi užbaigtam ginčui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Priešingas aiškinimas reikštų, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos galėtų būti peržiūrėtos atskiroje civilinėje byloje, o tai nepagrįstai paneigtų teismo patvirtintos taikos sutarties teisinę galią ir galėtų sudaryti sąlygas piktnaudžiauti procesu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismų procesinių sprendimų motyvai atitinka CPK 137 straipsnio 4 punkte įtvirtintą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, o netinkamos proceso teisės normos nurodymas pirmosios instancijos teismo sprendime nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamus procesinius sprendimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Netenkinus kasacinio skundo, ieškovui nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme, todėl šių atlyginimas jiems nepriteisiamas. Kasacinis teismas patyrė 4,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi šios išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios tokių išlaidų 5 Eur sumos, tai jų atlyginimas iš ieškovo valstybei nepriteisiamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė
