Baudžiamoji byla Nr. 2K-208/2013
Proceso Nr. 1-40-9-00098-2009-2
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
1.2.14.7.2
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, nuteistąjį įpareigojant per bausmės vykdymo atlikimo laikotarpį atlyginti dalį nusikaltimu padarytos žalos 300 000 Lt ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 29 d. nutartis, kuria nuteistojo J. V. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą,
n u s t a t ė:
J. V. nuteistas už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.
J. V. nuteistas už tai, kad, būdamas uždarosios akcinės bendrovės,,Kid Trucks“, (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 1 d. būdamas atsakingas už bendrovės ūkinės veiklos organizavimą ir vykdymą, pažeisdamas uždarųjų akcinių bendrovių,,Kid Trucks“ ir UAB,,Swedbank lizingas“ (buvęs pavadinimas,,Hansa lizingas“) sudarytų lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 5 straipsnio 5. 1. 5 punktą, t. y. neturėdamas atskiro tam išduoto raštiško Lizingo bendrovės sutikimo, pardavė jam patikėtą didelės vertės svetimą UAB,,Swedbank lizingas“ turtą, o būtent:
2008 m. sausio 25 d. pirkėjui iš Rusijos, t. y. OOO,,Lit-trans“, pagal 2008 m. sausio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija KT Nr. 800004, už 54 000 EUR pardavė jam patikėtą svetimą UAB,,Swedbank lizingas“ turtą – 2007 m. spalio 29 d. lizingo sutarties Nr. LT063084 pagrindu jam patikėtą vilkiką,,Volvo FH12“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio neišpirkta vertė 175 032,10 Lt, ir taip iššvaistė svetimą UAB,,Swedbank lizingas“ didelės 175 032,10 Lt vertės turtą – transporto priemonę;
2008 m. sausio 25 d. pirkėjui iš Rusijos, t. y. OOO,,Lit-trans“, pagal 2008 m. sausio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija KT Nr. 800003, už 54 000 EUR pardavė jam patikėtą svetimą UAB,,Swedbank lizingas“ turtą – 2007 m. spalio 29 d. lizingo sutarties Nr. LT063085 pagrindu jam patikėtą vilkiką,,Volvo FH12“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio neišpirkta vertė 175 032,10 Lt, ir taip iššvaistė svetimą, UAB,,Swedbank lizingas“ didelės 175 032,10 Lt, vertės turtą;
2008 m. lapkričio 6 d. pirkėjui iš Rusijos, t. y. OOO,,Aida“, pagal 2008 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija KT Nr. 800083, už 45 000 EUR pardavė jam patikėtą svetimą UAB,,Swedbank lizingas“ turtą – 2008 m. lapkričio 4 d. lizingo sutarties Nr. 080324 pagrindu jam patikėtą vilkiką,,Volvo FH12“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio neišpirkta vertė 175 032,10 Lt, ir taip iššvaistė svetimą, UAB,,Swedbank lizingas“ didelės 175 032,10 Lt vertės turtą;
2008 m. lapkričio 6 d. pirkėjui iš Rusijos, t. y. OOO,,Aida“, pagal 2008 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija KT Nr. 800084, už 18 000 EUR sumą pardavė jam patikėtą svetimą UAB,,Swedbank lizingas“ turtą – 2008 m. gegužės 30 d. lizingo sutarties Nr. LT074856 pagrindu jam patikėtą izoterminę puspriekabę,,Schmitz“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios neišpirkta vertė 68 448,30 Lt, ir taip iššvaistė svetimą UAB,,Swedbank lizingas“ didelės 68 448,30 Lt vertės turtą;
2009 m. kovo 6 d. pirkėjui iš Danijos, t. y. HENRY STENDER HANDELSSELSAB APS, pagal 2009 m. kovo 6 d. sąskaitą faktūrą (originaliame dokumente – invoice) Nr. KT-0003/1 už 74 235,20 Lt pardavė lizingo sutarčių pagrindu jam patikėtą svetimą UAB,,Swedbank lizingas“ turtą: 2008 m. gruodžio 3 d. lizingo sutarties Nr. LT080683 pagrindu jam patikėtą (perduotą) sunkvežimį,,Scania“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio neišpirkta vertė 81 486,08 Lt ir 2008 m. gruodžio 3 d. lizingo sutarties Nr. LT080684 pagrindu jam patikėtą puspriekabę-šaldytuvą,,HFR“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios neišpirkta vertė 16 297,22 Lt, ir taip iššvaistė svetimą UAB,,Swedbank lizingas“ didelės 97 783,30 Lt vertės turtą;
2009 m. kovo 9 d. pirkėjui iš Danijos, t. y. HANDELSFIRMAET BRDR. JENSEN, pagal 2009 m. kovo 9 d. sąskaitą faktūrą (originaliame dokumente – invoice) Nr. KT-0004/1 už 783785,60 Lt pardavė lizingo sutarčių pagrindu jam patikėtą svetimą UAB,,Swedbank lizingas“ turtą: 2008 m. liepos 1 d. lizingo sutarties Nr. LT076184 pagrindu jam patikėtą (perduotą) sunkvežimį savivartį,,Iveco 440E38“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio neišpirkta vertė 130 377,73 Lt; 2008 m. liepos 18 d. lizingo sutarties Nr. LT076926 pagrindu jam patikėtą balninį vilkiką,,Volvo FH 13/480“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio neišpirkta vertė 255 866,29 Lt; 2008 m. liepos 18 d. lizingo sutarties Nr. LT076927 pagrindu jam patikėtą balninį vilkiką,,Volvo FH13/480“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio neišpirkta vertė 255 866,29 Lt; 2008 m. rugpjūčio 1 d. lizingo sutarties Nr. LT077481 pagrindu jam patikėtą balninį vilkiką,,Volvo FH12“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio neišpirkta vertė 81 486,08 Lt; 2008 m. rugpjūčio 27 d. lizingo sutarties Nr. LT078206 pagrindu jam patikėtą puspriekabę-šaldytuvą,,Lamberet“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios neišpirkta vertė 133 637,17 Lt; 2008 m. rugsėjo 29 d. lizingo sutarties Nr. LT079405 pagrindu jam patikėtą puspriekabę-šaldytuvą,,Lamberet“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios neišpirkta vertė 133 637,17 Lt; 2008 m. rugsėjo 29 d. lizingo sutarties Nr. LT079406 pagrindu jam patikėtą puspriekabę-šaldytuvą,,Lamberet“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios neišpirkta vertė 133 637,17 Lt, ir 2008 m. rugsėjo 29 d. lizingo sutarties Nr. LT079407 pagrindu jam patikėtą vilkiką,,Volvo FH12“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio neišpirkta vertė 188 069,87 Lt, ir taip iššvaistė svetimą UAB,,Swedbank lizingas“ didelės 1 312 577,77 Lt vertės turtą;
2009 m. kovo 19 d. pirkėjui iš Danijos, t. y. HANDELSFIRMAET BRDR. JENSEN, pagal 2009 m. kovo 19 d sąskaitą faktūrą (originaliame dokumente – invoice) Nr. KT-0006/1 už 62 150,40 Lt pardavė lizingo sutarčių pagrindu jam patikėtą svetimą, UAB,,Swedbank lizingas“ turtą: 2008 m. rugpjūčio 1 d. lizingo sutarties Nr. LT077480 pagrindu jam patikėtą sunkvežimį,,Mercedes Benz 1831 Actros“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio neišpirkta vertė 71 707,75 Lt; 2008 m. rugpjūčio 28 d. lizingo sutarties Nr. LT078262 pagrindu jam patikėtą sunkvežimį,,Volvo FL6“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio neišpirkta vertė 58 669,98 Lt, ir 2008 m. rugsėjo 29 d. lizingo sutarties Nr. LT079408 pagrindu jam patikėtą vilkiką,,Volvo FL7“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio neišpirkta vertė 65 188,86 Lt, ir taip iššvaistė svetimą UAB,,Swedbank lizingas“ didelės, 195 566,59 Lt vertės turtą. Tokiu būdu J. V. iššvaistė jam patikėtą svetimą UAB,,Swedbank lizingas“ priklausantį didelės vertės turtą – iš viso už 2 199 472,26 Lt.
Kasaciniu skundu J. V. prašo panaikinti teismų sprendimus, nes jie yra nepagrįsti ir neteisėti, bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad teismai vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis privalo pašalinti visus prieštaravimus byloje, pasisakyti dėl visų reikšmingų aplinkybių ir tinkamai vertinti visus byloje surinktus įrodymus. Šiuos nuostatos nesilaikymas įrodymų vertinimą daro neišsamių, paviršutinišką ar vienpusišką, o tai reiškia, kad tokie BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai pripažįstami esminiais BPK pažeidimais.
Teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, taip pat galiojančios teismų praktikos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis realizavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, objektyviąją pusę iš esmės vien tik tuo, kad jis pažeidė lizingo sutarčių, sudarytų su UAB,,Swedbank lizingas“, bendrųjų sąlygų 5 straipsnio 5.1.5 punkto reikalavimą, nustatantį, kad lizingo gavėjas (klientas) įsipareigoja sutarties pagrindu nedisponuoti turtu (neparduoti, neįkeisti ir pan.), jeigu neturi atskiro tam išduoto rašytinio lizingo bendrovės sutikimo. Taip šios instancijos teismas, priešingai bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, nepagrįstai konstatavo, kad UAB,,Swedbank lizingas“ transporto priemones UAB,,Kid Trucks“ buvo perdavęs naudotis. Iš esmės tokią pat nepagrįstą išvadą padarė ir apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad jo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog jis, nesilaikydamas lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 5 straipsnio 5.1.5 punkto reikalavimų, pažeidė turto perleidimo tvarką, nes jį pardavė be lizingo bendrovės raštiško sutikimo bei žodinio leidimo. Taigi apie jo ketinimus parduoti transporto priemones nežinant lizingo bendrovei, jis neturėjo teisės neva vienašališkai pakeisti lizingo sutartyse nustatytų sąlygų ir turto perleidimo tvarkos. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas vienas iš būtinų BK 184 straipsnio kriminalizuotos veikos objektyviųjų požymių – atliktų veiksmų neteisėtumas, pasireiškiantis nustatytos turto perleidimo tvarkos pažeidimu, vienašališkai nesilaikant nustatytos lizingo sutartyse nurodytų sąlygų.
Svetimo turto iššvaistymo atveju kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos jo perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255/2011). Taigi, svetimo turto iššvaistymo esmė – tai, kad turtas perleidžiamas be jokio teisėto pagrindo.
Byloje nustatyta, kad 2005–2009 metais UAB,,Kid Trucks“ ir lizingo bendrovė visais atvejais, nekreipdamos dėmesio į lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 5 straipsnio 5.1.5 punkto ir kitus reikalavimus, žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais susitarė, kad UAB,,Kid Trucks“ ne valdys ir naudosis verslo tikslais, o tik pardavinės lizingo bendrovei nuosavybės teise priklausančias transporto priemones, nesikreipdama į lizingo bendrovę jokių raštiškų leidimų joms parduoti, o pardavus transporto priemones ir gavus už jas pinigus, buvo rašomas prašymas lizingo bendrovei leisti anksčiau laiko padengti lizingo sutartis, tokiu būdu jas užbaigiant. Tokio susitarimo ir buvo laikomasi.
Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad lizinguotos transporto priemonės lizingo bendrovės vardu nebuvo registruojamos,,Regitroje“. Liudytojas M. Ž. (banko vadybininkas) parodė, kad dėl to buvo banko komiteto leidimas. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir civilinio ieškovo UAB,,Swedbank lizingas“ atstovas D. J.. Pasisavindamas ar iššvaistydamas svetimą turtą ar turtinę teisę, kuriai reikalinga teisinė registracija, kaltininkas turėtų juridiškai pakeisti nuosavybės teisės subjektą. Tačiau aptariamais atvejais to nereikėjo daryti, nes pati lizingo bendrovė neregistravo transporto priemonių tam. kad jos būtų UAB,,Kid Trucks“ pardavinėjamos.
Kasatoriaus nuomone, tarp UAB,,Kid Trucks“ ir UAB,,Swedbank lizingas“ bei už transporto priemones neatsiskaičiusių užsienio bendrovių buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai. Šie santykiai reguliuoja prievolių vykdymą ir jų neįvykdymo teisines pasekmės. Sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo teisines pasekmes nustato CK 6 knygos XVII skyriaus nuostatos, o ginčai tarp sutarties šalių sprendžiami civilinio proceso tvarka.
Baudžiamoji teisė yra ultima ratio teisė, t. y. paskutinė priemonė, kuri taikytina tik tada, jei susiklostę santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikoje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai. Įstatymo leidėjas, kriminalizuodamas turtinės prievolės išvengimo ar žalos padarymo atvejus, turėjo galvoje tam tikrus piktnaudžiavimus, kurie yra tokie pavojingi, kad negalėjo būti palikti privačiam kreditoriaus reikalui.
Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas ne kartą yra išaiškinęs, kad, sudarant sutartis dėl materialinių vertybių, tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyvių apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-388/2007). Išnagrinėjus šią bylą nebuvo nustatyta, kad jis atliko kokius nors sąmoningus, tyčinius veiksmus, siekdamas pasunkinti UAB,,Kid Trucks“, šios bendrovės bankroto administratoriaus ir civilinio ieškovo – UAB,,Swedbank lizingas“ galimybes atkurti pažeistas teises civilinio proceso tvarka.
CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilinis ieškovas – UAB,,Swedbank lizingas“, UAB,,Kid Trucks“ bankroto administratorius turėjo galimybes, tačiau nesiėmė jokių realių civilinių teisinių priemonių, jie ne tik nepradėjo, bet net nebandė pradėti teisminių procesų, kad civilinio proceso tvarka ir civilinėmis teisinėmis priemonėmis būtų atkurtos pažeistos jo teisės, civilinius ieškinius Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pateikiant ir jam.
Taigi, šioje byloje teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė vieną iš pagrindinių baudžiamosios teisės principų – ultima ratio principą, esmingai pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, netinkamai įvertino įrodymus ir tai lėmė neteisingo nuosprendžio ir nutarties priėmimą.
Atsiliepime į nuteistojo J. V. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras siūlo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad, priešingai negu teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ištyrė ir įvertino bylos įrodymus bei pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl UAB „Swedbank lizingas“ didelės vertės turto išvaistymo. Nuteistojo kasacinio skundo teiginiai, kad vertindami įrodymus teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, juos vertino neišsamiai, tinkamai nepatikrinę, neatitinka tiesos. Įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Tai, kad įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip to nori kasatorius, nėra pagrindas teigti, kad jie buvo įvertinti pažeidžiant BPK reikalavimus, t. y. neišsamiai ir neobjektyviai. Pažymėtina, kad kasatorius taip, kaip ir savo apeliaciniame skunde, teigia, jog jo veiksmai, parduodant UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausantį turtą, buvo teisėti, nes lizingo bendrovė žinojo apie jai nuosavybes teise priklausančių transporto priemonių pardavimą ir tam neprieštaravo. Nuteistojo teigimu, tai patvirtina teismo nustatytos aplinkybės, jog UAB „Kid Trucks“ buvo leista „Regitroje“ neregistruoti lizingo bendrovės vardu parduodamų transporto priemonių, taip pat kad tokia pačia tvarka (neturėdamas lizingo bendrovės rašytinio sutikimo) jis ilgą laiką transporto priemones pardavinėjo ir anksčiau. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad lizingo bendrovė, atsižvelgdama į tai, kad UAB „Kid Trucks“ yra ilgametis bei patikimas klientas, ir siekdama palengvinti J. V. bendrovės vykdomą transporto priemonių pardavimą, iš tiesų leido neregistruoti „Regitroje“ lizingo bendrovės vardu parduodamų transporto priemonių, tam buvo gautas atitinkamas banko komiteto leidimas. Tačiau šis faktas nesuteikė J. V. teisės vienašališkai pakeisti lizingo sutartyse nustatytų sąlygų ir turto perleidimo tvarkos, t. y. transporto priemones pardavinėti be turto savininko rašytinio leidimo. Tai, kad UAB „Kid Trucks“ lizingo bendrovei nuosavybės teise priklausančias transporto priemones be lizingo bendrovės rašytinio leidimo pardavinėjo ilgą laiką, taip pat neįrodo, kad tai buvo daroma žinant ir pritariant lizingo bendrovei. Taip pat nepagrįsti ir kasacinio skundo teiginiai, kad sudarius lizingo sutartis tarp UAB „Kid Trucks“ ir UAB „Swedbank lizingas“ susiklostė civiliniai santykiai, kurie neperaugo į baudžiamuosius, todėl visi iš jų kylantys ginčai turėjo būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Priešingai negu teigia kasatorius, UAB „Kid Trucks“ bankroto byloje buvo mėginta civiline tvarka iš trečiųjų asmenų, kuriems buvo perleistas UAB „Swedbank lizingas“ turtas, išieškoti pinigų sumas, tačiau paaiškėjo, kad nėra realių galimybių tinkamai apginti teises civilinio proceso tvarka ir tokio sumanymo buvo atsisakyta. Tai patvirtina ne tik civilinio ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ atstovės A. R., liudytojos S. S. K. parodymai, bet ir UAB „Kid Trucks“ bankroto administratoriaus pateikti dokumentai. Kadangi dėl sąmoningų J. V. veiksmų lizingo sutarčių vykdymas ir lizingo bendrovės pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis tapo problemiškas, lizingo bendrovė, gindama savo pažeistas teises, kreipėsi į teisėsaugos institucijas, o civiliniai teisiniai santykiai šiuo atveju peraugo į baudžiamuosius.
Nuteistojo J. V. kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl J. V. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį
Šioje byloje J. V. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB,,Kid trucks“ direktoriumi ir atsakingas už bendrovės ūkinės veiklos organizavimą bei vykdymą, pažeisdamas UAB,,Kid Trucks“ ir UAB,,Swedbank lizingas“ (buvęs pavadinimas,,Hansa lizingas“) sudarytų lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 5 straipsnio 5.1.5 punktą, t. y. neturėdamas atskiro išduoto raštiško lizingo bendrovės sutikimo, pardavė jam patikėtą didelės 2 199 472,26 Lt vertės svetimą – UAB,,Swedbank lizingas“ – turtą (septyniolika transporto priemonių), taip jį iššvaistė.
Teismai nustatė, kad svetimo turto iššvaistymas pasireiškė tuo, jog bendrovei UAB,,Kid Trucks“, o kartu ir J. V. (kaip bendrovės direktoriui) patikėtas UAB,,Swedbank lizingas“ priklausančias transporto priemones, kurios nurodytos kaltinime, J. V. pardavė negavęs savininko UAB,,Swedbank lizingas“ leidimo ir tretiesiems asmenims neatsiskaičius, taip iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą. Konstatuota, kad iš susitarimų (priedų prie lizingo sutarčių) matyti, kad UAB,,Hansa lizingas“ transporto priemones perdavė UAB,,Kid Trucks“ naudotis, tačiau tai negali būti traktuojama kaip leidimas tą turtą parduoti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikalstamą veiką J. V. padarė dėl neatsargumo, o būtent dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Tokį sprendimą šios instancijos teismas motyvavo tuo, kad J. V., parduodamas jam patikėtą svetimą turtą be išankstinio apmokėjimo, numatė, kad dėl tokio veikimo gali atsirasti didelė žala turto savininkui, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi tokių padarinių išvengti.
Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo J. V. apeliacinį skundą atmetė nurodęs, kad J. V. didelės vertės svetimą turtą iššvaistė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, todėl jo veiką pripažino teisingai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB,,Kid Trucks“ buvo realiai veikianti įmonė, kuri įregistruota 2000 m. rugpjūčio 2 d., jai išduotas pažymėjimas. Iš UAB,,Kid Trucks“ steigimo sutarties 3 skirsnio 3.5 punkto matyti, kad Bendrovės veiklos tikslai ir ūkinės veiklos rūšy – Variklinių transporto priemonių pardavimas (50.10) bei kitų paslaugų teikimas. Kad UAB,,Kid Trucks“ pagrindinė veikla buvo transporto priemonių prekyba, neabejotinai žinojo ir civilinis ieškovas UAB,,Swedbank lizingas“. Kadangi įmonė neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų savo veiklai vykdyti, naudojosi UAB,,Swedbank lizingas“ bendrovės paslaugomis. Iš trečiųjų asmenų perkamoms transporto priemonėms UAB,,Kid Trucks“ sudarydavo lizingo sutartis su UAB,,Swedbank lizingas“, kuri nupirkdavo transporto priemones, kurias norėdavo įsigyti minėta įmonė, ir pagal sudarytą lizingo sutartį perduodavo valdyti UAB,,Kid Trucks“, nustatydama įmokų grafiką. Įmonė vertėsi transporto priemonių prekyba, todėl savaime suprantama, kad gautas transporto priemones perparduodavo tretiesiems asmenims. Remiantis bylos medžiaga, sudarytomis lizingo sutartimis, lizingo bendrovės ir minėtos įmonės tarpusavio santykiais – logiška, kad lizingo bendrovė, žinodama šios įmonės veikos pobūdį, sudarydama sutartis negalėjo prieštarauti ir neprieštaravo UAB,,Kid Trucks“ tokiems veiksmams, kitaip lizingo sutarčių sudarymas prarastų prasmę. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB,,Kid Trucks“ nuo 2005 m. iki 2009 m. pardavė ne tik kaltinime ir teismų sprendimuose nurodytas transporto priemones, bet ir daugelį kitų. Keletą metų buvo parduodamos transporto priemonės ir įmonei gavus už jas pinigus buvo rašomi prašymai leisti anksčiau laiko išsipirkti lizinguojamas transporto priemones, tai aiškiai rodo, kad lizingo bendrovė suvokė, kad pačiai įmonei, jos kasdienei veiklai tiek transporto priemonių nereikia, jog jos yra parduodamas ir iš gautų pinigų mokamos lizingo įmokos. Iš to seka, kad visą tą laikotarpį UAB,,Kid Trucks“ ir lizingo bendrovė visais atvejais nekreipė dėmesio į lizingo sutarčių 5 straipsnio 5.1.5 punktą bei kitus reikalavimus ir tęsė tokio pobūdžio veiką sudarydama vis naujas lizingo sutartis. Tą iš esmės patvirtina ir lizingo bendrovės atstovai, t. y. kad per visą bendros veiklos laikotarpį, per kurį buvo parduota daug lizingo bendrovei priklausiusių transporto priemonių, nebuvo išduotas nė vienas lizingo bendrovės leidimas parduoti bendrovei priklausančias transporto priemones. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirkimo–pardavimo sutartis pasirašydavo bankas, tačiau savo vardu transporto priemonių neregistruodavo, neva buvo nusistovėjusi tokia praktika, buvo geri santykiai ir, kad greičiau vyktų verslas, buvo sudarytos galimybės,,Kid Trucks“ neperregistruoti lizingo automobilių, kad neužtruktų su formalumais, tai neva daryti buvo gautas banko komiteto leidimas, tą byloje ir parodė liudytojas M. Ž. (buvęs,,Swedbank lizingas“ darbuotojas) bei civilinio ieškovo UAB,,Swedbank lizingas“ atstovas D. J..
Kolegija konstatuoja, kad lizingo bendrovė, bendradarbiaudama su UAB,,Kid Trucks“, pati pažeidinėjo nustatytą transporto priemonių registravimo tvarką, nes bendrovei nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės nebuvo registruojamos lizingo bendrovės vardu tam, kad būtų sudarytos sąlygos greitesniam transporto priemonių pardavimui, tokių reikalavimų laikymasis būtų užkirtęs kelią UAB,,Kid Trucks“ parduoti transporto priemones nepateikus prašymo ir negavus atskiro išduoto raštiško lizingo bendrovės sutikimo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, sunkumai UAB,,Kid Trucks“ iškilo tik 2008 m., tai sutapo su tuometine ekonomine ir finansine krize ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. UAB,,Kid Trucks“ iki 2008 m. gruodžio mėnesio mokėjo lizingo sutartyje numatytas įmokas, o nuo 2008 m. gruodžio 30 d. nustojo jas mokėti. UAB,,Swedbank lizingas“ 2009 m. vasario 2 d. išsiuntė pretenziją, kuria įspėjo UAB,,Kid Trucks“ dėl susidariusio įsiskolinimo pagal lizingo sutartis ir galimo lizingo sutarčių nutraukimo. UAB,,Kid Trucks“, nepadengusi susidariusio įsiskolinimo ir nemokėdama vėlesnių įmokų UAB,,Swedbank lizingas“, vienašališkai nutraukė lizingo sutartis ir pareikalavo iš UAB,,Kid Trucks“ grąžinti visą turtą lizingo bendrovei, kuris jai priklausė nuosavybės teise, ir sumokėti iki lizingo sutarčių susidariusį įsiskolinimą. 2009 m. balandžio 16 d. UAB,,Kid Trucks“ pranešime nurodė UAB,,Swedbank lizingas“, kad pardavė bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą tretiesiems asmenims, buvo gautos ir tai patvirtinančios sąskaitos faktūros. 2009 m. liepos 27 d. UAB,,Swedbank lizingas“ kreipėsi su pranešimu į Šiaulių apygardos prokuratūrą, kad UAB,,Kid Trucks“ negrąžino svetimo, jai nepriklausančio turto teisėtam savininkui ir šį turtą pardavusi pasisavino bei iššvaistė lizingo sutarčių pagrindu jai patikėtą UAB,,Swedbank lizingas“ priklausantį turtą, taip padarydama 2 203 546.56 Lt žalą.
BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Kasatorius skunde teisingai pažymėjo, kad jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
BK 184 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą ar turtinę teisę, t. y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais jų atžvilgiu. Pagal teismų praktiką turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto išvaistymas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo.
Lizingo sutarties esmė yra ta, kad lizingo bendrovė perka lizingo gavėjo nurodytą daiktą, įgyja į jį nuosavybės teises ir perleidžia kitam asmeniui (lizingo gavėjui) valdyti ir naudoti su teise per tam tikrą laiką išpirkti daiktą ir, sumokėjus visą sutartyje nurodytą kainą, tapti jo savininku. Asmuo, gavęs turtą naudoti, neturi teisės disponuoti turtu (jį perleisti) be lizingo bendrovės sutikimo. Jei sutarties sąlygos nevykdomos, įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Tam, kad tokią veiką būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien sutarties sąlygų nevykdymo ar turto negrąžinimo. Jei nukentėjusiajam žala padaroma dėl lizingo sutarties sąlygų pažeidimo, reikia nustatyti, ar kaltininkas visai neketino mokėti pagal lizingo sutartį numatytų įmokų, o turtas paslepiamas ar perleidžiamas kitiems asmenims, dėl to apsunkinamas arba tampa neįmanomu turto susigrąžinimas natūra ar pinigine išraiška arba sutartis nevykdoma dėl nepasisekusio verslo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Teisėjų kolegija sutinka, kad lizinguojamos transporto priemonės buvo lizingo bendrovės nuosavybė ir UAB,,Kid Trucks“ neturėjo teisės jų parduoti be turto savininko leidimo, tokia nuostata buvo kiekvienos lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 5 straipsnio 5.1.5 punkte. Šis sutarties punkto pažeidimas teismų konstatuotas kaip pagrindinis, lėmęs J. V. nuteisimą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Tačiau pažymėtina, kad toks lizingo sutarties nuostatų pažeidimas byloje nustatytomis sąlygomis nesudaro veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Lizingo sutarties tikslas išpirkti lizingo bendrovės nuosavybėje esantį turtą, šiuo atveju transporto priemones, jei su lizingo bendrove laiku atsiskaitoma, tai ir lizingo bendrovei nepadaroma žala ir ji nelaiko savęs nukentėjusiąja, nes svarbu tai, kad būtų mokamos įmokos ar išperkamas turtas (šiuo atveju transporto priemonės). Įmokos buvo pervedamos visą UAB,,Kid Trucks“ ir UAB,,Swedbank lizingas“ bendradarbiavimo laikotarpį, neretai transporto priemonės būdavo išpirktos ir anksčiau laiko, o J. V. laikomas ilgamečiu ir pareigingu klientu, kuris visada tinkamai atsiskaitydavo, ir taip buvo, kol UAB,,Kid Trucks“ sekėsi verslas. Formaliai UAB,,Kid Trucks“ turėjo pranešti lizingo bendrovei apie bendrovės nuosavybe esančių bei įmonei perduotų transporto priemonių pardavimą tretiesiems asmenims, tačiau toks nepranešimas yra tam tikras sutarties pažeidimas, o lizingo bendrovei priklausančių transporto priemonių pardavimas negavus sutikimo dar nėra nusikaltimas. Toks sutarties sąlygų nesilaikymas gali būti pagrindas nutraukti lizingo sutartį, tačiau, kol UAB,,Kid Trucks“ sėkmingai sekėsi verslas, lizingo bendrovė, žinodama apie veiklos pobūdį, ne tik kad nenutraukė sutarčių, bet ir toliau sudarydavo vis naujas lizingo sutartis su įmone.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, susidariusi situacija tarp UAB,,Kid Trucks“ iš vienos pusės ir UAB,,Swedbank lizingas“iš kitos, gali būti vertinama tik kaip civilinis ginčas, o ne kaip veika, atitinkanti BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad abiejų instancijų teismai netinkamai išsprendė baudžiamosios ir civilinės teisinės atsakomybės atribojimo klausimą ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 2 dalis), todėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimai naikintini ir byla nutrauktina nesant J. V. veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 29 d. nutartį ir J. V. baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Palikti UAB;,Swedbank lizingas“ 2 199 472, 26 Lt civilinį ieškinį nenagrinėtą.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Vytautas Piesliakas
Viktoras Aidukas
