Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą

Nr. DOK-1301

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40709-2017-9

(NS)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2021 m. kovo 5 d. gautu atsakovo A kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą,

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės B ieškinį atsakovui A dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei išlaikymo prievolės pripažinimo tinkamai įvykdyta, bei pagal atsakovo A priešieškinį ieškovei B dėl sprendimo pakeitimo dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pateiktame kasaciniame skunde nurodoma, kad priimant sprendimą keisti vaikų gyvenamąją vietą, nebuvo įvertintos esminės aplinkybės – realus tėvų pasirengimas ir galimybės faktiškai gyventi su vaikais bei jais rūpintis, vaiko gyvenimo sąlygų stabilumo išsaugojimo. Byloje nebuvo įrodyta, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta kartu su tėvu. Teismai, spręsdami ginčą, susijusį su vaiko interesais, neatsižvelgė į jų nuomonę. Pasisakant dėl vaikų brandos buvo taikyti tik subjektyvūs tyrimą atlikusio asmens kriterijai, o tikrieji vaikų interesai net nebuvo analizuojami. Teismų nustatyta bendravimo tvarka daugeliu atveju ydinga ir neaiški, jos neįmanoma vykdyti. Teismo ekspertizės aktuose nepateikti atsakymai į tris teismo nutartyje nurodytus klausimus, teismas nevertino kitų specialistų (psichologų) pateiktų duomenų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde neatskleista teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), o prašymas sustabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą nenagrinėjamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti atsakovui A (a. k. duomenys neskelbtini) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. kovo 3 d. banke Swedbank AB.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas