Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kompensuojamųjų palūkanų už kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje konstatuota valstybės civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų, priteistą žalos atlyginimą skaičiavimo pradžios momento nustatymą ir priteisimą, taip pat dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.37 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-89-611/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09684-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. T. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kompensuojamųjų palūkanų už kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje konstatuota valstybės civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų, priteistą žalos atlyginimą skaičiavimo pradžios momento nustatymą ir priteisimą, taip pat dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas ieškiniu prašė teismo iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteisti jam 36 528,49 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovas nurodė, kad įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-234-856/2021 (toliau – ir Sprendimas) ieškovui iš atsakovės priteistas 152 214,21 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pagal visiško nuostolių atlyginimo principą ieškovas turi teisę į kompensuojamąsias palūkanas iš delikto atsiradusioms piniginėms prievolėms, skaičiuojamoms nuo žalos padarymo ar paaiškėjimo dienos iki jos atlyginimo. Žala ieškovui atsirado nuo konkrečių Sprendimu nustatytų nuostolių atsiradimo arba jų paaiškėjimo. Neturtinė žala, kurią atlyginti priteisė teismas, paaiškėjo 2018 m. gruodžio 4 d., kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė prokurorų kasacinius skundus dėl ieškovą išteisinančio nuosprendžio. Tam, kad ieškovas būtų visiškai grąžintas į iki praradimų buvusią padėtį, jam turi būti sumokėtos ir kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios ieškovo turtinius praradimus dėl užtrukusio žalos atlyginimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovo naudai 10 031,68 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 548,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-234-856/2021 ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovui 152 214,21 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

5.2. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-103-516/2022 Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą;

5.3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2022 m. gegužės 11 d. banko pavedimu atlygino ieškovui priteistą žalą, sumokėdama 172 214,21 Eur sumą;

5.4. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas ieškovui buvo pradėtas, vykdomas ir perduotas teismui nepagrįstai, kad ikiteisminį tyrimą organizavęs prokuroras ir jį vykdę pareigūnai netinkamai atliko jų kompetencijai priskirtas funkcijas, taip pažeisdami pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o procesinė prievartos priemonė taikyta neteisėtai, todėl yra pagrindas pripažinti ieškovo teisę į patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą;

5.5. įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos, reikalingos atsakovės atsakomybei kilti (atsakovės neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys), turtinės ir neturtinės žalos dydis. O būtent tai, jog procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – ieškovui buvo taikyta nepagrįstai, neteisėtai ir tai turėjo būti akivaizdu nuo pat tokios procesinės prievartos priemonės taikymo pradžios. Prokurorai ir teismas, taikydami ieškovo turtui procesinę prievartos priemonę ir ją tęsdami iki išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo (nuo 2014 m. vasario 18 d. iki 2018 m. kovo 16 d.), padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese: dėl nepagrįstai ir neteisėtai taikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo ieškovas negalėjo vykdyti statybų verslo, t. y. parduoti už paskolintas lėšas įsigytų pastatų ir žemės sklypų, gauti pajamų ir laiku atsiskaityti su kreditoriumi, dėl to buvo pradėtos skaičiuoti palūkanos, delspinigiai, vykdymo išlaidos antstoliui, dalis turto parduota iš varžytynių. Šie faktai turi prejudicinę reikšmę, todėl iš naujo nenustatytini.

6. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti kompensuojamąsias palūkanas kaip minimalius nuostolius, patirtus dėl negalėjimo naudotis savo pinigais, o ne procesines palūkanas, kurių viena iš pagrindinių funkcijų yra teismo sprendimo įvykdymo skatinimas. Tokią teismo išvadą sustiprino tai, jog Sprendimu priteistas žalos atlyginimas ieškovui yra sumokėtas, t. y. sprendimas yra įvykdytas. Teismas pažymėjo, kad Sprendimu žala ieškovui priteista atlyginti pinigų suma, o ne natūra, todėl priteistai turtinei žalai yra būdingi visi piniginių prievolių požymiai, t. y. ir teisė į kompensuojamąsias palūkanas už turtinę žalą. Ieškovas negalėjo naudotis savo lėšomis, todėl kompensuojamosios palūkanos laikytinos minimaliais tokio nuosavybės teisės apribojimo nuostoliais.

7. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė teisės į kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas už priteistą neturtinę žalą, nes ši žala, nors ir išreikšta pinigine forma, neturi visų būtinų kompensuojamųjų palūkanų priteisimo požymių. Tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. vasario 22 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-103-516/2022 ieškovas įgijo teisę į konkrečią pinigų sumą. Iki minėtos teismo nutarties ieškovui priteistas 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nepriklausė, todėl ieškovas nebuvo praradęs teisės naudotis šia konkrečia pinigų suma. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą dėl 3457,53 Eur kompensuojamųjų palūkanų už neturtinę žalą priteisimo.

8. Teismas nusprendė, kad kompensuojamosios palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo žalos padarymo momento ar nuo žalos atsiradimo iki ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo dienos, t. y. iki 2020 m. vasario 26 d. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl žalos atlyginimo, todėl terminas yra skaičiuojamas iki ieškinio dėl pagrindinio reikalavimo pateikimo dienos.

9. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą, nuo kurios skaičiuoja kompensuojamąsias palūkanas, sudaro: 1158,48 Eur (4000 Lt) baudžiamojoje byloje patirtos finansų ekspertės išlaidos; 21 411,24 Eur išieškotų palūkanų; 399,97 Eur išieškotų vykdymo išlaidų antstoliui; 21 774,19 Eur išieškotų palūkanų; 399,97 Eur išieškotų vykdymo išlaidų antstoliui; 12 049,62 Eur išieškoto atlyginimo antstoliui; 12 556,51 Eur palūkanų likučio; 12 769,73 Eur palūkanų; 5782,60 Eur; 26 731,15 Eur UAB „Turto plėtra“ sumokėtų delspinigių. Sprendimu pripažinta ir priteista atlyginti ieškovo nurodyta ir detalizuota turtinė žala.

10. Teismas nurodė, kad žala dėl 1158,48 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų baudžiamajame procese kilo 2014 m. spalio 7 d.; tai patvirtina kartu su ieškiniu pateiktas 2014 m. spalio 7 d. kasos pajamų orderio kvitas ir 2014 m. balandžio 10 d. kasos pajamų orderio kvitas. Todėl kompensuojamosios palūkanos už 1158,48 Eur žalą yra skaičiuojamos nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. vasario 26 d., t. y. už 2148 dienas, ir sudaro 340,88 Eur (1158,48 Eur x 0,05 / 365 dienos x 2148 dienos).

11. Teismas pažymėjo, kad žala dėl 21 411,24 Eur išieškotų palūkanų, 399,97 Eur išieškotų vykdymo išlaidų antstoliui; 21 774,19 Eur išieškotų palūkanų; 399,97 Eur išieškotų vykdymo išlaidų antstoliui; 12 049,62 Eur išieškoto atlyginimo antstoliui kilo 2018 m. sausio 8 d.; tai patvirtina antstolio Raimundo Stanislausko 2018 m. sausio 8 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas vykdomosiose bylose. Kompensuojamosios palūkanos už 21 411,24 Eur žalą yra skaičiuojamos nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2020 m. vasario 26 d., t. y. už 779 dienas, ir sudaro 2284,82 Eur (21 411,24 Eur x 0,05 / 365 dienos x 779 dienos). Kompensuojamosios palūkanos už 399,97 Eur žalą yra skaičiuojamos nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2020 m. vasario 26 d., t. y. už 779 dienas, ir sudaro 42,68 Eur (399,97 Eur x 0,05 / 365 dienos x 779 dienos). Kompensuojamosios palūkanos už 21 774,19 Eur žalą sudaro 2323,57 Eur (21 774,19 Eur x 0,05 / 365 dienos x 779 dienos). Kompensuojamosios palūkanos už 399,97 Eur žalą sudaro 42,68 Eur (399,97 Eur x 0,05 / 365 dienos x 779 dienos). Kompensuojamosios palūkanos už 12 049,62 Eur žalą sudaro 128,84 Eur (12 049,62 Eur x 0,05 / 365 dienos x 779 dienos).

12. Teismas nurodė, kad žala dėl 12 556,51 Eur palūkanų likučio; 12 769,73 Eur palūkanų; 5782,60 Eur kilo 2019 m. balandžio 25 d.; tai patvirtina antstolio R. Stanislausko 2019 m. balandžio 25 d. pažyma. Kompensuojamosios palūkanos už nurodytas sumas yra skaičiuojamos nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2020 m. vasario 26 d., t. y. už 307 dienas. Kompensuojamosios palūkanos už 12 556,51 Eur žalą sudaro 528,06 Eur (12 556,51 Eur x 0,05 / 365 dienos x 307 dienos). Kompensuojamosios palūkanos už 12 769,73 Eur žalą sudaro 534,03 Eur (12 769,73 Eur x 0,05 / 365 dienos x 307 dienos). Kompensuojamosios palūkanos už 5782,60 Eur žalą sudaro 243,19 Eur (5782,60 Eur x 0,05 / 365 dienos x 307 dienos).

13. Teismas pažymėjo, kad žala dėl 26 731,15 Eur UAB „Turto plėtra“ sumokėtų delspinigių kilo 2017 m. birželio 28 d.; tai patvirtina 2017 m. birželio 28 d. sutartis dėl įmokų paskirstymo. Kompensuojamosios palūkanos už 26 731,15 Eur žalą yra skaičiuojamos nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2020 m. vasario 26 d., t. y. už 973 dienas, ir sudaro 3562,93 Eur (26 731,15 Eur x 0,05 / 365 dienos x 973 dienos).

14. Teismas nusprendė, kad, pagal minėtus skaičiavimus, ieškovui priteistinos 10 031,68 Eur kompensuojamosios palūkanos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (10 031,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.123 straipsnis, 6.251 straipsnis, 6.288 straipsnio 1 dalis).

15. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. spalio 24 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą pakeitė: ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovui 1863,69 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė.

16. Kolegija nusprendė, kad piniginė prievolė ieškovui atsirado tik 2022 m. vasario 22 d., įsiteisėjus Sprendimui, kuriame konstatuota valstybės civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų. Nagrinėtoje byloje konstatavus, kad ikiteisminis tyrimas ieškovui buvo pradėtas, vykdomas ir perduotas teismui nepagrįstai, kad ikiteisminį tyrimą organizavęs prokuroras ir jį vykdę pareigūnai netinkamai atliko jų kompetencijai priskirtas funkcijas, taip pažeisdami pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o procesinė prievartos priemonė taikyta neteisėtai, pripažinta ieškovo teisė į patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat tik civilinėje byloje Nr. e2-234-856/2021 buvo nustatytas žalos padarymo faktas ir dydis: Šiaulių apygardos teismas priteisė ieškovui 152 214,21 Eur turtinės žalos, kurią sudaro dėl nepagrįstai vykdyto baudžiamojo persekiojimo ieškovo baudžiamojoje byloje patirtos finansų ekspertės išlaidos, vykdomosiose bylose antstolio išieškotos vykdymo išlaidos ir palūkanos, sumokėti delspinigiai ir palūkanos, atlyginimą, taip pat 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

17. Kolegija vertino, kad valstybė yra atsakinga už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų, todėl įvertinus tai, kad, įsiteisėjus Sprendimui, priteista žala atlyginta tik 2022 m. gegužės 11 d., atsakovė privalo sumokėti įstatyme nustatyto dydžio palūkanas tik už praleistą prievolės įvykdymo terminą. Kolegija akcentavo, jog šiuo atveju valstybei civilinė atsakomybė kilo CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Tokiais atvejais sprendžiama dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, be bendrųjų kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotų atsakomybės taikymo sąlygų, taikytinas specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo įsiteisėjimo būtų turėjusi pareigą atlyginti ieškovo patirtas išlaidas dėl jo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo proceso ir jo metu priimtų procesinių sprendimų. Kolegija konstatavo, kad atsakovei prievolė atlyginti turtinę žalą atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimui, o ne nuo ieškovo patirtų išlaidų momento ar nuo 2018 m. gruodžio 4 d., kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė prokurorų kasacinius skundus dėl ieškovą išteisinančio nuosprendžio.

18. Kolegija nusprendė, kad aplinkybė, jog ieškovas dėl kompensuojamųjų palūkanų kreipėsi jau po žalos atlyginimo, negali būti pagrindu netenkinti ieškovo prašymo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, nes pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir kokiu metu šias pažeistas teises ginti, kreipiantis į teismą, yra ieškovo teisė. Kadangi palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra kompensacinė ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, vadinasi, ieškovas neatsidurtų geresnėje padėtyje, nei buvo iki jo teisių pažeidimo. Kolegija pažymėjo, kad įstatymuose nėra nustatyta, jog palūkanos už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą negali būti skaičiuojamos (nėra draudžiamos). Negana to, ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo, reikalavimo priteisti procesines palūkanas, kurių paskirtis yra iš esmės ta pati kaip ir kompensuojamųjų palūkanų, nereiškė.

19. Kolegija konstatavo, kad palūkanos skaičiuotinos už laikotarpį nuo Sprendimo įsiteisėjimo, t. y. nuo 2022 m. vasario 22 d., iki žalos atlyginimo. Taigi už šį laikotarpį atsakovė turi sumokėti ieškovui 1863,69 Eur (172 214,21 Eur (žala) x 5 proc. / 365 (dienų skaičius metuose) x 79 (pradelstų dienų skaičius)) kompensuojamųjų palūkanų (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

20. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remdamasi tuo, kolegija nusprendė, kad iš atsakovės ieškovui priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos 1863,69 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21. Kasaciniu skundu ieškovas prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovui 33 308,96 Eur kompensuojamųjų palūkanų. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Nuo žalos atsiradimo momento iki žalos atlyginimo (2022 m. gegužės 11 d.) ieškovas negalėjo naudotis pinigais, kurių dėl asmenų, už kuriuos atsakinga atsakovė, neteisėtų veiksmų neteko. Tai tiesioginiai ieškovo patirti nuostoliai dėl procesinių prievartos priemonių taikymo baudžiamajame procese, nustatyti Sprendimu, turintys konkrečią ir Sprendimu nustatytą atsiradimo datą. Todėl tam, kad ieškovas būtų grąžintas į iki praradimų buvusią padėtį, jam turi būti sumokėtos ir kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios ieškovo turtinius praradimus dėl užtrukusio žalos atlyginimo.

21.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas nepagrindė, jog valstybė, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, turėjo prievolę atlyginti žalą iki 2022 m. vasario 22 d., kad specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui. CK 6.288 straipsnyje nenustatyta jokių išimčių atskiroms deliktinės atsakomybės rūšims. Minėtą teisės normą reikia vertinti kartu su CK 6.263 straipsnio norma. Todėl asmuo, kuris neteisėtais veiksmais padaro žalą, negali tikėtis, kad žala atsiras tik nustačius ją juridiniu aktu (pavyzdžiui, teismo sprendimu) ir kad už laikotarpį iki visų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo nukentėjusiam asmeniui jis kompensuoti neprivalo.

21.3. Ieškovas neturėjo jokių galimybių reikalauti kompensuojamųjų palūkanų iš atsakovės, nes žalos atsiradimo momentu dar tęsėsi jo neteisėtas baudžiamasis persekiojimas, dėl kurio ir kilo žala. Todėl aiškinimas, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti, nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys) bei visiško nuostolių atlygimo principui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 2 dalis), nes visiškai nepriklausė nuo kreditoriaus (ieškovo) valios.

22. Kasaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.210, 6.261 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias skolininko pareigą mokėti kompensuojamąsias palūkanas, bei CK 6.37 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias (procesinių) palūkanų priteisimą, ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

22.2. Viena iš būtinųjų sąlygų taikyti CK 6.210 straipsnį yra tai, jog turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Tuo atveju, jei terminas nenustatytas, pagrindas taikyti tokio pobūdžio civilinę atsakomybę yra kreditoriaus reikalavimas atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius. Ieškovas iki ieškinio šioje byloje pateikimo (2022 m. liepos 13 d.) atsakovei reikalavimo atlyginti tokio pobūdžio nuostolius nereiškė, 2020 m. vasario 28 d. patikslintu ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-234-856/2021 kompensuojamųjų palūkanų priteisti neprašė. Reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas pateiktas po to, kai 2022 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atlygino ieškovui teismo sprendimu priteistą turtinę ir neturtinę žalą, sumokėdama 172 214,21 Eur sumą. Nei Sprendimu, nei jį galioti palikusia Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartimi prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, procesinės palūkanos nepriteistos.

22.3. Prievolę atsakovė įvykdė 2022 m. gegužės 11 d., nepraėjus Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytam 3 mėnesių terminui, taip pat nesuėjus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 345 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui kasaciniam skundui paduoti.

22.4. Pagal CK 6.210, 6.261 straipsnių nuostatas, atlyginami kreditoriaus minimalūs nuostoliai. Šiuo atveju civilinėje byloje Nr. e2-234-856/2021 ieškovas prašė priteisti turtinės žalos, kurią sudaro jo dėl pareigūnų veiksmų patirti nuostoliai (palūkanos, delspinigiai, vykdymo išlaidos), atlyginimą. Teismai minėtoje byloje priteisė visų ieškovo pagrįstų nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimą. Taigi, pagal savo pobūdį atsakovės prievolė jau yra kompensacija už patirtus nuostolius, kurie yra fiksuoto dydžio. Todėl papildomai kompensuoti nuostolių minimalius nuostolius prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo, visiško žalos atlyginimo principams.

22.5. Teismas, priteisdamas procesines palūkanas už kompensuojamąsias palūkanas, pažeidė CK 6.37 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos. Kadangi šioje byloje pareikštas ieškinio reikalavimas yra išvestinis, jam turėtų būti taikomos pagrindinio ieškinio nagrinėjimo taisyklės, t. y. procesinės palūkanos nepriteistinos, nes pagrindinė prievolė įvykdyta iki šio ieškinio pateikimo. Be to, kompensuojamosios palūkanos šioje byloje buvo nustatytos tik Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi, todėl reikalavimas atsakovei mokėti dar ir 5 procentų procesines palūkanas nuo šios sumos jas skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 13 d., kai ši prievolė dar nebuvo nustatyta, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismui nepagrįstai taikant CK 6.37 straipsnio nuostatas, faktiškai ieškovui priteistos dvigubos palūkanos (kompensuojamosios palūkanos ir procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo kompensuojamųjų palūkanų dydžio), t. y. atsakovė už tą patį yra baudžiama du kartus. Nors CK 6.37 straipsnio 4 dalis nustato, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, tačiau šiuo atveju tokių išimčių nėra, todėl priteisti palūkanų palūkanas nėra teisinio pagrindo.

23. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Iki Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 22 d. nutarties, kuria buvo paliktas nepakeistas Sprendimas, kuriuo iš dalies buvo tenkintas ieškovo reikalavimas bei priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, piniginės prievolės ieškovui atsakovė neturėjo. Tik teismui konstatavus pareigūnų neteisėtus veiksmus ir nustačius žalą bei konkretų jos dydį, o ne nuo to momento, kai buvo atlikti baudžiamojo proceso veiksmai, kurių teisėtumą ieškovas kvestionavo, valstybė tapo ieškovo skolininke.

23.2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad šiuo atveju valstybei civilinė atsakomybė kilo CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Tokiais atvejais sprendžiama dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, be bendrųjų kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotų atsakomybės taikymo sąlygų, taikytinas specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog valstybė (atsakovė) iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo įsiteisėjimo būtų turėjusi pareigą atlyginti ieškovo patirtas išlaidas dėl jo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo proceso ir šio metu priimtų procesinių sprendimų. Taigi, valstybei prievolė atlyginti turtinę žalą šiuo atveju atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimui, o ne nuo ieškovo patirtų išlaidų momento.

23.3. Delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusio asmens turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. vasario 22 d. nutartimi Sprendimą palikus nepakeistą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija visiškai atlygino ieškovui priteistas sumas. Tad teigti, kad ieškovas dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo laiku negavo žalos atlyginimo, nėra pagrindo.

24. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Pagrindo taikyti CK 6.210 straipsnio nuostatas nėra, nes skolininkė (valstybė) termino įvykdyti piniginę prievolę, kuri buvo nustatyta tik 2022 m. vasario 22 d., nepraleido. Apeliacinės instancijos teismo nutarties pagrindu atsiradusi prievolė nebuvo apibrėžta konkrečiu terminu, teismų sprendimuose palūkanos nebuvo nustatytos, o pagal teismų praktiką, tokiu atveju kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už laikotarpį po pareikalavimo vykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teisme dienos. Todėl nesant ieškovo (kreditoriaus) reikalavimo, pareikšto iki teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo, nėra pagrindo laikyti, jog prievolės įvykdymo terminas buvo praleistas ir ieškovas įgijo teisę gauti kompensaciją.

24.2. Kompensuojamosios palūkanos šioje byloje nustatytos tik ginčijama Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi, todėl reikalavimas atsakovei mokėti dar ir 5 procentų procesines palūkanas nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 13 d., kai ši prievolė dar nebuvo nustatyta, yra nepagrįstas. Nustačius, kad šioje byloje pareikštas ieškinio reikalavimas yra išvestinis, jam turėtų būti taikomos pagrindinio ieškinio nagrinėjimo taisyklės, t. y. procesinės palūkanos nepriteistinos, nes pagrindinė prievolė įvykdyta iki šio ieškinio pateikimo.

25. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Nagrinėjamu atveju valstybei civilinė atsakomybė kilo CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Tokiais atvejais sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, reikia nustatyti visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas. Tik įsiteisėjus Sprendimui buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėti veiksmai, nustatyta, kad ieškovas patyrė konkrečią žalą būtent dėl šių valstybės atstovų neteisėtų veiksmų ir valstybei kilo pareiga atlyginti žalą. Todėl valstybei iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo įsiteisėjimo negali kilti pareiga atlyginti ieškovo patirtas išlaidas dėl jo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo proceso ir šio metu priimtų procesinių sprendimų. Taigi, iki 2022 m. vasario 22 d. piniginės prievolės ieškovui atsakovė neturėjo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensuojamosios palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

25.2. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo. Teisingumo ministerija 2022 m. gegužės 11 d. į ieškovo sąskaitą pervedė 172 214,21 Eur ir įvykdė prievolę. Taigi, prievolė įvykdyta nepraėjus Žalos, atsiradusio dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytam 3 mėnesių terminui, taip pat nesuėjus CPK 345 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui kasaciniam skundui paduoti (atsakovo kasacinis skundas paduotas 2022 m. gegužės 12 d., jį atsisakyta priimti 2022 m. gegužės 24 d.). Ieškovo reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo nepagrįstumą pagrindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog procesinės palūkanos nėra skaičiuojamos už ankstesnį laikotarpį nuo anksčiau išnagrinėtos bylos iškėlimo, kurioje toks ieškovų reikalavimas priteisti procesines palūkanas nebuvo pareikštas, o atsakovei įvykdžius prievolę iki ieškinio pareiškimo procesinių palūkanų priteisimo, šios palūkanos nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-403/2019; 2019 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-695/2019).

26. Atsiliepimu į atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju CK 6.53 straipsnis negali būti taikomas, nes jame nustatytas terminuotų prievolių vykdymas, kai jų terminas neapibrėžtas ar nenustatytas (kitaip nei CK 6.288 straipsnio 1 dalies atveju). Taigi, CK 6.251 straipsnio 1 dalies ir CK 6.288 straipsnio normos leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiam asmeniui, jeigu dėl delikto jam padaryta žala yra piniginė, kompensuojamosios palūkanos už tokią žalą skaičiuotinos nuo žalos padarymo ar paaiškėjimo dienos, iki nukentėjusiajam asmeniui žala atlyginama.

26.2. Nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad žalos atlyginimo prievolė skolininkui atsiranda tik nuo jos konstatavimo teismo sprendimu momento. Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas. Asmuo, kuris neteisėtais veiksmais padaro žalą, negali tikėtis, kad žala (juridinis faktas) atsiras tik juridiniu aktu (pavyzdžiui, teismo sprendimu) nustačius sąlygas jo atsakomybei. Žala ieškovui D. T. atsirado skirtingais momentais, ieškovas iki pat žalos atlyginimo (2022 m. gegužės 11 d.) negalėjo naudotis pinigais, kurių dėl atsakovės neteisėtų veiksmų neteko. Todėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimas yra tinkamas kreditoriaus (ieškovo) minimalių nuostolių atlyginimo mechanizmas.

26.3. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo neužkerta ieškovui kelio reikalauti iš skolininko (atsakovės) palūkanų bendra tvarka, įskaitant ir už laikotarpį nuo žalos atsiradimo ar paaiškėjimo iki jos atlyginimo momento, kaip ieškovo patirtų minimalių nuostolių, kurių dydžio nereikia įrodyti, t. y. reikalauti kompensuojamųjų palūkanų (CK 6.261 straipsnis, 6.288 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos priskiriamos toms pačioms kompensuojamosioms palūkanoms, t. y. atlieka tą pačią dėl prievolės neįvykdymo patirtų nuostolių kompensavimo funkciją. Nėra teisinio pagrindo sieti procesines palūkanas vien su skatinamąja funkcija, nes ji negali būti pagrindinė ar absoliuti ir antraip būtų apribojamos kreditoriaus teisės į visišką nuostolių atlyginimą.

27. Atsiliepime į atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kasacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, nurodo, jog viena iš būtinųjų sąlygų taikyti CK 6.210 straipsnį yra tai, jog turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Tuo atveju, jei terminas nenustatytas, pagrindas taikyti tokio pobūdžio civilinę atsakomybę yra kreditoriaus reikalavimas atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius. Ieškovas iki ieškinio šioje byloje pateikimo (2022 m. liepos 13 d.) atsakovei reikalavimo atlyginti tokio pobūdžio nuostolius nereiškė, 2020 m. vasario 28 d. kreipdamasis patikslintu ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-234-856/2021 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kompensuojamųjų palūkanų priteisti neprašė. Reikalavimas (ieškinys) priteisti kompensuojamąsias palūkanas pateiktas po to, kai 2022 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atlygino ieškovui Sprendimu priteistą turtinę ir neturtinę žalą, sumokėdama 172 214,21 Eur sumą. Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados, kuriomis grindžiama ieškovo teisė į kompensuojamąsias palūkanas, neatitinka kompensuojamųjų palūkanų instituto esmės, prieštarauja CK 6.37 ir 6.210 straipsnių nuostatoms, teismų praktikai. Todėl, skirtingai nei nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nėra pagrindo ieškovui priteisti kompensuojamąsias ir procesines palūkanas.

28. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prisidėjimu prie atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kasacinio skundo prašo jį tenkinti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kompensuojamųjų palūkanų už kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje priteistą žalos atlyginimą skaičiavimo pradžios momento nustatymo ir priteisimo

29. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. CK 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Taigi, žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu; jokių šios normos išimčių įstatyme nenustatyta. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad žalos atlyginimo prievolė skolininkui atsiranda tik nuo jos konstatavimo teismo sprendimu momento. Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020, 27 punktas).

30. CK 6.281 straipsnio, nustatančio žalos atlyginimo būdą ir dydį deliktinės atsakomybės taikymo atveju, 1 dalyje nustatyta, kad, priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ar kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti nuostolius. CK 6.249 straipsnio, įtvirtinančio žalos ir nuostolių sąvokas, 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022, 39 punktas).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės į žalos atlyginimą siejimas su žalos padarymo momentu arba pareiga atlyginti padarytą žalą nuo jos padarymo dienos nereiškia, jog iš delikto kilusios prievolės atsiradimo ir šios prievolės įvykdymo momentas sutampa. Pirma, reikalingas protingas terminas prievolei įvykdyti. Antra, gali susidaryti tokios aplinkybės, kai žalą padaręs asmuo nežino, kuriam konkrečiai asmeniui padarė žalą, arba gali būti įsitikinęs, kad nėra padaręs žalos niekam, gali nesutikti su kreditoriaus reikalaujamos žalos dydžiu. Galimos ir tokios situacijos, jog kreditorius nereikalauja atlyginti žalos, nenurodo ar nepagrindžia jos dydžio, o skolininkas nežino padarytos žalos dydžio.

32. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.261 straipsnyje įtvirtinta, jog praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.

33. Taigi, teisės į įstatymo nustatytas palūkanas atsiradimas siejamas su prievolės įvykdymo termino praleidimu. Iš delikto kilusios prievolės įvykdymo termino įstatymas tiesiogiai nenustato. Tokiu atveju taikytina CK 6.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, nustatanti, jog kai prievolės neįvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas pareikalavimo momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Tačiau jeigu prievolės prigimtis, jos įvykdymo būdas ar įvykdymo vieta reikalauja tam tikro termino, tokios prievolės įvykdymo terminą gali nustatyti teismas vienos iš šalių reikalavimu. Pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį, prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymo ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę.

34. Taigi, iš delikto kilusios prievolės įvykdymo terminas paprastai baigiasi tuomet, kai kreditorius pareikalauja įvykdyti iš delikto kilusią prievolę atlyginti žalą ir sueina įstatymo nustatytas septynių dienų prievolės įvykdymo terminas. Tačiau gali būti, kad tarp šalių kyla ginčas dėl iš delikto kilusios žalos dydžio, dėl pačių skolininko veiksmų, esančių delikto pagrindų, pobūdžio ir jų neteisėtumo. Tokiu atveju įstatymo nustatytų palūkanų skaičiavimas nuo šios nutarties 33 punkte minėto prievolės įvykdymo termino pasibaigimo ne visada atitiks teisingumo ir sąžiningumo principus, tuo labiau tokio pobūdžio kreditoriaus praradimai gali būti kompensuojami, nustatant jo patirtos žalos dydį.

35. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, jog įstatyme įtvirtintos palūkanos pagal savo prigimtį yra kompensacinės, skirtos atlyginti kreditoriaus minimaliems nuostoliams, kuriuos jis patiria dėl to, kad skolininkas naudojasi jo pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 12 punktas). Taigi, įstatyme įtvirtintų palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra kompensacinė ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti.

36. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Toks apibrėžimas bei plėtojama kasacinio teismo praktika dėl įstatyme įtvirtintų palūkanų prigimties ir jų vertinimo kaip minimalių nuostolių leidžia daryti išvadą, kad įstatymo įtvirtintos palūkanos, kurios yra orientuotos į galimybės naudotis kreditoriui priklausančiais pinigais ir gauti iš to ekonominės naudos praradimo kompensavimą, yra sudėtinė patirtos žalos dalis. Lietuvos civilinėje teisėje įtvirtintas kompensacinis žalos (nuostolių) atlyginimo pobūdis, t. y. žala turi būti atlyginama visiškai ir ne daugiau negu patirta žala, todėl kreditorius negali nepagrįstai praturtėti atlyginant jo patirtą žalą. Kadangi įstatyme įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos pagal savo pobūdį yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, todėl, kreditoriui reikalaujant nuostolių, kurių dydis viršija minimalius nuostolius, atlyginimo, kompensuojamosios palūkanos turi būti įskaitomos į nuostolių sumą.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo yra išvestinis iš pagrindinio ginčo, išnagrinėto Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-234-856/2021, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-103-516/2022, dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo neteisėtų veiksmų – procesinės prievartos priemonės (laikino nuosavybės teisių apribojimo) (CK 6.272 straipsnis), nes pagrindinėje byloje ieškovas neprašė priteisti procesinių palūkanų.

38. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamos bylos specifinės aplinkybės, t. y. kad valstybės pareiga atlyginti ieškovo nuostolius nebuvo akivaizdi, kad buvo kilęs ginčas dėl valstybės pareigos atlyginti nuostolius ir jų dydžio, kad pagrindinėje byloje ieškovas nereikalavo priteisti procesinių palūkanų, kad įstatymo nustatytos palūkanos yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostoliams dėl negalėjimo naudotis pinigais ir jos turi būti įskaitomos į kreditoriaus nuostolius, sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas įgijo teisę į įstatymo nustatytas palūkanas nuo teismo sprendimo pagrindinėje byloje įsiteisėjimo. Ieškovo galimybės naudotis jam priklausančiais pinigais ir galimos ekonominės naudos praradimas yra reikšminga aplinkybė, į kurią pagrindinėje byloje priimdamas sprendimą teismas turėjo atsižvelgti, nes ši aplinkybė turėjo būti pagrindinės bylos įrodinėjimo dalyku. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ieškovo kasacinio skundo argumentus, jog kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo ar jos atsiradimo dienos. Dėl aptartų motyvų taip pat teisiškai nepagrįsti ieškovo kasacinio skundo argumentai, jog kadangi ieškovas iki žalos atlyginimo dienos negalėjo naudotis pinigais, kurių dėl atsakovės neteisėtų veiksmų neteko, todėl tam, kad jis būtų grąžintas į iki praradimų buvusią padėtį, jam turi būti sumokėtos ir kompensuojamosios palūkanos – minimalūs kreditoriaus nuostoliai.

39. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovės piniginė prievolė ieškovui atsirado tik 2022 m. vasario 22 d., įsiteisėjus sprendimui, kuriame konstatuota valstybės civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų. Įvertinus tai, kad, įsiteisėjus Sprendimui, atsakovė priteistą žalos atlyginimą sumokėjo tik 2022 m. gegužės 11 d., ji privalo sumokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas tik už praleistą prievolės įvykdymo terminą.

40. Teisėjų kolegija atskirai pažymi, kad atsakovės nurodomas Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas sumokėti priteistai žalai nepaneigia kreditoriaus teisės į įstatymo nustatytas kompensuojamąsias palūkanas. Priešingu atveju valstybė būtų neproporcingai palankesnėje padėtyje nei kreditorius. Tai, kad pagal minėtąjį straipsnį teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo, vertintina kaip priteistos sumos sumokėjimo atidėjimas, leidžiant ją sumokėti per tam tikrą laiko tarpą, tačiau nesudaro pagrindo vertinti, jog toks mokėjimo atidėjimas atleidžia ir nuo įstatyme įtvirtintų palūkanų mokėjimo. Negana to, pagal CPK 331 straipsnio 6 dalį, apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Vadinasi, atsakovės nurodomas CPK 345 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas kasaciniam skundui paduoti neturi įtakos apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimui ir vykdytinumui.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo nagrinėjamoje byloje

41. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas procesines palūkanas už kompensuojamąsias palūkanas, pažeidė CK 6.37 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kadangi 2022 m. liepos 13 d. šioje byloje pareikštas ieškinio reikalavimas yra išvestinis, jam turėtų būti taikomos pagrindinio ieškinio nagrinėjimo taisyklės, t. y. procesinės palūkanos nepriteistinos, nes pagrindinė prievolė įvykdyta iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo.

42. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog, pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iš atsakovės ieškovui priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos 1863,69 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

43. Kaip jau nurodyta šioje nutartyje, CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (1 dalis); skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 dalis); palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų (4 dalis). Taigi, minėtoje CK normoje aiškiai nustatyta, jog tik įstatymas arba šalių susitarimas, nepažeidžiantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, gali nustatyti išimtį iš bendrosios taisyklės, pagal kurią palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos įstatymo nustatyto dydžio palūkanos, kurias privalo mokėti skolininkas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamos kaip procesinės palūkanos, tačiau savo esme tai tos pačios kompensuojamosios palūkanos, įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir 6.210 straipsnyje, tik skiriasi skaičiavimo laikotarpis. Iki bylos iškėlimo teisme dienos priskaičiuotos palūkanos įvardijamos kaip kompensuojamosios, o nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojamos palūkanos įvardijamos kaip procesinės. Tačiau jų paskirtis ir pobūdis yra identiški – kompensuoti kreditoriaus praradimus dėl to, kad skolininkas naudojasi jo pinigais, ir kartu skatinti skolininką kuo operatyviau įvykdyti prievolę. Todėl kai bylos nagrinėjimo dalykas yra kompensuojamųjų palūkanų priteisimas, procesinių palūkanų nuo šių kompensuojamųjų palūkanų priteisimas reikštų palūkanų nuo palūkanų priteisimą. Tokio pobūdžio palūkanų priteisimą aiškiai draudžia CK 6.37 straipsnio 4 dalies norma, o išimties iš minėtos normos draudimo taikymas šioje byloje nėra pagrįstas įstatymu.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad kompensuojamųjų palūkanų nuo mokėjimo palūkanų skaičiavimas, atsižvelgiant į skirtingą šių paskirtį ir pobūdį, yra pripažįstamas ir pateisinamas teismų praktikoje. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 49 punktas). Tačiau nėra teisinio ir ekonominio pagrindimo, kuriuo vadovaujantis būtų skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos nuo kompensuojamųjų palūkanų.

46. Nagrinėjamoje byloje išaiškinusi, jog tiek kompensuojamosios palūkanos, tiek procesinės palūkanos atlieka tą pačią, kompensacinę, funkciją, taip pat tai, kad ginčo šalis sieja deliktiniai, o ne sutartiniai teisiniai santykiai, ir įstatyme nesant nustatytų išimčių iš bendrosios taisyklės, pagal kurią palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.37 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai priteisė ieškovui 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą (kompensuojamąsias palūkanas) nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų bei aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo pradžios momento ir kompensuojamųjų palūkanų dydžio už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų, nustatymo iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, nes teismas, vadovaudamasis civilinio proceso normomis, tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, įtvirtintas CK 6.37 ir 6.210 straipsniuose, ir pagrįstai konstatavo, kad šios kompensuojamosios palūkanos skaičiuotinos nuo Sprendimo įsiteisėjimo dienos iki Sprendimo įvykdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. gegužės 11 d. Kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai šia apimtimi pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį nesudaro.

48. Tačiau, išaiškinus kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų santykį, jų funkcijas ir paskirtį bei konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė (netaikė) CK 6.37 straipsnio 4 dalį, todėl nepagrįstai priteisė ieškovui 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą (kompensuojamąsias palūkanas) nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovės kasaciniame skunde išdėstyti argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį šia apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

50. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

51. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė, kokios bylinėjimosi išlaidos byloje buvo būtinos ir pagrįstos, taip pat tinkamai nustatė patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją – 5 proc. Atsižvelgiant į tai, kad teismo procesinio sprendimo teisinis rezultatas lieka toks pats, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš naujo neperskirstytinos.

52. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria šis teismas priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovui D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis