Civilinė byla Nr.3K-3-347/2006
Procesinio sprendimo kategorijos:
24.1; 34.5 „(S)“
2006 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Broniaus Pupkovo,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. Ž., E. S. dėl senaties termino pareikšti kreditorinį reikalavimą turto įpėdiniams atnaujinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėja 2005 m. birželio 28 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikėjos M. S. įpėdinėms D. Ž. ir E. S. pareikšti ieškinį dėl kreditorinio reikalavimo.
Ji nurodė, kad 2000 m. gruodžio 30 d. rašytine sutartimi paskolino M. S. 80 000 Lt iki 2003 m. gruodžio 30 d. Šalys sutarė, kad už paskolos naudojimąsi iki paskolos visiško grąžinimo M. S. suteikia pareiškėjai teisę gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėja apsigyveno šiame bute. 2003 m. lapkričio mėnesį į butą atėjo jai nepažįstami žmonės, kurie pareiškė, kad šis butas priklauso jiems, bei pareikalavo išsikelti iš buto. Pareiškėja 2003 m. gruodžio mėnesį teisme sužinojo, kad M. S. 2001 m. rugpjūčio 17 d. mirė, jos palikimą priėmė suinteresuoti asmenys D. Ž. ir E. S. Jos 2003 m. lapkričio 20 d. pareiškė teisme ieškinį dėl pareiškėjos iškeldinimo iš buto. Pareiškėja 2004 m. sausio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl negrąžintos skolos priteisimo iš palikėjos M. S. įpėdinių (civilinė byla buvo iškelta 2004 m. sausio 8 d.). Kadangi ieškinys dėl skolos priteisimo teisme buvo pareikštas 2004 m. sausio 7 d., tai ji nepraleido CK 5.53 straipsnio 4 dalyje nustatyto trejų metų naikinamojo termino kreditoriniam reikalavimui palikėjo įpėdiniams pareikšti, skaičiuotino nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d. Yra praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Šį terminą ji praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja iki 2003 m. gruodžio mėnesio nieko nežinojo apie palikėjos M. S. mirtį, nes nepalaikė su ja artimų santykių, M. S. gyveno ne Vilniuje, o Ignalinos rajone. Pareiškėja nuolat rūpinosi savo motina (pirmos grupės invalide) bei mažamečiu sūnumi, dėl to neturėjo laiko ir galimybių domėtis, ar M. S. Be to, palikėjos M. S. įpėdinės palikimo priėmimą įformino tik 2003 m. balandžio 29 d. Atsižvelgiant į praleisto termino prigimtį, trukmę, paskolos sutarties sumą (80 000 Lt), jo praleidimo nurodytas priežastis, šis turi būti atnaujintas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. spalio 4 d. nutartimi sprendimu pareiškimą patenkino ir pareiškėjai V. D. atnaujino terminą kreditoriniams reikalavimams paveldėtojoms E. S. ir D. Ž., priėmusioms palikimą po M. S mirties, pareikšti.
Teismas nustatė, kad M. S. įsipareigojo grąžinti pareiškėjai paskolą iki 2003 m. gruodžio 30 d. Pareiškėja turėjo pagrindą tikėti, kad būtent tą dieną prievolė bus įvykdyta. Pareiškėja tik 2003 m. lapkričio mėnesį sužinojo, kad M. S. mirė, o jos palikimą priėmė D. Ž. ir E. S. Pareiškėja 2004 m. sausio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė areštuoti ginčo butą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja per kiek įmanomą trumpą laiką ėmė ginti savo pažeistas teises, o terminas, nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, nebuvo praleistas. Tai, kad ieškinio pareiškime ji nebuvo tinkamai nurodžiusi reikalavimo dėl termino atnaujinimo, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, negalima laikyti, jog ji laiku nesikreipė dėl kreditorinių reikalavimų pareiškimo palikėjos įpėdinėms. Teismas, atsižvelgdamas į praleisto termino kreiptis dėl kreditorinių reikalavimų pareiškimo palikėjo įpėdiniams prigimtį, trukmę, paskolos sutarties sumą, konstatavo, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų D. Ž. ir E. S. atskirąjį skundą, 2005 m. gruodžio 5 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl termino atnaujinimo atmetė.
Teisėjų kolegija motyvavo, kad įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistą terminą atnaujinti. Teismas turi teisę pratęsti kreditoriaus dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, jeigu nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Šiuo atveju palikimas atsirado 2001 m. rugpjūčio 17 d. mirus palikėjai M. S., o pareiškėja V. D., pateikdama pareiškimą dėl termino atnaujinimo 2005 m. birželio 28 d., praleido trejų metų naikinamąjį terminą, kuris negali būti atnaujintas. Tai, kada pareiškėja sužinojo apie M. S. mirtį, kada palikimą priėmė D. Ž. ir E. S., neturi teisinės reikšmės, nes praleisto termino eigos pradžia yra siejama su palikimo atsiradimo momentu. Aplinkybė, kad civilinė byla dėl skolos grąžinimo buvo iškelta 2004 m. sausio 8 d., nesudaro teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo, nes ji praleido trejų metų naikinamąjį terminą, kuris skaičiuotinas nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d. Tai, kada prasidėjo pareiškėjos V. D. reikalavimo grąžinti skolą terminas, yra teisiškai nereikšminga, nes įstatymų leidėjas nustatė, kad palikėjo kreditorių reikalavimai pareiškiami, neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja V. D. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinių teisinių terminų paskirtį, jų skaičiavimo tvarką, kreditoriaus reikalavimo skolininko įpėdiniui pareiškimo tvarką, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinio proceso tikslus, ypatingosios teisenos paskirtį ir teismo pareigą aiškinti ir taikyti įstatymus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Ji nurodė šiuos argumentus:
1. Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali pratęsti šį terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Nustatant tikrąjį CK 5.63 straipsnio 4 dalies turinį, svarbu išsiaiškinti bendrąją naikinamųjų terminų paskirtį ir jų praleidimo momentą bei pasekmes. CK 1.122 straipsnio 1 dalies ir 1.123 straipsnio 3 dalies analizė leidžia teigti, kad naikinamasis terminas yra laiko tarpas, per kurį asmeniui, kurio naudai nustatytas terminas, suteikiama teisė atlikti tam tikrą veiksmą. Teisė atlikti šį veiksmą išnyksta, jei nustatytas veiksmas neatliekamas iki paskutinės termino dienos pabaigos (CK 1.117 straipsnio 6 dalis, 1.122 straipsnio 1 dalis). CK 5.63 straipsnio 4 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 1 dalį, kurioje įsakmiai nustatyta, kad veiksmas, atliktinas per nustatytą terminą, yra kreditoriaus reikalavimas skolininko palikimą tvarkančiam asmeniui. Kiekvienas iš galimų kreditoriaus veiksmų (reikalavimo įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui arba ieškinio pareiškimas) turi visiškai vienodas teisines pasekmes – bet kurį iš šių veiksmų per nustatytą terminą atlikęs kreditorius yra laikomas tinkamai įgyvendinęs savo teisę informuoti skolininko įpėdinius apie palikėjo skolą ir nebegali šios teisės prarasti.
Civilinis ieškinys yra tik vienas iš galimų kreditoriaus elgesio būdų pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį. Ieškinys po palikimo atsiradimo yra reiškiamas ne dėl to, kad mirė skolininkas, o dėl to, kad po skolininko mirties atsirado visos kreditoriaus teisės priverstinio įgyvendinimo sąlygos. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta „reikalavimo“ sąvoka yra speciali „reikalavimo“ sąvokos, nustatytos CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte, atžvilgiu. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas yra tik informacija apie palikėjo skolas, galinti pakeisti šios informacijos gavėjo elgesį – įpėdinis gali atsisakyti palikimo, priimti palikimą, sudarydamas palikto turto aprašą, patenkinti kreditoriaus reikalavimą, testamento vykdytojas ar palikimo administratorius informuoja įpėdinius apie skolą ir pan. Trijų mėnesių termino atnaujinimas teismine tvarka yra reikalingas tik išimtiniais atvejais. Įstatymas nereikalauja, kad, atlikdamas vieną iš veiksmų, numatytų šiame straipsnyje, praėjus trims mėnesiams, bet nepasibaigus trejiems metams nuo palikimo atsiradimo, kreditorius visais atvejais pateiktų pareiškimą teismui dėl termino atnaujinimo. Laikant kreditoriaus teisę informuoti įpėdinius apie palikėjo skolas, įgyvendintą per trejų metų terminą nuo palikimo atsiradimo, priklausomą nuo pareiškimo dėl termino atnaujinimo padavimo, yra ignoruojami tikrieji minėtų normų tikslai ir be jokio pagrindo ribojama civilinių teisinių santykių plėtra. Toks elgesys yra tiesiogiai draudžiamas įstatymo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis).
2. Apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumą taip pat patvirtina civilinio proceso teisės analizė. Civilinis procesas nėra savitikslė jo dalyvių veikla – asmeniui nelaikant, kad jo teisė yra pažeista, civilinės bylos nagrinėjimas daugeliu atvejų yra ne tik negalimas, bet ir nereikalingas. Įstatymų leidėjas, priskirdamas tam tikras bylas ypatingajai teisenai, visų pirma siekia, kad teismas nagrinėdamas bylą patikrintų, ar konkrečiu atveju yra įstatymo nustatytos sąlygos vienokiam ar kitokiam sprendimui priimti (CPK 443 straipsnio 1, 8 dalys). Teismas, nagrinėdamas ypatingąja teisena bylą dėl termino atnaujinimo, privalo nustatyti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra pakankamai svarbios tam, kad galima būtų atnaujinti praleistą terminą (CPK 576 straipsnio 1 dalis). Teismo tikrintinas laikotarpis, kurio metu egzistavo pareiškėjo nurodomos aplinkybės, priklauso nuo to, ar teisinis veiksmas dar nėra atliktas ir teismo nutartis atnaujinti terminą sudarys pagrindą atlikti tą veiksmą, arba teisinis veiksmas jau yra atliktas ir teismo nutartis atnaujinti terminą reikalinga apginti ginčijamą teisę. Pirmuoju atveju teisinę reikšmę turi aplinkybės, egzistavusios nuo termino pradžios iki pareiškimo dėl termino atnaujinimo padavimo dienos, nes veiksmas dar nėra atliktas, ir pareiškėjas be teismo nutarties apskritai nebegalės jo atlikti. Antruoju atveju teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo nuo termino pradžios iki veiksmo atlikimo, nes veiksmas jau yra atliktas, ir teismas, apgindamas pareiškėjo teisinį interesą, privalo patikrinti, ar pareiškėjas nepažeidė įstatymo, pavėluotai atlikdamas šį veiksmą. Būtent toks yra apsauginis ypatingosios teisenos pobūdis. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad kasatorės reikalavimas skolininkės įpėdinėms ieškinio forma buvo pareikštas nepraleidus naikinamojo trejų metų termino, turėjo nustatyti, ar aplinkybės, egzistavusios nuo palikimo atsiradimo iki ieškinio pareiškimo, trukdė kasatorei anksčiau pareikšti reikalavimą. Laikotarpis po ieškinio pareiškimo neturi šioje byloje jokios teisinės reikšmės, nes kasatorė, nepraleisdama naikinamojo termino, jau atliko nustatytą teisinį veiksmą – pateikė ieškinį skolininkės įpėdinėms. Būtinybė apginti kasatorės teises civilinio proceso ypatingosios teisenos tvarka, paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, iškilo tik 2005 m. kovo mėnesį, kai atsakovės atsiliepime į kasatorės pareikštą ieškinį nurodė, kad nelaiko aplinkybių, lėmusių trijų mėnesių termino praleidimą, svarbiomis.
Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuoti asmenys D. Ž. ir E. S. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad teisėjų kolegija pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nes ji praleido CK 5.53 straipsnio 4 dalyje nustatytą trejų metų terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, kuris yra absoliutaus naikinamojo pobūdžio, t. y. toks, kurio negalima atnaujinti. Kasatorė netinkamai aiškina CK 5.63 straipsnio 1 dalį, nurodydama, kad bet kuris alternatyvus palikėjo kreditoriaus veiksmas, t. y. reikalavimo pareiškimas įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui, ieškinio pareiškimas teisme turi būti atliekami per trejus metus. Vienas iš alternatyvių palikėjo kreditoriaus veiksmų turi būti atliekamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Trejų metų terminas kaip naikinamasis siejamas su įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikiamu palikėjo kreditoriaus prašymu atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pareiškimas dėl termino atnaujinimo grindžiamas prieštaringais teisiniais motyvais, painiojant ieškinio senaties ir procedūrinio termino atnaujinimą. Pareiškimo reikalavimas suformuluotas kaip prašymas dėl termino atnaujinimo ieškiniui pareikšti. Kadangi tai susiję su kreipimusi į teismą, tai reikštų ieškinio senaties atnaujinimą. Pareiškime buvo motyvuojama ir procedūrinio termino atnaujinimo motyvais. Teismai vadovavosi procedūrinio pobūdžio termino atnaujinimo tvarka ir pagrindais. Ieškinio senaties termino taikymas sprendžiamas civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas konkretus materialinis teisinis reikalavimas, bet negali būti nagrinėjamas specialiai tam užvestoje atskiroje civilinėje byloje. Reikalavimas apginti pažeistą teisę priimamas nagrinėti nepaisant to, ar ieškinio senaties terminas pasibaigęs, ir ieškinio senatis taikoma tik tuo atveju, jei ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 1,2 dalys). Ieškinio senaties terminas atnaujinamas ne pagal prašymą. Priešingai, ieškinio senatis, kaip gynimosi būdas, gali būti taikoma esant ginčo šalies prašymui. Jeigu neprašoma, tai ieškinio senaties taikymo klausimas nekyla. Ieškinio senaties terminas civilinėje byloje atnaujinamas teismui atmetant prašymą dėl senaties taikymo, apie tai pasisakant teismo sprendimo motyvuose. Tokio atmetimo pagrindai gali būti faktinės aplinkybės, kad ieškinio senaties terminas konkrečiam reikalavimui apskritai netaikomas, kad terminas dar nesuėjo, kad jo praleidimo priežastys yra svarbios ir kitais motyvais.
Dėl to pareiškime suformuluotą prašymą atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti teismai pagrįstai vertino ir kasacinis teismas jį traktuoja kaip prašymą atnaujinti terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti.
Dėl CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalies aiškinimo ir taikymo
Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį kreditorius, pareikšdamas reikalavimus arba pareikšdamas teisme ieškinį, informuoja apie savo reikalavimus. Šie veiksmai bet kuriuo iš nurodytų būdų turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nurodytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur turi būti atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas – teisme ar ne teisme, gali būti procedūrinis (jeigu reikalavimas žodžiu ar raštu yra pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriui) arba ieškinio senaties (jeigu pareiškiamas ieškinys dėl paveldimo turto). Jeigu trijų mėnesių terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai teismas gali jį pratęsti, jeigu nepraėjo daugiau kaip treji metai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių praleistas procedūrinis terminas atnaujinamas teismo CPK XXXVIII skyriaus 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka padavus ir išnagrinėjus pareiškimą, o ieškinio senaties taikymo klausimas yra išsprendžiamas teisme sprendžiant ieškinį. Pagrindas procedūriniam terminui atnaujinti yra svarbios priežastys, kurias pareiškėjas turi nurodyti pareiškime (CPK 576 straipsnio 1 dalis, CK 5.63 straipsnio 4 dalis), ir jam tenka priežasčių fakto ir svarbos įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis).
Pagrindas ieškinio senaties terminui atnaujinti yra svarbios priežastys, kurias kreditorius turi nurodyti teismui, jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 2 dalis), ir kreditoriui tenka priežasčių fakto ir svarbos įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis).
Ta aplinkybė, kad yra pareikštas prašymas atnaujinti procedūrinį terminą CPK XXXVIII skyriaus nustatyta tvarka, nėra kliūtis pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Jeigu teisme daugiau nei po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos pareikštas ieškinys dėl paveldimo turto CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka, tai nėra kliūtis kreiptis į teismą su pareiškimu CPK XXXVIII skyriaus tvarka dėl procedūrinio termino atnaujinimo.
Reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pareiškimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka, minėta, yra informavimo veiksmas. Jo teisinė reikšmė svarbi CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymui. Jeigu reikalavimai arba ieškinys pavėluoti pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti atnaujinamas, jeigu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį. Nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti. Aplinkybę, kad naikinamasis trejų metų terminas nepraleistas, kreditorius turi pagrįsti įrodymais (CPK 276 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).
Jeigu nagrinėjant bylą dėl procedūrinio termino, nustatyto CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, atnaujinimo nustatoma, kad ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos buvo pareikštas ieškinys teisme dėl paveldimo turto, tai teismas negali taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyto naikinamojo termino, nes teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintys veiksmai – informavimas apie reikalavimus – jau yra atlikti.
Pareiškiant ieškinį teisme dėl paveldimo turto pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį vėliau nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos neprivaloma prašyti atnaujinti praleistą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą. Reikia vadovautis CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostata, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, jei ginčo šalis reikalauja. Kai ginčo šalis pareikalauja taikyti ieškinio senatį ir įrodo, kad trijų mėnesių terminas yra praleistas, tai kreditoriui atsiranda pareiga patvirtinti svarbias trijų mėnesių termino praleidimo priežastis (CPK 178 straipsnis, CK 1.131 straipsnio 2 dalis, 5.63 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnio 4 dalį, tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus m. 2-jo apylinkės teismo 2005 m. spalio 4 d. nutartį.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Algis Norkūnas
Bronius Pupkovas
