D. G. pagal BK 140 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-621/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23411-2023-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, spręsdama nuteistojo D. G. ir jo gynėjo advokato Mariaus Devyžio kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties priėmimo klausimą,

nustatė:

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį bei baudžiamąją bylą nutraukti. Netenkinus aukščiau nurodyto prašymo, panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį baudžiamojoje byloje ir baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad D. G. nepagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 44 straipsnio 6 dalies pažeidimus, kurie ne tik pažeidė D. G. teises, bet ir sutrukdė priimti objektyvią bei pagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė in dubio pro reo principą, nes abejonių, kurių nepavyko pašalinti, neaiškino D. G. naudai; nepašalintos abejonės buvo aiškinamos nukentėjusiosios naudai; suteikta išskirtinė reikšmė kaltinantiems įrodymams; neišdėstyti motyvai dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių. Teismas teisingumą vykdė ne objektyviai ir nešališkai analizuodamas įrodymus, o, turėdamas išankstinę nuomonę dėl D. G. kaltės, remdamasis tik tais įrodymais, kurie gali pagrįsti tokią išankstinę nuomonę. D. G. parodymai buvo vertinami kaip gynybinė pozicija. Teismas nutartyje išskirtinę reikšmę suteikė pirminei bei pakartotinei specialisto išvadai, nepagrįsdamas, kodėl nesivadovauja teismo medicinos specialisto P. P. išvada. Teismas turėjo skirti kompleksinę ekspertizę, kad pašalintų prieštaravimus tarp atliktų specialistų pirminės ir pakartotinės bei P. P. išvadų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis D. G. ir jo gynėjas nors ir nurodo BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, tačiau tik ginčija abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nesutinka su jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kartu primintina, kad kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo D. G. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, išsamiai vertino nukentėjusiosios R. G. parodymus, lygindamas juos tarpusavyje bei su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais (apeliacinės instancijos teismo nutarties 12-16 punktai), apklausė specialistą P. P., tyrėją K. G., peržiūrėjo vaizdo įrašus; be kita ko įvertinta ir su apeliaciniu skundu pateikta Teismo medicinos konsultacinė specialisto P. P. išvada dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų (apeliacinės instancijos teismo nutarties 17-18 punktai). Tai rodo, kad apeliacinės instancijos teismas faktines bylos aplinkybes nustatė ir jų pagrindu padarė išvadas dėl D. G. kaltės, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, o ne, kaip teigia kasatoriai, prioritetinę reikšmę suteikęs nukentėjusiosios parodymams.

Be to, kasacinio skundo teiginiai dėl in dubio pro reo principo pažeidimo yra nurodomi deklaratyviai, grindžiant juos savu byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo interpretavimu.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, pateiktame kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, pagrindžiančių teismų galimai padarytus esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, kurie ir sudarytų kasacijos pagrindą. Priešingai, kaip jau minėta, kasaciniame skunde plačiai dėstoma tik įrodymų vertinimo kritika.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo D. G. ir jo gynėjo advokato Mariaus Devyžio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Arūnas Budrys

Daiva Pranytė-Zalieckienė