Dėl teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu - dėl aiškios proceso teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą teismo procesinį sprendimą, taip pat procesinių dokumentų įteikimo tvarką, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-285-378/2023

Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01059-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.4.2.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal atsakovo A. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo; trečiasis asmuo V. J.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu – dėl aiškios proceso teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą teismo procesinį sprendimą, taip pat procesinių dokumentų įteikimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.

2. Atsakovas 2022 m. lapkričio 9 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo ir prašė teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-166-1112/2022, išnagrinėtoje pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, ir panaikinti Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-166-1112/2022.

3. Atsakovas nurodė, kad Telšių apylinkės teismas 2022 m. kovo 29 d. civilinėje byloje Nr. e2-166-1112/2022 priėmė sprendimą, kuriuo priteisė ieškovei iš atsakovo išlaikymą, mokamą po 350 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2021 m. lapkričio 10 d., iki ji mokysis (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakultete pagal nuolatinės formos studijų programą, tačiau ne ilgiau iki jai sukaks 24 m., šią sumą mokant už einamąjį mėnesį iki to mėnesio paskutinės dienos, ir 3805 Eur išlaikymo skolą.

4. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį), ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

5. Atsakovas nurodė, kad jis nežinojo apie civilinės bylos procesą, negalėjo tinkamai apginti savo teisių ir pateikti savo argumentų bei įrodymų, todėl teismo sprendimas yra iš esmės neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovo teigimu, jo dalyvavimas teismo procese nagrinėjant ieškovės ieškinį būtų turėjęs tiesioginę įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes jis būtų pateikęs įrodymus, kuriais grįstų savo įstatymais saugomų teisių ir teisėtų interesų ribojimą, pažeidimą, o tai sąlygotų paties sprendimo turinį. Kadangi atsakovui jokie teismo procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, tai teismas iš esmės priėmė sprendimą už akių, nors šeimos bylose toks sprendimas negali būti priimtas.

6. Atsakovo vertinimu, teismas pažeidė CPK 117 straipsnio 1 dalies, 123 straipsnio 1 dalies ir 124 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovas yra išdeklaravęs gyvenamąją vietą iš Lietuvos Respublikos dar 2010 m. rugsėjo 21 d., prašymo pateikimo bei bylos nagrinėjimo metu jis gyveno Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Atsakovas su ieškove nebendrauja, nuo pat santuokos nutraukimo dėl buvusios sutuoktinės veiksmų bendravimas su dukterimi taip pat apribotas.

7. Atsakovas nurodė, kad 2021 m. gruodžio mėnesį iš dabartinės sutuoktinės, kuri gyvena Lietuvoje, sužinojo, jog jam skambino kažkoks asmuo, prisistatė, kad skambina iš policijos dėl esą paskelbtos atsakovo paieškos dėl nemokamo išlaikymo vaikui. Sutuoktinė atsisakė pateikti atsakovo kontaktus, nes nebuvo įsitikinusi, kad tai tikrai skambina asmuo iš policijos. Skambinusio asmens paprašė pateikti elektroninį paštą, kad atsakovas galėtų susisiekti ir išsiaiškinti, kokiu klausimu jam būtina pateikti savo kontaktus. Atsakovas sutuoktinės nurodytu elektroniniu paštu parašė laišką ir pasiteiravo, kokiu pagrindu paskelbta jo paieška, nes jis sumokėjo visas vaiko išlaikymo įmokas, kurias reikalavo sumokėti Vokietijos teismas, ir nurodė, kad niekur nesislapstė ir nebuvo niekam skolingas, tačiau niekas po šio elektroninio laiško parašymo su atsakovu nesusisiekė ir neinformavo, kokiu klausimu jis ieškomas. Susipažinus su civiline byla, atsakovui tapo žinoma, kad jam dokumentai buvo siųsti elektroniniu paštu, tačiau atsakovas jokių dokumentų negavo.

8. Atsakovas pažymėjo, kad teismas neišnaudojo visų galimybių išsiaiškinti atsakovo gyvenamąją vietą, taip pat neįsitikino, kad ieškovė išnaudojo visas priemones atsakovo kontaktams išsiaiškinti, išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą tik išsiuntęs elektroniniu laišku procesinius dokumentus ir net negavęs patvirtinimo, kad atsakovas elektroninį laišką gavo. Teismas ne tik pažeidė proceso teisės normas, bet ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, taip pat nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos.

9. Atsakovas nurodė, kad teikė ieškovei išlaikymą, kol ji mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, tai pat ir pabaigus ugdymo įstaigą. Atsakovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2022 m. rugpjūčio 23 d., kai iš Vokietijos Federacinės Respublikos federalinės justicijos žinybos gavo laišką, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovas turi vykdyti Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-166-1112/2022.

10. Ieškovė nurodė, kad teismas ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai ar darbo vietai nustatyti. Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo pats pripažino, kad 2021 m. gruodžio mėnesį sužinojo, jog jo ieško policija dėl paskelbtos paieškos dėl išlaikymo vaikui neteikimo. Atsakovas, nors žinodamas, kad yra paskelbta jo paieška dėl nemokamo išlaikymo vaikui, nepaskambino nei į policiją, nei į teismą, kad sužinotų, kodėl yra paskelbta jo paieška. Atsakovas ir elektroniniame laiške policijai nenurodė faktinės savo gyvenamosios vietos. Tai patvirtina, kad atsakovas vengė dalyvauti teismo procese, nurodyti savo gyvenamąją vietą, nesąžiningai tikėdamasis, kad taip sutrukdys teismui įvykdyti teisingumą ir apginti jo pilnametės dukters teises bei teisėtus interesus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė

11. Telšių apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-166-1112/2022.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-166-1112/2022 nuspręsta iš atsakovo priteisti ieškovei išlaikymą, mokamą periodiškai po 350 Eur kas mėnesį nuo 2021 m. lapkričio 10 d., iki ji mokysis (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakultete pagal nuolatinės formos studijų programą, tačiau ne ilgiau iki jai sukaks 24 m., 3805 Eur išlaikymo skolą ir 346,94 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybės naudai.

13. Telšių apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, ieškinį, jo priedus, teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui išsiuntė paskutiniu ieškovei žinomu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai buvo neįteikti, grąžinti teismui su pašto žyma „netikslus adresas“. 2021 m. lapkričio 15 d. procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti adresu: (duomenys neskelbtini) (atsakovo motinos gyvenamosios vietos adresu). Procesiniai dokumentai buvo neįteikti, grąžinti teismui su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, paskutinė žinoma atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, įrašo apie atsakovo deklaruotą (įtrauktą į apskaitą) gyvenamąją vietą Lietuvoje nebuvo, atsakovas gyvenamąją vietą iš Lietuvos išdeklaravo (duomenys neskelbtini), jis gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, įrašų apie atsakovo darbovietę taip pat nebuvo. Kita atsakovo gyvenamoji vieta teismui nebuvo žinoma. Dėl to, Telšių apylinkės teismui išsiuntus atsakovui ieškinio bei jo priedų nuorašus ieškinyje nurodytu jo adresu, buvo laikyta, kad ieškinys jam buvo neįteiktas. Atsižvelgdamas į tai, Telšių apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi paskelbė atsakovo paiešką. 2021 m. gruodžio 9 d. teisme buvo gautas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato 2021 m. gruodžio 8 d. raštas Nr. 86-S-5576, kuriame nurodyta, jog gavus pagrįstų duomenų, kad atsakovas gyvena užsienio valstybėje (Vokietijoje), atsakovo paieška nebus skelbiama, atsakovo elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini). Telšių apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 14 d. atsakovui el. laišku elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) pranešė, kad Telšių apylinkės teisme atsakovui yra iškelta civilinė byla pagal ieškovės D. J. ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, bet atsakovas į išsiųstą pranešimą nereagavo, atsakymo nepateikė.

15. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės prašymui, vadovaujantis CPK 130 straipsniu, ieškinio bei jo priedų nuorašai atsakovui, remiantis Telšių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi, 2021 m. gruodžio 22 d. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie patį teismo posėdį atsakovas informuotas triskart viešo paskelbimo būdu: 2021 m. gruodžio 22 d., 2022 m. sausio 14 d., 2022 m. vasario 3 d., tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui taip pat nepateikė. 2022 m. kovo 29 d. priimtas Telšių apylinkės teismo sprendimas taip pat atsakovui įteiktas, vadovaujantis CPK 130 straipsniu, viešo paskelbimo būdu, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, nurodė, kad proceso atnaujinimas yra išimtinis būdas siekti teismo klaidos ištaisymo ir negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų ar nutarčių vykdymą, t. y. asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisakė savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių, sąmoningai prisiimdamas riziką neįgyvendinti savo teisės būti išklausytam.

17. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo teiginius, kad jis apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2022 m. rugpjūčio 23 d., kai iš Vokietijos Federacinės Respublikos federalinės justicijos žinybos gavo laišką, jog iš jo priteistas išlaikymas ieškovei vadovaujantis Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimu, nustatė, kad atsakovas pats nurodė, jog jis 2021 m. gruodžio mėnesį iš sutuoktinės, kuri gyvena Lietuvoje, sužinojo, kad jam skambino asmuo, prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė apie paskelbtą atsakovo paiešką dėl neteikiamo išlaikymo vaikui; skambinusiam asmeniui pateikus elektroninį paštą ((duomenys neskelbtini)), atsakovas pats parašė laišką ir pasiteiravo, kokiu pagrindu paskelbta jo paieška, tačiau niekas po šio elektroninio laiško parašymo su atsakovu nesusiekė.

18. Taigi pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas, jau 2021 m. gruodžio mėnesį žinodamas apie jo paieškos dėl neteikiamo išlaikymo dukteriai veiksmus, nesielgė pakankamai rūpestingai, apdairiai ir sąžiningai, nesiekė dalyvauti civilinės bylos procese, nenurodė savo faktinės gyvenamosios vietos, o teismui pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikė savo aplinkybių vertinimą ir deklaratyviai teigė, jog apie civilinės bylos procesą nieko nežinojo.

19. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs procesinių dokumentų įteikimo atsakovui tvarkos pažeidimo, kitų pagrindų, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą, konstatavo, kad tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-166-1112/2022 nebuvo pagrindo, nes atsakovas praleido terminą tokiam prašymui pateikti (CPK 368 straipsnio 1 dalis), ir nenustatyta proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

20. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo atskirąjį skundą, 2023 m. kovo 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Telšių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs su procesinių dokumentų atsakovui įteikimu susijusius bylos duomenis, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas dėjo visas pastangas, siekdamas atsakovui asmeniškai įteikti procesinius dokumentus, o nepavykus to padaryti, pasinaudojo kitais CPK įtvirtintais įteikimo būdais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo pagrindo spręsti, kad buvo padaryta aiški CPK 117 straipsnio 1 dalies, 123 straipsnio 1 dalies ir 124 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo klaida.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutiko pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui apie civilinės bylos procesą tapo žinoma kur kas anksčiau, nei jis nurodo, o būtent – 2021 m. gruodžio mėnesį, todėl nusprendė, kad prašymą atnaujinti procesą atsakovas pateikė praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas buvo pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį ir Telšių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – esant pagrindui atnaujinti terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-166-1112/2022 ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Telšių apylinkės teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėję klausimą dėl proceso atnaujinimo, nepagrįstai nusprendė, kad, nagrinėjant bylą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryta esminė teisės taikymo klaida tinkamai nepranešus atsakovui apie nagrinėjamą civilinę bylą. Byloje buvo pažeistos CPK 117, 123, 130, 132 straipsnių nuostatos, procesinių dokumentų įteikimas atsakovui nepagrįstai buvo pripažintas tinkamu viešo paskelbimo būdu. Tokios teismų išvados neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies nuostatų. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, atsisakydami atnaujinti procesą pagal atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, pažeidė atsakovo teisę į teisminę gynybą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Atsakovas teigia, kad jis apie civilinės bylos procesą nieko nežinojo, negalėjo ginti savo teisių. Pagal EŽTT praktiką, nacionalinis teismas asmens tinkamo procesinio informavimo pareigą turi atlikti ne formaliai, o dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (EŽTT 2012 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2020). Teismas taip pat turi dėti maksimaliai protingas pastangas, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti atsakovui asmeniškai, ypač pirmą kartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018). Ar pastangos buvo maksimalios, spręstina pagal tai, ar teismo veiksmai buvo adekvatūs pagal byloje buvusius ar turėjusius būti duomenis, ar buvo išnaudotos visos protingos galimybės susisiekti su atsakovu (EŽTT 2018 m. spalio 2 d. sprendimas byloje Kožemiakina prieš Lietuvą, peticijos Nr. 213/15, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Teismo sprendimas, priimtas atsakovui nežinant apie teismo procesą, reiškia jo teisės į teisingą teismą pažeidimą, netinkamą civilinį procesą, padarytą aiškią proceso teisės normos taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014).

24.2. Procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjui tvarkos pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti procesą, t. y. kaip aiški teisės normos taikymo klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014). Konvencijos 6 straipsnis neužkerta kelio valstybei nustatyti specialias procesines nuostatas, susijusias su viešu dokumentų įteikimu, tik su sąlyga, kad užtikrinama su procesu susijusių asmenų tinkama teisių apsauga (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Be to, procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu pagrįstumas turėtų būti vertinamas kartu su egzistuojančiomis tokiomis teisinės gynybos priemonėmis, kaip galimybe kreiptis dėl terminų atnaujinimo atskirajam skundui paduoti ar proceso atnaujinimo ir pan. Procesinės taisyklės neturėtų būti taikomos pernelyg formaliai, nes tai gali lemti Konvencijos procesinių ir netgi materialiųjų teisių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

24.3. Pirmosios instancijos teismas pareigą įteikti atsakovui dokumentus asmeniškai įvykdė tik formaliai ir pasinaudojo procesine nuostata dėl dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu, tačiau, netenkindamas atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo, neužtikrino jo teisių apsaugos, teisės į gynybą bei į teisingą teismą. Pareiškėjo teigimu, ieškovė, teikdama ieškinį, procesiniuose dokumentuose nurodė, kad išlaikymo pinigų išieškojimą iš atsakovo vykdė per Valstybinio socialinio fondo valdybą, ir pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštą, kad skyriui nėra žinomas atsakovo adresas, tačiau nurodyta, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir skyrius tarpininkauja ieškovei dėl 280 Eur išlaikymo mokėjimo. Rašte taip pat nurodyta, kad išieškojimo veiksmus, įskaitant gyvenamosios vietos ir (ar) darbovietės adreso nustatymą, atlieka valstybės centrinė institucija, kurioje gyvena atsakovas, šiuo atveju Vokietijos centrinė institucija.

24.4. Pareiškėjas taip pat turi socialiniame tinkle „Facebook“ registruotą paskyrą, jo anketa nėra užslaptinta ar tuo labiau užblokuota nuo ieškovės ir jis yra gana aktyvus šio socialinio tinklo narys. Ieškovė per šio socialinio tinklo programėlę „Messenger“ turėjo galimybę su juo susisiekti ir bent pranešti, kad dėl jo yra pateiktas ieškinys teisme.

24.5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pradžią siejo su 2021 m. gruodžio mėnesiu, nepagrįstai visiškai nevertino, ar buvo aplinkybės, sudariusios pagrindą atnaujinti procesą. Atsakovo teigimu, trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo suėjo 2022 m. lapkričio 23 d., nes 2022 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas sužinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Be to, teismai nepagrįstai netaikė CPK 78 straipsnio 1 dalies, pagal kurią asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

25. Ieškovė D. J. ir trečiasis asmuo V. J. atsiliepimu į atsakovo A. J. kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniam teisme, atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

25.1. Procesas išnagrinėtoje byloje gali būti atnaujintas tik teismui konstatavus, kad priimant įsiteisėjusį teismo sprendimą buvo padaryti esminiai įstatymo pažeidimai, dėl kurių sprendimo buvimas nesuderinamas su teisingumo vykdymu ir poreikis ištaisyti padarytas klaidas nusveria interesą užtikrinti teisinį apibrėžtumą (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Ryabykh prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99; 2007 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Kot prieš Rusiją, peticijos Nr. 20887/03; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010; 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-248/2016). Nors atsakovas prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y. tuo, kad teismas, priimdamas 2022 m. kovo 29 d. sprendimą, padarė proceso teisės normų taikymo klaidą – netinkamai pritaikė CPK 117 straipsnio 1 dalies, 123 straipsnio 1 dalies, 124 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau pagal bylos duomenis matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas dėjo visas galimas pastangas tam, kad atsakovas būtų informuotas apie procesą asmeniškai, ir tik nenustatęs atsakovo realios gyvenamosios ir darbo vietos adreso, teismas pagrįstai pasinaudojo CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybe įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.

25.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami, ar nebuvo padaryta aiški teisės taikymo klaida, byloje pagrįstai vertino, jog atsakovas, žinodamas, kad yra paskelbta jo paieška dėl nemokamo išlaikymo jo vaikui (ieškovei), nepaskambino nei į policiją, nei paskambino ar parašė į teismą, kad sužinotų, kodėl yra paskelbta jo paieška; taip pat elektroniniame laiške policijai nenurodė savo faktinės gyvenamosios vietos. Tokios aplinkybės leido teismui spręsti, kad atsakovas iš tiesų vengė dalyvauti teismo procese ar nurodyti savo gyvenamąją vietą, tikėdamasis, kad taip sutrukdys teismui įvykdyti teisingumą ir apginti jo pilnametės dukters teises bei teisėtus interesus. Be to, vertinant, ar asmuo buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą, esminę reikšmę turi aplinkybės, ar faktiškai jam buvo sudarytos galimybės dalyvauti procese, o ne aplinkybės, ar buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų formalių reikalavimų dėl informavimo apie pradėtą procesą.

25.3. Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, ne tik atsižvelgiama į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet ir įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019). Nors atsakovas teigė, kad apie savo teisių tariamą pažeidimą sužinojo 2022 m. rugpjūčio 23 d., tačiau jis pats pripažino, kad 2021 m. gruodį žinojo apie paskelbtą jo paiešką dėl nemokamo išlaikymo dukteriai. Be to, teismas 2021 m. gruodį atsakovui elektroniniu paštu pranešė apie Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose iškeltą civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį dėl išlaikymo priteisimo. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nusprendė, kad atsakovas apie civilinės bylos procesą žinojo jau 2021 m. gruodžio mėnesį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų aiškinimo ir taikymo

26. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 368 straipsnio 1, 2 dalis, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; tačiau prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.

27. Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbūs Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pateikti išaiškinimai. EŽTT, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja vieną esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principą, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad nors teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

29. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad, pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų atnaujinti byloje procesą, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami visi tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą iš prašymo turinio identifikuojamais CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytais proceso atnaujinimo pagrindais, bet nevertinamas naujų duomenų turinio tikrumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30. Vienas iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimą suponuojančių pagrindų – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (žr. nurodyto straipsnio 1 dalies 9 punktą). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos taikymo klaida.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą. Šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl pagrindo atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje dėl aiškios proceso teisės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą šalims, taikymo klaidos

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu pateiktas argumentuojant, kad civilinę bylą, kurioje buvo priimtas sprendimas dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, nagrinėjęs teismas padarė aiškias proceso teisės normų taikymo klaidas.

33. Pareiškėjo teigimu, buvo padaryta aiški proceso teisės normos – CPK 123 straipsnio 1, 3 dalių – taikymo klaida, nes byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, teismas nepagrįstai taikė procesinių dokumentų įteikimo atsakovui fikciją; pareiškėjas nežinojo apie pradėtą civilinę bylą ir dėl to negalėjo pasinaudoti savo teisių gynimo priemonėmis, tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą.

34. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui susijusias aplinkybes, nusprendė, kad sprendimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo priėmęs teismas, siekdamas atsakovui įteikti procesinius dokumentus, dėjo visas pastangas, kad atsakovas būtų informuotas apie teismo procesą

35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Telšių apylinkės teismas 2020 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-105-1118/2020 priteisė ieškovei iš atsakovo išlaikymą po 280 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, iki ši baigs (duomenys neskelbtini) gimnaziją, 420 Eur išlaikymo skolą nuo 2019 m. liepos 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. Šis išlaikymas iš atsakovo buvo vykdomas per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą. Ieškovė, pradėjusi studijuoti (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakultete, kreipėsi į Telšių apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo jai išlaikymą, iki ji mokysis (duomenys neskelbtini) universitete ir bus ne vyresnė nei 24 metų. Bylą iš esmės nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 10 d. pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, ieškinį bei jo priedus, taip pat teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui išsiuntė paskutiniu žinomu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 15 d. teismas procesinius dokumentus atsakovui taip pat išsiuntė jo motinos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Išsiųsti dokumentai neatsiimti per siuntos saugojimo terminą. Teismas iš Gyventojų registro nustatė, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) metų buvo deklaravęs išvykimą į Vokietiją, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų apie atsakovo įsidarbinimą nebuvo gauta. Ieškovė nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta jai nebuvo žinoma, nes atsakovas buvo nutraukęs visus ryšius su ieškove ir jos motina, ji neturi galimybės sužinoti jo adreso. Ieškovė prašė skelbti atsakovo paiešką per policiją, o jo neradus, įteikti jam procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Telšių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas 2021 m. gruodžio 8 d. raštu informavo teismą, kad esant duomenų, jog atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Vokietiją nuo (duomenys neskelbtini) ir gyvena užsienyje (Vokietijoje), jo paieška nebus skelbiama; ir buvo nurodytas atsakovo el. pašto adresas (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. el. laišku atsakovo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė atsakovui pranešimą apie tai, kad Telšių apylinkės teisme jam yra iškelta civilinė byla dėl išlaikymo ieškovei priteisimo, ir paklausė, ar atsakovas sutinka gauti teismo procesinius dokumentus elektroniniu paštu. Atsakovas jokio atsakymo į išsiųstą pranešimą nepateikė. Dėl to ieškinio bei jo priedų nuorašai atsakovui 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi įteikti viešo paskelbimo būdu, apie patį teismo posėdį atsakovas informuotas triskart viešo paskelbimo būdu: 2021 m. gruodžio 22 d., 2022 m. sausio 14 d., 2022 m. vasario 3 d. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta priteisti iš atsakovo pilnamečiam vaikui išlaikymą, atsakovui taip pat buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje, 2022 m. kovo 29 d., taip pat 2022 m. kovo 29 d. išsiunčiant atsakovui sprendimo elektroninį nuorašą atsakovo motinos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini).

36. Taigi proceso atnaujinimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos su procesinių dokumentų atsakovui įteikimu susijusius bylos duomenis, konstatavo, kad sprendimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo priėmęs teismas dėjo visas pastangas, siekdamas atsakovui asmeniškai įteikti procesinius dokumentus, ir pagrįstai, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 1, 3 dalių taisyklėmis, išsiuntė juos atsakovo motinos gyvenamosios vietos adresu, taip pat Telšių apylinkės teismo sprendimas atsakovui įteiktas, pagrįstai vadovaujantis CPK 130 straipsniu, viešo paskelbimo būdu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog buvo padaryta aiški CPK 123 straipsnio 1, 3 dalių ir 130 straipsnio nuostatų taikymo klaida, nes proceso atnaujinimas yra išimtinis būdas siekti teismo klaidos ištaisymo ir negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų ar nutarčių vykdymą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisakė savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių, sąmoningai prisiimdamas riziką neįgyvendinti savo teisės būti išklausytam.

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs su procesinių dokumentų atsakovui įteikimu susijusius bylos duomenis, nusprendė, kad bylą iš esmės nagrinėjęs teismas dėjo visas pastangas, siekdamas atsakovui asmeniškai įteikti procesinius dokumentus, o nepavykus to padaryti, pasinaudojo kitais CPK įtvirtintais įteikimo būdais, todėl pripažino nepagrįstais pareiškėjo argumentus dėl padarytos aiškios proceso teisės normos taikymo klaidos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui apie civilinės bylos procesą tapo žinoma 2021 m. gruodžio mėnesį (atsakovas pats nurodė, kad 2021 m. gruodžio mėnesį iš dabartinės sutuoktinės, kuri gyvena Lietuvoje, sužinojo, jog jam skambino kažkoks asmuo, prisistatė, kad skambina iš policijos dėl esą paskelbtos atsakovo paieškos dėl neteikiamo išlaikymo vaikui priteisimo), todėl nusprendė, kad prašymą atnaujinti procesą atsakovas pateikė praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, ir konstatavo, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas buvo pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

38. Pareiškėjas kasaciniame skunde argumentuoja, kad klausimą dėl proceso atnaujinimo sprendę teismai netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias informavimo apie teismo proceso tvarką, nepagrįstai procesinių dokumentų įteikimas atsakovui viešo paskelbimo būdu buvo pripažintas tinkamu informavimu apie teismo procesą. Pareiškėjas kasaciniame skunde teigia, kad jis nežinojo apie civilinės bylos dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo iškėlimą, atitinkamai negalėjo tinkamai apginti savo teisių ir pateikti savo argumentų bei įrodymų. Atsakovas pabrėžė, kad yra išdeklaravęs gyvenamąją vietą iš Lietuvos Respublikos dar (duomenys neskelbtini), prašymo pateikimo bei bylos nagrinėjimo metu jis gyveno Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Atsakovas su ieškove nebendrauja, nuo pat santuokos nutraukimo dėl buvusios sutuoktinės veiksmų bendravimas su dukterimi taip pat apribotas. Atsakovas nurodė, kad 2021 m. gruodžio mėnesį iš dabartinės sutuoktinės, kuri gyvena Lietuvoje, sužinojo, jog jam skambino kažkoks asmuo, prisistatė, kad skambina iš policijos dėl esą paskelbtos atsakovo paieškos dėl neteikiamo išlaikymo vaikui. Sutuoktinė atsisakė pateikti atsakovo kontaktus, nes nebuvo įsitikinusi, kad tai tikrai skambina asmuo iš policijos. Skambinusio asmens paprašė pateikti elektroninį paštą, kad atsakovas galėtų susisiekti ir išsiaiškinti, kokiu klausimu jam būtina pateikti savo kontaktus. Atsakovas sutuoktinės nurodytu elektroniniu paštu parašė laišką ir pasiteiravo, kokiu pagrindu paskelbta jo paieška, nes jis sumokėjo visas vaiko išlaikymo įmokas, kurias reikalavo sumokėti Vokietijos teismas, ir nurodė, kad niekur nesislapstė ir nebuvo niekam skolingas, tačiau niekas po šio elektroninio laiško parašymo su atsakovu nesusisiekė ir neinformavo, kokiu klausimu jis ieškomas. Susipažinus su išnagrinėta civiline byla atsakovui tapo žinoma, kad jam dokumentai buvo siųsti elektroniniu paštu, tačiau, kaip teigia pats atsakovas, jis jokių dokumentų negavo. Atsakovas pažymėjo, kad bylą iš esmės nagrinėjęs teismas neišnaudojo visų galimybių išsiaiškinti atsakovo gyvenamąją vietą, taip pat neįsitikino, kad ieškovė išnaudojo visas priemones atsakovo kontaktams išsiaiškinti, išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą tik išsiuntęs elektroniniu laišku procesinius dokumentus ir net negavęs patvirtinimo, kad atsakovas elektroninį laišką gavo. Be to, kasaciniame skunde pažymima, kad ieškovė, teikdama ieškinį, procesiniuose dokumentuose nurodė, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba tarpininkavo su Vokietijos institucijomis išieškant iš atsakovo išlaikymą ieškovei, kol ji mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, taip pat kartu su ieškinio dokumentais buvo pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštas, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Rašte taip pat nurodyta, kad išieškojimo veiksmus, įskaitant gyvenamosios vietos ir (ar) darbovietės adreso nustatymą, atlieka Vokietijos centrinė institucija. Papildomai pareiškėjas taip pat nurodė, kad klausimą dėl proceso atnaujinimo sprendę teismai neįvertino ir tos aplinkybės, kad atsakovas nurodė turįs socialiniame tinkle „Facebook“ registruotą paskyrą, jo anketa nėra užslaptinta, todėl ieškovė per šio socialinio tinklo programėlę „Messenger“ turėjo galimybę su juo susisiekti ir bent pranešti, kad dėl jo yra pateiktas ieškinys teisme.

39. Pareiškėjo įsitikinimu, procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti tinkamai, o sprendimas dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo buvo priimtas jam nežinant apie teismo procesą, pažeidžiant jo teisę į teisingą teismą. Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų duomenų bei atsakovo nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas nuolat gyveno užsienyje, tačiau galėjo būti pasiekiamas per socialinius tinklus. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nekonstatavo teismo, nagrinėjusio bylą iš esmės, padarytos aiškios proceso teisės normos taikymo klaidos, kaip pagrindo atnaujinti procesą byloje.

40. Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018, 34 punktas).

41. Teisėjų kolegija, plėtodama šią praktiką, nurodo, jog tam, kad asmenys galėtų įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, tinkamai pasinaudoti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdyti jiems įstatymų nustatytas pareigas (pvz., pateikti atsiliepimą į ieškinį, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo), jie privalo žinoti ir būti tinkamai informuoti apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus.

42. Siekiant, kad asmenys būtų tinkamai informuoti apie pradėtą teismo procesą, atliekamus procesinius veiksmus, teismo gautus procesinius dokumentus, proceso teisės normomis nustatytos įvairios procesinių dokumentų įteikimo galimybės. CPK I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje įtvirtinti procesinių dokumentų įteikimo būdai (be kitų, įteikimas atstovui (CPK 118 straipsnis), viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), taip pat tvarka, kuri yra imperatyvi). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, turintis civilinį procesinį veiksnumą, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

43. Realaus susižinojimo apie pradėtą teisminį procesą svarba ne kartą akcentuota ir EŽTT praktikoje. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta teisė į teismą, nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., EŽTT 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr. EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

44. Nors įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai gali būti taikomi, Konvencijos 6 straipsnis leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus (žr. EŽTT 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12, par. 26; 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 34), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (ten pat; taip pat žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) cituotos Zavodnik prieš Slovėniją par. 72). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. cituotų Zavodnik prieš Slovėniją par. 73; Karakutsya prieš Ukrainą, par. 44).

45. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas (angl. diligent) informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos laisva valia atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 80; Aždajić prieš Slovėniją, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų Gyuleva prieš Bulgariją, par. 42; Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).

46. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar bylą nagrinėjęs teismas iš esmės elgėsi rūpestingai, tikrino informaciją apie galimą atsakovo faktinę gyvenamąją vietą ir įsitikinęs, jog toks adresas pagal registre esamus duomenis negali būti nustatytas, pasirinko dokumentus šiam atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, turi būti atsižvelgiama į EŽTT praktiką, kurioje akcentuojama, kad dokumentų įteikimo būdas kaip asmens informavimas apie teismo procesą viešo paskelbimo būdu naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas yra įsitikinęs, kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo); tiesa, be valdžios institucijų elgesio, vertintinas ir paties asmens elgesys, t. y. ar asmuo laisva valia, tiesiogiai ar netiesiogiai, neatsisakė teisingo teismo garantijų (žr., pvz., EŽTT 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).

47. Remiantis teismų nustatytomis aplinkybėmis, aptartomis šios nutarties 35 punkte, byloje taip pat matyti, kad ieškinio bei jo priedų nuorašai atsakovui 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi įteikti viešo paskelbimo būdu, apie patį teismo posėdį atsakovas buvo informuotas tris kartus viešo paskelbimo būdu: 2021 m. gruodžio 22 d., 2022 m. sausio 14 d., 2022 m. vasario 3 d. Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimas atsakovui taip pat įteiktas viešo paskelbimo būdu, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje.

48. Minėta, kad, pagal EŽTT praktiką, nacionalinis teismas asmens tinkamo procesinio informavimo pareigą turi atlikti ne formaliai, o dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (EŽTT 2012 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20). Bendrasis EŽTT jurisprudencijoje suformuluotas principas dėl nacionalinio teismo rūpestingumo pareigos informavimo apie procesą kontekste atspindi teismų pareigą patikrinti, ar pareiškėjas galėjo faktiškai žinoti (žinojo) apie procesą, ar jis nedalyvavo procese dėl savo paties rūpestingumo stokos (žr., pvz., Cañete de Goñi prieš Ispaniją, Nr. 55782/00, par. 39, ECHR 2002 VIII, plg. 2017 m. balandžio 27 d. sprendimas byloje Schmidt prieš Latviją, Nr. 22493/05). Nors nei Konvencijos 6 straipsnio išraiška, nei prasmė neužkerta kelio asmeniui laisva valia atsisakyti teisingo teismo garantijų, toks atsisakymas turi būti nustatytas aiškiai (nedviprasmiškai) ir lydimas minimalių garantijų, kurios atitiktų jo svarbą ir neprieštarautų viešajam interesui. Taip pat esminė atsisakymo sąlyga – asmens žinojimas apie tokią teisę ir atitinkamai – apie susijusį procesą.

49. Nagrinėjamai bylai aktualus EŽTT 2017 m. balandžio 27 d. sprendimas byloje Schmidt prieš Latviją, Nr. 22493/05, kuriame EŽTT pabrėžė, kad pareiga informuoti atsakovą apie procesą negali būti palikta tik ieškovo nuožiūrai, ieškovo teismui pateiktos informacijos tikrumą turi patikrinti ir pats bylą nagrinėjantis teismas. EŽTT atkreipė dėmesį į keletą veiksnių, kurie galėjo leisti nacionaliniam teismui numanyti, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta užsienyje buvo arba galėjo būti žinoma ieškovui ir ją buvo galima nustatyti, pavyzdžiui, ieškovo ieškinyje buvo nuoroda į neseniai įvykusį telefoninį pokalbį su pareiškėja, liudytojos parodymuose taip pat buvo minimi reguliarūs pareiškėjos ir jos sutuoktinio telefoniniai pokalbiai ir pan.

50. Nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami klausimą dėl proceso atnaujinimo pagrindo, turėjo vertinti tai, kad ieškovė, teikdama ieškinį, procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, jog išlaikymo iš atsakovo išieškojimas buvo vykdomas pasitelkiant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagalbą ir kartu su ieškiniu bylą iš esmės nagrinėjusiam teismui buvo pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštas, kuriame nurodytas galimas atsakovo faktinės gyvenamosios vietos Vokietijoje adresas. Be to, rašte buvo nurodyta, kad išieškojimo veiksmus, įskaitant gyvenamosios vietos ir (ar) darbovietės adreso nustatymą, atlieka Vokietijos (valstybės, kurioje gyveno atsakovas) centrinė institucija. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, atsižvelgiant į pirmiau nutartyje pateiktus EŽTT išaiškinimus sprendime byloje Schmidt prieš Latviją, galėjo būti vienas iš papildomų būdų, kuriais buvo galima bandyti nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą. Pagal CPK 132 straipsnį, nežinant atsakovo buvimo vietos, išskirtiniais atvejais, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali būti paskelbta atsakovo paieška per policiją, tačiau tik jeigu ieškovas įrodo, kad ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Iš ieškovės pateiktų dokumentų bylą nagrinėjusiam iš esmės teismui matyti, kad ieškovė turėjo informaciją, kokiame Vokietijos Federacinės Respublikos mieste gyvena atsakovas ir kokia institucija gali suteikti informaciją apie jo gyvenamąją vietą. Dėl to, byloje esant nustatytai aplinkybei, jog bylą iš esmės nagrinėjęs teismas žinojo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra kitoje šalyje ir kad atsakovas iš Lietuvos Respublikos išsideklaravęs dar 2010 m., spręstina, jog teismas nesiėmė tinkamų priemonių ieškovės pateiktai informacijai patikrinti, neišnaudojo visų galimybių išsiaiškinti atsakovo gyvenamosios vietos.

51. Be to, EŽTT sprendime byloje Schmidt prieš Latviją pabrėžė, kad net jeigu šalys elgėsi nepakankamai rūpestingai, vidaus teismų jų elgesiui priskiriamos pasekmės turi būti proporcingos jų padarytų pažeidimų sunkumui ir turi būti atsižvelgiama į svarbiausią teisingo bylos nagrinėjimo principą. Atsižvelgiant į byloje spręstų klausimų reikšmę pareiškėjui ir iš to kylančias pasekmes (pvz., turtinių padarinių klausimo išsprendimą), pažymėtina, kad bylą iš esmės nagrinėjęs teismas turėjo užtikrinti, jog visa apimtimi būtų laikomasi Konvencijos 6 straipsnio garantijų dėl asmens teisės kreiptis į teismą užtikrinimo.

52. Nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad pareiškėjas iš tikrųjų žinojo apie pradėtą teismo procesą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo. Bylą iš esmės nagrinėjusiam teismui nebuvo esminio pagrindo spręsti, jog atsakovas, neatsakęs į elektroninio pašto žinutę, atsisakė savo teisės dalyvauti procese (žr. cituotų Gyuleva prieš Bulgariją, par. 42; Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).

53. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl teismų rūpestingumo pareigos, informuojant pareiškėją apie procesą atitikties Konvencijos reikalavimams, darytina išvada, kad nors teismai dėjo pastangas informuoti atsakovą apie teismo procesą (skelbė atsakovo paiešką, dokumentus bandė įteikti elektroniniu paštu, tačiau negavo patvirtinimo, jog atsakovas sutinka gauti procesinius dokumentus el. paštu, taigi liko neaišku, ar pareiškėjas atitinkamą elektroninį laišką apskritai gavo), tačiau šios teismo pastangos, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nepripažintinos pakankamomis sprendžiant, ar teismas buvo rūpestingas.

54. Pareiškėjas nurodė, jog byloje buvo duomenų ne tik apie tai, kad jis yra išvykęs į užsienį, Lietuvoje negyvena, bet ir apie tai, kad jis galėjo būti pasiekiamas naudojantis „Facebook“ socialiniu tinklu, kuriame jo anketa nėra užslaptinta ar užblokuota nuo ieškovės ir jis yra gana aktyvus šio socialinio tinklo narys. Ieškovė per šio socialinio tinklo „Messenger“ programėlę turėjo galimybę su juo susisiekti ir bent pranešti, kad dėl jo yra pateiktas ieškinys teisme. Bylą iš esmės nagrinėjęs teismas ir dėl šių aplinkybių neįsitikino, jog ieškovė išnaudojo visas priemones atsakovo kontaktiniams duomenims išsiaiškinti.

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad socialiniai tinklai šiuo metu yra svarbus komunikacijos įrankis ir turi įtakos socialiniam gyvenimui bei bendravimui įvairiais būdais, pvz., bendravimui su kitais asmenimis nepriklausomai nuo geografinės vietos, taip pat asmeninei saviraiškai ar informacijos sklaidai, padeda žmonėms būti gerai informuotiems apie pasaulinės reikšmės įvykius ir naujienas ir pan. Taigi socialiniai tinklai gali būti naudojami informacijai perduoti, taip pat dalytis įvairiomis žiniomis bei pranešimais. Programėlė „Messenger“ yra skirta tiesiogiai tekstiniams pranešimams siųsti ir gauti naudojant mobilųjį įrenginį arba kompiuterį. Naudojantis šia programėle, galima siųsti ir gauti pranešimus, taip pat matyti, ar pranešimas buvo perskaitytas arba kai kontaktas yra aktyvus. Be to, ši programėlė taip pat turi papildomų funkcijų, pvz., galimybę skambinti telefonu arba daryti vaizdo skambučius. Taigi programėlė „Messenger“ gali būti vienas iš informavimo būdų, ypač kalbant apie elektroninį bendravimą. Tai nereiškia, kad teismų procesiniai dokumentai turi būti įteikiami naudojantis socialiniais tinklais, tačiau bylos šalys gali viena kitą informuoti naudodamosi socialiniais tinklais apie pradėtus ar tęsiamus veiksmus teismo procese.

56. Dėl to tokių papildomų tiriamojo pobūdžio veiksmų neatlikimas lėmė tai, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo buvo priimtas atsakovui nežinant apie prieš jį pradėtą teismo procesą.

57. Bylą dėl proceso atnaujinimo nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kad sprendimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo priėmęs teismas būtų ėmęsis papildomų priemonių siekdamas įteikti procesinius dokumentus (ieškinį ir jo priedus) atsakovui, nors konkrečios bylos aplinkybės suponavo tokią galimybę ir teismo pareigą. Sprendimą priėmęs teismas neišnaudojo visų galimybių ieškodamas informacijos apie galimą atsakovo buvimo vietą kitoje valstybėje, neprašė ieškovės pateikti tikslesnės informacijos, susijusios su šia aplinkybe ir galimybe informuoti atsakovą apie procesą naudojant kitas, ieškovei žinomas, priemones (pvz., programėle „Messenger“ ar pasitelkus ieškovės pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos tarpininkavimo su Vokietijos institucijomis informaciją).

58. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą iš esmės nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė CPK 123 straipsnio 1, 3 dalių ir 130 straipsnio nuostatas pagal faktines prašomos atnaujinti bylos aplinkybes, nepagrįstai nesivadovavo aktualiais EŽTT išaiškinimais, o prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėję teismai padarė nepagrįstą, bylos duomenų neatitinkančią išvadą, kad sprendimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo priėmęs teismas, siekdamas atsakovui asmeniškai įteikti procesinius dokumentus, dėjo visas pastangas informuoti atsakovą apie pradėtą teismo procesą. Byloje atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, bylą iš esmės nagrinėjęs teismas priėmė atitinkamą sprendimą formaliai (CPK 285 straipsnio 2 dalis) įvertinęs vien ieškovės pateiktą medžiagą.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikė pernelyg formaliai, neatsižvelgdami į šio instituto paskirtį, nepagrįstai nekonstatavo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo – aiškios ir esminės proceso teisės normos taikymo klaidos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjui tvarkos pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti procesą, t. y. kaip aiški teisės normos taikymo klaida (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014; 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022).

60. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta teisiškai pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad klausimą dėl proceso atnaujinimo sprendę teismai nepagrįstai termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžią siejo su aplinkybe, kada atsakovas galėjo sužinoti apie pradėtą teismo procesą (2021 m. gruodžio mėnesį, kai atsakovas iš sutuoktinės, kuri gyvena Lietuvoje, sužinojo, kad jam skambino kažkoks asmuo, prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė apie paskelbtą atsakovo paiešką dėl neteikiamo išlaikymo vaikui), ir padarė neteisingą išvadą, kad šis terminas buvo praleistas. Įstatyme įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas asmeniškai nebuvo informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, jam taip pat nebuvo įteiktas teismo sprendimas. Tai iš esmės patvirtina pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad apie civilinę bylą ir priimtą sprendimą jis sužinojo 2022 m. rugpjūčio 23 d., kai gavo Vokietijos Federacinės Respublikos federalinės justicijos žinybos raštą.

Dėl bylos procesinės baigties

61. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino CPK 123 straipsnio 1, 3 dalių ir 130 straipsnio nuostatas, formaliai, neatsižvelgdami į proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas, padarė nepagrįstą išvadą, kad sprendimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo priėmęs teismas, siekdamas atsakovą informuoti apie jam inicijuotą teisminį procesą, taip pat apie dėl jo priimtą sprendimą, buvo pakankamai rūpestingas, taip pat nepagrįstai nusprendė, jog nebuvo pagrindo atnaujinti procesą byloje dėl aiškios ir esminės proceso teisės normos taikymo klaidos.

62. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad dėl nurodytų pažeidimų yra pagrindas panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti, atnaujinti procesą Telšių apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-166-1112/2022 dėl aiškios proceso teisės normos – CPK 123 straipsnio 1, 3 dalių ir 130 straipsnio – taikymo klaidos ir perduoti atnaujintą bylą nagrinėti Telšių apylinkės teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

63. Kasaciniame teisme pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo rengiama.

64. Kasaciniam teismui pripažinus pagrįstu pareiškėjo prašymą ir jį tenkinus bei atnaujintą bylą perdavus nagrinėti Telšių apylinkės teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas išspręstinas iš naujo išnagrinėjus bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį ir Telšių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą Telšių apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-166-1112/2022 ir perduoti atnaujintą civilinę bylą nagrinėti Telšių apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Gediminas Sagatys