Nr. DOK-5467
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00189-2018-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. spalio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2021 m. spalio 14 d. paduotu atsakovo R. B. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 15 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas R. B. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto ir kreditinių įsipareigojimų padalijimo, ir pagal atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei N. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto ir kreditinių įsipareigojimų padalijimo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos ir Vokietijos uždaroji akcinė bendrovė „Quali tech ir Antanina“, V. D., uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „Swedbank“, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, R. B.. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Nr. DOK-5467
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00189-2018-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. spalio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2021 m. spalio 14 d. paduotu atsakovo R. B. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 15 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas R. B. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto ir kreditinių įsipareigojimų padalijimo, ir pagal atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei N. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto ir kreditinių įsipareigojimų padalijimo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos ir Vokietijos uždaroji akcinė bendrovė „Quali tech ir Antanina“, V. D., uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „Swedbank“, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, R. B.. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti naujus, atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus. Įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, jų priėmimas nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo. Teismas, nepriimdamas naujų įrodymų, pasielgė formaliai, nesigilindamas į įrodymų reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, neteisingai taikė CPK 314 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, dalies jų nevertino, tokiu būdu pažeisdamas CPK 177 ir 185 straipsnius. Teismas neteisingai padalijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Teismas nepagrįstai nelaikė didesnę įrodomąją reikšmę turinčiais įrodymais savivaldybės administracijos sprendimo dėl detaliojo plano vystymo, jungtinės veiklos sutarties. Didesnę įrodomąją reikšmę suteikdamas ieškovės paaiškinimams teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą kiekviename dalyvaujančio byloje asmens teikiamame procesiniame dokumente turi būti nurodyti visi dalyvaujantys byloje asmenys, jų procesinės padėtys, kodai, kiti CPK reikalaujami jų duomenys. Šie reikalavimai taikytini ir asmenų paduodamiems kasaciniams skundams (CPK 340 straipsnio 5 dalis, 347 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju kasaciniame skunde nėra nurodyti visi tretieji asmenys ir CPK reikalaujami jų duomenys.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK nustatytų bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, taip pat CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė