R. G. pagal BK 182 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4056/2023

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00070-2020-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. G. gynėjos advokatės Renatos Janušytės kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 2 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo R. G. gynėja advokatė R. Janušytė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį. R. G. veiksmuose nėra šios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo susiklostė išimtinai tik sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas gali būti išspręstas civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas nuteistajam yra neprotingas ir neproporcingas jo atliktiems veiksmams.

Nėra nustatyta R. G. tyčia apgauti nukentėjusįjį. Nuteistasis ir nukentėjusysis buvo pažįstami, juos siejo pasitikėjimo santykiai, todėl šalys lanksčiai vykdė sutartį, nesilaikė joje nurodytų terminų. Pagal sutartį R. G. galėjo parduoti nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausančius statinius arba įsigyti ir vėliau perparduoti statinius, kurie atitiktų sutartyje nurodytas charakteristikas ir matmenis. R. G. atliko dalį sutartyje nurodytų veiksmų ir tikėjosi sutartį įvykdyti, bet kai suprato, kad negalės to padaryti dėl nepalankių aplinkybių (dėl įvesto karantino, verslo partnerio V. B. veiksmų), nusprendė nutraukti ją ir grąžinti pinigus nukentėjusiajam. Pinigų grąžinti nepavyko dėl įmonės sunkios finansinės padėties. Jis pasirašė paprastąjį vekselį, kurį nukentėjusysis galėjo pateikti dėl skolos išieškojimo civiline tvarka. Dėl nukentėjusiojo kaltės R. G. negalėjo grąžinti pinigų, nes šis nenurodė banko sąskaitos numerio, jį nurodė tik teisme. Šiuo metu didelė dalis pinigų jau grąžinta. Taigi nuteistasis nesistengia išvengti savo prievolinių įsipareigojimų ir artimiausiu metu padengs likusią skolą. Teismai neteisingai vertino šias aplinkybę. Nuteistasis sąmoningai nebandė suvaržyti nukentėjusiojo galimybių civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti pažeistų teisių.

Pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančios pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nebūti pasyviu proceso stebėtoju, įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, o ne jų visetą, netinkamai vertino liudytojų V. S., R. D. parodymus, pirmenybę teikė nenuosekliems, netiksliems, tarpusavyje ir byloje esantiems įrodymams prieštaraujantiems liudytojo V. B. parodymams, nepagrįstai nevertino nuteistojo parodymų, taigi vadovavosi nepatikimais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, ir apeliacinės instancijos teismas, nutartimi palikdamas jį galioti, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, rėmėsi prielaidomis, savo išvadų nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, reikšmingais liudijimais, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nenurodė motyvų dėl esminių bylos aplinkybių. Taip teismai pažeidė teisinės valstybės ir teisingumo principus, in dubio pro reo principą, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl BPK 20 straipsnio taikymo ir aiškinimo, nes nemotyvavo, kokiais įrodymais remiantis laikoma įrodyta, kad R. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, apsiribojo tik parodymų perrašymu ir bendromis frazėmis. Teismų išvados dėl įrodymų vertinimo yra prieštaringos, nes konstatuota, kad bylos įrodymų visuma paneigia nuteistojo parodymus, nors teismai dalimi įrodymų nesivadovavo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo R. G. gynėja R. Janušytė, nesutikdama su R. G. nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kritikuoja teismų atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir pateikia savą bylos įrodymų vertinimą, kuris, jos nuomone, patvirtina nuteistojo R. G. pateiktą versiją dėl įvykio aplinkybių. Tačiau tokio pobūdžio kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių buvo keliami nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde, į juos apeliacinės instancijos teismas nutartyje atsakė, pateikdamas aiškius ir išsamius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo bei aiškinimo klaidų. Nuteistojo gynėja R. Janušytė kasaciniame skunde iš esmės tik pakartojo savo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nepateikdama teisiškai pagrįstų argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreikšta subjektyvi nuomonė, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai ir kokios aplinkybės turėtų būti nustatytos, deklaratyviai nurodant, kad buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo normų, in dubio pro reo, teisinės valstybės bei teisingumo principų pažeidimai, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. G. gynėjos advokatės Renatos Janušytės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Algimantas Valantinas