Kasacinio skundo Nr. DOK-4157/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16988-2019-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. R. kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutarties, priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatorius prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį ir Kauno apygardos teismo nutartį ištaisant klaidas dėl skirtos griežtos bausmės, nuosprendžių subendrinimo ir bausmės pradžios nustatymo.
Kasaciniame skunde prašoma išaiškinti, ar nėra pažeistos nuteistųjų teisės, kuomet apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą įsigaliojo nuteistųjų padėtį švelninančios įstatymo nuostatos, tačiau apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatnaujino, nuteistųjų dėl veikos perkvalifikavimo neįspėjo, neišklausė apeliacinių skundų nepadavusių nuteistųjų.
Kasatorius ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko iki pirmosios instancijos teismui priimant nuosprendį šioje byloje – jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, ir kasatoriui nėra aišku, kaip vertinti lygtinio paleidimo laiką kartu su intensyvia priežiūra, ar tokiu atveju, kai ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė yra atlikta, taikytinas formalus bausmių subendrinimas.
Kasatorius mano, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas dirbančiam bei du mažamečius vaikus turinčiam asmeniui nėra teisingas ir proporcingas sprendimas vertinant nusikaltimo padarymo aplinkybes ir jo asmenybę, neužtikrins bausmės tikslų ir turės priešingą efektą.
Kasacinio skundo Nr. DOK-4157/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16988-2019-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. R. kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutarties, priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatorius prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį ir Kauno apygardos teismo nutartį ištaisant klaidas dėl skirtos griežtos bausmės, nuosprendžių subendrinimo ir bausmės pradžios nustatymo.
Kasaciniame skunde prašoma išaiškinti, ar nėra pažeistos nuteistųjų teisės, kuomet apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą įsigaliojo nuteistųjų padėtį švelninančios įstatymo nuostatos, tačiau apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatnaujino, nuteistųjų dėl veikos perkvalifikavimo neįspėjo, neišklausė apeliacinių skundų nepadavusių nuteistųjų.
Kasatorius ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko iki pirmosios instancijos teismui priimant nuosprendį šioje byloje – jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, ir kasatoriui nėra aišku, kaip vertinti lygtinio paleidimo laiką kartu su intensyvia priežiūra, ar tokiu atveju, kai ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė yra atlikta, taikytinas formalus bausmių subendrinimas.
Kasatorius mano, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas dirbančiam bei du mažamečius vaikus turinčiam asmeniui nėra teisingas ir proporcingas sprendimas vertinant nusikaltimo padarymo aplinkybes ir jo asmenybę, neužtikrins bausmės tikslų ir turės priešingą efektą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Kasaciniame skunde nurodęs aplinkybes dėl pasikeitusio įstatymo, kasatorius kelia abejones dėl žemesnės instancijos teismo veiksmų perkvalifikuojant jo veiką, kuomet nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, apie galimą perkvalifikavimą nuteistieji įspėti nebuvo, jiems nebuvo suteikta galimybė pasisakyti. Tokie kasatoriaus argumentai nėra susieti su BPK normomis ir yra klaidinantys. Iš 2023 m. birželio 7 d. Kauno apygardos teismo posėdžio protokolo matyti, kad sprendžiant klausimą dėl įrodymų tyrimo reikalingumo apeliacinės instancijos teisme, K. R. advokatas prašė atlikti įrodymų tyrimą ir vienas iš motyvų buvo įstatymo pasikeitimai. Tokią advokato poziciją palaikė pats nuteistasis K. R.. Tai rodo, kad apie pasikeitusį įstatymą žinojo tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas, o galimybė pasisakyti dėl galimo perkvalifikavimo jiems ribojama nebuvo. Įrodymų tyrimas yra atliekamas siekiant nustatyti arba patikslinti faktines aplinkybes. Ar atlikti įrodymų tyrimą sprendžia bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, kuri nebūtinai turi nuspręsti jį atlikti. Prašymas atlikti įrodymų tyrimą dėl įstatymo pasikeitimo nėra susijęs su naujų faktinių aplinkybių nustatymu ar nustatytųjų patikslinimu. Apeliacinių skundų nepadavusių proceso dalyvių dalyvavimas apeliaciniame procese nėra būtinas. Taigi, motyvai, kad nuteistajam nebuvo pranešta apie tai, ką jis ir pats žino, kad teismas neatliko įrodymų tyrimo dėl pasikeitusio įstatymo ir kad apie galimą perkvalifikavimą nebuvo pranešta kitiems nuteistiesiems nėra susieti su BPK pažeidimais.
Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Taigi tai, kad teismas paskyrė bausmes ir jas subendrino, taip pat subendrino bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, negali būti siejama su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Situacijos, kuomet bendrinant bausmes asmuo yra lytinai paleistas iš pataisos namų ar yra atlikęs bausmę teismų praktikoje yra išnagrinėtos ir aiškios, o kasaciniame skunde nėra jokių motyvų, kad tokioms situacijoms reikėtų peržiūros.
Kasacinio skundo motyvai dėl paskirtos per griežtos bausmės yra siejamos su aplinkybių, į kurias, kasatoriaus nuomone, teismai neatsižvelgė, vertinimu, tačiau ne su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu, todėl nėra kasacijos dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo K. R. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Algimantas Valantinas
