Dėl rašo panaikinimo ir kt., rūšinio teismingumo

Teismingumo byla Nr. T-100/2020

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01775-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų T. M., J. Z. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui, trečiasis asmuo – J. P., dėl rašo panaikinimo ir kt., rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareikštu ieškiniu ieškovai teismo prašo: 1) atnaujinti praleistą 1 (vieno) mėnesio terminą ieškiniui pareikšti; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“; 3) pripažinti ieškovams teisę į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Paklausa“ sumokėtas įmokas už 0,70 ha ploto žemės sklypą, lygiomis dalimis kiekvienam ieškovui po ½ (vieną antrąją) dalį; 4) įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovais lygiomis dalimis kiekvienam ieškovui po ½ (vieną antrąją) dalį 0,8309 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įskaitant UAB „Paklausa“ sumokėtas įmokas už 0,7 ha sklypą, o likusią sumokant piniginėmis lėšomis.

Ieškovai nurodo, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį pastato–dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai siekia sudaryti prie dirbtuvių suformuoto valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, įskaitant UAB „Paklausa“ sumokėtas įmokas už šį žemės sklypą. Kaip pažymi ieškovai, 2019 m. rugpjūčio 26 d. jie kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl informacijos pateikimo apie suformuotą 0,70 ha žemės sklypą, į kurį atsakovas atsakė 2019 m. spalio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“. Šiame rašte atsakovas nurodė, kad 0,8309 ha ploto kitos paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra suformuotas prie pastato–dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas šiame rašte nurodė, kad UAB „Paklausa“ 1992 m. vasario 17 d. Klaipėdos rajono valdybai pateikė prašymą skirti sklypą cecho statybai (duomenys neskelbtini) gamybinio cecho teritorijoje. Atsakovo teigimu, žemės sklypo įkainojimo aktas patvirtina faktą, kad buvo suformuotas 0,70 ha žemės sklypas, kurio kaina nustatyta – 47 880 rub., pritaikius indeksavimo koeficientą – 95 760 rub., bendra žemės sklypo kaina – 95 760 rub. (valstybinis mokestis – 300 rub., mokestis už dokumentų rengimą ir įforminimą – 300 rub.). Atsakovas taip pat nurodė, kad UAB „Paklausa“ mokėjimus už įmonei paskirtą žemės sklypą atliko, tačiau nebaigė valstybinės žemės išpirkimo procedūros, t. y. neparengė žemės sklypo plano ir kt.

Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMjgtOTAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-328-903/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-328-903/2015">2-328-903/2015</a> nustatė, kad pastato–dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybė įregistruota ieškovų vardu, paprašė pateikti minėtą teismo sprendimą, kad būtų išspręstas klausimas dėl sumokėtų įmokų už prie pastato suformuotą valstybinės žemės sklypą.

Kaip nurodoma ieškinyje, ieškovai 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė atsakovui prašymą dėl įmokų už žemės sklypą ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMjgtOTAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-328-903/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-328-903/2015">2-328-903/2015</a>, pagal kurį ieškovai įgyjamąja senatimi kiekvienas įgijo ½ dalį gamybos pramonės dirbtuvių pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ ieškovams nurodė, kad išnagrinėjo ieškovų prašymą ir prie jo pateiktus dokumentus. Tačiau, kaip nurodoma ginčijamame rašte, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-328-903/015 nėra pasisakyta dėl UAB „Paklausa“ 1992 m. spalio 16 d. sumokėtos įmokos už valstybinės valdos žemės sklypą. Atsakovas skundžiamame 2020 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad neturi pagrindo užskaityti ieškovams UAB „Paklausa“ sumokėtų įmokų už valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.6. papunktis).

Ieškovai, teikdami ieškinį nurodo, kad su minėtu atsakovo raštu nesutinka ir prašo jį panaikinti. Ieškovų teigimu, po juridinio asmens UAB „Paklausa“ pasibaigimo (likvidavimo) susiklostė teisinė situacija, kuri su pasibaigusiu juridiniu asmeniu susijusiems asmenims – ieškovams (buvusiems UAB „Paklausa“ akcininkams) sukūrė tam tikrus teisinius padarinius – teisę į likviduotos įmonės turtą (turtinę teisę į UAB „Paklausa“ sumokėtas įmokas už jai paskirto 0,7 ha ploto valstybinės žemės išpirkimą) (1994 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. I-528, 11 straipsnio 8 dalis, 12 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas, šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo redakcijos 73 straipsnio 13 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.6. papunktis).

Kaip nurodoma ieškinyje, 0,8309 ha ploto valstybinės žemės sklypą, suformuotą prie ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių dirbtuvių, patikėjimo teise valdo NŽT. Sklypas suformuotas ieškovų iniciatyva, siekiant šį valstybinės žemės sklypą įsigyti nuosavybės teise. Šiuo atveju, atsakovui skundžiamu raštu atsisakius užskaityti ieškovams UAB „Paklausa“ 1992–1993 metais sumokėtas įmokas už 0,7 ha ploto valstybinės žemės sklypą, ieškovai negali įsigyti nuosavybėn 0,8309 ha ploto valstybinės žemės sklypo lengvatinėmis sąlygomis (t. y. įskaitant UAB „Paklausa“ sumokėtas įmokas už 0,7 ha ploto žemės sklypą).

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjų (pagal tuometinę procesinę situaciją) T. M. ir J. Z. skundą atsakovui NŽT Klaipėdos rajono skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. P., atsisakė priimti.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad skundą dalyje dėl NŽT 2020 m. rugpjūčio 7 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo, kuriuo nėra pakeičiamos, nustatomos ar panaikinamos kokios nors pareiškėjų teisės ir pareigos, atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka). Reikalavimą dėl teisės pripažinimo į UAB „Paklausa“ sumokėtas įmokas teismas atsisakė priimti, kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį teismas atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad valstybinės žemės pardavimo sandoris yra civilinio teisinio pobūdžio. Administravimo institucija šiuo atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas, įvertinęs reiškiamus ieškinio reikalavimus ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdį, sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant nustatyti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Iš pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovai siekia įsigyti atitinkamo dydžio žemės sklypą, t. y., jog su jais būtų sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, kartu ieškovams pripažįstant teisę į likviduotos UAB „Paklausa“ (kurios akcininkais jie buvo) sumokėtas įmokas.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC02NC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-64/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-64/2020">T-64/2020</a> ir joje nurodytą praktiką).

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamas ginčas, nors juo, be kita ko, yra ginčijamas atitinkamas NŽT Klaipėdos rajono skyriaus raštas, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiuo atveju, NŽT Klaipėdos rajono skyrius veikia kaip civilinių valstybinės žemės pardavimo teisinių santykių dalyvis (valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis), jam teisės aktais pavestoje srityje (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1.3. punktas).

Šiuo atveju yra keliamas ginčas, kuriame dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, taigi kuris yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog tai, kad ginčijamame NŽT Klaipėdos rajono skyriaus rašte yra nurodyta jo apskundimo tvarka administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui, neįtakoja šioje byloje keliamo ginčo, priskirtino bendrosios kompetencijos teismui, rūšinio teismingumo.

Specialioji teisėjų kolegija, pasisakydama dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo, nevertina, ar ginčijamas NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ gali būti savarankiško nagrinėjimo teisme dalyku.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla grąžinama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovų T. M., J. Z. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui, trečiasis asmuo – J. P., dėl rašo panaikinimo ir kt., Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams, nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko pavaduotoja

Skirgailė Žalimienė

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Birutė Janavičiūtė

teisėjas

Dainius Raižys