Dėl žalos atlyginimo atsakovas V. Ž. prašė teismo perleistų transporto priemonių vertę (nuostolių dydį) vertinti ne pagal ieškovo buhalterinius dokumentus (įrašus balanse), o pagal realią tuometinę transporto priemonių rinkos vertę

Nr. DOK-1597

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01223-2020-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2023 m. kovo 20 d. paduotu atsakovo V. Ž. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovas V. Ž. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo dalis, kuriomis teismai priteisė iš atsakovo V. Ž. ieškovei bankrutavusiai UAB „Kings trans“ 184 147,70 Eur žalos atlyginimo (dėl perleistų transporto priemonių ir dėl perleisto reikalavimo į A. B.), ir atmesti ieškovės reikalavimą dėl šios dalies.

Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino bankrutuojančio asmens vadovų padarytų nuostolių dydį, siedamas šį dydį ne su vadovų neteisėtai Estijos įmonei perleisto turto (krovininių transporto priemonių) rinkos verte, o su faktu, kad šis įmonės kreditorius, gavęs šį turtą, neįstojo į ieškovės kreditorių sąrašą.

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 28 d. nutartyje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTIzMDQtOTEwLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-2304-910/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-2304-910/2020">eB2-2304-910/2020</a>, pripažindamas BUAB „Kings Trans“ bankrotą tyčiniu, nurodė, kad ieškovės vadovai neteisėtai, pažeisdami kito kreditoriaus VMI interesus, perleido Estijos įmonei „Negotiator“ septynias transporto priemones, kurių vertė 141 235 Eur. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu šalims nebereikia įrodinėti padarytos žalos dėl šių transporto priemonių perleidimo dydžio. Tuo tarpu esamoje byloje dėl žalos atlyginimo atsakovas V. Ž. prašė teismo perleistų transporto priemonių vertę (nuostolių dydį) vertinti ne pagal ieškovo buhalterinius dokumentus (įrašus balanse), o pagal realią tuometinę transporto priemonių rinkos vertę. Su tuo sutiktina, nes padarytos žalos dydis yra vertintinas pagal tai, kokias galimybes nukreipti išieškojimą į turtą būtų turėjęs ieškovas ar kreditorius VMI, jei atsakovai nebūtų padarę minėto turto perleidimo. Atsakovo vertinimu, šio turto vertė yra nurodyta 2015 m. lapkričio 2 d. sąskaitoje-faktūroje, suma - 75 304,48 Eur. Ieškovė (jo nemokumo administratorė) šioje faktūroje nurodytos transporto priemonių bendros vertės neginčijo.

3. Apeliacinės instancijos teismas nuostolių dydį nepagrįstai susiejo ne su perleistų transporto priemonių rinkos verte, o su kreditoriaus Estijos įmonės „Negotiator“ elgesiu - ši įmonė, anksčiau nurodžiusi, kad ieškovė jai skolinga 182 300 Eur, iškėlus ieškovei bankroto bylą, nesikreipė dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą. Tuo remdamasis teismas sprendė, kad atsakovai, perleisdami transporto priemones, panaikino ieškovės 182 300 Eur skolą šiai įmonei, atitinkamai, padarė tokio dydžio žalą, ir kad perleistų transporto priemonių vertė buvo būtent 182 300 Eur. Su tokiu apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesutiktina, nes kreditoriaus apsisprendimas įstoti ar neįstoti į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą yra visiškai nuo atsakovų nepriklausantis elgesys, kurio atsakovai negali įtakoti ir kuris neturi jokio ryšio su perleistų transporto priemonių realia rinkos verte, prievolės pasibaigimu (visišku skolos grąžinimu). CK 6.123-6.125 straipsniai nustato prievolių pabaigos atvejus, tame tarpe ir prievolių pabaigą šalies pareiškimu. Tačiau šiose normose nėra nurodyta prievolės pasibaigimo pagrindo - kreditoriaus nesikreipimo į teismą. Aplinkybė apie tai, kad kreditorius nepateikė prašymo įstoti į kreditorių sąrašą, savaime nereiškia, kad šiam kreditoriui perleistų transporto priemonių vertė yra skolos tam kreditoriui suma.

4. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas V. Ž. nepagrįstai neatlygintinai perleido bendrovei UAB „Ravainė“ ieškovės turėtą reikalavimo teisę į buvusį darbuotoją A. B. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog šiuo metu nėra galimybės išieškoti iš A. B. priteistos 1847,70 Eur sumos, nereiškia, kad ši suma negalės būti išieškota ateityje, skolininkui įgijus turto. Teismas reikalavimo perleidimo verslo rizikos pagrįstumą vertino retrospektyviai - jau žinodamas naujojo kreditoriaus bylinėjimosi su skolininku A. B. teisminius rezultatus. Tačiau reikalavimo perleidimo metu įmonės vadovas (atsakovas) neturėjo prognozuoti bylos pralaimėjimo rizikos ir su tuo susijusius galimus nuostolius. Vadovas turėjo diskreciją priimti konkretų sprendimą ir tuo metu nebuvo žinoma, ar šis pasiteisins. Verslo sprendimų priėmimo taisyklė reiškia prezumpciją, kad vadovas bendrovės atžvilgiu veikia sąžiningai geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta bendrovės vadovams nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus, apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-124/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-124/2014">3K-7-124/2014</a>).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Donatas Šernas

Jūratė Varanauskaitė