E. K. pagal BK 228 str., 29 str., 30 str., 31 str., 369 str., 368 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4303/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23642-2020-4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. K. (E. K.) gynėjo advokato Aivaro Alimo kasacinio skundo dėl Utenos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 17 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo E. K. gynėjas advokatas A. Alimas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują nuosprendį – E. K. išteisinti kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, tai lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą, nepagrįstą E. K. nuteisimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį. Bylos įrodymai išnagrinėti nevisapusiškai, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, liko nepašalintos abejonės, ar nuteistojo veiksmai sulaikant nukentėjusįjį iš tiesų viršijo jam, kaip policijos patruliui, suteiktus įgaliojimus.

Nurodoma, kad abiejų instancijų teismai neteisingai vertino liudytojų L. K., V. U., M. J. parodymus, nepagrįstai sumenkindami tarp jų esančius prieštaravimus, akivaizdžiai rodančius jų nepatikimumą. Minėtų liudytojų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas R. Žilionis patvirtino gynybos teiginius, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti griūdamas arba, kai buvo pargriautas. Be to, ekspertas patvirtino, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti ir sprukdamas automobiliu nuo nuteistojo. Apeliacinės instancijos teismas šių eksperto paaiškinimų nevertino ir padarė priešingą išvadą, kad ekspertas neva nurodė, jog nukentėjusiajam neįmanoma pasidaryti konstatuotų sužalojimų pargriuvus. Vertinant įrodymus buvo pažeistas in dubio pro reo principas.

Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis turėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 29 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio arba 31 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes net jeigu būtų konstatuota, kad nuteistasis sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, tai buvo padaryta: 1) nuteistajam siekiant sulaikyti akivaizdžiai pareigūnų nurodymams nepaklususį ir siekusį pabėgti neteisėtą veiką padariusį asmenį (BK 29 straipsnio 1 dalis), 2) nuteistajam atliekant policijos pareigūno funkcijas (BK 30 straipsnis), 3) nuteistajam siekiant pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų (BK 31 straipsnio 1 dalis), nes nukentėjusiojo elgesys – transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam, dideliu greičiu vairuojant automobilį su keleiviais, važiuojant negrįstu keliu ir netgi bekele – akivaizdžiai kėlė pavojų tiek sau pačiam, tiek aplinkiniams. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis, vykdydamas savo, kaip policijos patrulio funkcijas, siekė sulaikyti policijos pareigūnų reikalavimams nepaklususį nukentėjusįjį. Nuteistasis turėjo objektyvų pagrindą manyti, kad, sustabdžius persekiojamą automobilį, nukentėjusysis ir toliau sieks bėgti nuo policijos pareigūnų. Sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti teisėtai naudojant fizinę prievartą, tikslu neleisti nukentėjusiajam pabėgti nuo policijos pareigūnų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, vertindami bylos įrodymus, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus, šis apskundimo pagrindas grindžiamas tik nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis E. K. nuteistas už jam kaip policijos pareigūnui suteiktų įgaliojimų viršijimą. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad yra savaip interpretuojami apeliacinės instancijos teisme duoti eksperto R. Žilionio paaiškinimai ir tvirtinama, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti kitomis, nei nustatė teismai, aplinkybėmis. Taip pat nuteistojo gynėjas kritikuoja teismų atliktą liudytojų parodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas įvykio aplinkybes ir pateikia savą įrodymų bei įvykio situacijos vertinimą, kuris, jo manymu, patvirtina, kad nuteistasis nusikalstamos veikos nepadarė, nes veikė teisėtai. Tačiau teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, o patikrina bylą teisės taikymo aspektu. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, pripažįstant E. K. kaltu dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Kasaciniame skunde baudžiamojo proceso įstatymo ir in dubio pro reo principo pažeidimai nurodomi deklaratyviai, nepateikiant teisinių argumentų, suteikiančių pagrindą manyti, kad skunde minimi pažeidimai buvo esminiai, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, ar kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Pažymėtina, kad dėl eksperto duotų paaiškinimų, liudytojų parodymų vertinimo, nustatytų bylos aplinkybių, E. K. veiksmų teisinio vertinimo išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų pirmosios instancijos teismui priimant dėl E. K. apkaltinamąjį nuosprendį, neturėjo pareigos svarstyti nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimo pagal BK 29 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnį arba 31 straipsnio 1 dalį, juolab kad šis klausimas apeliaciniame skunde nebuvo keltas.

Be to, pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde pateiktas prašymas – panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują nuosprendį – E. K. išteisinti kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių – BPK 382 straipsnio nuostatų neatitinka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. K. gynėjo advokato Aivaro Alimo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė

Algimantas Valantinas