Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžio

Baudžiamoji byla Nr. 2K-33-303/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20066-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.10.6; 1.2.17.5.1; 1.2.17.5.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir A. K. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžio.

Tauragės apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžiu nuteisti:

A. K. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį – 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda; pagal BK 201 straipsnio 2 dalį – 140 MGL (5272,40 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta 170 MGL (6402,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę A. K. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. balandžio 26 d. 18.10 val. iki 2017 m. balandžio 28 d. 12.39 val., t. y. dvi dienos, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

A. K. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 201 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį – 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę A. K. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. balandžio 26 d. 20.50 val. iki 2017 m. balandžio 27 d. 13.56 val., t. y. viena diena, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu nuteistųjų A. K. ir A. K. apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies.

Tauragės apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nuosprendis pakeistas:

A. K. už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda bei už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 140 MGL (5272,40 Eur) dydžio bauda subendrinta visiško apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. K. paskirta 140 MGL (5272,40 Eur) dydžio bauda, į bausmę įskaitant laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. balandžio 26 d. 18.10 val. iki 2017 m. balandžio 28 d. 12.39 val., t. y. dvi dienas, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinė subendrinta bausmė sumažinta iki 136 MGL (5121,76 Eur);

A. K. už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 201 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 50 MGL (1883,00 Eur) dydžio bauda bei už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda subendrinta visiško apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. K. paskirta 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda, į bausmę įskaitant laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. balandžio 26 d. 20.50 val. iki 2017 m. balandžio 27 d. 13.56 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinė subendrinta bausmė sumažinta iki 88 MGL (3314,08 Eur).

Kita Tauragės apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai pagamino ir laikė aparatus naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti, tai yra 2017 m. balandžio pradžioje, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), A. K. priklausančioje sodyboje, veikdamas bendrininkų grupe su A. K., pastarajam suteikus patalpas – ūkinį pastatą (daržinę), šiame ūkiniame pastate neteisėtai pagamino aparatus naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams (naminei degtinei) gaminti ir ten juos laikė iki 2017 m. balandžio 26 d. 17 val., kol šiuos neteisėtai pagamintus ir laikomus daiktus surado policijos pareigūnai.

Be to, A. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino ir laikė daugiau kaip penkiasdešimt litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų ir pasikėsino neteisėtai pagaminti daugiau kaip penkiasdešimt litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, tai yra 2017 m. balandžio pradžioje, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, veikdamas bendrininkų grupe su A. K., (duomenys neskelbtini), A. K. priklausančioje sodyboje, A. K. suteikus ūkines patalpas – daržinę, garažą ir kemperį, šioje daržinėje, panaudodamas aparatus naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams (naminei degtinei) gaminti, turėdamas tikslą realizuoti, iš raugalo neteisėtai pagamino daugiau kaip 50 litrų namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų, tai yra 920 litrų naminės degtinės, iš jų 300 litrų, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 49,2–73,3 proc., laikė daržinėje, 40 litrų, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 49,5–50,0 proc., laikė garaže ir 580 litrų, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 50,1–52,3 proc., laikė kemperyje iki 2017 m. balandžio 26 d. 17 val. Be to, kaltinamasis A. K. tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, panaudodamas aparatus naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti, turėdamas tikslą realizuoti, iš 2000 litrų raugalo, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 9,8–10,0 proc., jame yra 198 litrai absoliutaus etilo alkoholio, pasikėsino pagaminti daugiau kaip 50 litrų, tai yra 198 litrus, naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų (naminės degtinės), tačiau ši nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2017 m. balandžio 26 d. 17 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

2. A. K. nuteistas už tai, kad padėjo neteisėtai pagaminti ir laikyti aparatus naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti, tai yra 2017 m. balandžio pradžioje, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su A. K., A. K. priklausančioje sodyboje suteikė A. K. patalpas – ūkinį pastatą (daržinę) aparatams naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti ir laikyti, A. K. šiame ūkiniame pastate neteisėtai pagamino aparatus naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams (naminei degtinei) gaminti ir ten juos laikė iki 2017 m. balandžio 26 d. 17 val., kol šiuos neteisėtai pagamintus ir laikomus daiktus surado policijos pareigūnai.

Be to, A. K. nuteistas už tai, kad padėjo neteisėtai pagaminti ir laikyti daugiau kaip penkiasdešimt litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, turint tikslą juos realizuoti, ir padėjo pasikėsinti neteisėtai pagaminti daugiau kaip penkiasdešimt litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, tai yra 2017 m. balandžio pradžioje, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su A. K., A. K. priklausančioje sodyboje suteikė A. K. ūkines patalpas – daržinę, garažą ir kemperį naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti ir laikyti, kur A. K. šioje daržinėje, panaudodamas aparatus naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams (naminei degtinei) gaminti, turėdamas tikslą realizuoti, iš raugalo neteisėtai pagamino daugiau kaip 50 litrų namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų, tai yra 920 litrų naminės degtinės, iš jų 300 litrų, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 49,2–73,3 proc., laikė daržinėje, 40 litrų, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 49,5–50,0 proc., laikė garaže ir 580 litrų, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 50,1–52,3 proc., laikė kemperyje iki 2017 m. balandžio 26 d. 17 val. Be to, A. K. tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, panaudodamas aparatus naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti, turėdamas tikslą realizuoti, iš 2000 litrų raugalo, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 9,8–10,0 proc., kuriame yra 198 litrai absoliutaus etilo alkoholio, pasikėsino pagaminti daugiau kaip 50 litrų, tai yra 198 litrus, naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų (naminės degtinės), tačiau ši nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2017 m. balandžio 26 d. 17 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies patenkinęs nuteistųjų A. K. ir A. K. apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino nuteistiesiems A. K. ir A. K. paskirtas bausmes, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai pirmosios instancijos teismas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis dalinio sudėjimo būdu, o turėjo subendrinti vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę prilyginant griežtesnei iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Teismai, pripažindami jį (A. K.) kaltu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, bylos įrodymus vertino nesilaikydami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, išvadas padarė nenustatę visų aplinkybių, vertindami įrodymus suklydo dėl jų turinio, suteikė nepagrįstą prioritetą įrodymams, kurie sunkina veikos kvalifikaciją, išsamiai ir nešališkai nepatikrino jo (kasatoriaus) gynybos versijos, nepašalino esminių prieštaravimų, neįvertino įrodymų visumos, nuosprendžiuose išdėstė prieštaringus motyvus (BPK 331 straipsnio 1 ir 4 dalių pažeidimas), nuosprendžius grindė prielaidomis, pažeisdami nekaltumo prezumpcijos principą, klaidingai nustatė nusikalstamų veikų požymių turinį, nesivadovavo nešališkumo, objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principais, nesilaikė teismų praktikos.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, nes nesilaikė BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 331 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 332 straipsnio reikalavimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas neatliko pakankamos apimties įrodymų tyrimo, pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų neištaisė, neišnagrinėjo visų apeliacinio skundo motyvų, o tuos, kuriuos nagrinėjo, atmetė abstrakčiais ir nepagrįstais argumentais.

4.3. Teismai netinkamai nustatė BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes objektyvių įrodymų, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti, jog jis (A. K.) neteisėtai pasigamino ir laikė naminę degtinę bei pasikėsino pagaminti naminę degtinę ne savo reikmėms, o turėdamas tikslą realizuoti, nenustatyta, t. y. nenustatyta jo kaltė padarius BK 201 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Jis (A. K.) pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau teismai nepagrįstai nustatė, jog nuteistieji turėjo tikslą naminę degtinę realizuoti, nes tokio tikslo neturėjo, niekam degtinės nepardavė, todėl jo (A. K.) veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, šalinant iš kaltinimo kvalifikuojantį požymį – tikslo realizuoti turėjimą.

4.4. A. K. jam (A. K.) nedavė sutikimo pasigaminti aparatą naminei degtinei gaminti ir gaminti naminę degtinę, todėl jis (A. K.) visa tai darė be jo žinios, t. y. veikė vienas, o ne bendrininkų grupe. Jokių duomenų dėl nuteistųjų bendrininkavimo darant nusikalstamas veikas nėra. Policijos pareigūnai jį (A. K.) ir A. K. įtikino, kad geriau prisipažinti, kuo yra kaltinami, ir tuomet bus minimaliai nubausti, tačiau prisiimdami kaltę dėl to, ko nepadarė, buvo pareigūnų suklaidinti. Net jei ir būtų laikoma, kad A. K. galėjo žinoti apie tai, kad jis (A. K.) ūkiniame pastate gamina naminę degtinę, tai neįrodo, kad A. K. padėjo jam (A. K.) gaminti degtinę.

4.5. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nepagrįstai jo (A. K.) veiksmus įvertinę ne kaip vieną nusikaltimą, o kaip nusikalstamų veikų daugetą, t. y. nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo realiąją sutaptį, bei nepagrįstai kvalifikavę jo veiksmus pagal BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pagal teismų praktiką, jeigu bylose nustatoma, kad kaltininkas, gamindamas aparatą namų gamybos stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti, jį laikydamas, turėjo sumanymą, panaudojant šį aparatą, pagaminti 10 ar daugiau litrų tokių alkoholinių gėrimų be tikslo juos realizuoti ir šį sumanymą įgyvendino (ar nebaigė jo įgyvendinti dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių), tai tokia kaltininko veika turėtų būti pripažįstama pavieniu nusikaltimu ir kvalifikuojama tik pagal 201 straipsnio 1 dalį, o ne pagal atskiras šio straipsnio dalis kaip nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sutaptis. Tokiu atveju, esant bendram sumanymui dėl nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo, kurie yra neatskiriami, padarymo, pavojingesnė nusikalstama veika – nusikaltimas apima mažiau pavojingą nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTQzLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-543/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-543/2012">2K-543/2012</a>). Jis (A. K.), gamindamas aparatą namų gamybos stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti, jį laikydamas, turėjo sumanymą panaudojant šį aparatą pagaminti dešimt ar daugiau litrų tokių alkoholinių gėrimų be tikslo juos realizuoti ir šį sumanymą įgyvendino (ar nebaigė jo įgyvendinti dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių), todėl jo veika turi būti pripažinta pavieniu tęstiniu nusikaltimu, turint bendrą sumanymą, ir kvalifikuota pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, o ne pagal atskiras BK 201 straipsnio dalis kaip nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sutaptis.

4.6. Skiriant bausmę buvo nepakankamai įvertinta jo (A. K.) asmenybė, neatsižvelgta į BK 41 straipsnyje išdėstytus bausmės tikslus, nevertinti kasatoriaus pokyčiai po nusikalstamų veikų padarymo (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, BPK 305 straipsnio 1 dalis). Paskirtų baudų dydžiai aiškiai per dideli, prieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui. Jam (A. K.), atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, asmenybę, požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, padarytas teigiamas išvadas ir pasirengimą laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, už pirmą kartą padarytą nesunkų nusikaltimą turėjo būti paskirta minimali 50 MGL dydžio bauda, o už apysunkio nusikaltimo padarymą – minimali 100 MGL dydžio bauda.

5. Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą jam nutraukti nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Teismai, pripažindami jį (A. K.) kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 201 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, bylos įrodymus vertino nesilaikydami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, išvadas padarė nenustatę visų aplinkybių, vertindami įrodymus suklydo dėl jų turinio, suteikė nepagrįstą prioritetą įrodymams, kurie sunkina veikos kvalifikaciją, išsamiai ir nešališkai nepatikrino jo (kasatoriaus) gynybos versijos, nepašalino esminių prieštaravimų, neįvertino įrodymų visumos, nuosprendžiuose išdėstė prieštaringus motyvus (BPK 331 straipsnio 1 ir 4 dalių pažeidimas), nuosprendžius grindė prielaidomis, pažeisdami nekaltumo prezumpcijos principą, klaidingai nustatė nusikalstamų veikų požymių turinį, nesivadovavo nešališkumo, objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principais, nesilaikė teismų praktikos.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, nes nesilaikė BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 331 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 332 straipsnio reikalavimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas neatliko pakankamos apimties įrodymų tyrimo, pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų neištaisė, neišnagrinėjo visų apeliacinio skundo motyvų, o tuos, kuriuos nagrinėjo, atmetė abstrakčiais ir nepagrįstais argumentais.

5.3. Teismai netinkamai nustatė BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes objektyvių įrodymų, kad jis (A. K.) padėjo neteisėtai pagaminti ir laikyti aparatus naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti bei padėjo neteisėtai pagaminti ir laikyti daugiau kaip penkiasdešimt litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, turint tikslą juos realizuoti, padėjo pasikėsinti neteisėtai pagaminti daugiau kaip penkiasdešimt litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, nenustatyta, t. y. nenustatyta jo kaltė dalyvavus padarant nusikalstamas veikas, nurodytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 201 straipsnio 1 dalyje bei 24 straipsnio 6 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje.

5.4. Teismai nepagrįstai suteikė prioritetą jo (A. K.) ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kuriuos išgavo policijos pareigūnai, apgaule įkalbėję, kad jis (A. K.) gali būti nepaleistas iš laikinojo sulaikymo ir visa kaltė dėl aparato naminei degtinei gaminti pagaminimo ir naminės degtinės gaminimo bus suversta tik jam (A. K.), nes jo sodyboje viskas buvo surasta. Prisiimdamas kaltę manė, kad nebus taikyta baudžiamoji atsakomybė. Kad A. K. degtinę galėjo gaminti realizavimo tikslais, jis (A. K.) nežinojo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, nenurodė išsamių įrodymų vertinimo motyvų, kokie duomenys pagrindžia jo (A. K.) kaltę padėjus neteisėtai pagaminti ir laikyti aparatus naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti ir padėjus neteisėtai pagaminti ir laikyti bei pasikėsinti pagaminti daugiau kaip penkiasdešimt litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, turint tikslą juos realizuoti, nepašalino esminių prieštaravimų, neindividualizavo kiekvieno nuteistojo veiksmų.

5.5. Jis (A. K.) nei leido A. K., nei su juo bendrininkavo A. K. įsirengiant aparatą naminei degtinei gaminti ir šiam gaminant naminę degtinę. Teisme A. K. visą kaltę prisiėmė sau, kad jis A. K. aparato naminei degtinei gaminti nerodė, apie tai, kad gamins naminę degtinę, nesakė ir jo namine degtine nevaišino.

5.6. Apeliacinės instancijos teismas, klaidingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė neteisingas išvadas, kad jis (A. K.) ne tik žinojo, tačiau ir padėjo A. K. gaminti naminę degtinę. Jei būtų laikoma, kad jis (A. K.) galėjo žinoti, kad A. K. ūkiniame pastate gamina naminę degtinę, tai neįrodo, kad jis (A. K.) dar ir padėjo A. K. gaminti naminę degtinę.

5.7. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabejojo, kad statybininko specialybę turintis A. K. prie ūkinio pastato pasistatė priestatą ir kemperyje savavališkai laikė naminę degtinę. Tai tik nepagrįstos prielaidos. Su tokiu vertinimu kasatorius nesutinka, kadangi A. K. turi statybininko specialybę ir iš nuosavų lentų prie ūkinio pastato prisistatė priestatą, kuris nėra sudėtingas statinys. Kemperis, kuriame A. K. laikė naminę degtinę, buvo senas ir menkavertis, juo jo (A. K.) šeima nesinaudojo, todėl A. K. naudojosi jais savo nuožiūra, juo labiau kad A. K. jo (A. K.) tėvo sutikimu šeimininkavo ūkiniame pastate. Įvykio vietos apžiūros duomenys patvirtina, kad pagal pastatų išsidėstymą A. K. veikė pasislėpęs, jis (A. K.) aparato naminei degtinei gaminti ir naminės degtinės gaminimo proceso galėjo nematyti ir apie tai nieko nežinoti. Byloje nėra įrodymų, kad jis (A. K.) leido A. K. įsirengti aparatą naminei degtinei gaminti ir gaminti naminę degtinę. Įrodymų, kad jis (A. K.) būtų padėjęs realizuoti objektyviuosius BK 201 straipsnio 1 dalyje ar 201 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sudėties požymius, nėra, todėl teismai turėjo remtis principu in dubio pro reo ir nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai bei nepriimti apkaltinamojo nuosprendžio grįsdami jį tik prielaidomis, o jį (A. K.) dėl šių nusikalstamų veikų išteisinti.

5.8. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai jo (A. K.) veiksmus įvertinę ne kaip padėjimą padaryti vieną nusikaltimą, o kaip nusikalstamų veikų daugetą, t. y. nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo realiąją sutaptį, bei nepagrįstai kvalifikavę jo veiksmus pagal BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pagal teismų praktiką, jeigu bylose nustatoma, kad kaltininkas, gamindamas aparatą namų gamybos stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti, jį laikydamas, turėjo sumanymą, panaudojant šį aparatą, pagaminti 10 ar daugiau litrų tokių alkoholinių gėrimų be tikslo juos realizuoti ir šį sumanymą įgyvendino (ar nebaigė jo įgyvendinti dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių), tai tokia kaltininko veika turėtų būti pripažįstama pavieniu nusikaltimu ir kvalifikuojama tik pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, o ne pagal atskiras šio straipsnio dalis kaip nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sutaptis. Tokiu atveju, esant bendram sumanymui dėl nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo, kurie yra neatskiriami, padarymo, pavojingesnė nusikalstama veika – nusikaltimas apima mažiau pavojingą nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTQzLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-543/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-543/2012">2K-543/2012</a>). A. K., gamindamas aparatą namų gamybos stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti, jį laikydamas, turėjo sumanymą panaudojant šį aparatą pagaminti dešimt ar daugiau litrų tokių alkoholinių gėrimų be tikslo juos realizuoti ir šį sumanymą įgyvendino (ar nebaigė jo įgyvendinti dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių), todėl jo veika turi būti pripažinta pavieniu tęstiniu nusikaltimu, turint bendrą sumanymą, ir kvalifikuota pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, o ne pagal atskiras BK 201 straipsnio dalis kaip nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sutaptis. Netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, jo (A. K.) nusikalstamos veikos neteisingai kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 201 straipsnio 1 dalį bei 24 straipsnio 6 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad jis (A. K.) yra nuteistas ne pagal BK 201 straipsnio 1 ir 3 dalis, o pagal BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalis, tačiau su tuo sutikti negalima, nes iš A. K. ir jo (A. K.) kaltinimų turi būti pašalintas kvalifikuojantis požymis – tikslo realizuoti neteisėtai pagamintą naminę degtinę turėjimas.

5.9. Skiriant bausmę buvo nepakankamai įvertinta jo (A. K.) asmenybė, neatsižvelgta į BK 41 straipsnyje išdėstytus bausmės tikslus, nevertinti kasatoriaus pokyčiai po nusikalstamų veikų padarymo (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, BPK 305 straipsnio 1 dalis). Paskirtų baudų dydžiai aiškiai per dideli, prieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui, todėl turi būti žymiai sumažinti. Skirdamas bausmę jam (A. K.) pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgti į tai, kad minėtos nusikalstamos veikos vertintinos kaip bendrininkavimas padaryti vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, jis (A. K.) nusikalto pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra charakterizuojamas teigiamai, neregistruotas psichikos sveikatos centre ir neįtrauktas į priklausomybės ligų kabinetų įskaitą, dirba, šeimos turtinė padėtis yra sunki, yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Jis (A. K.) padėjo tyrimui atskleisti įvykio aplinkybes, bendradarbiavo su pareigūnais. Nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau nei vieneri metai ir jis naujų nusikalstamų veikų nepadarė.

6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistųjų A. K. ir A. K. kasacinius skundus atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

6.1. Teismai išsamiai įvertino byloje surinktus ir išnagrinėtus įrodymus, o darydami išvadas motyvavo pakankamai aiškiai, todėl, A. K. pripažįstant kaltu pagal BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalis, o A. K. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 201 straipsnio 1 ir 2 dalis, BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai pažeisti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išsamiai pasisakyta apie visus įrodymus, pateiktos išvados yra pakankamai išsamiai ir aiškiai motyvuotos. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl A. K. ir A. K. apeliaciniuose skunduose dėstomos teismų praktikos.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistųjų A. K. ir A. K. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

8. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

9. Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Dėl to tie kasacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamos atskiros apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nesutinkama su šio teismo atliktu įrodymų vertinimu, jų pakankamumu nuteistųjų kaltei nustatyti, prašoma, atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes, atskirų asmenų parodymų pagrindu daryti kitokias išvadas dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

10. Taip pat kasaciniuose skunduose teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus: buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 320 straipsnio 3 dalyje, 324 straipsnio 6 dalyje, 331 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 332 straipsnyje nustatyti reikalavimai, nes, remdamasis prielaidomis, padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas, prieštaraujančias byloje surinktiems įrodymams, vertindamas įrodymus padarė klaidų dėl įrodymų turinio, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo. Tačiau tokiais teiginiais yra grindžiamas ne minėtų BPK normų pažeidimas, o teismo išvadų atitiktis faktinėms bylos aplinkybėms, t. y. teismo išvadų pagrįstumas. Nuosprendžio pagrįstumo tikrinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl ši skundo dalis paliekama nenagrinėta.

Dėl tikslo realizuoti alkoholinius gėrimus

11. BK 201 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektas – namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimo, laikymo, gabenimo, realizavimo tvarka. Vadinasi, šioje normoje reglamentuoto nusikaltimo būtinasis subjektyviosios pusės požymis yra specialusis tikslas, t. y. kaltininkas atsako tik tada, kai jis etilo alkoholį, jų skiedinius ar namų gamybos stipriuosius alkoholinius gėrimus neteisėtai gamina, laiko ar gabena turėdamas tikslą tokius alkoholinius gėrimus realizuoti. Tikslas realizuoti suprantamas kaip kaltininko noras gaminamus, laikomus ar gabenamus etilo alkoholį, jo skiedinius ar namų gamybos stipriuosius alkoholinius gėrimus parduoti, dovanoti, skolinti, išmainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai arba neatlygintinai. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 201 straipsnio 2 dalį svarbu tai, kad kaltininkas tokiais savo veiksmais pažeidžia namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimo, laikymo, gabenimo bei realizavimo tvarką. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Pagal teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl tikslo realizuoti buvimo, atsižvelgiama į rastų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) kiekį, vietą, ar jiems gabenti panaudotos transporto priemonės ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-237/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-237/2011">2K-237/2011</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkxLTY5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-291-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-291-699/2016">2K-291-699/2016</a>).

12. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję nuteistųjų A. K. ir A. K. baudžiamąją bylą, į šias aplinkybes atsižvelgė. Byloje nustatyta, jog įvykio vietos (daržinės, garažo ir kemperio) apžiūros metu, be kita ko, buvo rasta 920 litrų pagamintos naminės degtinės ir 2000 litrų raugalo, iš kurio galima pagaminti 198 litrus naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų (naminės degtinės). Nustatytos aplinkybės kasatorių parodymų kontekste teismams pagrįstai leido konstatuoti, kad pagamintos naminės degtinės (920 litrų) ir rasto raugo (2000 litrų) naminei degtinei gaminti kiekiai asmeniniam naudojimui yra aiškiai per dideli ir pagal savo esmę atitinka tikslo realizuoti turinį, juolab kad ir nuteistasis A. K. vienoje iš savo apklausų pripažino, kad naminę degtinę jis gamino ne tik savo reikmėms, bet ir svečiams vaišinti. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką kitų asmenų vaišinimas laikytinas neteisėtų medžiagų platinimu, nepriklausomai nuo asmens ketinimų (ar tai daroma už atlygį, ar kaip padėka, pagarbos ženklas), nes tokiu būdu neteisėtos medžiagos yra paskleidžiamos, suvartojamos ne tik kaltinamojo, bet ir kitų asmenų, kurie neprisidėjo prie šių medžiagų įgijimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkxLTY5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-291-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-291-699/2016">2K-291-699/2016</a>).

13. Atsižvelgdama į prieš tai aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai vertindami kasatorių veiksmus pagal BK 201 straipsnio 2 dalį teisės taikymo klaidos nepadarė.

Dėl tęstinio nusikalstamos veikos pobūdžio

14. Kasaciniuose skunduose nuteistieji teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodami jų veiksmus pagal BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalis, t. y. nepagrįstai jų veiksmus įvertino ne kaip vieną tęstinį nusikaltimą, o kaip nusikalstamų veikų daugetą.

15. BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme neapibrėžta tęstinės nusikalstamos veikos sąvoka. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84/2011">2K-84/2011</a>, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI0LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-124/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-124/2007">2K-124/2007</a>, 2K-322/2008). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Tas pats nusikalstamos veikos padarymo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp veikų, ta pati ar greta esanti veikų padarymo vieta ir pan. ne visada yra būtini konstatuojant tęstinę nusikalstamą veiką, tačiau, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos specifiką, jais gali būti papildomai remiamasi pagrindžiant tęstinį nusikalstamos veikos pobūdį. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>). Taigi, tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-649/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-649/2006">2K-649/2006</a>). Nustatant vieningą tyčią ne tik vertinamas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-406/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-406/2011">2K-406/2011</a>, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI0LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-124/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-124/2007">2K-124/2007</a>, 2K-322/2008, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84/2011">2K-84/2011</a>, 2K-269/2011, 2K-77/2013, 2K-90/2013, 2K-128/2013, 2K-438/2013, 2K-535/2013).

16. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad A. K. neteisėtai pagamino ir laikė aparatus naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti ir panaudodamas aparatus naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino ir laikė daugiau kaip penkiasdešimt litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų bei pasikėsino neteisėtai pagaminti daugiau kaip penkiasdešimt litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, A. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalis, o nustatęs, kad A. K. padėjo A. K. neteisėtai pagaminti ir laikyti aparatus naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti ir padėjo neteisėtai pagaminti ir laikyti daugiau kaip penkiasdešimt litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, turint tikslą juos realizuoti, ir padėjo pasikėsinti neteisėtai pagaminti daugiau kaip penkiasdešimt litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, A. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 201 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 201 straipsnio 2 dalį.

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir A. K. apeliacinius skundus, su tokia A. K. ir A. K. veiksmų kvalifikacija sutiko, konstatavęs, kad pas nuteistuosius A. K. ir A. K. rastas naminės degtinės kiekis atitinka BK 201 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytą nusikalstamą veiką, tačiau BK 201 straipsnio 2 dalis neapima nusikalstamos veikos, nurodytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, t. y. aparatų naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo ir realizavimo, t. y. ši veika nėra apibrėžta BK 201 straipsnio 2 dalyje kaip alternatyvus veiksmas, ši veika uždrausta BK 201 straipsnio 1 dalimi.

18. Įvertinusi išdėstytus apeliacinės instancijos teismo motyvus, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nepagrįstai kasatorių veiksmus įvertino ne kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, o kaip nusikaltimų daugetą, t. y. dviejų nusikaltimų idealiąją sutaptį.

19. BK 201 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stipriuosius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt arba daugiau litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) arba juos realizavo.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šiuo atveju A. K. ir A. K. padarytos veikos atitinka skirtingose BK 201 straipsnio dalyse nurodytų nusikalstamų veikų požymius, tačiau jas jungia vieningas kaltininkų sumanymas (vieninga tyčia) atlikti keletą veiksmų siekiant bendro rezultato – pagaminti didelį kiekį naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. gamindamas ir laikydamas aparatus naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti ir panaudodamas juos naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti bei juos gamindamas, o A. K. padėdamas A. K. šiuos veiksmus atlikti turėjo vieną bendrą sumanymą (vieningą tyčią) naudojantis šiais aparatais pagaminti didelį kiekį naminės degtinės turint tikslą ją realizuoti. Taigi nagrinėjamoje byloje aparatų naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti gaminimas, laikymas ir didelio kiekio naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų gaminimas panaudojant šiuos aparatus sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus). Šiame kontekste aktualu, kad tęstinės nusikalstamos veikos tokiais atvejais negali paneigti vien tik tai, jog padarytos alternatyvios veikos patenka į skirtingas to paties BK specialiosios dalies straipsnio dalis. Todėl jei, esant tęstinei nusikalstamai veikai, yra realizuojami alternatyvūs veikos požymiai, nurodyti skirtingose to paties BK straipsnio dalyse, tęstinė veika kvalifikuojama pagal sunkiausią požymį nurodančią taikomo straipsnio dalį, o kiti byloje nustatyti alternatyvūs sudėties požymiai aprašomi nuosprendyje (BPK 305, 331 straipsniai). Taigi konstatuotina, kad teismai šioje baudžiamojoje byloje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą A. K. ir A. K. nusikalstamas veikas neteisingai kvalifikuodami pagal BK 201 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį. A. K. ir A. K. nusikalstamų veiksmų kvalifikacija pagal dvi atskiras BK 201 straipsnio dalis (1 ir 2 dalį) yra perteklinė. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad nuteistųjų veiksmai turi būti vertintini kaip vienas tęstinis nusikaltimas ir kvalifikuotini tik pagal vieną BK straipsnio dalį, vadovaujantis kvalifikavimo taisykle, pagal kurią sunkesnė nusikalstama veika apima lengvesnę nusikalstamą veiką. Darytina išvada, kad A. K. ir A. K. nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuojamos tik pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, todėl teismų sprendimai keistini.

Dėl bausmės

21. Kasaciniuose skunduose nuteistieji A. K. ir A. K. teigia, kad skiriant jiems bausmę buvo nepakankamai įvertintos jų asmenybės, neatsižvelgta į BK 41 straipsnyje išdėstytus bausmės tikslus, nevertinti kasatorių pokyčiai po nusikalstamų veikų padarymo (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, BPK 305 straipsnio 1 dalis), todėl jiems paskirtų baudų dydžiai yra aiškiai per dideli, prieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui.

22. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad A. K. ir A. K. paskirtos bausmės yra aiškiai neteisingos ir kad pirmosios instancijos teismas, motyvuotai spręsdamas šį klausimą, padarė teisės pažeidimą.

23. Teisingumo principo įgyvendinimas yra vienas iš bausmės tikslų; minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę turi būti vadovaujamasi šiomis nuostatomis ir nė vienam iš nurodytų tikslų nesuteikiama išskirtinė, prioritetinė reikšmė, o visų tikslų įgyvendinimas turi būti protingai subalansuotas.

24. Kasatoriai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, kurio sankcijoje yra nustatytos dviejų rūšių alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Kadangi baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nenurodomas, jį nustato teismas, skirdamas bausmę ir remdamasis BK 47 straipsnio nuostatomis (galiojusiomis veikos padarymo metu). Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinti maksimalūs baudų dydžiai pagal padarytų nusikalstamų veikų sunkumą. Todėl tik teismo prerogatyva spręsti (įvertinus visus bausmės skyrimo kriterijus, bausmės paskirtį, teisingumo principo įgyvendinimą skiriant bausmę ir t. t.), kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė, bei nustatyti jos dydį.

25. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje skirdamas bausmę A. K. įvertino tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, dirba, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe), nusikaltimus padarė bendrininkų grupe (pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe), charakterizuojamas teigiamai, ir pagal BK 201 straipsnio 2 dalį skyrė A. K. 140 MGL (5272,40 Eur) dydžio baudą. Skirdamas bausmę A. K. teismas atsižvelgė į tai, kad A. K. teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, ūkininkauja, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe), nusikaltimus padarė bendrininkų grupe (pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe), neturi galiojančių administracinių nuobaudų, ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį skyrė A. K. 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio baudą.

26. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (pavyzdžiui, paskirta bausmė nėra nustatyta BK arba savo dydžiu viršija BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytą viršutinę ribą, arba yra žemiau žemutinės sankcijos ribos, o sąlygos, kodėl tokia bausmė paskirta, nenurodytos). Nagrinėjamu atveju kolegija nenustatė, kad skiriant kasatoriams bausmę netinkamai būtų taikytas baudžiamasis įstatymas.

27. Nuteistiesiems iš BK 201 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytų alternatyvių bausmių rūšių buvo paskirta švelnesnė – bauda, kurios dydis pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio 3 dalies 2011 m. balandžio 21 d. redakciją už apysunkį nusikaltimą buvo nustatytas iki 1000 MGL dydžio. Kasatoriams paskirtos bausmės – baudos – dydis yra gerokai žemesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatytas šiai bausmės rūšiai už apysunkį nusikaltimą vidurkis.

28. Atsižvelgdama į prieš tai išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmę pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, o paskirtų baudų dydžiai savo turiniu atitinka BK 41 straipsnyje keliamus tikslus bei teisingumo principo paskirtį baudžiamojoje teisėje. Pagal padaryto nusikaltimo pobūdį bausmė A. K. ir A. K. yra tinkamai individualizuota įvertinant nuteistųjų asmenybes.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžius:

A. K. padarytas veikas perkvalifikuoti iš BK 201 straipsnio 1 dalies ir 201 straipsnio 2 dalies į BK 201 straipsnio 2 dalį paliekant jam Tauragės apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę.

A. K. padarytas veikas perkvalifikuoti iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 201 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 6 dalies, 201 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 201 straipsnio 2 dalį paliekant jam Tauragės apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 201 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalis dėl BK 63 straipsnio taikymo.

Kitas Tauragės apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalis palikti galioti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Eligijus Gladutis

Audronė Kartanienė