Kasacinio skundo Nr. DOK-3880/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31418-2021-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. rugpjūčio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, spręsdama nuteistųjų N. B., L. J. ir jų gynėjo advokato Aivaro Velučio kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 8 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistieji N. B., L. J. ir jų gynėjas advokatas A. Velutis kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nuteistiesiems nutraukti arba, netenkinus šio prašymo, panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatoriai kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatas. Kasatorių teigimu, byloje egzistavo pagrindas nuteistųjų veiksmus laikyti padarytais esant būtinosios ginties sąlygoms (BK 28 straipsnis), tačiau teismai nepagrįstai nukentėjusiojo veiksmus vertino kaip per mažai pavojingus, kad į juos nuteistieji atsakytų panaudodami smurtą, nepasisakė dėl to, kaip nuteistieji turėjo elgtis atsakydami į agresyvius nukentėjusiojo veiksmus. Kasaciniame skunde pateikiami argumentai, pagrindžiantys, kad nukentėjusiojo atliktas kėsinimasis buvo realus ir pavojingas, į šiuos argumentus, kasatorių teigimu, nebuvo tinkamai atsižvelgta.
Kasacinio skundo Nr. DOK-3880/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31418-2021-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. rugpjūčio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, spręsdama nuteistųjų N. B., L. J. ir jų gynėjo advokato Aivaro Velučio kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 8 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistieji N. B., L. J. ir jų gynėjas advokatas A. Velutis kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nuteistiesiems nutraukti arba, netenkinus šio prašymo, panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatoriai kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatas. Kasatorių teigimu, byloje egzistavo pagrindas nuteistųjų veiksmus laikyti padarytais esant būtinosios ginties sąlygoms (BK 28 straipsnis), tačiau teismai nepagrįstai nukentėjusiojo veiksmus vertino kaip per mažai pavojingus, kad į juos nuteistieji atsakytų panaudodami smurtą, nepasisakė dėl to, kaip nuteistieji turėjo elgtis atsakydami į agresyvius nukentėjusiojo veiksmus. Kasaciniame skunde pateikiami argumentai, pagrindžiantys, kad nukentėjusiojo atliktas kėsinimasis buvo realus ir pavojingas, į šiuos argumentus, kasatorių teigimu, nebuvo tinkamai atsižvelgta.
Skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai netaikė BK 29 straipsnio („Asmens, padariusio nusikalstamą veika, sulaikymas“) nuostatų, kurių pagrindu asmenys atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės, nes neatsižvelgė į realius įvykius, nukentėjusiojo veiksmų netikėtumą, pavojingumą, o toks situacijos vertinimas yra nevisapusiškas. Kartu skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai atmetė gynybos prašymus nuteistųjų veiksmus pripažinti mažareikšmiais (BK 37 straipsnis), bei teigiama, kad nepagrįstai nenustatytos jų baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dėl to nepagrįstai nepritaikytos BK 39 straipsnio nuostatos.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalimi ir 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniameskunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-358-942/2017). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021). Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, o įrodymų vertinimo klausimus nagrinėja tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais.
Kasaciniame skunde yra keliami teisės taikymo (BK nuostatų) klausimai, susiję su baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių taikymu, atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Tačiau į kasatorių pateiktus argumentus išsamiai atsakyta skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje: išnagrinėjęs įvykio situaciją teismas motyvuotai paneigė būtinosios ginties sąlygų egzistavimą (nutarties 7–8 punktai), remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika atmetė argumentus dėl galimo veikos pripažinimo mažareikšme veika (9 punktas), daug dėmesio skyrė nuteistųjų baudžiamąją atsakomybę sunkinančios ir lengvinančių aplinkybių analizei ir aptarimui (10–15 punktai). Kasaciniame skunde nepateikiama teisiniu požiūriu reikšmingų argumentų, kurių nebūtų ištyręs ir (ar) į kuriuos nebūtų atsakęs apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Kasatoriai pakartotinai akcentuoja tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir apeliaciniame skunde, ir siekia naujo, nuteistiesiems palankaus tų pačių faktų įvertinimo. Kaip minėta, nagrinėjant bylą kasacine tvarka įrodymų tyrimas ir vertinimas nėra atliekami, o šiuo atveju iš esmės būtent to ir siekia kasatoriai. Kasaciniame skunde nesant konkrečių teisinių argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, deklaratyvus nesutikimas su teismo išvadomis nėra laikomas tinkamu kasacijos pagrindu.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistųjų N. B., L. J. ir jų gynėjo advokato Aivaro Velučio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Rima Ažubalytė
Artūras Pažarskis