Nr. DOK-6453
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05481-2020-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. gruodžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2021 m. gruodžio 20 d. pateiktu atsakovo G. U. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas G. U. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas, peržiūrėjimo.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nr. DOK-6453
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05481-2020-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. gruodžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2021 m. gruodžio 20 d. pateiktu atsakovo G. U. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas G. U. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas, peržiūrėjimo.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju šalių santuoka buvo sudaryta 1998 m. vasario 21 d., ginčo butą atsakovas įsigijo pagal pirkimo-pardavimo sutartį praėjus vos penkiems mėnesiams po šalių santuokos, o dar po vos daugiau nei trijų mėnesių atsakovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą. Atsakovas įrodinėjo, kad už ginčo butą jis sumokėjo iš asmeninių lėšų – dalis buvo jo santaupos (pateikė darbo knygelę, iš kur matyti, kad darbinę veiklą pradėjo nuo 1989 m. rugsėjo 1 d.), o kita dalis (20 000 Lt (5 792,40 Eur) buvo pasiskolinti iš brolio, kuriam paskolą grąžino iš asmeninių lėšų, pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise (įgytą iki santuokos) priklausiusį butą. Jeigu ne atsakovo tuo metu asmeninės nuosavybės teisėmis valdytas butas, kurį, nusipirkus geresnį butą, atsakovas planavo parduoti, paskola ginčo butui įsigyti būtų buvusi neįmanoma, nes ją grąžinti tada nebūtų buvę iš ko. Teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, tikimybių pusiausvyros principą bei protingo asmens etaloną.
Be to, ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėju įvardintas atsakovas, ieškovė nebuvo šio sandorio šalimi. Jeigu nevertinti tokios aplinkybės kaip savaime įrodančios, jog ginčo butas atsakovo buvo įsigytas asmeninės nuosavybės teise, aptariamoje pirkimo–pardavimo sutartyje nėra įtvirtinta ir priešinga nuostata, t. y. jog ieškovas ginčo butą įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Todėl nepagrįstai apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas turi pareigą paneigti šiame oficialiame įrodyme nurodytas aplinkybes, nes jame apskritai nėra nurodyta, kad ginčo butas įgyjamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti atsakovui G. U. (a. k. duomenys neskelbtini) 476 (keturis šimtus septyniasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. gruodžio 17 d. SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 318.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
