Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-345

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27542-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. sausio 18 d. paduotu ieškovo N. D. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui M. N. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, peržiūrėjimo. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai tarptautinį elementą turinčiam ginčui nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, jos nuostatų (40 straipsnio 3 dalies), neteisingai nustatė ginčui taikytiną materialinę teisę. Teismai pažeidė pirmiau nurodytos sutarties 39 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.10 straipsnio 1 dalį, 1.12 straipsnio 1 dalį, 1.13 straipsnio 1, 2 dalis, 1.37 straipsnio 4 dalies 1 punktą, CPK 808 straipsnio l dalį. Teismai, ieškovo įsitikinimu, padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo prievolė yra labiausiai susijusi su Lietuvos Respublika, o ne su Baltarusijos Respublika. Be to, teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos taisyklės, kad tais atvejais, kai užsienio teisę teismas taiko Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose nustatytais atvejais ex officio, užsienio teisės turinio klausimas laikytinas teisės, o ne fakto klausimu, ir pareiga jį aiškintis tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Tokiu atveju taikytina užsienio teisė apima visas materialiosios teisės normas, kurios reglamentuoja ginčo santykius, o tai, kas yra laikoma taikytinos materialiosios teisės šaltiniais, nustatoma remiantis atitinkamos valstybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDMtMTA3NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-43-1075/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-43-1075/2021">e3K-3-43-1075/2021</a>, 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMTAtNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-110-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-110-684/2015">3K-7-110-684/2015</a>, kt.). Teismai nusprendė dėl byloje nedalyvavusio asmens, Baltarusijos Respublikoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „ZD Invest“, teisių ir pareigų, tai suponuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kartu – pagrindą bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Net nusprendus, kad bylai taikytina Lietuvos Respublikos materialioji teisė, ji pritaikyta netinkamai: teismai netinkamai aiškino 2012 m. liepos 25 d. susitarimą, pažeidė CK 6.193 straipsnį, nesiaiškino susitarimo šalių valios; aiškindami šį susitarimą teismai nepagrįstai netaikė CK 6.70 straipsnio 1 dalies, neteisingai susitarime nurodytą 24 000 Eur sumą kvalifikavo kaip avansą. Teismų išvados aiškinant susitarimą prieštarauja akcininko ir bendrovės turto atskirumo principui (CK 2.50 straipsnio 2, 4 dalys) bei užsakovo veiksnumui (CK 2.81 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti advokatų kontorai Sorainen ir partneriai (registracijos numeris 9400025) už kasacinį skundą 2022 m. sausio 18 d. per AB SEB banką sumokėtą 540 (penkių šimtų keturiasdešimt) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas