Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-77-403/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10462-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal S. B. ieškinį atsakovei V. I. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos pasekmes ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovės V. I. priešieškinį ieškovei S. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama:

2.1. įpareigoti atsakovę atstatyti gyvenamąsias patalpas, esančias duomenys neskelbtini, pagal kadastrinių matavimų bylą;

2.2. atidalyti gyvenamąjį namą, esantį duomenys neskelbtini, iš bendrosios dalinės šalių nuosavybės:

2.2.1. suformuoti ieškovei atskirą nekilnojamojo turto objektą – butą, susidedantį iš patalpų, pažymėtų indeksais „1-1“ (5,41 kv. m plotas), „1-2“ (4,03 kv. m plotas), „1-3“ (17,13 kv. m plotas), „1-4“ (19,22 kv. m plotas), „1-5“ (14,18 kv. m plotas), „1-17“ (15,68 kv. m plotas), „R-l“ (5,37 kv. m plotas), „R-2“ (3,74 kv. m plotas), „R-6“ (16,93 kv. m plotas), „R-8“ (5,06 kv. m plotas);

2.2.2. suformuoti atsakovei atskirą nekilnojamojo turto objektą – butą, susidedantį iš patalpų, pažymėtų indeksais „1-6“ (5,44 kv. m plotas), „1-7“ (4,17 kv. m plotas), „1-8“ (17,08 kv. m plotas), „1-9“ (19,10 kv. m plotas), „1-10“ (14,32 kv. m plotas), „1-11“ (2,04 kv. m plotas), „1-12“ (11,40 kv. m plotas), „1-13“ (2,30 kv. m plotas), „1-14“ (7,95 kv. m plotas), „1-15“ (7,92 kv. m plotas); „1-16“ (16,50 kv. m plotas), „1-18“ (15,68 kv. m plotas), „R-3“ (19,19 kv. m plotas), „R-4“ (5,34 kv. m plotas), „R-5“ (6,82 kv. m plotas), „G-l“ (24,87 kv. m plotas);

2.2.3. palikti šalims bendrai ir lygiomis dalimis naudotis laiptinės patalpomis, pažymėtomis indeksu „R-7“;

2.2.4. įpareigoti atsakovę įsirengti duris tarp rūsio patalpų, pažymėtų indeksais „R-5“ ir „R-7“, įpareigoti ieškovę panaikinti (užmūryti) duris tarp rūsio patalpų, pažymėtų indeksais „R-l“ ir „R-4“ bei „R-1“ ir „R-3“, nustatyti, kad šalys bendrai įsirengia pertvarą tarp palėpės patalpų, pažymėtų indeksais „1-17“ ir „1-18“.

3. Ieškovė nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti kiemo statiniai, esantys duomenys neskelbtini. Ieškovė įsigijo šį turtą pagal 2006 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Šia sutartimi, be kita ko, nustatyta, kad ieškovė naudosis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais „R-6“ (16,93 kv. m plotas), „R-2“ (3,74 kv. m plotas), „R-1“ (5,37 kv. m plotas), „R-8“ (5,06 kv. m plotas), 1/2 dalimi „R-7“ (3,62 kv. m plotas), „1-1“ (5,41 kv. m plotas), „1-2“ (4,03 kv. m plotas), „1-3“ (17,13 kv. m plotas), „1-4“ (19,22 kv. m plotas), „1-5“ (14,18 kv. m plotas), 1/2 dalimi palėpės virš jai priklausančio buto. Atsakovė, nepaisydama ieškovės interesų, neteisėtai atliko gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją antro aukšto laiptinėje, t. y. įsirengė įėjimą į savo gyvenamąsias patalpas. Atsakovei atlikus šią rekonstrukciją, ieškovė nebeturi galimybių patekti į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias palėpės patalpas. Atsakovė gyvenamojo namo įsigijimo momentu žinojo, kad ginčo patalpomis, t. y. laiptine, privalės naudotis bendrai su kitu bendraturčiu, todėl, prieš atlikdama bet kokius pakeitimus ar rekonstrukciją, turėjo gauti ieškovės sutikimą. Ieškovė nedavė sutikimo atlikti rekonstrukciją, todėl ji turi teisę reikalauti, kad atsakovė pašalintų rekonstrukcijos padarinius, trukdančius ieškovei patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas.

4. Ieškovė taip pat nurodė, kad jos reikalaujamas taikyti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas labiausiai atitinka šalių interesus, nes būtent tokiomis patalpomis, kokias reikalaujama atidalyti konkrečiai bylos šaliai, šalys naudojasi nuo pat pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento.

5. Atsakovė savo ruožtu pateikė priešieškinį, prašydama atidalyti gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės šalių nuosavybės:

5.1. suformuoti ieškovei atskirą nekilnojamojo turto objektą – butą, susidedantį iš patalpų, pažymėtų indeksais „1-1“ (5,41 kv. m plotas), „1-2“ (4,03 kv. m plotas), „1-3“ (17,13 kv. m plotas), „1-4“ (19,22 kv. m plotas), „1-5“ (14,18 kv. m plotas), „R-l“ (5,37 kv. m plotas), „R-2“ (3,74 kv. m plotas), „R-5“ (6,82 kv. m plotas), „R-6“ (16,93 kv. m plotas), „R-7“ (3,62 kv. m plotas), „R-8“ (5,0 kv. m plotas) ir 1/2 dalies pirmo aukšto laiptinės;

5.2. suformuoti atsakovei atskirą nekilnojamojo turto objektą – butą, susidedantį iš patalpų, pažymėtų indeksais „1-6“ (5,44 kv. m plotas), „1-7“ (4,17 kv. m plotas), „1-8“ (17,08 kv. m plotas), „1-9“ (19,10 kv. m plotas), „1-10“ (14,32 kv. m plotas), „1-11“ (2,04 kv. m plotas), „1-12“ (11,40 kv. m plotas), „1-13“ (2,30 kv. m plotas), „1-14“ (7,95 kv. m plotas), „1-15“ (7,92 kv. m plotas), „1-16“ (16,50 kv. m plotas), „1-17“ (26,85 kv. m plotas), „R-3“ (19,19 kv. m plotas), „R-4“ (5,34 kv. m plotas), „G-l“ (24,87 kv. m plotas) ir 1/2 dalies pirmo aukšto laiptinės;

5.3. įpareigoti atsakovę įrengti ieškovei duris tarp rūsio patalpų „R-5“ ir „R-7“, taip pat panaikinti (užmūryti) duris tarp rūsio patalpų, pažymėtų indeksais „R-l“ ir „R-4“ bei „R-1“ ir „R-3“, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 211,55 Eur piniginę kompensaciją;

5.4. arba tenkinti alternatyvų reikalavimą:

5.4.1. suformuoti ieškovei atskirą nekilnojamojo turto objektą – butą, susidedantį iš patalpų, pažymėtų indeksais „1-1“ (5,41 kv. m plotas), „1-2“ (4,03 kv. m plotas), „1-3“ (17,13 kv. m plotas), „1-4“ (19,22 kv. m plotas), „1-5“ (14,18 kv. m plotas), „R-6“ (16,93 kv. m plotas), „R-2“ (3,74 kv. m plotas), „R-5“ (6,82 kv. m plotas), 1/2 dalies „R-l“ (5,37 kv. m plotas), 1/2 dalies „R-7“ (3,62 kv. m plotas), 1/2 dalies „R-8“ (5,06 kv. m plotas) ir 1/2 dalies pirmo aukšto laiptinės;

5.4.2. suformuoti atsakovei atskirą nekilnojamojo turto objektą – butą, susidedantį iš patalpų „1-6“ (5,44 kv. m plotas), „1-7“ (4,17 kv. m plotas), „1-8“ (17,08 kv. m plotas), „1-9“ (19,10 kv. m plotas), „1-10“ (14,32 kv. m plotas), „1-11“ (2,04 kv. m plotas), „1-12“ (11,40 kv. m plotas), „1-13“ (2,30 kv. m plotas), „1-14“ (7,95 kv. m plotas), „1-15“ (7,92 kv. m plotas), „1-16“ (16,50 kv. m plotas), „1-17“ (26,85 kv. m plotas), „R-3“ (19,19 kv. m plotas), „R-4“ (5,34 kv. m plotas), „R-5“ (6,82 kv. m plotas), 1/2 dalies „R-l“ (5,37 kv. m plotas), 1/2 dalies „R-7“ (3,62 kv. m plotas), 1/2 dalies „R-8“ (5,06 kv. m plotas), „G-l“ (24,87 kv. m plotas) ir 1/2 dalies pirmo aukšto laiptinės;

5.4.3. priteisti ieškovei iš atsakovės 1258,88 Eur piniginę kompensaciją.

6. Atsakovė nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 36/100 dalys gyvenamojo namo, o atsakovei – 64/100 dalys gyvenamojo namo. Pirmasis atsakovės atidalijimo pasiūlymas geriausiai atitinka bendraturčių interesus, nes jo įgyvendinimas reikalauja mažiausiai sąnaudų, be to, įgyvendinus šį pasiūlymą, neliktų bendro naudojimo patalpų, išskyrus pirmo aukšto laiptinę. Pagal aptariamą pasiūlymą nukrypimas nuo šalims priklausančių dalių yra nežymus – sudaro 1,42 kv. m, atsakovė sutinka kompensuoti šį skirtumą pinigais. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad nėra galimybės įrengti stacionaraus užlipimo į pastogės patalpas, kad patekti į šias patalpas galima tik naudojantis kopėčiomis (šios aplinkybės patvirtina, kad yra apsunkintas naudojimasis pastoge), siūlo antrąjį atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantą, pagal kurį ieškovei tektų piniginė kompensacija už jai priklausančią palėpės dalį (nekompensuojant šių patalpų netekimo rūsio patalpomis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d. sprendimu atmetė ieškinį ir patenkino priešieškinį – atidalijo gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės šalių nuosavybės:

7.1. suformavo ieškovei atskirą nekilnojamojo turto objektą – butą, susidedantį iš patalpų, pažymėtų indeksais „1-1“ (5,41 kv. m plotas), „1-2“ (4,03 kv. m plotas), „1-3“ (17,13 kv. m plotas), „1-4“ (19,22 kv. m plotas), „1-5“ (14,18 kv. m plotas), „R-l“ (5,37 kv. m plotas), „R-2“ (3,74 kv. m plotas), „R-5“ (6,82 kv. m plotas), „R-6“ (16,93 kv. m plotas), „R-7“ (3,62 kv. m plotas), „R-8“ (5,06 kv. m plotas) (bendras plotas – 101,51 kv. m) ir 1/2 dalies pirmo aukšto laiptinės;

7.2. suformavo atsakovei atskirą nekilnojamojo turto objektą – butą, susidedantį iš patalpų, pažymėtų indeksais „1-6“ (5,44 kv. m plotas), „1-7“ (4,17 kv. m plotas), „1-8“ (17,08 kv. m plotas), „1-9“ (19,10 kv. m plotas), „1-10“ (14,32 kv. m plotas), „1-11“ (2,04 kv. m plotas), „1-12“ (11,40 kv. m plotas), „1-13“ (2,30 kv. m plotas), „1-14“ (7,95 kv. m plotas), „1-15“ (7,92 kv. m plotas), „1-16“ (16,50 kv. m plotas), „1-17“ (27,07 kv. m plotas), „R-3“ (19,19 kv. m plotas), „R-4“ (5,34 kv. m plotas), „G-l“ (24,87 kv. m plotas) (bendras plotas – 184,69 kv. m) ir 1/2 dalies pirmo aukšto laiptinės;

7.3. įpareigojo atsakovę įrengti ieškovei duris tarp rūsio patalpų „R-5“ ir „R-7“, taip pat panaikinti (užmūryti) duris tarp rūsio patalpų, pažymėtų indeksais „R-l“ ir „R-4“ bei „R-1“ ir „R-3“, ir priteisė ieškovei iš atsakovės 221,64 Eur piniginę kompensaciją.

8. Teismas konstatavo, kad ieškovės siūlomas atidalijimo variantas nėra priimtinas. Įgyvendinus šį pasiūlymą, ieškovei atitektų palėpės patalpų dalis su įlipimo anga ir nėra aišku, kaip atsakovė turėtų patekti į savo palėpės patalpų dalį. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar techniškai įmanoma įsirengti atsakovei įėjimą į palėpę, o 2016 m. birželio 30 d. gyvenamojo namo techninės būklės tyrimo išvada patvirtina, kad laiptinės aikštelės plotas nėra pakankamas kitai angai ar laiptams įrengti, naudoti kopėčias nėra saugu, vadinasi, atsakovės patekimas į jai priklausančias palėpės patalpas būtų apsunkintas. Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra galimybės įsirengti įėjimo į palėpės patalpas iš gyvenamojo namo išorės, tokiai statybai prieštarautų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius. Išgriovus pertvarą ir priskyrus ieškovei pusę palėpės patalpų, atsakovei priklausančios patalpos būtų neizoliuotos nuo bendrų patalpų (laiptinės, aikštelės), o ieškovė turėtų visiškai izoliuotas savo buto patalpas, todėl jos situacija būtų žymiai palankesnė. Be to, išgriovus ginčo pertvarą ir ieškovei naudojantis palėpės patalpomis, išliktų konfliktų tarp šalių kilimo rizika. Tas pats (konfliktų kilimo rizikos prasme), teismo vertinimu, pasakytina ir apie atsakovės siūlomą antrąjį atidalijimo variantą, nes šalys toliau bendrai naudotųsi tam tikromis patalpomis, todėl šis variantas taip pat nėra priimtinas.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pasiūlytas pirmasis atidalijimo variantas yra racionalesnis, įgyvendinus šį variantą, šalims bus suformuoti visiškai atskiri nekilnojamojo turto objektai, liks tik bendras įėjimas ir laiptinė. Atsakovė, prašydama priteisti jai palėpės patalpas, sutinka kompensuoti ieškovei jos netektas palėpės patalpas rūsio patalpomis, o šios patalpos yra vertingesnės, taip pat sumokėti ir piniginę kompensaciją. Be to, atsakovė įsipareigoja savo lėšomis įrengti ieškovei įėjimą į rūsio patalpą, pažymėtą indeksu „R-5“, ir izoliuoti rūsio patalpas, per kurias galima patekti į patalpas, priklausančias ieškovei.

10. Teismas nustatė, kad palėpės patalpų naudingasis plotas yra 27,07 kv. m, namo bendras plotas – 259,13 kv. m, vadinasi, visas dalytinas plotas sudaro 286,20 kv. m. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 36/100 dalys (103,03 kv. m), atsakovei – 64/100 dalys (183,17 kv. m). Pagal atsakovės pateiktą variantą ieškovei priskirtinas plotas sudaro 101,51 kv. m. Esant nežymiam nukrypimui nuo šalims priklausančių dalių, ieškovei priteistina 221,64 Eur kompensacija už tenkančią mažesnę, negu priklauso, turto dalį.

11. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė atliko ne gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos darbus, o paprastojo remonto darbus. Teismo vertinimu, šiems darbams vykdyti nebuvo reikalingas sutikimas, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl gyvenamųjų patalpų atstatymo pagal kadastrinių matavimų bylą.

12. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. birželio 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimą.

13. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosekliai ištyrė ir įvertino visus tris namo atidalijimo variantus, pateikė aiškius argumentus, kodėl ieškovės pasiūlytas atidalijimo variantas negali būti taikomas ir kodėl atsakovės pasiūlytas pirmasis variantas yra optimaliausias. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nebekartojo.

14. Kolegija atmetė ieškovės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę atstatyti gyvenamąsias patalpas pagal kadastrinių matavimų bylą. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos faktiniais duomenimis, nustatė, kad atsakovė atliko ne rekonstrukcijos, o paprastojo remonto darbus, ir sprendė, kad remonto darbams vykdyti nebuvo reikalingas sutikimas. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tas aplinkybes, kad ieškovė davė sutikimą rekonstruoti patalpas dar iki atsakovei įsigyjant gyvenamojo namo dalį, kad ieškovė net šešerius metus nereiškė atsakovei pretenzijų dėl naudojimosi patalpomis, ir kartu sprendė, kad negalima atmesti tikimybės, jog sutikimas buvo duotas būtent pertvarai įrengti. Kolegija šiame kontekste papildomai pažymėjo, kad, išsprendus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo atstatyti gyvenamąsias patalpas tampa teisiškai nereikšmingas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio nuostatas, be to, pažeidė CK 4.93 straipsnio nuostatas:

15.1.1. Atidalijant daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės, gali būti daromi tam tikri pakeitimai, tačiau tokie pakeitimai negali būti esminiai ir negali tapti kliūtimi bendraturčių teisei į nuosavybę įgyvendinti, taip pat kliūtimi atidalyti sąžiningomis ir protingomis sąlygomis. Ieškovė pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo, be kita ko, 1/2 palėpės patalpų dalį, ji turėjo lūkestį naudotis palėpės patalpomis, tačiau, atidalijus gyvenamąjį namą pagal atsakovės pasiūlytą variantą, yra paneigta ieškovės nuosavybės teisė į palėpės patalpas, nes ji visiškai prarado galimybę naudotis šiomis patalpomis. Vienas iš gyvenamojo namo pirkimo tikslų ir norų buvo įsigyti ir palėpę, kurią ieškovė galėtų naudoti skalbiniams, vaistažolėms džiovinti, sezoniniams drabužiams, daiktams pasidėti, o esant galimybei, pertvarkyti, įsirengti, apstatyti ir padaryti patrauklią patalpą.

15.1.2. Teismai be pagrindo atidalijimo objektu pripažino tik palėpės patalpų naudingąjį plotą, t. y. tik tą plotą, kuriame patalpų aukštis viršija 1,60 m. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad neįrengtos palėpės patalpų bendras plotas sudaro apie 77 kv. m. Pažymėtina, kad ieškovei yra vertingas ir tas patalpų plotas, kuriame patalpų aukštis yra žemesnis negu 1,60 m, tačiau ieškovei nebuvo kompensuoti šios patalpų dalies praradimai.

15.1.3. Pirmosios instancijos teismas nusprendė kompensuoti ieškovei jai priklausiusios palėpės patalpų dalies praradimą rūsio patalpa, pažymėta indeksu „R-5“ (6,82 kv. m plotas), 1/2 dalimi rūsio patalpos, pažymėtos indeksu „R-7“ (3,62 kv. m plotas), ir 221,64 Eur pinigine kompensacija už palėpės patalpų 1,5 kv. m plotą. Pažymėtina, kad kompensuota rūsio patalpomis ir pinigais ne už 1/2 dalį palėpės patalpų, kaip buvo aptarta 2006 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, o tik už palėpės patalpų 10,13 kv. m naudingąjį plotą, kuriame patalpų aukštis viršija 1,60 m. Toks kompensuotino ploto apskaičiavimas yra nepagrįstas ir neatitinka teismo sprendimo motyvų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad palėpės patalpų naudingasis plotas yra 27,07 kv. m. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovei priklauso 36/100 dalys palėpės patalpų, t. y. 9,72 kv. m naudingojo ploto. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį ieškovei turėtų priklausyti 1/2 dalis palėpės patalpų, t. y. 13,53 kv. m naudingojo ploto. Pirmosios instancijos teismas kompensavo ieškovės praradimus rūsio patalpomis, kurių plotas sudaro 8,63 kv. m, ir pinigais už neaiškią 1,5 kv. m ploto palėpės patalpų dalį. Tokia kompensacija prieštarauja paties teismo sprendimo motyvams, įstatymui ir 2006 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutarčiai.

15.2. Bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Teismų išvada, kad nėra aišku, kaip atsakovė turėtų patekti į savo palėpės patalpų dalį, jeigu būtų įgyvendintas ieškovės pasiūlytas atidalijimo variantas, yra nepagrįsta. Pagal ieškovės pasiūlymą jai atitektų palėpės patalpa, pažymėta indeksu „1-17“, tačiau ne šioje patalpoje yra įlipimo anga. Ši anga yra prie atsakovės pastatytos pertvaros ir šalys ja bendrai naudotųsi kaip ir visa laiptine. Byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nes šis neištyrė aplinkybių, susijusių su galimybe natūra atidalyti palėpės ir laiptinės patalpas.

15.3. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismai sprendė, kad atsakovė atliko paprastojo remonto darbus, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė galėjo vykdyti šiuos darbus be ieškovės sutikimo. Ieškovė 2006 m. vasario 26 d. pasirašė abstraktų sutikimą dėl bendraturčiui priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos, tačiau teismas šio sutikimo pagrindu negalėjo spręsti, kad ieškovė sutiko dėl pertvaros įrengimo. Pažymėtina, kad aptariamas sutikimas duotas būtent dėl bendraturčiui priklausančios gyvenamojo namo dalies, o ne bendrų patalpų rekonstrukcijos, be to, sutikimo turinys nėra konkretizuotas.

16. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 12 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 4.80 ir 4.93 straipsnių nuostatų pažeidimo yra nepagrįsti:

16.1.1. Pirmiausia ieškovė be pagrindo sutapatina naudojimosi (palėpės patalpomis) teisę su nuosavybės teise. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti sau priklausančią dalį. Ta aplinkybė, kad 2006 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtinta, jog ieškovė naudosis didesne (1/2) dalimi palėpės patalpų, negu jai priklauso (36/100), nesudaro pagrindo atidalyti ieškovei jos reikalaujamą palėpės patalpų dalį. Būtent toks atidalijimo būdas prieštarautų ieškovės nurodytoms materialiosios teisės normoms. Pažymėtina, kad teismai tinkamai taikė CK 4.80 straipsnio nuostatas ir atidalijo gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės šalių nuosavybės, atsižvelgdami į šalių turimas dalis. Teismai įvertino visas reikšmingas faktines aplinkybes, išanalizavo šalių pateiktus atidalijimo variantus ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės pasiūlytas variantas yra racionalesnis, nes, įgyvendinus ieškovės pasiūlymą, atsakovės patekimas į jai priklausančias palėpės patalpas būtų apsunkintas. Ieškovės argumentas, kad ji turėjo lūkestį naudotis palėpės patalpomis, prieštarauja teismų nustatytai faktinei aplinkybei, kad ji nuo pat pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nesinaudojo palėpės patalpomis.

16.1.2. Teismai, priešingai negu nurodo ieškovė, tinkamai nustatė dalytiną palėpės patalpų plotą. Teismų išvados atitinka materialiosios teisės normas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 66 ir 77 punktus, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.6 punktą.

16.2. Bylą nagrinėję teismai nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Ieškovės argumentas, kad įlipimo anga yra ne toje palėpės patalpų dalyje, kuri jai atitektų pagal jos pasiūlytą atidalijimo variantą, yra nepagrįstas. Palėpės patalpų planas, kuriame yra išdėstytas ieškovės pasiūlymas, aiškiai patvirtina, kad įlipimo anga patenka į tą palėpės patalpų dalį, kurią ieškovė prašo jai atidalyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra aišku, kaip atsakovė patektų į jai priklausančią palėpės patalpų dalį, jeigu būtų įgyvendintas ieškovės pasiūlytas atidalijimo variantas.

16.3. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo yra nepagrįsti. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad, atidalijus gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės šalių nuosavybės, ieškovės reikalavimas dėl gyvenamųjų patalpų atstatymo pagal kadastrinių matavimų bylą tampa teisiškai nereikšmingas. Be to, akcentuotina, kad ieškovė 2006 metais davė sutikimą atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją. Ieškovė nurodo, kad šis sutikimas buvo duotas dėl bendraturčiui priklausančios gyvenamojo namo dalies, o ne bendrų patalpų rekonstrukcijos, tačiau gyvenamojo namo antro aukšto laiptų aikštelė nėra bendro naudojimo patalpa. Pažymėtina, kad teismų išvados dėl paprastojo remonto darbų teisėtumo yra pagrįstos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl gyvenamojo namo bendraturčio teisės atsidalyti turimą dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo

17. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą).

19. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-452/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-452/2014">3K-3-452/2014</a>), laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzkwLTcwMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-390-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-390-701/2018">e3K-3-390-701/2018</a> 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-213/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-213/2011">3K-3-213/2011</a>).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad, atidalijant daiktą natūra pagal šalių sutartą arba teismo patvirtintą atidalijimo variantą, atskiriamos, atribojamos bendro daikto dalys. Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-466/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-466/2008">3K-7-466/2008</a>). Tačiau bendraturčiams priklausančių dalių atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, kad negali likti jokių bendro naudojimo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-459/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-459/2007">3K-3-459/2007</a>).

22. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei prieš pareiškiant ieškinį dėl atidalijimo teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, atidalijimo variantas nebūtinai turi sutapti su nustatyta naudojimosi tvarka. Sprendžiant dėl atidalijimo turi būti įvertinta šio instituto specifika, palyginus su naudojimosi tvarkos nustatymu (formuojamas atskiras turto objektas, turintis atitikti įstatymų reikalavimus), bei atsižvelgta į aplinkybes, atsiradusias ar pasikeitusias po naudojimosi tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-482/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-482/2009">3K-3-482/2009</a>).

23. Kasaciniame skunde ieškovė teigia, kad teismų sprendimai, kuriais jos bei atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise turėtas gyvenamasis namas atidalytas pagal atsakovės pateiktą atidalijimo variantą, yra neteisėti dėl to, kad ji visiškai prarado galimybę naudotis palėpės patalpomis, kurių 1/2 dalį yra įsigijusi pirkimo–pardavimo sutartimi, tokiu būdu buvo paneigta jos nuosavybės teisė į šias patalpas.

24. Teisėjų kolegija šį kasaciniame skunde esantį argumentą vertina kaip nepagrįstą, nes bendraturtis, kuris pagal bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklausančiu daiktu įgijo teisę naudotis konkrečiomis to daikto dalimis, neįgyja tų daikto dalių asmeninės nuosavybės teise.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog pagal nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ieškovė turėjo teisę naudotis didesne palėpės dalimi, nei yra jos turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, nereiškia, kad ji įgijo šią palėpės dalį asmeninės nuosavybės teise, bet ir kad ji įgijo teisę atsidalyti ją natūra. Kaip minėta šios nutarties 22 punkte, jei prieš pareiškiant ieškinį dėl atidalijimo teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, atidalijimo variantas nebūtinai turi sutapti su nustatyta naudojimosi tvarka.

26. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagal dalies, esančios bendrąja daline nuosavybe, pirkimo–pardavimo sutartyse nustatytą naudojimosi tvarką ieškovė turėjo teisę naudotis pirmame gyvenamojo namo aukšte esančiomis patalpomis, išskyrus garažą, dalimi rūsyje esančių patalpų ir 1/2 dalimi palėpės, o atsakovė turėjo teisę naudotis antrame namo aukšte, ir aukščiau esančiomis patalpomis, dalimi rūsyje esančių patalpų, garažu bei 1/2 dalimi palėpės. Laiptine šalys turėjo teisę naudotis bendrai.

27. Šioje byloje ginčijamais teismų sprendimais atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgijo patalpas, kuriomis iki atidalijimo ji turėjo teisę naudotis: pirmame namo aukšte esančias patalpas, dalį rūsyje esančių patalpų, taip pat papildomai – rūsyje esančias 8,63 kv. m ploto patalpas, o atsakovė asmeninės nuosavybės teise įgijo patalpas, kuriomis iki atidalijimo ji turėjo teisę naudotis: antrame namo aukšte, ir aukščiau esančias patalpas, garažą, dalį rūsio patalpų, kurių bendras plotas tapo 8,63 kv. m mažesnis, taip pat palėpės patalpas. Po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neatidalyta liko tik pirmo aukšto laiptinė, t. y. ieškovė ir atsakovė po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės liko tik šios namo dalies bendraturtės.

28. Kaip minėta šios nutarties 21 punkte, geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama teismų praktikoje, tačiau bendraturčiams priklausančių dalių atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, kad negali likti jokių bendro naudojimo patalpų.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios nuosavybės teisei būdinga tai, kad įgyvendindami nuosavybės teisės turinį sudarančias teises bendraturčiai privalo suderinti savo valią, kas ne visada pasiseka padaryti, todėl įstatymuose (inter alia (be kita ko), CK 4.75 straipsnio 1 dalyje) nustatyta galimybė, esant nesutarimui, bet kuriam bendraturčiui kreiptis į teismą su ieškiniu prašant nustatyti valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką. Visiškas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės arba atidalijimas, kai neatidalyta lieka nežymi bendro turto dalis, eliminuoja ar sumažina nesutarimų kilimo tikimybę.

30. Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje buvo vykdoma teisminė mediacija, tačiau jos procesas buvo baigtas teismo mediatoriui jį nutraukus. Vadinasi, bylos šalims nepavyksta suderinti valios tarpusavio santykių, susijusių su jais, kaip gyvenamojo namo bendraturčiais, teisių įgyvendinimo srityje, t. y. tarp jų šioje srityje egzistuoja nesutarimai, kurie gali būti išspręsti tik teismo tvarka.

31. Byloje nustatyta, kad pagal ieškovės pateiktą atidalijimo variantą palėpės dalis su įlipimo anga atitenka ieškovei, tuo tarpu nėra aišku, kaip į savo palėpės dalį turėtų patekti atsakovė, byloje nėra pateikta duomenų, ar techniškai įmanoma atsakovei įsirengti įėjimą į palėpę, iš laiptinės aikštelės yra per mažai vietos kitai angai į palėpę bei laiptams įrengti, o pastatyti kopėčias nėra saugu; esant nedideliam aikštelės plotui ir pastačius kopėčias ar laiptus, atsakovei būtų apsunkintas patekimas ir į jai priklausančias patalpas, atsakovė negalėtų laisvai į jas patekti; įsirengti įėjimą į palėpės patalpas iš lauko taip pat nėra galimybės, nes tam prieštarautų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius; išgriovus ginčo pertvarą ir ieškovei paskyrus pusę palėpės patalpų, atsakovei priklausančios patalpos taptų neizoliuotos nuo bendrų patalpų (laiptinės, aikštelės), tuo tarpu ieškovė turėtų visiškai izoliuotas savo buto patalpas.

32. Kasaciniame skunde ieškovė teigia, kad teismų išvada, jog nėra aišku, kaip atsakovė turėtų patekti į savo palėpės patalpų dalį, jeigu būtų įgyvendintas ieškovės pasiūlytas atidalijimo variantas, yra nepagrįsta, nes ne palėpės patalpoje, pažymėtoje indeksu „1-17“, kuri pagal ieškovės pasiūlymą jai ir atitektų, yra įlipimo anga. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės argumentais nesutinka, nes byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovės galimybe patekti į palėpės patalpas, jeigu būtų įgyvendintas ieškovės pasiūlytas atidalijimo variantas, rodo priešingai. Iš bylos medžiagos matyti ir atsiliepime į kasacinį skundą teisingai nurodoma, kad palėpės patalpų planas, kuriame yra išdėstytas ieškovės pasiūlymas, aiškiai patvirtina, jog įlipimo anga patenka į tą palėpės patalpų dalį, kurią ieškovė prašo jai atidalyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra aišku, kaip atsakovė patektų į jai priklausančią palėpės patalpų dalį, jeigu būtų įgyvendintas ieškovės pasiūlytas atidalijimo variantas.

33. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog byloje nenustatyta, kad ieškovė naudojosi namo palėpės patalpomis, kad ji turėtų poreikių, kuriems tenkinti jai būtų reikalinga tomis patalpomis naudotis. Atvirkščiai, teismų nustatyta, kad ji nuo pat pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nesinaudojo palėpės patalpomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė teismo posėdžio metu tik deklaratyviai nurodė, kad „gal patalpomis naudosis, gal džiaus skalbinius...“, nenurodydama jokio konkretaus, realaus savo teisių pažeidimo. Ir teisėjų kolegija kasaciniame skunde esančius ieškovės teiginius, kad vienas iš gyvenamojo namo pirkimo tikslų ir norų buvo įsigyti ir palėpę, kurią galėtų naudoti skalbiniams, vaistažolėms džiovinti, sezoniniams drabužiams, daiktams pasidėti, o esant galimybei, pertvarkyti, įsirengti, apstatyti ir padaryti patrauklią patalpą, vertina kaip deklaratyvius.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas (šios nutarties 31 punkte nurodytas) aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad patenkinus ieškinį ieškovės situacija būtų žymiai geresnė, o išgriovus ginčo pertvarą ir ieškovei naudojantis palėpės patalpomis tarp šalių išliktų rizika kilti konfliktams ateityje.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 24–34 punktuose išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės pateiktas atidalijimo variantas yra racionalesnis, labiau atitinkantis abiejų šalių interesus bei sudarantis galimybę ateityje išvengti konfliktų dėl naudojimosi patalpomis.

Dėl kompensacijos priteisimo atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės

36. Kita kasaciniame skunde nurodoma argumentų grupė susijusi su ieškovei priteista kompensacija už tenkančią mažesnę turto dalį. Ieškovės teigimu, kompensuotino ploto apskaičiavimas yra nepagrįstas ir neatitinka teismo sprendimo motyvų, kompensacija prieštarauja paties teismo sprendimo motyvams, įstatymui ir 2006 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutarčiai.

37. CK 4.80 straipsnyje nustatyta kiekvieno bendraturčio teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl šios teisės įgyvendinimo būdo bendraturčiai sprendžia bendru sutarimu. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-466/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-466/2008">3K-7-466/2008</a>).

39. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įstatymų nedraudžiamas ir mišraus atidalijimo būdas, todėl tais atvejais, kai įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės dalių, taip pat galimas atidalijimas natūra, teisingai kompensuojant pinigais už atidalijamam ar kitam bendraturčiui natūra tenkančią didesnę daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-459/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-459/2007">3K-3-459/2007</a>; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-466/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-466/2008">3K-7-466/2008</a>).

40. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDE2LTk2OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-416-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-416-969/2017">e3K-3-416-969/2017</a> 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

41. Kaip matyti iš kasacinio skundo argumentų, ieškovė teigia, kad jai turėjo būti kompensuota už 1/2 dalis palėpės patalpų, t. y. 13,53 kv. m naudingojo ploto, todėl už dalį palėpės kompensavus 8,63 kv. m rūsio patalpų, už likusį plotą turėjo būti kompensuota pinigais. Ieškovės vertinimu, net jeigu būtų skaičiuojama, jog jai priklauso 36/100 dalys palėpės patalpų, t. y. 9,72 kv. m naudingojo ploto, kompensavus ieškovės praradimus rūsio patalpomis, kurių plotas sudaro 8,63 kv. m, neaišku, už kokią 1,5 kv. m ploto palėpės patalpų dalį jai kompensuota pinigais.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos ieškovės argumentus, pažymi, kad, nustatant kompensacijos dydį, kai kompensuojama pinigais už atidalijamam ar kitam bendraturčiui natūra tenkančią didesnę daikto dalį, turi būti skaičiuojama pagal bendraturčių bendrosios nuosavybės teise turimų dalių dydį, bet ne pagal patalpų, dėl kurių naudojimosi buvo susitarę bendraturčiai, dydį. Pirmosios instancijos teismo sprendime aiškiai nurodyta, kaip apskaičiuotas pinigais kompensuotinas patalpų plotas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „name, kurį atitinkamomis dalimis įsigijo šalys, yra 259,13 kv. m bendro ploto. Vertinant, kad dalintinos palėpės plotas yra 27,07 kv. m, viso dalintinas plotas sudaro 286,20 kv. m. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 36/100 dalys, kas sudaro 103,03 kv. m, atsakovei – 64/100 dalys, kas sudaro 183,17 kv. m. Pagal atsakovės pateiktą variantą ieškovei priskirtinas plotas sudaro 101,53 kv. m. Esant nežymiam nukrypimui nuo šalims priklausančių dalių, ieškovei priteistina kompensacija už tenkančią mažesnę turto dalį 221,64 Eur. Pagal atsakovės į bylą pateiktą palėpės patalpų vertės nustatymą, neįrengtos palėpės vertė 4 000 Eur, 1 kv. m vertė sudaro 147,76 Eur (147,76 Eur x 1,5 kv. m = 221,64 Eur).“

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei už tenkančią mažesnę turto dalį kompensuota teisingai, nes, kaip nustatė ir sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, rūsio patalpos, kuriomis kompensuota ieškovei, yra vertingesnės už palėpės patalpas. Ieškovė neginčija palėpės ploto ir rūsio ploto 1 kv. m verčių, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kompensacija už 1,5 kv. m ploto palėpės patalpų dalį apskaičiuota skaičiuojant 1 kv. m vertę nuo visos palėpės vertės, bet ne tik nuo tos jos dalies, kurioje patalpų aukštis viršija 1,60 m, vertės. Vadinasi, kompensuojant už 1,5 kv. m palėpės dalies, kurioje patalpų aukštis viršija 1,60 m, buvo kompensuota ir už atitinkamą dalį (skaičiuojant santykiu, kuris būtų visą palėpės plotą padalijus iš 27,07 ir padauginus iš 1,5) palėpės ploto, esančio toje palėpės dalyje, kurioje patalpų aukštis neviršija 1,60 m.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 24–35, 42, 43 punktuose išdėstytus argumentus, prieina išvadą, kad šią bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino priešieškinį ir atmetė ieškinį, o apeliacinės instancijos teismas nutartimi, kurią ieškovė skundžia kasaciniu skundu, šį sprendimą paliko nepakeistą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Teisėjų kolegija dėl kasaciniame skunde esančių argumentų, kuriais pareiškėja įrodinėja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatą, nepasisako, kadangi konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino priešieškinį, t. y. atidalijo bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovės ir atsakovės turėtą gyvenamąjį namą pagal atsakovės pateiktą atidalijimo variantą, tai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

47. Kasacinį skundą atmetus, kreditorių turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jiems neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovė pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą ir dokumentus, įrodančius jos patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme, kurių atlyginimas priteistinas iš ieškovės atsakovės V. I. naudai.

49. Kasacinis teismas patyrė 12,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 361 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės S. B. (a. k. duomenys neskelbtini) atsakovės V. I. (a. k. duomenys neskelbtini) naudai 500 (penkių šimtų) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir valstybės naudai 12,94 Eur (dvylika Eur 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas

Dalia Vasarienė