A. Š., Ž. P., M. D., S. K., E. C. ir B. K. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 1 str., 276 str., 320 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4522/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12655-2019-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Alberto Kučinsko kasacinio skundo dėl Utenos apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 7 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas A. Kučinskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio, 20 straipsnio 1, 3, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, faktines aplinkybes, paneigiančias A. Š. kaltę, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos. Padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą.

Skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis neatitinka jos surašymui keliamų reikalavimų, nes nustatomojoje dalyje tekstas pažodžiui perrašytas iš kaltinamojo akto. Taip pirmosios instancijos teismas palaikė vieną iš šalių – kaltinimą palaikiusį prokurorą, nenustatė konkrečių nusikalstamos veikos aplinkybių, reikšmingų A. Š. veikos kvalifikavimui. Tai BPK pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2004). Be to, priimtas nuosprendis nėra įtikinamas ir kelia abejones. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo A. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nenurodė argumentų dėl A. Š. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, vertinimo, nepateikė išvadų ir motyvų, kodėl šie jo parodymai atmetami. Parodymų pakeitimas ir naujos versijos išdėstymas yra teisėta ir įstatymo leidžiama gynybos priemonė. Todėl kiekvienu atveju kaltinamojo ar nuteistojo gynybinė pozicija turi būti ištiriama ir įvertinama kruopščiai, be išankstinio nusistatymo. Tačiau to nebuvo padaryta. Taip pirmosios instancijos teismas blogino A. Š. teisinę padėtį, nes, jam tapus kaltinamuoju, ankstesni jo parodymai buvo naudojami kaip jo paties kaltės įrodymai.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, nuteistojo A. Š. kaltę grindė prielaidomis, išimtinai vertino tik nuteistajam nepalankius įrodymus. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai nepagrindžia nuteistojo A. Š. kaltės, nes nėra jokių duomenų, kad jis neteisėtai jungėsi prie informacinės sistemos, neteisėtai naudojosi elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ar jų duomenimis ir atliko finansines operacijas. Teismo išvados dėl A. Š. kaltės padarius nusikaltimus yra nepagrįstos, prieštarauja kitų nuteistųjų parodymams. Teismas nepagrįstai ignoravo A. Š. nurodytas aplinkybės, nesiaiškino, koks A. Š. santykis su nuteistaisiais Ž. P. ir M. D. (byloje nėra jokių duomenų apie A. Š. ir kitų nuteistųjų susitarimą daryti nusikalstamas veikas), ar A. Š. įkalinimo įstaigoje, būdamas mažiausias ir bejėgis (būryje priklausė žemiausiai nuteistųjų kastai), patirdamas grasinimus bei fizinį smurtą, galėjo atsisakyti vykdyti kitų nuteistųjų reikalavimus. Dėl to liko nepaneigta A. Š. gynybos versija, kad buvo priverstas padaryti nusikalstamą veiką. Be to, teismas A. Š. kaltę grindė liudytojo S. K. parodymais (E. C. epizodas), kuris nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje. Šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo balsu perskaityti, nesant tam teisinio pagrindo, nes liudytojas teisiamajame posėdyje nedalyvavo be jokių svarbių priežasčių. Taip buvo pažeisti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai.

Apeliacinės instancijos teismas nepašalino pirmosios instancijos teismo padarytų BPK pažeidimų, neišsamiai išnagrinėjo nuteistojo apeliacinį skundą, neatsakė į esminius jo argumentus, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 5 dalies nuostatas. Šie BPK pažeidimai yra esminiai, dėl jų buvo suvaržyta nuteistojo teisė į tinkamą apeliacinio skundo išnagrinėjimą ir tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo ir skundžiamos nutarties nėra aišku, kokia apimtimi buvo atliekamas įrodymų tyrimas (t. y., kokias aplinkybes teismas siekė išsiaiškinti, pašalinti prieštaravimus ar kt.) Nesant aiškumo, buvo pažeista nuteistojo teisė į tinkamą teismo procesą ir teisė į gynybą (išsamų bylos išnagrinėjimą). Šios instancijos teismas turėjo galimybę ištirti visas bylos aplinkybes, tačiau to nepadarė, apsiribojo tik nuteistojo A. Š. apklausa, nors iš jo paaiškinimų matyti, kad toks įrodymų tyrimas nėra pakankamas. T. y. visapusiškam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui buvo būtina atlikti ir kitus baudžiamojo proceso veiksmus – apklausti nuteistuosius Ž. P., M. D. ir liudytoją B. K. Taigi įrodymų tyrimas šiuo atveju buvo atliktas tik formaliai. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo bylos išsamiai ir visapusiškai, vadovavosi tik A. Š. kaltę tariamai patvirtinančiais įrodymais ir prielaidomis, analizavo ir vertino tik tas aplinkybes, kurios buvo palankesnės kaltinimui pagrįsti, todėl teismo išvada dėl nuteistojo A. Š. kaltės nebuvo pagrįsta išsamia bylos aplinkybių analize.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria bei faktinių bylos aplinkybių nenustato, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Nuteistojo A. Š. gynėjas A. Kučinskas prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui grindžia apeliacinio proceso metu padarytais esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, kurie, jo tvirtinimu, suvaržė nuteistojo teisę į gynybą ir sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Tačiau, teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde tik formaliai nurodomi BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl visų apeliaciniame skunde keliamų klausimų, t. y. dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir bausmės švelninimo, pateikdamas aiškius ir išsamius argumentus. Kasaciniame skunde klaidingai nurodoma apie BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimą. Apeliacinio bylos nagrinėjimo metu buvo patenkintas nuteistojo A. Š. ir jo gynėjo prašymas atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti nuteistąjį A. Š. Nė vienas proceso dalyvis neišreiškė pageidavimo apklausti kitus nuteistuosius ir liudytoją B. K. Kita vertus, baudžiamojo proceso įstatymas nenustato pareigos apeliacinės instancijos teismui iš naujo tirti bylos įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje juos ištyrė tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus ir juos vertindamas, būtų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas. Nuteistojo A. Š. gynėjas A. Kučinskas nepateikia jokių teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų. Nurodyti teiginiai, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bylos įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių aplinkybių, deklaratyviai nurodant baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir nuteistojo procesinių teisių suvaržymą, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Negali būti laikomi teisiniais argumentais ir tikrovės neatitinkantys teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas A. Š. kaltę E. C. epizode, rėmėsi netinkamai pirmosios instancijos teisme ištirtais liudytojo S. K. parodymais, nes teismas nuosprendyje liudytojo S. K. parodymais nesirėmė.

Nesudaro kasacinio bylos nagrinėjimo dalyko ir kasacinio skundo argumentai, kad nuosprendžio aprašomoji (nustatomoji) dalis neatitinka jos surašymui keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad teismas, gavęs bylą su kaltinamuoju aktu, nutartimi perduoda ją nagrinėti teisiamajame posėdyje BPK 233 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 255 straipsnio, nustatančio nagrinėjimo teisme ribas, 1 dalyje nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi tais atvejais, kai kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės bylą nagrinėjant teisme pasitvirtina, natūralu, kad jame nurodytos aplinkybės gali sutapti su teismo nuosprendyje nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis, ir tai nėra joks pažeidimas. Kasaciniame skunde klaidingai interpretuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Alberto Kučinsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Audronė Kartanienė

Alenas Piesliakas