V. L. pagal BK 21 str., 24 str. 4 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-167-719/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00033-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.2; 1.1.4.1; 1.1.4.5.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.2.23.2.2.2; 2.1.7.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. gynėjo advokato Lino Belevičiaus, nuteistojo V. D. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės, nuteistojo A. D., nuteistojo V. B. kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalies, kuria:

V. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 21 straipsnį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu keturiolikai metų šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir V. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų šešiems mėnesiams.

V. B. nuteistas pagal BK 21 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų šešiems mėnesiams.

A. D. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams.

V. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams.

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 25 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendis: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad V. D. 2017 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini), būdamas netoli įvykio vietos, stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų G. A., V. E. ir R. J. iš angare stovinčios vilkiko puspriekabėje „Schmitz Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtos slėptuvės perkrauti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 428 180 g kanapių dervos į G. A., V. E. ir R. J. parūpintą automobilį – „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalių V. D. pašalintos nuorodos į BK 24 straipsnio 4 dalį. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį taip pat nuteisti A. B., G. A. ir V. E.. Nuteistojo A. B. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus, nuteistojo G. A. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio kasacinius skundus atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 29 d., 2023 sausio 19 d., 2023 m. vasario 2 d. nutartimis, dėl nuteistojo V. E. kasacinių skundų nėra gauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. D., V. B., A. D., V. L. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdami organizuota grupe, V. D. organizavus, neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Taip pat V. D., V. B. nuteisti pagal BK 21 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad, jiems veikiant organizuota grupe, V. D. organizavus rengimąsi padaryti narkotinės medžiagos kontrabandą, V. B. dalyvavo rengiant padaryti narkotinės medžiagos kontrabandą. Nustatytos šios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės:

1.1. 2017 metais, pavasario ir vasaros laikotarpiu, susitikimų, telefoninių pokalbių, vykusių Lietuvos Respublikoje, metu V. D., A. D., V. L., V. B., A. B., G. A., V. E., atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės R. J., veikdami organizuota grupe, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą neteisėtai praturtėti, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, susitarė neteisėtai laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos. V. D., V. B., neteisėtai disponuodami labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturėdami leidimo, rengėsi narkotinės medžiagos gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir tuo tikslu ieškojo nusikaltimo priemonių bei įrankių.

1.2. V. D., siekdamas įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, telkė bendrininkus neteisėtai disponuoti narkotine medžiaga, padaryti jos kontrabandą, taip suburdamas organizuotą grupę, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir galimo sulaikymo, įgijo prietaisą, skirtą techninėms ryšio priemonėms blokuoti, taip pat V. D. parengė nusikalstamas veikas ir joms vadovavo, sudarė veikimo planą, paskirstė organizuotos grupės nariams vaidmenis bei nurodė:

1.2.1. V. B. – siekdamas užtikrinti neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą, paruošti angarą, esantį (duomenys neskelbtini), bei, siekdamas užtikrinti netrukdomą narkotinės medžiagos neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, atlikti puspriekabės svorio matavimus;

1.2.2. V. L. – paruošti teritoriją bei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), narkotinėms medžiagoms neteisėtai laikyti;

1.2.3. G. A., V. E., atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės R. J. – įgyti transporto priemonę narkotinei medžiagai gabenti, dalyvauti neteisėtame narkotinės medžiagos laikymo bei gabenimo procese;

1.2.4. V. L., A. D. ir A. B. – neteisėtai disponuoti narkotine medžiaga, ją neteisėtai laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

1.3. V. D., A. D., V. B., V. L., A. B. organizuota grupe 2017 metais, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei nuo 2017 metų birželio mėnesio pabaigos iki 2017 m. rugpjūčio 12 d., neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 492 556,035 g kanapių dervos – puspriekabėje „Schmitz Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

1.4. V. D. kartu su V. B. 2017 metų vasarą, neteisėtai disponuodami labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – 492 556,035 g kanapių dervos, neturėdami leidimo, rengėsi šios narkotinės medžiagos, paslėptos puspriekabėje „Schmitz Cargobull“ įrengtoje slėptuvėje, gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. V. D., veikdamas pagal jo parengtą planą, 2017 metų birželio mėnesio pabaigoje, susitikimų ir telefoninių pokalbių metu, nurodė V. B. atlikti puspriekabės „Schmitz Cargobull“ masės matavimus narkotinės medžiagos kontrabandai. V. B., parūpinęs vilkiką „Volvo FH 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai gabeno puspriekabėje „Schmitz Cargobull“ įrengtoje slėptuvėje labai didelį kiekį narkotinės medžiagos iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), kur, atlikęs transporto priemonių masės matavimus, gabeno minėtą puspriekabę su narkotine medžiaga į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), bei apie puspriekabės su narkotine medžiaga masę pranešė V. D..

1.5. V. D. nurodymu 2017 m. rugpjūčio 12 d. V. B. ir B. N. (kuris dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra įtariamas) vilkiko „Volvo FH 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabėje „Schmitz Cargobull“ įrengtoje slėptuvėje labai didelį kiekį narkotinės medžiagos neteisėtai gabeno iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), į V. B. naudojamą angarą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten šią narkotinę medžiagą V. D., A. D., V. B., V. L. bei A. B. neteisėtai laikė iki 2017 m. rugpjūčio 26 d.

1.6. 2017 m. rugpjūčio mėnesį, ne vėliau nei iki 2017 m. rugpjūčio 26 d., susitikimų metu V. D. nurodė G. A., V. E. ir R. J. įgyti transporto priemonę narkotinėms medžiagoms neteisėtai gabenti. 2017 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini), V. D. nusikalstamai veikai daryti G. A. perdavė jo parūpintus įrankius ir priemones. 2017 m. rugpjūčio mėnesį, ne vėliau nei iki 2017 m. rugpjūčio 26 d., G. A., V. E. ir R. J. nusikalstamai veikai daryti įgijo automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

1.7. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. D. koordinavo G. A., V. E. ir R. J. veiksmus angare, esančiame (duomenys neskelbtini), G. A. ir V. E., R. J., naudodami V. D. duotus įrankius ir priemones, labai didelį kiekį narkotinės medžiagos neteisėtai perkrovė iš vilkiko „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabėje „Schmitz Cargobull“ įrengtos slėptuvės į G. A., V. E. ir R. J. parūpintą automobilį – „VW Multivan“.

1.8. V. D. 2017 m. rugpjūčio 26 d. automobiliu „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lydėjo G. A., V. E. ir R. J. automobilyje „VW Multivan“ vežamą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 428 180 g kanapių dervos, stebėdamas aplinką ir siekdamas išvengti galimo policijos pareigūnų sulaikymo. V. D., V. E., G. A., tęsdami savo nusikalstamą veiką, R. J. neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos į V. L. suteiktą garažą, esantį (duomenys neskelbtini). V. D. nurodymu gabentą narkotinę medžiagą G. A. ir V. E. iškrovė į V. L. suteiktą garažą, jame šią narkotinę medžiagą V. D., A. D., V. L., V. B. ir A. B., panaudodami V. D. parūpintą prietaisą, skirtą techninėms ryšio priemonėms blokuoti, neteisėtai laikė iki 2017 m. rugpjūčio 28 d.

1.9. V. D., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2017 m. rugpjūčio 28 d. Biržuose, susitikęs su A. D., nurodė šiam įgyti transporto priemonę narkotinėms medžiagoms neteisėtai gabenti Lietuvos Respublikoje teritorijoje. V. D. kartu su A. D. ir V. L., tęsdami organizuotos grupės narių bendrą sumanymą, 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 16.25 val. iš V. L. garažo, sukrovę labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 428 180 g kanapių dervos į A. D. parūpintą transporto priemonę – „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. vairuojant šį automobilį, o V. D. automobiliu „Nissan Juke“ ir A. B. automobiliu „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lydint bei skirtingose kelio atkarpose stebint aplinką, siekiant išvengti galimo policijos pareigūnų sulaikymo, neteisėtai gabeno narkotinę medžiagą iš garažo į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Biržuose, ir neteisėtai ją laikė iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. 12.25 val., kai transporto priemonės „Fiat Ducato“ kratos metu narkotinę medžiagą surado ir paėmė teisėsaugos pareigūnai.

1.10. V. D. kartu su A. D., V. L., V. B. ir A. B. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 64 376,035 g kanapių dervos neteisėtai laikė puspriekabėje „Schmitz Cargobull“ įrengtoje slėptuvėje iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. 20.30 val., kai puspriekabės „Schmitz Cargobull“, stovinčios angare, (duomenys neskelbtini), kratos metu šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė teisėsaugos pareigūnai.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinime išdėstytus teiginius, kad V. D. 2017 m. rugpjūčio 26 d. tiesiogiai stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų G. A., V. E. ir R. J. iš angare (duomenys neskelbtini) kaime laikomoje puspriekabėje įrengtos slėptuvės perkrauti į automobilį „VW Multivan“ labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Teismas atsižvelgė į V. D. ir G. A. parodymus, kurie tvirtino, jog vagystės metu V. D. prie angaro nebuvo. Tokių duomenų, teismo vertinimu, nepatvirtino ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pagal byloje nustatytus duomenis po G. A., V. E. ir R. J. įvykdyto įsibrovimo į angarą bei narkotikų perkrovimo į mikroautobusą pastarieji su V. D. susitiko už 10 km nuo agaro esančiame (duomenys neskelbtini) kaime. Akcentuota ir tai, kad byloje nėra paneigtos ir V. D. bei G. A. nurodytos aplinkybės, jog tam, kad prie angaro nesinaudotų asmeniniais mobiliojo ryšio telefonais, G. A. savąjį mobiliojo ryšio telefoną buvo palikęs automobilyje „Volvo“, o įvykio vietoje naudojosi V. D. perduotomis dviem radijo stotelėmis, iš kurių vieną turėjo G. A., o kitą – V. E.. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad vagystės metu V. D. neturėjo realios galimybės susisiekti su angare buvusiais nuteistaisiais, atitinkamai negalėjo jų ir informuoti, jei kas nors bandytų sutrukdyti daryti jiems nusikalstamą veiką.

3. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su V. D. gynėjos apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas V. D. nusikalstamas veikas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnį bei 199 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai rėmėsi BK 24 straipsnio 4 dalies nuostata. Pagal kasacinio teismo praktiką visi organizuotos grupės bendrininkai laikomi nusikaltimo vykdytojais ir kvalifikuojant jų padarytas veikas BK 24 straipsniu nesiremiama. Jei asmuo dalyvauja nusikaltime kaip organizatorius ir kaip vykdytojas, jo veiksmai net ir esant sudėtinei bendrininkavimo formai nekvalifikuojami papildomai pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, tačiau, konstatavus organizuotos grupės požymį, kaltininko veiksmų kvalifikacijoje nurodoma ne BK 24 straipsnio atitinkama dalis, o BK 25 straipsnio 3 dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2013, 2K-140/2014). Taip pat atkreiptas dėmesys, kad pagal BK 26 straipsnio 4 dalį organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, kuriame nustatyta atsakomybė už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį. Tačiau pagal teismų praktikoje susiformavusią nuostatą nuoroda į BK 24 straipsnio atitinkamą dalį nėra būtina kvalifikuojant organizuotos grupės narių padarytą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-719/2017). Tokiu atveju skundžiamas nuosprendis keistas pašalinant iš nuteistajam V. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymo nuorodą į BK 24 straipsnio 4 dalį.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistojo V. D. gynėja advokatė I. Botyrienė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalis, kuriomis V. D. nuteistas pagal BK 21 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti V. D. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat panaikinti nuosprendžių dalis, kuriomis V. D. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, ir šią bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, siekiant nustatyti grynąjį inkriminuotos narkotinės medžiagos kiekį, arba panaikinti skundžiamų nuosprendžių dalis dėl bausmės V. D. paskyrimo ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę bausmę, nei BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta minimali bausmė. Kasatorė skunde nurodo:

4.1. Teismai savo išvadas dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyko (jo kiekio) grindė prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis, taip padarydami esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog, nustatant BK 259–260 ir 263 straipsniuose nurodytą nusikalstamos veikos dalyko kiekį, vadovaujamasi ne rastų ir paimtų visų medžiagų, kuriose yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų priemaišų, kiekiu, o šiose medžiagose esančiu grynu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Todėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos specifika įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą tiksliai ir neabejotinai nustatyti inkriminuojamos nusikalstamos veikos dalyko kiekį. Iš specialisto išvados turinio bei iš specialistės paaiškinimų matyti, kad atliekant cheminį objektų tyrimą nebuvo ištirtas visas tyrimui pateiktų objektų kiekis, taip pat nebuvo nustatytas grynasis narkotinės medžiagos, esančios kiekviename iš tyrimui pateiktų objektų, kiekis, nebuvo nustatyta ir kiekviename iš jų esančios psichoaktyvios substancijos koncentracija (grynosios medžiagos kiekis). Specialistė R. Sakalauskaitė patvirtino, jog konkrečiai jai tyrimui pateiktas visas plyteles ji įvertino vizualiai, o ėminius ėmė tik iš 51 plytelės (tai yra 1,16 proc. viso plytelių kiekio), taip ištirdama tik mažą dalį visų plytelių, todėl specialistės išvada dėl kitose plytelėse esančios narkotinės medžiagos buvo tiesiog preziumuota. Dėl šios aplinkybės specialisto išvada laikytina neleistina įrodinėjimo priemone, nes yra pagrįsta prielaidomis. Būtinybės nustatyti grynąjį V. D. inkriminuotos narkotinės medžiagos kiekį nepaneigia ir tai, kad rasta bendra medžiagos masė yra itin didelė ir keliais tūkstančiais kartų viršija nustatytą labai didelio kiekio ribą, t. y. 125 g.

4.2. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo išvados dėl V. D. parodymų vertinimo yra prieštaringos ir neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismai nuteistojo V. D. parodymus, kiek jie patvirtino kaltinimą, laikė patikimais, grindė jais savo išvadas dėl faktinių veikos aplinkybių, argumentavo kitų nuteistųjų kaltę, tačiau dėl kitos dalies, kurioje jo parodymai neatitiko kaltinimo versijos, laikė šiuos parodymus nepatikimais, nenuoširdžiais. Aiškiai netinkamą V. D. parodymų kaip įrodymų šaltinio vertinimą bei teismų pozicijos dėl jų patikimumo prieštaringumą rodo ir tai, kad teismų išvados dėl nusikalstamų veikų aplinkybių iš dalies yra grindžiamos būtent V. D. parodymais, kartu dėl kitų dalių konstatuojant, kad jo parodymai yra nepatikimi. Tas pats įrodymų šaltinis negali būti laikomas ir patikimu, ir nepatikimu. V. D. parodymų teisingumą patvirtina kitų kaltinamųjų, kuriems iš anksto nebuvo žinomas V. D. parodymų teisme turinys, liudytojų parodymai, objektyviai nustatyti V. D. veiksmai, rašytiniai duomenys, iš dalies ir sekimo duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmus.

4.3. BPK nuostatų neatitinkantis V. D. parodymų vertinimas lėmė ir tai, jog buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, reglamentuojantis kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių vertinimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. D. prisipažinimas buvo aiškiai išreikštas ne tik bylą nagrinėjant teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu. Iš karto po sulaikymo V. D. savo pozicijos dėl pareikštų kaltinimų neišsakė ir parodymų nedavė, o apklaustas teigė, jog dėl pareikštų įtarimų prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, tačiau šioje proceso stadijoje parodymų neduos. Tokia pozicija buvo nulemta procesinių pažeidimų vykdant ikiteisminį tyrimą. Priešingai nei teigia teismai, būtent V. D. parodymais buvo nustatytos reikšmingos faktinės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, V. D. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, turi būti vertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

4.4. Žemesnės instancijos teismų išvadas dėl organizuotos grupės požymių V. D. veikoje lėmė padaryti esminiai BPK pažeidimai, šios išvados neatitinka BK bendrosios dalies nuostatų, įtvirtinančių bendrininkavimo formą bei bendrininkų atsakomybę, turinio (BK 36⁹ straipsnio 2 dalis). Byloje esančių įrodymų visuma rodo, kad V. D. kartu su kitais nuteistaisiais ne tik neparengė jokio aiškaus neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis plano, bet ir pats neturėjo jokio išankstinio plano, veikė pagal iš Rusijos Federacijos piliečio, kurio nepavyko nustatyti, gautus nurodymus, V. D. nepalaikė su kitais nuteistaisiais glaudžių kriminalinio pobūdžio ryšių ir neatskleidė jiems savo nusikalstamų veiksmų turinio. V. D. bei kitų šioje byloje nuteistų asmenų veiksmuose nebuvo nusikalstamam asmenų bendrininkavimui būdingų požymių – susitarimo ir tyčios bendrininkauti. Nors V. D., vykdydamas savo nusikalstamą veiką, atskiriems veiksmams atlikti pasitelkė kitus asmenis, bet jie nebuvo informuoti apie jo nusikalstamo veikimo turinį, nė vienam iš nuteistųjų jis neatskleidė krovinio, kuriuo disponavo, turinio ir kitų esminių aplinkybių, jie pasitelkti išimtinai tik techninio pobūdžio veiksmams atlikti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad inkriminuotu veikimo organizuota grupe 2017 m. pavasario–vasaros laikotarpiu su dalimi nuteistųjų nėra fiksuotas iš joks kontaktas, su dalimi asmenų kontaktas buvo įprastinis, daugiausia susijęs su V. D. vykdytu verslu. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistieji V. E. (kurio V. D. iš viso nepažinojo) ir G. A. objektyviai negalėjo kartu su kitais nuteistaisiais 2017 m. pavasarį–vasarą susitarti neteisėtai laikyti ir gabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Be to, V. D. pokalbio turinys, kuriame V. B. aiškiai kalba apie skaičius, paneigia nuosprendyje išdėstytas išvadas, jog nuteistieji vengė telefonu kalbėti apie savo veiksmus. Nagrinėjamu atveju būtent kriminalinis, o ne kitokio pobūdžio V. D. ir A. D. bei A. B. bendravimo turinys teismų nebuvo nustatytas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistųjų atžvilgiu buvo naudojamos įvairios kriminalinės žvalgybos priemonės, bet ir šiomis priemonėmis nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti apie tarp nuteistųjų buvusius nusikalstamus susitarimus.

4.5. Apeliacinės instancijos teismas, savo išvadas grindęs kriminalinės žvalgybos pareigūno A. P. surašytu tarnybiniu pranešimu ir jo parodymais, nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi šiais BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimų neatitinkančiais duomenimis. Tam, kad tarnybiniai pranešimai galėtų būti pripažinti įrodymais baudžiamojoje byloje, jų turinys privalo būti patikrinamas atliekant kitus proceso veiksmus, tai nebuvo padaryta, kadangi vien tarnybinį pranešimą surašiusio pareigūno apklausa negali būti laikoma tokiu proceso veiksmu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. D. dar iki kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimo būtų kokiu nors būdu susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, todėl tokios prielaidos, kurios negali būti patikrinamos atliekant proceso veiksmus ir kurios yra kildinamos iš tarnybinio pranešimo bei jį surašiusio pareigūno parodymų, nėra laikytinos leistinu įrodymų šaltiniu, jų pagrindu negali būti grindžiamos jokios teismo išvados, tarp jų ir dėl organizuotos grupės požymio.

4.6. Pripažindami V. D. kaltu pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Rengimasis padaryti nusikaltimą turi būti konkretus. Nagrinėjamu atveju būtent konkretumas nebuvo nustatytas – nors narkotinės medžiagos turėjo būti išgabentos iš Lietuvos, bet nebuvo nustatyta, kad tam būtų sukurtas konkretus planas, kad V. D. būtų numatęs ir suplanavęs, kada tai padarys. Aplinkybė, kad puspriekabės svėrimas buvo atliktas joje jau esant narkotinei medžiagai, konstatuota nepagrįstai. Nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad narkotinė medžiaga į puspriekabėje esančią slėptuvę buvo įdėta ne anksčiau kaip 2017 m. birželio 27 d. ir ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 10 d., pažymima, kad puspriekabė nebuvo nuolat stebima ir ne visi su ja atlikti veiksmai buvo fiksuojami pareigūnų. Be to, puspriekabės svoris 2017 m. birželio 27 d. svėrimo metu patvirtina, kad tuo metu puspriekabėje esančioje slėptuvėje nebuvo pakrauta 492 556,035 kg narkotinės medžiagos, nes svėrimo metu puspriekabė svėrė tik 300 kg daugiau, nei nurodyta jos dokumentuose. Kita vertus, net ir preziumuojant faktą, kad puspriekabė buvo vežama sverti joje jau esant narkotinėms medžiagoms, tai dar nesuponuoja išvados apie parengiamuosius narkotinės medžiagos kontrabandos veiksmus. Kadangi narkotinės medžiagos 2017 m. rugpjūčio 26 d. apskritai buvo išimtos iš puspriekabės ir toliau gabentos bei laikytos kitose transporto priemonėse, o likusi dalis netgi atsitiktinai palikta puspriekabėje, laikytina, kad V. D., atliekant puspriekabės svėrimą, neturėjo konkretaus plano dėl narkotinės medžiagos kontrabandos ir konkrečios puspriekabės panaudojimo šiam nusikaltimui vykdyti. Puspriekabės svėrimas (neatlikus jokių kitų papildomų veiksmų su puspriekabe, jos registracijos dokumentais ir pan.) pats savaime jokiu būdu nepalengvinantis nusikalstamos veikos įvykdymo, yra per daug nutolęs nuo sėkmingo kontrabandos nusikaltimo įvykdymo, kad galėtų būti vertinamas kaip rengimasis įvykdyti šį nusikaltimą BK 21 straipsnio prasme.

4.7. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę, jog buvo klastojami transporto priemonės dokumentai įrašant klaidingą jos svorį, taip siekiant užtikrinti sklandų puspriekabės vykimą per sieną ir palengvinti narkotinių medžiagų kontrabandą, apeliacinės instancijos teismas šiomis pirmosios instancijos teismo buvo pripažintos neįrodytomis aplinkybėmis grindė savo išvadas, taip peržengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, nes nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados apeliacine tvarka nebuvo ginčijamos.

4.8. Bylą nagrinėję teismai tinkamai neįvertino visų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek veikos pavojingumą, tiek ir nuteistojo asmenybės pavojingumą, taip pat ir specifinių aplinkybių, susijusių su bylos nagrinėjimo laiku, – pernelyg ilgos baudžiamojo proceso šioje byloje trukmės. Bausmė V. D. buvo paskirta nesilaikant BK įtvirtintų jos skyrimą reglamentuojančių nuostatų ir nebuvo tinkamai individualizuota. Skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nevertinta viso proceso, įskaitant ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laiką, trukmė. Apeliacinės instancijos teismas nevertino bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme trukmės – bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka truko beveik dvejus metus. Turėjo būti įvertinta ir tai, kad V. D. neatliko jokių veiksmų, lemiančių proceso šioje byloje trukmę, beveik trejus metus ir keturis mėnesius nuteistajam buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Nagrinėjama byla nėra tokio sudėtingumo ir tokios didelės apimties, kad galėtų pateisinti proceso nuteistajam V. D. trukmę, kuri jau šiuo metu yra ilgesnė nei penkeri metai. Apeliacinės instancijos teismas ne tik netinkamai vertino proceso trukmę bei teisines pasekmes, kylančias tuo atveju, kai ji yra nepateisinamai ilga ir taip pažeidžia asmens teisę į procesą per įmanomai trumpiausią laiką, bet ir kitas bausmei individualizuoti ir jai skirti reikšmingas aplinkybes, t. y. nuteistojo asmenybę (V. D. anksčiau nėra teistas, darbinėje, socialinėje veikloje yra charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, su kuria sieja itin glaudūs ryšiai, tėvai, kuriems iki suėmimo teikė visokeriopą fizinę ir materialinę pagalbą, yra senyvo amžiaus ir sunkios sveikatos būklės, nors ir suvokdamas baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumą, dar ikiteisminio tyrimo metu nuoširdžiai prisipažino dėl savo neteisėtų veiksmų, dėl jų nuoširdžiai gailėjosi), veikos pavojingumą (buvo disponuojama augalinės kilmės narkotine medžiaga, ji praktiškai visą laiką buvo kontroliuojama pareigūnų ir nepateko į rinką, todėl realiai nebuvo padaryta jokia žala baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams). V. D. palikta galioti laisvės atėmimo bausmė neatitinka teismų praktikos šios kategorijos bylose, ją vertinant tiek skiriamų bausmių griežtumo aspektu, tiek ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo aspektu.

5. Kasaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalis, kuriomis V. D. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti A. D. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba ištaisyti baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą bei, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti bausmę, švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta minimali bausmė. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, o organizuotos grupės ir asmens dalyvavimo jos veikloje nuostatų taikymas konkrečios bylos kontekste neatitinka BK 25 straipsnio 3 dalies turinio, įtvirtinto baudžiamajame įstatyme ir išplėtoto kasacinio teismo jurisprudencijoje. Veikos pobūdis negali būti lemiama aplinkybė, leidžianti spręsti apie bendrininkavimo formą. Nuteistųjų dalyvavimą organizuotos grupės veikloje neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos apeliacinės instancijos teismas grindė bendrojo pobūdžio teiginiais apie šios nusikalstamos veikos pelningumą, jos vykdymo sudėtingumą bei pirmosios instancijos teismo neįrodytomis pripažintomis aplinkybėmis apie šių medžiagų įgijimą. Byloje nėra nustatyta, kad V. D. pasitelkti asmenys, tarp jų ir neesminius darbus atlikęs A. D., būtų žinoję apie nusikalstamą susitarimą, kad V. D. būtų atskleidęs tikrąjį savo veiksmų turinį, kad kiti nuteistieji būtų sąmoningai, t. y. turėdami tyčią veikti bendrai, dalyvavę šiame susitarime. Nuolatinis brolių ir jų verslo partnerio A. B. bendravimas dėl bendro verslo nepatvirtina jų bendravimo kaip organizuotos grupės narių. Visų A. D. nustatytų veiksmų turinys, taip pat bendravimo su V. D. ir kitais asmenimis turinys, kuriuose nėra jokio kriminalinio konteksto, neįrodo egzistavus nei bendro nuteistųjų susitarimo, nei tyčios – būtinųjų bendrininkavimo požymių. Jokio ryšio su kitais tariamais A. D. bendrininkais nebuvo nustatyta, apie dalies jų egzistavimą A. D. iš viso nežinojo.

5.2. Bylos duomenys neleidžia daryti ir išvados apie aukštą asmenų veikimo organizacinį lygį, taip pat apie tai, kad A. D., kaip tariamas organizuotos grupės narys, atlikto atskirą jam priskirtą vaidmenį, kuris buvo būtinas nusikalstamai veikai sėkmingai įvykdyti. Priešingai, nustatytos aplinkybės apie V. D. elgesį ir jo veiksmus su narkotine medžiaga rodo neorganizuotą veikimą – nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. narkotinė medžiaga buvo įdėta į puspriekabėje esančią slėptuvę, nesaugoma buvo laikoma aikštelėje, vėliau 2017 m. rugpjūčio 12 d. pergabenta į taip pat nesaugomą V. B. naudojamą angarą; 2017 m. rugpjūčio 26 d. V. D., pasitelkdamas G. A., V. E. ir R. J., inscenizavo vagystę ir išgabeno narkotinę medžiagą iš angaro, tačiau pastarieji, atsitiktinai puspriekabėje paliko daugiau nei 60 kg narkotinės medžiagos; po to, lydint V. D., mikroautobusu buvo važinėjamasi po įvairias vietas, kurį laiką mikroautobusas buvo paliktas miške, o vėliau nuvažiavus į V. L. sodybą, V. D. nurodymu V. E. ir G. A. paketus perpakavo ir iš pradžių sukrovė atgal į mikroautobusą, o paskui iškrovė į garažą, kur paketai buvo palikti iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., kol atvyko V. D. ir A. D. bei, padedant V. L., paketus sukrovė į kitą mikroautobusą ir išsivežė į Biržus. Šie padriki ir nelogiški veiksmai rodo, kad visų nuteistųjų veiksmai ne tik nebuvo iš anksto suplanuoti ir suderinti, bet ir tai, kad V. D., nenustatytomis aplinkybėmis pradėjęs disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, tai darė neturėdamas aiškaus veiksmų plano. A. D. vaidmuo buvo antraeilis ir nebūtinas nusikalstamai veikai įvykdyti. A. D. veiksmai, susiję su nelegaliu kroviniu, prasidėjo tik tuomet, kai V. D. neplanuotai nuvežė šį krovinį į V. L. sodybą ir buvo skirti jų išgabenimui iš šios sodybos užtikrinti. Visus šiuos veiksmus, kaip pažymėjo teismas, V. D. galėjo padaryti ir vienas.

5.3. Teismai netinkamai įvertino ir objektyvius A. D. atliktus veiksmus, jų prasmę bei atitinkamai tyčios turinį. Teismai dėl A. D. 2017 m. rugpjūčio 16 d. veiksmų angare sprendė iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 38-2(DS)-4046-RN nurodytų aplinkybių, nors gynyba akcentavo būtinybę remtis pirminiu įrodymų šaltiniu – atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuotu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotos aplinkybės neatitinka kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodytų aplinkybių, taip pažeisdami BPK 20 straipsnio bei 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Minėtame protokole nurodyta, kad buvo perduoti puspriekabės techniniai dokumentai, nors iš vaizdo įrašo segtuvo turinio identifikuoti neįmanoma, pats A. D. segtuvo neapžiūrėjo. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų metu užfiksuotų duomenų taip pat matyti, kad A. D. nedalyvavo V. D. ir V. B. pokalbyje. Teismai neįvertino, kad pokalbio metu nėra užfiksuota aplinkybių, kurios leistų pokalbio dalyviams suprasti apie puspriekabėje paslėptus nelegalius objektus, atliekamus neteisėtus veiksmus. Priešingai, visiškai suprantama, kad V. D., kurio prašymu ir buvo atgabenta puspriekabė, paprašė puspriekabės dokumentų, o išsakyti teiginiai apie puspriekabės remontą, elektros instaliacijos taisymą tik patvirtina, kodėl puspriekabė buvo atgabenta į angarą. Vienkartinis A. D. atvykimas į angarą kartu su broliu V. D. nepatvirtina nuteistųjų V. D., A. D., V. B. susitarimo veikti organizuota grupe.

5.4. Visi A. D. atlikti veiksmai 2017 m. rugpjūčio 28 d. iš esmės yra susiję su narkotinių medžiagų gabenimu, bet A. D. taip pat pripažintas kaltu ir už labai didelio kiekio narkotinės medžiagos laikymą iki jų išvežimo iš V. L. sodybos. Tačiau jokie bylos duomenys, byloje nustatytos aplinkybės (taip pat ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. V. B. angare jo atlikti ir užfiksuoti veiksmai) nepagrindžia A. D. kaltės dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos laikymo. Dėl A. D. veiksmų 2017 m. rugpjūčio 28 d. V. L. sodyboje nėra ginčo dėl to, kad A. D. išnuomojo mikroautobusą, kartu su broliu V. D. į šią transporto priemonę sukrovė V. L. garaže laikytą krovinį ir išgabeno jį į Biržuose esančią teritoriją. Tačiau byloje nenustatytas A. D. supratimas apie daromą nusikalstamą veiką.

5.5. Nagrinėjamu atveju A. D. kaltę teismai grindė neleistinais įrodymų šaltiniais. Grįsdami savo išvadas, kad A. D. į nusikalstamą veiką nebuvo įtrauktas atsitiktinai, liudytojo E. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, teismai pažeidė BPK reikalavimus, nes šis duomenų šaltinis neatitinka jam keliamų leistinumo reikalavimų. BPK nuostatos neleidžia teismui apkaltinamojo nuosprendžio išvadų tiesiogiai grįsti asmens ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais. Juolab šie parodymai buvo paneigti paties apklausto asmens dar ikiteisminio tyrimo metu. Be to, nustatytos aplinkybės, kuriomis ikiteisminio tyrimo pareigūnai vykdė E. T. apklausas, eliminuoja galimybę apklausos metu gautų duomenų pagrindu formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Pareigūnų veiksmai su liudytoju E. T. tiek pirmosios, tiek ir papildomos jo apklausos metu buvo neleistini, liudytojas faktiškai buvo sulaikytas, nors de jure (teisiškai) toks veiksmas nebuvo įformintas, pareigūnų veiksmai aiškiai klaidino liudytoją dėl jo procesinio statuso, turėjo esminę įtaką jo parodymų turiniui. Parodymus apie pareigūnų neprocesinį spaudimą ir neteisėtą elgesį davė ir nuteistieji V. B., G. A., V. E., liudytojai S. K., J. V., A. Ši., M. M.. Taigi, nepaisant nurodytų pažeidimų, teismams vis tiek remiantis liudytojo E. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių ir 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimai.

5.6. Taip pat byloje netinkamai įvertintos aplinkybės, susijusios su baudžiamojo proceso trukme. Neatsižvelgta į viso proceso trukmę, taip pat ir beveik dvejus metus trukusį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Teisme nebuvo atliekami jokie reikšmingi, ilgai trunkantys įrodymų tyrimo veiksmai, kurie galėtų objektyviai pateisinti tokį ilgą bylos nagrinėjimą. Neįvertintas ir A. D. taikyto suėmimo poveikis ir trukmė. Bylos aplinkybės neleidžia teigti, kad nagrinėjama byla yra tokia sudėtinga ir tokios didelės apimties, kad pateisintų proceso trukmę, kuri šiuo metu yra ilgesnė nei penkeri metai.

5.7. Teismas taip pat nevertino kasatoriaus asmenybės ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos realaus pavojingumo, kaip kriterijų, svarbių teisingai bausmei paskirti, dėl to tinkamai neindividualizavo bausmės. A. D., nors yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, iki šiol nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir proceso metu dirbo, ūkininkavo. A. D. vaidmuo buvo antraeilis, jis vykdė išimtinai brolio – V. D. paprašytus veiksmus, kurie, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, net nebuvo būtini nusikalstamoms veikoms įvykdyti. Nuteistasis neturi antivisuomeniškų nuostatų, nusikaltimų darymas nėra jo gyvenimo būdas ar pragyvenimo šaltinis. Nusikaltimas buvo atsitiktinis, vienkartinis, tai suponuoja mažesnį asmens pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai išdėstydamas, tinkamai neįvertino nuteistojo socialinių ryšių – A. D. kartu su drauge augina mažametį vaiką, kuris turi sveikatos problemų. Vertinant veikos pavojingumą, esminė reikšmė buvo suteikta BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos dalyko – narkotinės medžiagos – kiekiui, bet vien tik ši aplinkybė savaime nėra pagrindas kasatoriaus veiką vertinti kaip išskirtinai pavojingą. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į aplinkybių visumą, t. y. kad buvo disponuojama augalinės kilmės narkotine medžiaga, ji nepateko į rinką, todėl realiai nebuvo padaryta jokia žala baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams, neatsirado neigiamų pasekmių ir nekilo realios grėsmės sukelti realią žalą visuomenės sveikatai.

6. Kasaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria V. B. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas V. B. apeliacinis skundas, ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti, V. B. nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba iš naujo V. B. paskirti bausmę pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skiriant švelnesnę bausmę nei BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta minimali bausmė. Kasatorius skunde nurodo:

6.1. Bylą nagrinėję teismai, pripažindami V. B. kaltę dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kaip svarbiu jo suvokimo apie puspriekabėje esančio V. D. krovinio turinį bei jo tyčią atskleidžiančiu įrodymų šaltiniu rėmėsi jo 2017 m. rugsėjo 14 d. pirmosios apklausos metu tyrėjai duotais parodymais, kai jis iš dalies pripažino savo kaltę. Tačiau šis duomenų šaltinis nepagrįstai pripažintas patikimu ir leistinu įrodymų šaltiniu, todėl žemesnės instancijos teismai, remdamiesi šios apklausos metu duotais V. B. parodymais, padarė esminius BPK 20 straipsnio 1,4, 5 dalių ir 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus. Aplinkybės, kuriomis buvo vykdoma V. B. 2017 m. rugsėjo 14 d. apklausa, eliminuoja galimybę ne tik šios apklausos metu gautais duomenimis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvadas, bet ir šių duomenų pagrindu formuoti teismo vidinį įsitikinimą.

6.2. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. B. nepatvirtino 2017 m. rugsėjo 14 d. apklausos protokole įrašytų parodymų teisingumo. Pirminių jo parodymų turiniui esminę įtaką turėjo apklausos vykdymo aplinkybės: po sulaikymo ir kratos į areštinę jis buvo uždarytas apie 2–3 val. nakties, patyrė stresą dėl sulaikymo, buvo praktiškai nemiegojęs, kai maždaug 9.45 val. po kelių valandų vėl buvo išvežtas iš areštinės apklausai atlikti, nors apklausa buvo pradėta tik 13.50 val. Jokių duomenų, kurie pateisintų V. B. laikymą pusę dienos policijos įstaigos patalpose su juo neatliekant jokių procesinių veiksmų, byloje nėra. Apklausos metu pareigūnai akcentavo, kad apklausa nėra esminė, o V. B. paskirta gynėja skubėjo į kitą procesinį veiksmą, todėl išėjo apklausai dar nesibaigus, iš esmės jokios konsultacijos V. B. iš gynėjos negavo, po apklausos tyrėja neleido tinkamai susipažinti su apklausos protokolu, nesutiko ištaisyti klaidų, jam nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus.

6.3. Teismai nevertino ir aptariamos apklausos protokolo turinio. Kai kurie sakiniai yra nelogiški, nepabaigti. Tai rodo, kad dalis sakinių į protokolą įrašyti nebuvo ar buvo ištrinti. Šios faktinės klaidos rodo, kad V. B. apklausos metu negebėjo tinkamai orientuotis ir duoti teisingų parodymų, pasakojo aplinkybes, kurios neatitiko tikrovės, negebėjo deramai patikrinti protokole užrašytojo parodymų turinio teisingumo. Visų vėlesnių ikiteisminio tyrimo metu duotų apklausų metu, taip pat ir teismo posėdyje duotų V. B. parodymų turinys buvo nuoseklus, nė vienos iš vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu, kai V. B. gynė jo pasirinktas gynėjas, taip pat ir duodamas parodymus teisme, jis tokių aplinkybių, kurios nurodytos 2017 m. rugsėjo 14 d. apklausos protokole, nepatvirtino. Be to, ir kiti byloje apklausti asmenys – liudytojai A. Ši., E. T., M. M., S. K., J. V., nuteistieji G. A., V. E. – nurodė tiek apie patirtą neleistiną spaudimą iš policijos pareigūnų, tiek apie netinkamą apklausų vykdymo tvarką, neteisėtus pareigūnų veiksmus ir perteklinės prievartos vartojimą.

6.4. Konkrečių nuteistųjų dalyvavimą organizuotos grupės veikloje neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai grindžia bendrojo pobūdžio teiginiais apie šios nusikalstamos veikos pelningumą, jos vykdymo sudėtingumą ir pirmosios instancijos teismo neįrodytomis pripažintomis aplinkybėmis apie šių medžiagų įgijimą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad V. D. neatskleidė tikrojo savo veiksmų turinio, kiti nuteistieji neturėjo tyčios veikti bendrai. Kasatoriaus ir V. D. bendravimas aktualiu laikotarpiu savaime nepagrindžia išvadų, kad šio bendravimo metu nuteistieji susitarė neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, tai daryti veikiant organizuota grupe. Byloje nėra duomenų apie V. B. bendravimą su V. D. ar kitais tariamais organizuotos grupės nariais 2017 m. pavasarį. Vėliau fiksuotas V. B. ir V. D. bendravimas buvo susijęs išimtinai tik su transporto priemonių, tarp jų ir puspriekabės, priežiūra, bendravimo turinys neturi kriminalinio pobūdžio. Apie tai, kad V. D. nurodytoje puspriekabėje tam tikru laikotarpiu neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, V. B. tapo žinoma tik vėliau (jam kartu su V. D. slapstantis). Teismo nurodomas kasatoriaus ir V. D. pokalbio turinys, kuriame V. B. aiškiai kalba apie skaičius, nėra susijęs su nusikalstamais jo veiksmais, nėra užmaskuotas. V. D. atlikti padriki ir nelogiški veiksmai, tiek gabenant narkotines medžiagas iš vienos vietos į kitą, tiek laikant skirtingose vietose, tiek veiksmai V. L. sodyboje rodo, jog visų nuteistųjų veiksmai nebuvo iš anksto suplanuoti ir suderinti. Atskiriems veiksmams atlikti V. D. pasitelkdavo skirtingus asmenis, jų paprašydamas atlikti atskirus ir trumpą laiką trunkančius, techninio pobūdžio veiksmus, jų neinformuodamas apie kitų asmenų jau atliktus veiksmus.

6.5. Apeliacinės instancijos teismas, savo išvadas grindęs kriminalinės žvalgybos pareigūno A. P. surašytu tarnybiniu pranešimu bei jo parodymais, nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi šiais BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimų neatitinkančiais duomenimis. Kad tarnybiniai pranešimai būtų pripažinti įrodymais baudžiamojoje byloje, jų turinys privalo būti patikrinamas atliekant kitus proceso veiksmus, tai šiuo atveju nebuvo padaryta. Tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, kuri peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas, yra nekonkretizuotos prielaidos, kurių nepatvirtina ir vėliau nustatyti nuteistųjų veiksmai.

6.6. Teismai netinkamai įvertino V. B. atliktus veiksmus, jų turinį bei kasatoriaus tyčią. Esminis veiksmas, kuris neva apibrėžia V. B. tyčią ir jo kaip bendrininko vaidmenį tiek disponuojant labai dideliu kiekiu kanapių dervos, tiek rengiantis kartu su V. D. įvykdyti šios narkotinės medžiagos kontrabandą, yra puspriekabės svorio matavimo atlikimas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad narkotinės medžiagos į puspriekabėje esančią slėptuvę buvo įdėtos iki jos svėrimo yra nepagrįsta. Pagal bylos duomenis puspriekabė nebuvo nepertraukiamai stebima kriminalinės žvalgybos pareigūnų. Be to, ir puspriekabės svoris 2017 m. birželio 27 d. svėrimo metu patvirtina, kad tuo metu joje esančioje slėptuvėje nebuvo pakrauta beveik 500 kg narkotinės medžiagos, nes svėrimo metu puspriekabė svėrė tik 300 kg daugiau nei nurodyta puspriekabės dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių kilusioms abejonėms dėl tikrojo puspriekabės svorio pašalinti. Kaip minėta, 2017 m. rugsėjo 14 d. apklausos metu V. B. nurodytomis aplinkybėmis negalima remtis, nes šie parodymai pripažintini gautais neleistinu būdu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. nugabendamas puspriekabę iš aikštelės (duomenys neskelbtini) kaime į angarą V. B. būtų žinojęs, kad iki tol tuščioje buvusioje slėptuvėje jau buvo pakrauti kažkokie draudžiami objektai. Liudytojas R. J. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios kategoriškai ir nuosekliai parodė, kad jam tiesiogiai nešiojant maišus su briketais ir net briketams išbyrėjus nebuvo justi jokio kvapo. Atitinkamai ir V. B., kuris net nebuvo išardęs slėptuvės, negalėjo iš kvapo spręsti apie puspriekabėje laikytą draudžiamą krovinį. V. B. reakcija į aktyvius policijos pareigūnų veiksmus (pasislėpimas nuo policijos pareigūnų) buvo spontaniška ir instinktyvi bei neatskleidžia nei jo tyčios turinio, nei žinojimo apie V. D. veiksmus.

6.7. Lietuvos apeliacinio teismo išvados dėl V. B. rengimosi įvykdyti narkotinių medžiagų kontrabandą taip pat yra nepagrįstos. Kasatoriaus kaltė šiame epizode laikytina įrodyta iš esmės remiantis tuo, kad jis veikė organizuota grupe, svėrimo metu narkotinės medžiagos jau buvo puspriekabėje, V. B. suprato, kad puspriekabė kirs Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tačiau šios aplinkybės byloje nebuvo įrodytos. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad V. B. veikė organizuota grupe ir kad narkotines medžiagas rengtasi gabenti per valstybės sieną. Taip pat nebuvo patikimai nustatyta, kad puspriekabės svėrimo metu, t. y. 2017 m. birželio 27 d., joje jau buvo narkotinė medžiaga. BK 21 straipsnio turinys reikalauja nustatyti, kad rengimasis padaryti nusikaltimą turi būti konkretus. Tik nustačius konkretų žinojimą, V. B. veiksmai apskritai galėtų būti vertinami BK 21 straipsnio 1 dalies ir 199 straipsnio 3 dalies kontekste. Be to, turi būti nustatyta atliktų parengiamųjų veiksmų svarba tolesniam nusikalstamos veikos vykdymui bei priežastinis ryšys tarp rengimosi ir vėlesnių nusikalstamos veikos stadijų, o asmuo turi suvokti šias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje šios aplinkybės nebuvo nustatytos. Puspriekabės svėrimas pats savaime tiesiogiai niekaip nesudarė sąlygų palengvinti narkotinės medžiagos kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

6.8. Teismai netinkamai taikė ir BK nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į proceso trukmę ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taip pat V. B. ilgiau nei penkerius metus buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad nagrinėjama byla yra tokia sudėtinga ir tokios didelės apimties, kad galėtų pateisinti proceso prieš V. B. trukmę. Kasatoriui V. B. palikta galioti itin griežta dvylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nors aplinkybės, susijusios su teisės į procesą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimu, sudaro pagrindą spręsti dėl paskirtos bausmės trumpinimo ne tik sankcijos ribose, bet ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

6.9. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino ir aplinkybes, reikšmingas bausmei individualizuoti. Nors vertinant V. B. asmenybę apibūdinančias aplinkybes nurodyta, kad jis anksčiau yra teistas, nuo 2014 m. oficialiai nedirbo ir nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, turi administracinių nuobaudų, tačiau nebuvo įvertintas realus V. B. pavojingumas. Ankstesnis V. B. teistumas nėra susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, paskirta bausmė įvykdyta 2015 m. gegužės 27 d., po to V. B. jokių kitų nusikaltimų nepadarė. Tai rodo, kad nusikaltimų darymas nebuvo kasatoriaus gyvenimo būdas ir pajamų šaltinis. Neįvertintos ir aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo socialinius ryšius, t. y. kad V. B. gyvena faktinėje santuokoje, palaiko glaudžius ryšius su vaikais. V. B. vaidmuo buvo antraeilis, jis atliko išimtinai tik techninius veiksmus, susijusius su transporto priemonių pergabenimu, pasvėrimu, vykdydamas V. D. prašymus, o tai mažina jo padarytos veikos pavojingumą. Be to, vertinant veikos pavojingumą, esminė reikšmė buvo suteikta narkotinės medžiagos kiekiui, nors teismų praktikoje tos pačios kategorijos bylose už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuteistiems asmenims buvo paskirtos švelnesnės nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodytos bausmės. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad nuteistiesiems V. E. ir G. A., kurie atliko kur kas intensyvesnius, reikšmingesnius ir pavojingesnius disponavimo narkotine medžiaga veiksmus, buvo paskirtos minimalios BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos bausmės.

7. Kasaciniu skundu nuteistojo V. L. gynėjas advokatas L. Belevičius prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas nuteistojo V. L. apeliacinis skundas, ir V. L. baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados yra pagrįstos prielaidomis, padarytos nevisapusiškai, neišsamiai ir tendencingai įvertinus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas), remiantis įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse įtvirtintų reikalavimų, taip pat nepašalinus visų byloje esančių abejonių. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo V. L. apeliacinį skundą, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, savo išvadas grindė atvirkštinio įrodinėjimo logika, kad V. L. ir kitiems nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės yra nepaneigtos, nors jų byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina. Remiantis skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-587/2014, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-363/2013, 2K-7-173/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-242-495/2019 ir kt.), teigiama, kad nurodyti pažeidimai laikytini esminiais BPK pažeidimais, kurie suvaržė V. L. kaip kaltinamojo ir nuteistojo teises, sutrukdė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Taip pat žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bendrininkų baudžiamąją atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismo padaryti esminiai įrodymų vertinimo tvarkos ir nuosprendžio surašymo pažeidimai turėtų būti ištaisyti bylą iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka.

7.2. Nors byloje nustatyta, kad narkotinės medžiagos buvo atgabentos į V. L. priklausančią sodybą, kur kelias dienas buvo laikomos, bet V. L. žinojimas apie krovinio turinį ir jam inkriminuoti konkretūs atlikti veiksmai nebuvo įrodyti leistinais, BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus atitinkančiais įrodymų šaltiniais. Kasatorius ginčija kriminalinės žvalgybos veiksmų, atliktų prieš V. L. 2017 m. rugpjūčio 26 d., ir jų metu surinktų duomenų teisėtumą. 2017 m. rugsėjo 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 38-2(DS)- 4128-RN nurodyta, kokius veiksmus 2017 m. rugpjūčio 26 d. V. L. sodyboje atliko (ar tariamai atliko) V. D., G. A., V. E. ir V. L.. Tačiau nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino šio įrodymų šaltinio leistinumo, teisėtumo ir galimybės juo remtis kaip įrodymu. Prieš V. L. iki 2017 m. rugpjūčio 26 d., t. y. stebint jo sodybą ir jį patį, nebuvo sankcionuoti jokie kriminalinės žvalgybos veiksmai, pats V. L. nebuvo pareigūnų vykdomo kriminalinės žvalgybos tyrimo objektas, todėl visi duomenys, 2017 m. rugpjūčio 26 d. slapta užfiksuoti V. L. sodyboje, gauti pažeidus teisės aktų reikalavimus, t. y. neteisėtai.

7.3. Nagrinėjamoje byloje atribotini skirtingi Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ) įtvirtinti kriminalinės žvalgybos veiksmai – pasala ir sekimas. Sekimas – tai kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai informacija gaunama išskiriant, atpažįstant ir (ar) stebint objektą (KŽĮ 2 straipsnio 17 dalis), o pasala – tai kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, naudojamas siekiant sulaikyti nusikalstamą veiką rengiančius daryti, darančius ar padariusius asmenis, surinkti informaciją, galinčią turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, kai turima informacijos apie tokius asmenis, nusikalstamos veikos padarymo vietą ir laiką (KŽĮ 2 straipsnio 15 dalis). Pagal KŽĮ nuostatas pasala yra veiksmas, kada tam tikroje vietoje pagal iš anksto turimą informaciją pasiruošiama ir laukiama atvykstančių asmenų, kurie toje vietoje turi padaryti nusikaltimą, ir yra planuojama juos iš karto sulaikyti. Pasalos pagrindinis tikslas – asmenų neatidėliotinas sulaikymas. Jeigu veiksmas nukreiptas ne į tai, o į tolesnį informacijos apie asmenis ir jų daromą nusikaltimą rinkimą, kurią ruošiamasi naudoti kaip įrodomąją informaciją, tai jau yra savarankiškas kriminalinės žvalgybos veiksmas – sekimas.

7.4. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, pareigūnai V. L. sodyboje vykdė ne pasalą, o sekimą, priešingos teismo išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir KŽĮ nuostatų. Net tikint pareigūnų parodymais apie 2017 m. rugpjūčio 26 d. prie angaro, kur iš pradžių buvo laikoma narkotinė medžiaga, surengtą pasalą, siekiant sulaikyti nusikalstamą veiką darančius asmenis, vėlesni pareigūnų veiksmai atvykus į V. L. sodybą turėjo kitą tikslą – surinkti informaciją stebint objektą, nustatyti naujus nusikaltimo bendrininkus. Dar 2017 m. rugpjūčio 26 d. slapta stebėdami sodybą pareigūnai net nebandė vykdyti asmenų sulaikymo, nors tam nebuvo jokių objektyvių kliūčių. 2017 m. rugpjūčio 26 d. neteisėtai pradėtas ir vykdytas sekimas buvo legalizuotas tik 2017 m. rugpjūčio 27 d. sankcionavus (gavus leidimą vykdyti ateityje) slaptą V. L. ir jo sodybos sekimą KŽĮ nustatyta tvarka. 2017 m. rugpjūčio 26 ir 28 d. vykdyti kriminalinės žvalgybos veiksmai savo pobūdžiu nesiskyrė, teisme apklausti pareigūnai A. Bu. ir A. Bo. taip pat patvirtino, kad jie 2017 m. rugpjūčio 26 d. stebėjo angarą ir iš angaro išvažiavusį mikroautobusą, t. y. vykdė sekimą.

7.5. Byloje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai 2017 m. rugpjūčio 26 d. stebint angarą buvo atliekami pagal 2017 m. liepos 28 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teikimą Nr. 38-2(DS)-3654-RN, kuriuo sankcionuotas A. D. ir V. D. sekimas, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartį Nr. SN-1145 RN, kuria buvo patvirtintas prokuroro 2017 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. S1-152RN sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš A. D., V. D., B. N., V. B. teisėtumas, sankcionuotas slaptas patekimas į angarą, leista angare paimti objektus, naudoti technines priemones prieš A. D., V. D., B. N., V. B. kontroliuojant jų pokalbius ir veiksmus angare. Jokių kitų kriminalinės žvalgybos veiksmų, taip pat ir V. L. sekimo ar atskirų veiksmų V. L. sodyboje 2017 m. rugpjūčio 26 d. nebuvo leista atlikti. Prieš V. L. vykdytų kriminalinės žvalgybos veiksmų nepateisina ir byloje pateikta Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartis Nr. S6-223, kuria sankcionuotas V. L. slaptas sekimas ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, kadangi ši nutartis buvo priimta kitame žvalgybos tyrime ir nėra susijusi su nagrinėjamoje byloje atliktais pareigūnų veiksmais.

7.6. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai 2017 m. rugpjūčio 26 d. dėl V. L. ir jo sodybos buvo vykdomi neteisėtai. Atitinkamai visi neteisėto tyrimo veiksmo metu gauti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse įrodymams keliamų leistinumo reikalavimų ir jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Todėl žemesnės instancijos teismai negalėjo remtis 2017 m. rugsėjo 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, kad V. E. ir G. A., atvažiavę į V. L. sodybą, sustojo prie garažo, V. D. prie gyvenamojo namo kalbėjosi su V. L., V. E. ir G. A. iš mikroautobuso traukiant ir vyniojant paketus, V. L. ir V. D. nuolat prie jų prieidavo, V. D. rankose laikant ryšio blokatorių, po sodybos teritoriją vaikščiojęs V. L. bandė skambinti telefonu, V. L. atrakinus garažo vartus, V. E. ir G. A. sunešė paketus į garažą, o V. D. ir V. L. buvo netoliese, V. L. atnešė V. D. medžiagos gabalą, su kuriuo V. D. nuėjo į garažą. Be to, negalima remtis ir neteisėtai kriminalinės žvalgybos veiksmą – sekimą – vykdžiusių pareigūnų parodymais apie neteisėtai vykdyto sekimo metu sužinotas aplinkybes.

7.7. Skundžiamuose žemesnės instancijos teismų priimtuose sprendimuose pateiktas organizuotos grupės ir asmens dalyvavimo jos veikloje nuostatų aiškinimas ir taikymas neatitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtinto ir skunde cituojamoje teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-103-976/2016, 2K-75-648/2017, 2K-109-746/2017, 2K-195-458/2020) išplėtoto BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatų turinio. Pagal byloje nustatytas aplinkybes negalima spręsti apie organizuotos grupės, kaip sudėtingos bendrininkavimo formos, egzistavimą ir konkretų V. L. vaidmenį bendrininkaujant kartu su kitais nuteistaisiais. Būtinieji bendrininkavimo požymiai – tyčia ir susitarimas – privalo būti tiksliai ir neabejotinai nustatyti kiekvieno iš bendrininkų veiksmuose, tačiau apeliacinės instancijos teismas V. L. ir kitų nuteistųjų veikimą organizuota grupe grindė ir neindividualizuotais, deklaratyvaus, bendro pobūdžio argumentais apie inkriminuotos veikos pobūdį, disponuotos narkotinės medžiagos kiekį. Asmens, nežinančio apie atliekamų veiksmų pobūdį (kaip ir buvo V. L. atveju), pasitelkimas nusikalstamai veikai vykdyti nėra bendrininkavimas BK prasme. Byloje nėra nustatyta, kad V. D. veiksmams, disponuojant narkotine medžiaga, pasitelkti asmenys, taip pat ir V. L., būtų žinoję apie nusikalstamą susitarimą, kad V. D. jiems būtų atskleidęs tikrąjį savo veiksmų turinį, kad kiti nuteistieji savo veiksmus atliko turėdami tyčią veikti bendrai ir nusikalstamai.

7.8. Nepagrįstos ir apeliacinio teismo išvados apie nuteistųjų tarpusavio ryšius. Byloje nėra užfiksuota jokio tarpusavio nuteistųjų bendravimo, patvirtinančio susitarimą veikti bendrai. Neginčijant V. L. ir V. D. tarpusavio bendravimo, nė vienas susitikimas, telefoninis pokalbis ar kitoks kontaktas tarp V. L. ir V. D. ar kitų nuteistųjų 2017 m. pavasario–vasaros laikotarpiu, kuriuo neva V. L. tarėsi kartu su kitais nuteistaisiais neteisėtai disponuoti narkotine medžiaga, nėra užfiksuotas. Pirmasis V. L. ir V. D. telefoninis pokalbis fiksuotas tik 2017 m. rugpjūčio 2 d., kai pagal bylos aplinkybes narkotinė medžiaga į puspriekabės slėptuvę buvo įdėta iki puspriekabės svėrimo 2017 m. birželio 27 d. Be to, nei 2017 m. rugpjūčio 2 d. pokalbyje, nei vėliau fiksuotuose V. L. ir V. D. telefoniniuose pokalbiuose neužfiksuota jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad buvo tartasi dėl bendro veikimo disponuojant narkotine medžiaga. Byloje apklausti nuteistieji V. D. ir V. L., liudytojai E. A. ir E. T. nuosekliai ir logiškai paaiškino tikrąjį V. D., V. L. ir E. A. bendravimo pobūdį (tarpininkavimas pardavinėjant žemės sklypus), kuris nebuvo susijęs su nusikalstamų veikų darymu. Šių asmenų parodymų kiti bylos duomenys nepaneigia. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai minėtą bendravimą vertino kaip patvirtinantį nusikalstamą susitarimą. Be to, kaip matyti iš teikimų prašant sankcionuoti įvairias kriminalinės žvalgybos priemones, V. L. pirmą kartą paminimas tik 2017 m. rugpjūčio 27 d., iki tol V. L. kriminalinės žvalgybos tyrimo objektas nebuvo, prieš jį jokie slapti veiksmai sankcionuoti nebuvo. Priešingai, dar 2017 m. rugpjūčio 23 ir 25 d. teikimuose nurodyta, kad V. D. bendrininkai nėra nustatyti.

7.9. Taip pat apeliacinės instancijos teismas V. L. kaltę, jo susitarimą su V. D. ir kitais asmenimis grindė ir tokiomis aplinkybėmis, kurios pirmosios instancijos teismo buvo pripažintos neįrodytomis ir dėl kurių nebuvo paduotas apeliacinis skundas. Pirmosios instancijos teismui pašalinus iš kaltinimo V. L. aplinkybes apie tai, kad buvo klastojami transporto priemonės dokumentai, įrašant klaidingą jos svorį, taip siekiant užtikrinti sklandų puspriekabės vykimą per sieną ir palengvinti narkotinių medžiagų kontrabandą, apeliacinis teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, pažeidimą.

7.10. Byloje nenustatytas ne tik V. L. susitarimas veikti su kitais nuteistaisiais, bet ir tai, jog jis suvokė, kad veikia bendrai su organizuota grupe ar kad savo veiksmais prisideda prie daromo nusikaltimo. Byloje nėra užfiksuota jokių išankstinių V. L. susitarimų su V. D. ar kitais nuteistaisiais dėl konkrečių veiksmų atlikimo, neužfiksuota, kad V. L. iš V. D. ar kitų nuteistųjų būtų sužinojęs informaciją apie disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos. Bylos duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad V. L. iš V. D. ir kitų nuteistųjų veiksmų galėjo suprasti apie šių asmenų daromą nusikaltimą. Tiek iš byloje nustatytų aplinkybių apie narkotinių medžiagų pergabenimą iš angaro į V. L. sodybą, paketų su narkotinėmis medžiagomis perpakavimo ir perkrovimo aplinkybių, tiek iš V. D. parodymų matyti, kad visi V. D. veiksmai ir sprendimai buvo spontaniški, nulemti susiklosčiusių aplinkybių. Narkotinės medžiagos V. L. sodyboje atsirado atsitiktinai, tai nebuvo nuteistųjų išankstinio susitarimo ir bendro plano dalis. Tai patvirtina ir kitų nuteistųjų V. E. ir G. A. parodymai, kurie skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje buvo vertinami selektyviai, nutylint kaltinimui nepalankias aplinkybes.

7.11. Nuteistasis V. L. viso proceso metu davė išsamius, nuoseklius, vienodus parodymus, paaiškindamas savo atliktus veiksmus 2017 m. rugpjūčio 26 d., kai į sodybą atvažiavo V. D. ir paprašė leidimo persikrauti, o vėliau ir palaikyti garaže prekes. V. L. nematė ir nežinojo, ką krovė V. D. ir su juo buvę asmenys. Nuteistojo V. L. parodymus patvirtina kitų nuteistųjų V. D., G. A. ir V. E. parodymai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas vertino selektyviai. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikę pareigūnai negalėjo nurodyti kai kurių aplinkybių arba jas nurodė neteisingai, taip pat 2017 m. rugsėjo 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 38-2(DS)-4127-RN, kuriame užfiksuoti 2017 m. rugpjūčio 28 d. atlikti nuteistųjų veiksmai, neatitikimų ir trūkumų (protokole nurodyta, kad sekamųjų asmenų veiksmai buvo fiksuojami, bet jokių nuotraukų, vaizdo, garso įrašų byloje nėra).

7.12. Vieninteliai patikimai ir neabejotinai nustatyti V. L. veiksmai, atlikti su V. D. į sodybą atvežtu kroviniu, yra pagalba kraunant šį krovinį į automobilį tam, kad jis būtų išgabentas iš sodybos. Tačiau vien tai nepatvirtina, jog V. L. suvokė, kad taip prisideda prie neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, t. y. V. L. veiksmuose nebuvo būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – kaltės, pasireiškiančios tiesiogine tyčia. Nuteistųjų G. A. ir V. E. parodymai, kuriais kaip patikimu įrodymų šaltiniu rėmėsi teismai, paneigia, kad išoriškai buvo galima suprasti, jog perkraunamuose paketuose yra kanapių derva, – ji neskleidė jokio kvapo, išoriškai nesimatė pakuočių turinio, o vien svoris, kurį akcentavo teismai, nepagrindžia asmens suvokimo apie tikrąjį krovinio turinį. BPK nustatyta tvarka neįrodžius ir nenustačius, kad V. L. dalyvavo V. D. suburtoje organizuotoje grupėje, kad jis veikė pagal išankstinį planą ir pagal išankstinius nurodymus, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. jo objektyviai atlikti veiksmai su nežinomo turinio kroviniu negali būti laikomi bendrininkavimu disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos.

8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokurorė nurodo:

8.1. Kasaciniuose skunduose dėstomi argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies bei 305 straipsnio 1 dalies pažeidimų yra susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu ir bylos duomenų vertinimu. Kasacinių skundų argumentais nuteistieji iš esmės siekia pakartotinio bylos aplinkybių nustatymo bei kitokių teismo išvadų dėl organizuotos grupės buvimo. Skunduose taip pat nepateikta jokių teisinių argumentų, paaiškinančių, kuo konkrečiai pasireiškė BPK 20 straipsnio 5 dalies bei 305 straipsnio 1 dalies pažeidimai nustatant organizuotos grupės požymį.

8.2. Kasaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė bausmės skyrimo ir individualizavimo taisykles. Kasaciniuose skunduose pakartotinai dėstomos bausmėms skirti svarbios aplinkybės, kurios žemesnės instancijos teismams buvo žinomos ir įvertintos, prašoma jas pakartotinai vertinti ir bausmes švelninti. Tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas. Nuteistiesiems skirtinų bausmių klausimus teismai nagrinėjo itin išsamiai, pasisakydami dėl visų šiuo aspektu reikšmingų aplinkybių individualiai dėl kiekvieno nuteistojo, atsižvelgdami į įstatymų reikalavimus, taip pat ir paduotų apeliacinių skundų argumentus.

8.3. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmė, įvertinus proceso dalyvių skaičių, bylos apimtį, situaciją šalyje paskelbus karantiną, nebuvo pernelyg ilga, todėl nėra pagrindo švelninti nuteistiesiems skirtas bausmes. Nors šiuo aspektu nebuvo įvertintas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laikas, tačiau viso proceso nuteistiesiems trukmė iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo yra kiek daugiau nei penkeri metai. Tokia laiko trukmė atitinka trumpiausio įmanomo laiko kriterijų.

8.4. Abiejų instancijų teismai pagrįstai ir teisingai nusprendė dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos dalyko. Byloje esančiose specialistų išvadose konstatuota, kad tyrimams pateiktos plytelės ir supjaustyti rudos spalvos plokščių į plytelės formą supresuotų kietų medžiagų fragmentai yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios bendra masė 492 556,035 g. Nepriklausomai nuo joje esančio tetrahidrokanabinolio kiekio, kanapių dervos visa masė ir yra laikoma narkotine medžiaga, todėl nepagrįstas reikalavimas tirti ir aiškintis šios medžiagos narkotinę kokybę. Nesutinkama ir su tuo, kad tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, siekiant įrodyti nusikalstamos veikos dalyką, būtina ištirti visą paimtos medžiagos kiekį. Kanapių dervos kiekis, kuriuo disponavo V. D., labai didelio šios medžiagos kiekio ribą viršija daugiau kaip 3900 kartų. Todėl, netgi atlikus visų plytelių tyrimą, specialisto išvados iš esmės nesikeistų.

8.5. Dėl nuteistojo V. D. parodymų vertinimo ir jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pažymėta, kad V. D. teisiamajame posėdyje nurodytos aplinkybės buvo derintos prie jam jau žinomų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, nenurodant ir nepadedant teismui nustatyti naujų bylai reikšmingų aplinkybių. Išklausius V. D. parodymus nebuvo nustatytos iki tol nežinomos naujos aplinkybės, V. D. dar ir klaidino teismą, bandydamas paneigti byloje objektyviai nustatytas faktines aplinkybes. Kita vertus, nors V. D. savo kaltę dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos bei rengimosi įvykdyti jos kontrabandą pripažino, tačiau savo parodymais jis akivaizdžiai siekė padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kitiems šioje byloje nuteistiems bendrininkams, be to, teigdamas, kad jis tik vykdė byloje nenustatyto asmens nurodymus, bandė sumenkinti ir savo, kaip nusikalstamų veikų organizatoriaus, vaidmenį.

8.6. Teismai detaliai aptarė visas veikos – rengimosi įvykdyti narkotinės medžiagos kontrabandą – kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes. V. D. pats patvirtino, kad narkotinės medžiagos turėjo būti išgabentos iš Lietuvos į Rygą, o vėliau į Rusiją. Gretinant liudytojų, nuteistųjų V. D. ir V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus su byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad svėrimo metu į puspriekabę jau buvo pakrautas narkotikų krovinys, o V. B. apie tai žinojo, pagrįsta teismų išvada, kad gabendamas puspriekabę pasverti, vėliau ją prižiūrėdamas, taip pat ją pervarydamas į savo naudojamą angarą V. B. ne tik suprato šių veiksmų tikslą, t. y. ketinimus ateityje šias narkotines medžiagas išgabenti kontrabandos būdu iš Lietuvos Respublikos, bet ir kartu su V. D. siekė bendrai realizuoti šią nusikalstamą veiką.

8.7. Nuteistojo A. D. kasacinio skundo argumentais dėl kasatoriaus veiksmų vertinimo iš esmės siekiama pakartotinio ir kitokio bylos aplinkybių teisinio vertinimo, kiekvienas asmeniškai A. D. atliktas veiksmas vertinamas atsietai, menkinamas kasatoriaus vaidmuo. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogiškus apeliacinio skundo argumentus dėl 2017 m. rugpjūčio 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 38-2(D5)-4046-RN užfiksuotos informacijos, įvertino kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotą informaciją ir kitų bylos įrodymų kontekste, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad tiek A. D., tiek V. B. apie puspriekabę ir joje paslėptą neteisėtą krovinį buvo informuoti daugiau, nei patys nurodė. Taip pat ir aplinkybę, kad A. D. pasiėmė segtuvą su puspriekabės dokumentais, teismai vertino kaip visumą kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, susijusiais su A. D. atliktais veiksmais vėliau gabenant bei laikant labai didelį narkotinių medžiagų kiekį.

8.8. Dėl V. B. kasacinio skundo argumentų, susijusių su V. B. ikiteisminio tyrimo metu atlikta apklausa, nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai pagrįstai nustatė, jog atliekant įtariamojo V. B. 2017 m. rugsėjo 14 d. apklausą nebuvo padaryta BPK pažeidimų. Be to, V. B. kaltė, t. y. kad jis suprato ir žinojo, jog jo žinioje buvusios puspriekabės slėptuvėje yra laikomas labai didelis narkotikų krovinys, nėra grindžiama išimtinai vien tik duomenimis, gautais jo pirmosios apklausos metu. Taigi, ir šiuo aspektu teismai nepadarė BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo.

8.9. Nuteistojo V. L. gynėjo kasacinio skundo argumentai, kad pareigūnų slaptiems veiksmams tęsti (G. A., V. E. ir V. L. bei pastarojo sodybai (duomenys neskelbtini) kaime stebėti) buvo būtina gauti atitinkamą teismo ar prokuroro leidimą, yra nepagrįsti. Pagal pareigūnų A. P., A. Š. ir A. Bi. parodymus, 2017 m. rugpjūčio 26 d. stebėdami V. B. angarą pareigūnai vykdė pasalą, mikroautobusui su narkotinėmis medžiagomis išvažiavus ir siekiant nustatyti tolesnę šių medžiagų gabenimo kryptį, pasala buvo tęsiama. Taip buvo nustatyta, kad narkotinių medžiagų krovinys buvo nugabentas į V. L. sodybą, kur iš pradžių buvo perpakuotas, o vėliau sukrautas į sodyboje esantį garažą. Kadangi narkotinės medžiagos iš sodybos 2017 m. rugpjūčio 26 d. nebuvo išvežtos, todėl pareigūnai nusprendė toliau rinkti informaciją apie daromą nusikalstamą veiką ir 2017 m. rugsėjo 27 d. skubos tvarka buvo sankcionuotas tiek V. L., tiek jo sodybos sekimas. Pažymima, kad, priešingai nei sekimas, pasala nėra kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kuriam būtų reikalingas atitinkamų kompetentingų valstybės institucijų sprendimas sankcionuoti tokius veiksmus.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Nuteistojo V. L. gynėjo advokato L. Belevičiaus, nuteistojo V. D. gynėjos advokatės I. Botyrienės, nuteistojo A. D. ir nuteistojo V. B. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

10. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu – ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes buvo atsižvelgta į visus svarbius bylos duomenis, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-788/2019, 2K-173-495/2021, 2K-157-976/2022 ir kt.). Kasacinių skundų argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-329-976/2017, 2K-141-697/2021, 2K-113-697/2022, 2K-157-976/2022 ir kt.).

11. Nuteistojo V. D. gynėjos, nuteistojo V. L. gynėjo, nuteistųjų A. D. ir V. B. kasaciniuose skunduose ginčijamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados, pripažįstant nuteistuosius kaltais padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus. Kasatoriai iš esmės nesutinka su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis. Kasaciniuose skunduose, be atskirų argumentų, kuriais ginčijamas bylos įrodymų teisėtumas ir leistinumas, taip pat plačiai dėstomas atskirų įrodymų turinys, pateikiamas savas įrodymų vertinimas, prašoma nustatyti kitokias bylos aplinkybes, nei tai padarė žemesnės instancijos teismai. Tai, kaip minėta, nėra kasacijos dalykas. Todėl tokio pobūdžio kasatorių skundų argumentai bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl BPK 20 straipsnio 1–5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų

12. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad byloje buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 1–5 dalių pažeidimai, nes teismų išvados grindžiamos ne objektyviai ir visapusiškai byloje ištirtais įrodymais, o selektyviu įrodymų vertinimu, prielaidomis, teismai rėmėsi ir duomenimis, neatitinkančiais įrodymams keliamų teisėtumo ir patikimumo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, formaliai ir deklaratyviai pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms. Tokie procesiniai pažeidimai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, pripažįstant V. D., V. B., A. D. bei V. L. kaltais pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, o V. D. ir V. B. – dar ir pagal BK 21 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.

13. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018, 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

14. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.).

15. Pagal BPK 304–307 straipsniuose įtvirtintus nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus, nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis privalo būti teisėtas, t. y. priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32-699/2016, 2K-79-976/2016, 2K-222-697/2016, 2K-109-746/2017, 2K-7-174-303/2019 ir kt.). BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-112-895/2019).

16. Pažymėtina, kad proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatoriai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

17. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, kasatorių nurodytų esminių BPK pažeidimų nenustatė. Byloje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas, žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų turinys atitinka pirmiau nurodytų BPK nuostatų reikalavimus, neprieštarauja išdėstytiems teismų praktikos išaiškinimams. Iš skundžiamų žemesnės instancijos teismų nuosprendžių matyti, kad juose byloje ištirti įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, aiškiai argumentuota, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismų išvados logiškos, neprieštaringos.

18. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis ir nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos teisiamajame posėdyje apklaustų nuteistųjų V. D., V. B., A. D., V. L., G. A., V. E. ir A. B. parodymais, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį atleisto R. J. parodymais, kaip liudytojų apklaustų pareigūnų A. P., A. Bu., E. P., A. Š., A. M., A. Bo. parodymais apie atliktus kriminalinės žvalgybos veiksmus, tyrėjos N. F. parodymais apie ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų aplinkybes, taip pat E. T. parodymais apie A. D. elgesį, kai narkotinė medžiaga buvo pervežta į aikštelę Biržuose, B. N. parodymais apie puspriekabės su įrengta slėptuve pervarymo iš aikštelės (duomenys neskelbtini) kaime į V. B. angarą aplinkybes, A. Br. ir P. P. parodymais apie puspriekabės su įrengtoje slėptuvėje buvusiomis narkotinėmis medžiagomis svėrimo aplinkybes, S. K., J. V. ir E. A. parodymais apie bendravimo su V. L. aplinkybes dėl duomenų pakeitimo puspriekabės dokumentuose, A. K. parodymais apie įvykius V. L. sodyboje narkotines medžiagas atvežus į sodybą. Taip pat pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir teisiamajame posėdyje perskaitytais ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamųjų ir liudytojų apklaustų V. D., V. B., A. D., V. L., V. E., G. A., A. B., R. J., E. T. parodymais, teisme apklaustos specialistės R. Sakalauskaitės paaiškinimais, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirta rašytine bylos medžiaga (kriminalinės žvalgybos veiksmų (slapto patekimo į patalpą ir transporto priemonę, kontroliuojant ir fiksuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį, vykdant slaptą sekimą) atlikimo protokolais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką ir parodymų patikrinimo vietoje protokolais, kratų ir įvairių objektų apžiūrų protokolais, tarnybiniais pranešimais ir specialisto išvadomis bei kita bylos medžiaga), vaizdo ir garso įrašais. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti pirmiau nurodytų įrodymų vertinimo motyvai, padarytos įrodymais pagrįstos išvados, nurodant, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie įrodymai patvirtina, kad nuteistieji V. D., V. B., A. D., V. L., taip pat V. E., G. A. ir A. B. (dėl kurių baudžiamoji byla kasacine tvarka nėra nagrinėjama), veikdami organizuota grupe, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių dervos, o V. D. ir V. B., veikdami organizuota grupe, taip pat rengėsi padaryti šios narkotinės medžiagos kontrabandą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

19. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo V. D. gynėjos, nuteistųjų V. L., A. D., V. E., G. A., V. B., A. B. apeliacinius skundus ir dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, pateikė argumentuotas išvadas dėl apeliacinių skundų ir motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliacinių skundų argumentai dėl įrodymų vertinimo ir kitų ginčijamų bylos aplinkybių atmetami, o pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl nuteistųjų kaltės yra pagrįstos ir teisingos (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalys). Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atsakyta į visus esminius apeliacinių skundų argumentus, susijusius su įrodymų teisėtumu (galimybe remtis atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus gautais duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu duotais įtariamųjų ir liudytojų parodymais), patikimumu (kaip liudytojų apklaustų kriminalinės žvalgybos pareigūnų, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. J. parodymai) ir pakankamumu (konstatuojant nuteistųjų kaltę, bendrą nusikalstamą susitarimą, bendrininkavimą, veikiant organizuota grupe), šie argumentai motyvuotai atmesti, gynybos keliamos versijos paneigtos. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs prašomų atlikti įrodymų tyrimo veiksmų tikslingumą, ar atlikus įrodymų tyrimo veiksmus būtų nustatytos naujos reikšmingos bylai teisingai išnagrinėti aplinkybės, motyvuotai atmetė nuteistųjų ir gynėjų prašymus dėl įrodymų tyrimo atlikimo (dėl narkotinės medžiagos ištyrimo nustatant grynąją narkotinės medžiagos sudėtį, pareigūnų A. Š., B. V., E. P., liudytojo E. T. papildomos apklausos, vaizdo įrašų peržiūrėjimo, teismo medicinos ekspertizės A. B. paskyrimo ir kt.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka nebuvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, ir dėl to buvo pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos.

20. Taigi, abiejų instancijų teismų skundžiamuose sprendimuose atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Visi pirmiau nurodyti įrodymai žemesnės instancijos teismų buvo įvertinti laikantis įstatymo reikalavimų tiek atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, susieti į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės. Priešingai nei nurodo kasatoriai, teismai tyrė ir analizavo tiek nuteistuosius teisinančius, tiek ir juos kaltinančius įrodymus. Skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose įrodymai buvo patikrinti tiek teisėtumo, tiek patikimumo aspektu, motyvuotai argumentuojant, kodėl nesivadovaujama nuteistųjų parodymais (dalimi jų), juos iš dalies atitinkančiais kitais įrodymais, paneigiant nuteistųjų versiją, kad jie nežinojo apie narkotines medžiagas ir nesuprato, jog savo veiksmais prisideda prie nusikalstamos veikos įgyvendinimo.

21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorių teiginiai dėl neobjektyvaus ir selektyvaus įrodymų vertinimo prieštarauja žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų turiniui. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, išteisino V. L., A. D. ir A. B. pagal BK 21 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat pašalino neįrodytomis pripažintas aplinkybes, kad nuteistieji narkotinę medžiagą įgijo; V. D. parūpino vilkiką ir puspriekabę; V. D. nurodė V. B. paruošti slėptuvę, esančią puspriekabėje; V. D. ir V. L. organizavo puspriekabės dokumentų klastojimą; V. L. kartu su V. D. įgijo prietaisą, skirtą techninėms ryšio priemonėms blokuoti; A. B. kartu su A. D. įgijo mikroautobusą, kuriuo narkotinės medžiagos buvo pervežtos iš V. L. sodybos į aikštelę Biržuose. Bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pašalino neįrodyta pripažintą aplinkybę, jog V. D. tiesiogiai stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų G. A., V. E. ir R. J. iš V. B. angare laikomoje puspriekabėje įrengtos slėptuvės narkotines medžiagas perkrauti į mikroautobusą. Šios aplinkybės patvirtina, kad bylą išnagrinėję žemesnės instancijos teismai bylos įrodymus ir nustatytas aplinkybes vertino objektyviai ir nešališkai, o ne, kaip teigia kasatoriai, tendencingai palaikydami tik kaltinimo versiją.

22. Būtent kasaciniuose skunduose bylos įrodymai yra analizuojami selektyviai, pirmiausia akcentuojant nuteistųjų teisme duotus parodymus, atskirai kritikuojant įrodymus, kuriais rėmėsi žemesnės instancijos teismai, paneigdami nuteistųjų gynybines versijas. Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią bei vientisą loginę grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Kaip minėta, teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, tai ir buvo padaryta nagrinėjamoje byloje.

23. Kasaciniuose skunduose iš esmės nėra ginčijami V. D., V. B., A. D., V. L. atlikti veiksmai, bet remiantis nuteistųjų parodymais, pateikiant savąjį įrodymų vertinimą, teigiama, kad nėra nustatyta nuteistųjų V. B., A. D., V. L. kaltė. Tvirtinama, kad šie nuteistieji nesitarė su V. D. dėl bendrų nusikalstamų veiksmų, taip pat nežinojo apie puspriekabėje įrengtoje slėptuvėje laikytas, vėliau į V. L. sodybą, o iš ten į Biržuose esančią aikštelę pervežtas narkotines medžiagas. Pažymėtina, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl apie kaltės formą, rūšį, turinį sprendžiama ne tik iš kaltinamojo (nuteistojo) parodymų, bet ir vertinant kitus bylos įrodymus. Aptariami kasatorių teiginiai buvo paneigti ir kaltės turinys atskleistas teismams įvertinus įrodymų visumą. Žemesnės instancijos teismų nuosprendžiuose išdėstyti išsamūs argumentai dėl įrodymų vertinimo ir byloje nustatytų aplinkybių, todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nekartoja, tačiau atkreipiamas dėmesys į esminius įrodymų vertinimo momentus, kurių pagrindu teismai padarė išvadą, kad nuteistieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, veikė organizuota grupe, nuteistųjų veiksmai buvo koordinuoti, o ne atsitiktiniai, kaip teigia kasatoriai.

23.1. Nuteistojo V. B. parodymai, kad jis tik V. D. prašymu remontavo puspriekabę, nuvežė ją pasverti, paskui parsivarė pas save pasaugoti į angarą, iš pradžių net nežinojo apie puspriekabėje įrengtą slėptuvę, o vėliau nesuprato, kad slėptuvėje gali būti laikomos narkotinės medžiagos, buvo įvertinti kitų bylos įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekste, būtent kad pranešdamas V. D. apie puspriekabės svorį V. B. tiesiogiai puspriekabės svėrimo neįvardijo, svėrimo rezultatus nurodė užmaskuotai (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 38-2(DS)-3433-RN), po puspriekabės nuvežimo pasverti 2017 m. birželio 27 d. V. B., nors teigė, kad buvo paprašytas tik pasirūpinti puspriekabės technine būkle, buvo užfiksuotas atvykęs prie (duomenys neskelbtini) kaime stovinčios puspriekabės 2017 m. rugpjūčio 3, 10, 11 ir 12 d. (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai Nr. 38-2(DS)-3882-RN, Nr. 38-2(DS)-4046-RN, Nr. 38-2(DS)-3881-RN), be to, per pirminę kaip įtariamojo apklausą 2017 m. rugsėjo 14 d. V. B. nurodė, kad puspriekabę į savo angarą persivarė paprašytas V. D., nes puspriekabėje „yra daiktų, kuriems karštis nėra gerai“.

23.2. Įvertinę kaip liudytojo apklausto pareigūno A. P. parodymus apie 2017 m. birželio mėn. gautą pirminę kriminalinės žvalgybos informaciją apie (duomenys neskelbtini) kaime stovinčią puspriekabę, kurioje galimai laikomi narkotikai, tai, kad (duomenys neskelbtini) kaime stovinti puspriekabė pareigūnų buvo stebima nuo 2017 m. birželio 26 d. iki jos pervarymo į V. B. angarą 2017 m. rugpjūčio 12 d. (kriminalinės žvalgybos protokolas Nr. 38-2(DS)-3881-RN), o 2017 m. rugpjūčio 11 d. slapta patekus į puspriekabę, po jos grindimis įrengtoje slėptuvėje rastas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių dervos (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 38-2(DS)-3863-RN), teismai konstatavo, kad narkotinės medžiagos į puspriekabę buvo pakrautos dar iki jos svėrimo ir V. B. turėjo užduotį išsiaiškinti bendrą puspriekabės svorį su narkotinėmis medžiagomis.

23.3. Spręsdami, ar A. D. suvokė apie puspriekabėje laikytas narkotines medžiagas, teismai įvertino 2017 m. rugpjūčio 16 d. vykusį A. D., V. D. ir V. B. pokalbį, kuriame aktyviai dalyvavo ir A. D. (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 38-2(DS)-4046-RN).

23.4. Išvadas dėl galimybės kitiems asmenims suvokti, kad slėptuvėje laikytos narkotinės medžiagos, teismai padarė pirmiausia įvertinę tai, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. pareigūnams slapta patekus į puspriekabę nuo slėptuvėje esančių paketų sklido narkotinių medžiagų kanapių (kanapių dervos) kvapas (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 38-2(DS)-3863-RN), V. E. ir G. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus parodymus apie nuo paketų sklidusį aitrų kvapą, paketų dydį ir svorį, taip pat nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį atleisto R. J. parodymus, kad dar prieš inscenizuotą vagystę iš puspriekabės V. E. jam sakė, kad „reikės krauti „hašą“.

23.5. Nuteistojo V. L. parodymus, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d. į jo sodybą V. D. atvyko netikėtai, paprašė leisti garaže išsikrauti ir palaikyti prekes, nežinojo, kad tai narkotinės medžiagos, manė, jog cigaretės, teismai įvertino pirmiau nurodytų aplinkybių apie paketų formą ir dydį, skleistą kvapą kontekste. Taip pat atsižvelgė į tai, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d. mikroautobusu atvežus narkotines medžiagas į sodybą V. L. ne vieną kartą lauke kalbėjosi su V. D., perpakuojant paketus ir juos iškraunant į garažą vis prieidavo prie tai darančių V. E. ir G. A. (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 38-2(DS)-4128-RN, jį patvirtinantys kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusių pareigūnų A. P. ir A. Bo. parodymai). Be to, iš esmės sutampančiais nuteistųjų V. E. ir G. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu apklausiant tiek pas tyrėją, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuriuos jie patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, nustatyta, kad V. L. parodė, kur įjungti ryšio blokavimo prietaisą, paprašytas tikrino ryšį ir bandė skambinti telefonu.

23.6. Nors 2017 m. rugpjūčio 26 d. nebuvo užfiksuoti V. D. ir V. L. tarpusavio kontaktai telefonu, bet teismai, spręsdami dėl V. L. nusikalstamo susitarimo su V. D., įvertino aplinkybes apie slapto sekimo metu užfiksuotą jų tarpusavio susitikimą, 2017 m. rugpjūčio 28 d. užfiksuoto tarpusavio pokalbio telefonu metu V. L. šifruotai išsakytą kvietimą V. D. atvykti (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas ir sekimo suvestinė Nr. 50-7(DS)-191-RN, 2017 m. gruodžio 13 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas).

23.7. Spręsdami dėl 2017 m. rugpjūčio 28 d. įvykių, teismai rėmėsi kriminalinės žvalgybos metu nustatytomis aplinkybėmis, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. į V. L. sodybą V. D. ir A. D. atvyko skirtingomis transporto priemonėmis (tam A. D. netgi specialiai išsinuomojo mikroautobusą), V. L. atidarė garažo vartus, paketus iš garažo krovė V. D., A. D. ir V. L., taip pat V. L. iš garažo atnešė ir padavė A. D. ryšio blokavimo prietaisą, pastarasis šį prietaisą įsidėjo į mikroautobusą, iš sodybos A. D. išvažiavo mikroautobusu, o V. D. – kitu automobiliu, važiuodami į Biržus važiavo vienas paskui kitą, laikėsi atstumo, be jokio objektyvaus pagrindo didindavo ir mažindavo važiavimo greitį (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 38-2(DS)-4127-RN, kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusių A. Š. ir A. Bo. parodymai). 2017 m. rugpjūčio 28 d. mikroautobusą su narkotinėmis medžiagomis palikus stovėjimo aikštelėje Biržuose, A. D. tą pačią dieną į aikštelę buvo atvykęs dar du kartus (20.11 val., 21.41 val.) ir kitą dieną (2017 m. rugpjūčio 29 d. 8.30 val.), kai buvo sulaikytas. Kartu buvo įvertinti ir liudytojo E. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. A. D. grįžo į aikštelę anksčiau nematytu mikroautobusu, liudytojas girdėjo A. D. pokalbį su A. B., kad mikroautobusą reikia pervaryti į saugesnę vietą, uždengti jame esantį krovinį, vėliau vakare liudytojas A. D. padavė maišus, kuriais ir buvo uždengtas krovinys, liudytojas buvo įsitikinęs, kad mikroautobuse laikomos kažkokios draudžiamos medžiagos, dėl kurių laikymo nerimavo A. D., V. D. ir A. B..

24. Nėra pagrindo sutikti su kasacinių skundų argumentais, kad teismų išvados yra pagrįstos nepatikimais įrodymais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, žemesnės instancijos teismai didelį dėmesį skyrė proceso dalyvių parodymų ir kitų įrodymų analizei vertindami jų patikimumą. Spręsdami dėl galimybės remtis atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuota informacija, teismai tarpusavyje lygino kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose ir kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusių pareigūnų apklausų metu nurodytas aplinkybes, įvertino, kad dėl slapta stebėtos vietovės ypatumų ir skirtingų stebėjimo pozicijų atskiri pareigūnai matė ir užfiksavo skirtingas, bet viena kitą papildančias, o ne tarpusavyje prieštaraujančias aplinkybes. Taip pat teismai įvertino, kad kriminalinės žvalgybos pareigūno A. P. parodymai ir surašytas tarnybinis pranešimas apie pirminę kriminalinės žvalgybos informaciją apie nuteistųjų daromas nusikalstamas veikas ir puspriekabėje įrengtoje slėptuvėje laikytą narkotinę medžiagą pasitvirtino tyrimo metu. Atsižvelgdami į tai, teismai pripažino kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus ir šiuos veiksmus atlikusių pareigūnų parodymus patikimais ir BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančiais įrodymais bei jais vadovavosi. Tai, kad dalis kriminalinės žvalgybos veiksmų jų atlikimo metu nebuvo fiksuojama (fotografuojant, filmuojant), savaime nesudaro pagrindo abejoti tiek kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautos informacijos, tiek šiuos veiksmus atlikusių pareigūnų parodymų teisingumu, tuo labiau kad įstatyme nėra nustatyta pareiga kiekvieno kriminalinės žvalgybos veiksmo atlikimo metu naudoti technines šių veiksmų fiksavimo priemones.

25. Taip pat atmetami kaip nepagrįsti nuteistųjų A. D. ir V. B. kasacinių skundų argumentai dėl negalėjimo vadovautis liudytojo E. T. ir nuteistojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Teismai tinkamai motyvavo, kodėl pripažino šiuos parodymus patikimais, gautais teisėtu būdu ir jais vadovavosi.

25.1. Apklausiamas teisme liudytojas E. T. nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu per apklausas 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir 2017 m. spalio 11 d. duotų parodymų apie 2017 m. rugpjūčio 28 d. į Biržuose esančią aikštelę mikroautobusu atvažiavusio A. D. elgesį, girdėtą pokalbį apie mikroautobuso pervarymą į saugesnę vietą, būtinybę uždengti mikroautobuso krovinį. Liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu patyrė stresą, spaudimą duoti nuteistiesiems nepalankius parodymus, jam buvo uždėti antrankiai, jis nežinojo savo procesinio statuso, 2017 m. spalio 11 d. į apklausą buvo išvežtas iš karto po kratos jo namuose, nebuvo leista turėti advokato, susipažinti su protokolu, pateikti pastabas. Liudytojo nurodytos aplinkybės buvo patikrintos apklausus pareigūnus A. P., A. Bu., tyrėją N. F.. Pareigūnai parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. sulaikius A. D. buvo sprendžiama dėl kartu su A. D. buvusio E. T. procesinio statuso, tuo metu jo laisvė buvo apribota (nebuvo leidžiama pasišalinti iš įvykio vietos), galiausiai E. T. apklaustas kaip liudytojas, duodamas parodymus buvo adekvatus. Pagal tyrėjos parodymus, E. T. apklausos buvo vykdomos įprastine tvarka, iš pradžių pats liudytojas papasakojo jam žinomas aplinkybes, tada atsakinėjo į užduodamus klausimus, apklausos protokolas buvo rašomas kompiuteriu, todėl po apklausos buvo perskaitytas iš ekrano, paskui atspausdintas ir duotas perskaityti. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad E. T. buvo išaiškintos liudytojo teisės, taip pat ir turėti atstovą, ir pareigos, E. T. raštu patvirtino liudytojo apklausos protokoluose nurodytų aplinkybių teisingumą, jokių pastabų dėl užrašytų parodymų teisingumo ir dėl apklausų atlikimo tvarkos nepareiškė. Be to, ikiteisminio tyrimo metu duoti E. T. parodymai atitiko ir kitus bylos įrodymus. Taigi, objektyvūs bylos duomenys neleidžia spręsti apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytoją E. T. buvo padaryti baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą abejoti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotų parodymų teisingumu.

25.2. Nuteistasis V. B. per pirminę apklausą 2017 m. rugsėjo 14 d. parodė, kad apie puspriekabėje įrengtą slėptuvę ir ketinimą gabenti kontrabandą sužinojo dar pirmą kartą remontuodamas puspriekabę. Ginčydamas šios apklausos metu duotų parodymų teisingumą ir teisėtumą, kasatorius nurodo, kad buvo apklaustas kitą dieną po sulaikymo, buvo nemiegojęs, į areštinę buvo uždarytas naktį ir jau po kelių valandų išvežtas apklausti, todėl buvo pervargęs, streso būsenos, valstybės paskirta gynėja tinkamai jo interesams neatstovavo, skubino greičiau baigti apklausą, o tyrėja neleido tinkamai susipažinti su apklausos protokolu ir pareikšti dėl jo pastabų. Bylą nagrinėjant teisme išreikalauti duomenys patvirtina, kad V. B. į areštinę buvo pristatytas 2017 m. rugsėjo 14 d. 5.24 val., apklausti išvežtas tą pačią dieną 9.34 val., V. B. apklausa vyko nuo 13.50 val. iki 16.30 val. Vis dėlto pačios savaime šios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti šios apklausos metu duotų parodymų teisingumu ar pripažinti, kad atliekant V. B. apklausą buvo pažeisti BPK reikalavimai. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. buvo išaiškintos įtariamojo teisės, nurodytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, taip pat ir teisė atsisakyti duoti parodymus. V. B. netgi nurodė, kad jam reikalingas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjas. V. B. įtariamojo apklausos protokole nėra nurodyta jokių pastabų dėl apklausos protokole užfiksuotų parodymų netikslumo ar apklausos atlikimo tvarkos. Tyrėja N. F. patvirtino, kad V. B. apklausoje iki pat jos pabaigos dalyvavo teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. B. apklausos metu buvo pažeistos procesinės teisės normos, ir abejoti apklausos metu duotų parodymų teisingumu.

26. Pirmiau nurodyta, kad dalis duomenų, kuriais rėmėsi teismai, nustatydami bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, buvo gauta atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo ir atliekant šiuos veiksmus gautų duomenų pripažinimo įrodymais kasacine tvarka skundžiasi tik nuteistojo V. L. gynėjas. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai negalėjo remtis 2017 m. rugsėjo 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 38-2(DS)-4128-RN pareigūnų užfiksuotais duomenimis, gautais fiksuojant 2017 m. rugpjūčio 26 d. V. L. sodyboje buvusių asmenų veiksmus, nes tokių veiksmų atlikimas nebuvo sankcionuotas. Tokie kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti.

26.1. Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra: 1) arba apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (atlikti KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus), 2) arba prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (atlikti KŽĮ 12, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus).

26.2. 2017 m. rugpjūčio 26 d. atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus bylai reikšmingos aplinkybės užfiksuotos G. A., V. E. ir R. J. atvykus į V. B. angarą ir iš puspriekabėje įrengtos slėptuvės narkotines medžiagas perkrovus į mikroautobusą. Po to, susitikus su V. D., pastarajam rodant kelią, nuvyko į V. L. sodybą, kur G. A. ir V. E. perpakavo paketus su narkotine medžiaga, juos iškrovė garaže. Šios aplinkybės nurodytos 2017 m. rugsėjo 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 38-2(DS)-4128-RN.

26.3. Minėtame kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad buvo atliekami šie kriminalinės žvalgybos veiksmai: sekimas, techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir pasala. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. liepos 28 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sankcionuotu teikimu Nr. 38-2(DS)-3654-RN buvo sankcionuotas A. D. ir V. D. sekimas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d.; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi Nr. SN-1145 RN, be kitų veiksmų, taip pat buvo leista V. B. angare naudoti technines priemones kontroliuojant asmenų pokalbius ir veiksmus šiame angare. Priešingai nei sekimas ar techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, pasala nėra kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kuriam būtų reikalingas atitinkamų kompetentingų valstybės institucijų sprendimas sankcionuoti tokius veiksmus.

26.4. Byloje nustatyta, kad pirminis G. A., V. E. ir R. J. stebėjimas vyko V. B. angaro teritorijoje, kurioje buvo leista naudoti technines priemones specialia tvarka kontroliuojant asmenų veiksmus šiame angare. Be to, teisme apklausti kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikę pareigūnai A. P., A. Š. ir A. Bu. parodė, kad, turėdami informacijos, jog narkotinės medžiagos bus pervežamos, organizavo pasalą, kurios metu buvo ketinama sulaikyti narkotine medžiaga disponuojančius asmenis. Tačiau, susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms ir narkotines medžiagas paėmus asmenims, kurių sąsajos su V. D. ir kitais galimais bendrininkais nebuvo tiksliai nustatytos, reaguojant į susiklosčiusią situaciją, nuspręsta sulaikymo nevykdyti ir narkotinių medžiagų gabenimą stebėti toliau.

26.5. Šiame kontekste pažymėtina, kad, priešingai nei akcentuojama kasaciniame skunde, pagal KŽĮ 1 straipsnio 15 dalį pasala kaip kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas siejama ne vien tik su asmenų sulaikymu, bet ir su siekiu surinkti informaciją, galinčią turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Todėl, kriminalinės žvalgybos pareigūnams nusprendus nesulaikyti G. A., V. E. ir R. J., o toliau juos stebėti, KŽĮ nuostatos pažeistos nebuvo.

26.6. Išvažiavę iš V. B. angaro, G. A., V. E. ir R. J. susitiko su V. D., šis toliau rodė kelią, kaip nuvažiuoti į V. L. sodybą. Pirmiau buvo nurodyta, kad tuo metu V. D. sekimas buvo sankcionuotas iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. Atsižvelgiant į tai, tolesni kriminalinės žvalgybos pareigūnų veiksmai 2017 m. rugpjūčio 26 d. stebint nuteistųjų važiavimą į V. L. sodybą ir jų veiksmus V. L. sodyboje yra teisėti, kadangi buvo atlikti kartu ir sekant V. D.. Tai, kad tuo pačiu metu buvo gauta duomenų ir apie kitų asmenų padarytus nusikalstamus veiksmus, nepaneigia atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo.

26.7. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu nustačius, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d. narkotinės medžiagos daugiau niekur nebus vežamos ir bent jau kurį laiką bus laikomos V. L. sodyboje, kriminalinės žvalgybos pareigūnų, siekiančių surinkti daugiau informacijos apie daromą nusikalstamą veiką, iniciatyva skubos tvarka, kaip tai nustatyta KŽĮ 15 straipsnio 1 dalyje, buvo sankcionuotas tiek V. L., tiek jo sodybos sekimas (2017 m. rugpjūčio 27 d. teikimas Nr. 38-2(DS)-4029-RN), kurio metu buvo užfiksuoti 2017 m. rugpjūčio 28 d. V. L. sodyboje vykę narkotinių medžiagų pakrovimo ir išvežimo į Biržus veiksmai (2017 m. rugsėjo 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 38-2(DS)-4127-RN).

26.8. Remdamasi išdėstytomis aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d. atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai stebint V. L. sodybą ir joje buvusių asmenų veiksmus buvo teisėti, todėl žemesnės instancijos teismai pagrįstai vadovavosi atliekant šiuos veiksmus gautais duomenimis, užfiksuotais kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 38 2(DS) 4128-RN, kaip teisėtu būdu gautu įrodymu.

27. Nuteistojo V. D. gynėjos kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje buvo ištirta tik maža dalis medžiagos, kuria disponavo nuteistieji, todėl teismų išvados, kad nuteistieji neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių dervos, yra pagrįstos prielaidomis. Tačiau tokie kasacinio skundo argumentai dėl tiksliai nenustatyto narkotinės medžiagos kiekio yra nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai.

27.1. BK 260 straipsnyje nustatyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, todėl, traukiant asmenis baudžiamojon atsakomybėn už šį nusikaltimą, turi būti neginčytinai nustatyta tiek tai, kad medžiaga, kuria neteisėtai disponavo kaltininkas, yra narkotinė ar psichotropinė, tiek tokios medžiagos kiekis.

27.2. Atlikus byloje paskirtus cheminius tyrimus ir ištyrus kratų metu paimtas mikroautobuse ir puspriekabėje įrengtoje slėptuvėje laikytas medžiagas, specialistų išvadose Nr. 140-(5267)-IS-1-1107 ir Nr. 140-(5254)-IS1-1105 nustatyta, kad tyrimams pateiktos plytelės ir supjaustyti rudos spalvos plokščių į plytelės formą supresuotų kietų medžiagų fragmentai yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios bendra masė 492 556,035 g (mikroautobuse rasta 428 180 g kanapių dervos, puspriekabėje įrengtoje slėptuvėje – 64 376,035 g kanapių dervos).

27.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintame Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąraše (pagal 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašą), galiojusiame nusikalstamos veikos padarymo metu, be kita ko, nurodyta, kad draudžiama vartoti medicinos tikslais medžiaga yra kanapių derva (Cannabis resin). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ kanapių dervos (Cannabis resin) labai didelis kiekis yra nuo 125 g šios medžiagos.

27.4. Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė R. Sakalauskaitė paaiškino, kad pateiktas medžiagas pagal matmenis, atspalvį, įspaudus suskirstė į atskiras grupes, kiekvieną grupę atskirai suskirstė į pogrupius ir iš kiekvienos grupės atsirinktinai tyrė atskiras plyteles, ėminiai imti iš skirtingų gabaliukų, supjaustytos plytelės buvo sudėtos į vieną talpyklą, pasvertos, sutrintos ir ėminiai buvo imti iš skirtingų sutrintos medžiagos vietų, visų ėminių rezultatai buvo identiški, ištirtose plytelėse priemaišų nebuvo, todėl visos kratų metu paimtos medžiagos ištyrimas nėra tikslingas.

27.5. Taigi, žemesnės instancijos teismai, įvertinę pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, atliktų tyrimų rezultatus (nustatytos narkotinės medžiagos rūšį ir kiekį), specialistės paaiškinimus, pagrįstai konstatavo, kad rastos narkotinės medžiagos kokybės ir viso kiekio ištyrimas yra netikslingas. Kasaciniame skunde nenurodyta jokių teisinių argumentų, paneigiančių tokias žemesnės instancijos teismų išvadas.

28. Nuteistojo V. D. gynėjos, nuteistojo V. B. ir nuteistojo V. L. gynėjo kasaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmosios instancijos teismo pašalintomis aplinkybėmis apie puspriekabės dokumentų klastojimą, pablogino nuteistųjų padėtį, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas ir taip padarė esminį BPK pažeidimą. Tokie kasatorių argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad byloje nebuvo įrodyta aplinkybė, jog V. D. nurodymu V. L. organizavo puspriekabės, kurioje įrengtoje slėptuvėje buvo laikomos narkotinės medžiagos, svorio masės pakeitimą melagingais duomenimis techniniuose dokumentuose. Priešingai nei teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas nurodytos aplinkybės apie puspriekabės dokumentų klastojimą neinkriminavo, o rėmėsi byloje užfiksuotais liudytojų J. V., S. K. ir V. L. pokalbiais kaip papildomu įrodymų šaltiniu siekdamas pagrįsti V. L. ir V. D. bendravimą susitariant daryti nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju BPK pažeidimas padarytas nebuvo.

29. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius nuteistojo V. D. gynėjos, nuteistųjų V. B. ir A. D., nuteistojo V. L. gynėjo kasaciniuose skunduose nurodytais argumentais dėl tariamai padarytų esminių BPK pažeidimų nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo

30. V. B., A. D., V. L. gynėjo kasaciniuose skunduose teigiama, kad teismai netinkamai nustatė nuteistųjų kaltės turinį. Kasatoriai akcentuoja, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, jog nuteistieji suvokė, kad disponuoja narkotine medžiaga, taip pat teismai netinkamai įvertino šių objektyviai atliktus veiksmus, todėl V. B., A. D. ir V. L. nepagrįstai inkriminuotas nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymas. Šie skundų argumentai nepagrįsti.

31. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo, darydamas šią nusikalstamą veiką, suvokė pavojingą jos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pagal teismų praktiką taikant BK 260 straipsnį kaltininkui pakanka suvokti, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat apie jų kiekį bent bendrais bruožais; nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-452-788/2016). Pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinimo tikslas nesudaro įrodinėjimo dalyko, pakanka nustatyti, kad asmuo padarė bent vieną iš joje nurodytų alternatyvių veikų. Taigi, sprendžiant dėl asmens tyčios, vien disponavimo psichotropine ar narkotine medžiaga fakto nepakanka konstatuoti, kad asmuo suprato, jog jis neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu draudžiamos medžiagos, ir norėjo taip veikti, – būtina įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias kaltininko suvokimą apie medžiagų narkotinę ar psichotropinę kilmę, kiekį.

32. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija esminių BPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, bylos apeliacinį nagrinėjimą, kuriuos nurodė kasatoriai šiose kasacinių skundų dalyse (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 301 straipsnio 1 dalis), kaip minėta, nenustatė. Kaip matyti iš teismų nuosprendžių, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymiai nuteistųjų veikose yra nustatyti ir argumentuotai atskleisti.

33. Byloje nustatyta, kad V. B. 2017 m. birželio 26 d. – 2017 m. rugpjūčio 10 d. lankėsi automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur prižiūrėjo ten laikomą puspriekabę „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei krovininį vilkiką „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 27 d. V. B. buvo išvežęs puspriekabę „Schmitz“ pasverti. 2017 m. rugpjūčio 11 d. atvykę į minėtą aikštelę V. B. ir B. N. vilkiką „Volvo“ prikabino prie puspriekabės „Schmitz“ ir 2017 m. rugpjūčio 12 d. jie puspriekabę pervarė iš automobilių stovėjimo aikštelės į V. B. naudojamą angarą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 16 d. A. D. ir V. D., atvažiavę pas V. B. į angarą, pasiėmė iš V. B. segtuvą su dokumentais. Apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad labai didelis kanapių dervos krovinys į puspriekabę buvo pakrautas dar iki 2017 m. birželio 27 d. Byloje nustatyta ir tai, kad, sulaikius narkotinių medžiagų krovinį, V. B. kartu su V. D. pasislėpė nuo policijos pareigūnų pastarojo draugo sodyboje ir slėpėsi tol, kol ten juos surado policijos pareigūnai.

34. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistojo V. B. kaltės forma ir turinys atskleisti neatsiejamai atlikus detalią bylos įrodymų analizę. Visų pirma, paneigtas paties nuteistojo byloje pateiktas įvykių ir jų eigos aiškinimas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, konstatavo, kad paties nuteistojo V. B. parodymai yra nenuoseklūs – pradžioje savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė skirtingus tariamus momentus apie narkotinės medžiagos buvimo sužinojimą, puspriekabės atsiradimo aplinkybes, neatitiko paties parodymai apie slėptuvės radimo bei tikrinimo faktą, aplinkybes, jog ši buvo tuščia. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismo pagrįstai paneigta ir V. B. versija apie puspriekabės remontą, kadangi ši neatitiko V. D. parodymų dalies, kurioje pastarasis teigė neprašęs remontuoti puspriekabės, kadangi ši, jo teigimu, jam ir nepriklausė. Antra, nuteistojo žinojimas apie nelegalų krovinį nustatytas konstatavus V. B. siekį nustatyti narkotikų pakrautos puspriekabės faktinį svorį. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad kanapių dervos krovinys pakrautas puspriekabėje iki 2017 m. birželio 27 d., kai ši buvo vežama sverti, V. B. apie puspriekabės svėrimo rezultatus V. D. pranešė užmaskuotai. Be kita ko, teismų nustatyta, kad tai, jog puspriekabė, V. D. teigimu, turėjo krovinį, kuris yra jautrus temperatūros pokyčiams, todėl šią reikėjo pervežti į angarą, nurodė pats V. B. pirminėje apklausoje. Šios byloje fiksuotos aplinkybės neabejotinai rodo, kad puspriekabės svėrimas nebuvo savitikslis, V. B. buvo žinomas nelegalus krovinio turinys bei kiekis.

35. V. B. kasaciniame skunde nepagrįstai ginčijamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl narkotinės medžiagos svorio ir 2017 m. birželio 27 d. nustatyto puspriekabės viršsvorio neatitikimo. Pažymėtina, kad šios yra logiškai paaiškintos – puspriekabėje įrengta slėptuvė, keičiant šios konstrukciją, kas neabejotinai turi reikšmės nuokrypiui nuo techninių duomenų deklaruojamo svorio, pagrįstai neatmestina ir svarstyklių paklaida. Kasacinio skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai nustatė laikotarpį, nuo kada iki kada negalėjo būti pakrautos narkotinės medžiagos, deklaratyvūs – aptariamos teismo išvados grįstos kriminalinės žvalgybos protokole Nr. 38-2(DS)-3881-RN užfiksuota informacija. Deklaratyvus ir kasatoriaus vertinimas dėl slapstymosi veiksmų reikšmės. Ši faktinė aplinkybė neabejotinai patvirtina išvadą dėl suvokimo apie nusikalstamą veikimą ir kylančią atsakomybę.

36. V. L. tyčiai konstatuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį svarbu tai, kad kriminalinės žvalgybos protokolais ir pareigūnų parodymais nustatyta, jog, 2017 m. rugpjūčio 26 d. įvežus į V. L. sodybos kiemą mikroautobusu narkotines medžiagas ir šias pradėjus V. E. ir G. A. perpakuoti, V. L. nuolat prieidavo prie pastarųjų, dairėsi į skirtingas puses, nužvelgdamas namo prieigas. Iškraunant narkotines medžiagas, V. L. kartu su V. D. taip pat stovėjo netoliese. Tuo V. L. veika neapsiribojo. G. A. bei V. E. parodymais nustatyta, kad V. L. ne tik stebėjo aplinką, bendravo su V. D., tačiau pastarajam atnešus ryšio blokavimo prietaisą parodė, kur yra elektros lizdas šiam prietaisui įjungti, tikrino mobilųjį ryšį, parodė, kur garaže sukrauti maišus su narkotikais. Kriminalinės žvalgybos protokolais ir pareigūnų parodymais taip pat nustatyta, kad, 2017 m. rugpjūčio 28 d. į V. L. sodybą atvykus V. D. vairuojamam automobiliui „Nissan Juke“ bei A. D. vairuojamam „Fiat Ducato“, nuteistieji kurį laiką kalbėjosi, elgdamiesi neįprastai apsidairė nužvelgdami namo prieigas bei jį supančią vietovę ir kartu, mūvėdami pirštines, iš garažo, kurį atidarė V. L., pradėjo skubiai krauti į mikroautobusą narkotinę medžiagą (pusės tonos narkotikų krovinį sukrovė maždaug per 10–12 min., o sodybos teritorijoje užtruko apie 15 min.). Baigus krauti paketus V. L. iš garažo atnešė ir padavė A. D. ryšio blokavimo prietaisą. Šios nustatytos aplinkybės tvirtai byloja apie V. L. suvokimą apie neteisėto pobūdžio krovinį – ėmėsi atsargumo priemonių stebėdamas aplinką, siekdamas įsitikinti, ar nėra sekami, akivaizdžiai žinojo apie ryšio blokavimo prietaiso funkciją bei paskirtį, kadangi tikrino šio įrenginio veikimą, stengėsi maskuoti savo pėdsakus naudodamas pirštines krovimo metu, o krovimo darbus atliko paskubomis. Tai, kad V. L. tiesiogiai dalyvavo tiek perpakuojant bei perkraunant narkotines medžiagas, be abejonės, leidžia teigti, kad nuteistasis suvokė ir neteisėtos medžiagos labai didelį kiekį.

37. Nuteistojo V. L. gynėjo kasaciniame skunde dėstomi argumentai nepatvirtina V. L. pozicijos dėl tyčios nebuvimo jo veiksmuose, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Tai, kad narkotinės medžiagos V. L. sodyboje atsirado neatsitiktinai, nustatyta V. D. ir V. L. dieną prieš krovinio atvežimą, t. y. 2017 m. rugpjūčio 25 d., vykusiu susitikimu, taip pat atliekant mobiliojo telefono ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolę, 2017 m. rugpjūčio 26 d. neužfiksuotas nė vienas V. D. įeinantis skambutis V. L., tai paneigė V. L. versiją dėl netikėtai gauto skambučio ir prašymo laikinai pasaugoti V. D. krovinį. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir įvertino G. A. parodymų patikimumą – atsižvelgta tiek į pirminius parodymus, tiek į parodymų patikrinimo vietoje metu nustatytas aplinkybes, tiek į ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausos metu duotus parodymus, G. A. nurodytos aplinkybės patvirtintos V. E. nurodytomis aplinkybėmis. Savo ruožtu teiginiai dėl kriminalinės žvalgybos protokoluose užfiksuotų duomenų netinkamo fiksavimo grįsti prielaidomis – dėl šių nepagrįstumo įvertinta ir pasisakyta skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 50 ir 52 punktuose. Atitinkamai nepagrįsti ir kasacinio skundo teiginiai dėl pareigūno A. Š. nurodytų aplinkybių, susijusių su ryšio blokatoriumi, tariamo prieštaravimo – apeliacinės instancijos teismas įvertino pareigūnų A. Bo. ir A. Š. parodymus, kurie šiuo aspektu vienas kitą patvirtino (pirma prietaisą nešė V. L., vėliau – A. D.).

38. Sprendžiant A. D. kaltės turinio klausimą, aktualios šios byloje nustatytos aplinkybės: A. D. vyko kartu su V. D. į V. B. naudojamą angarą, kuriame buvo laikoma puspriekabė „Schmitz“ su narkotinėmis medžiagomis. V. D., A. D. ir V. B. kalbėjo apie šios transporto priemonės remontą, A. D. pasiėmė segtuvą su šios puspriekabės dokumentais ir nusinešė juos į automobilį, nors pats naudojasi mikroautobusu „VW Multivan“, tačiau kroviniui pervežti iš V. L. sodybos specialiai šiuo tikslu 2017 m. rugpjūčio 28 d. išsinuomojo kitą mikroautobusą „Fiat Ducato“ ir kartu su V. D. ir V. L., mūvėdami pirštinėmis, pastarojo sodyboje paskubomis perkrovė pusės tonos narkotikų krovinį į minėtą transporto priemonę, gabendamas krovinį naudojo aktyvius kontržvalgybinius veiksmus – lydimas V. D., o vėliau A. B., nugabeno šį neteisėtą krovinį į obuolių supirkimo aikštelę Biržuose, automobilyje buvo įjungęs ryšio blokavimo prietaisą; aikštelėje palikto autobusiuko su narkotikų kroviniu pasibaigus darbo valandoms dar du kartus buvo atvykęs patikrinti; kad nesimatytų krovinio automobilyje, paketus su narkotikais apdengė šiukšlių maišais. Šių aplinkybių visuma neabejotinai pagrindžia nuteistojo A. D. suvokimą ne tik apie medžiagų kiekį, bet ir apie tai, kad disponavo nelegaliomis narkotinėmis medžiagomis.

39. Kasaciniame skunde nuteistojo A. D. teiginiai, kuriais siekiama paneigti teismų išvadas dėl kaltės turinio nustatymo, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Priešingai nei teigia apeliantas, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 38-2(DS)-4046-RN užfiksuota, kad, V. D. ir A. D. atvažiavus pas V. B. į angarą, apie puspriekabės, kurioje jau buvo pakrautas narkotikų krovinys, remontą kalbėjo visi nuteistieji, tarp jų ir A. D.. To paties kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota ir tai, kad V. D. pokalbio metu V. B. nurodė, jog jiems reikia puspriekabės techninių dokumentų, taigi A. D. buvo žinomas ir šiam perduotų dokumentų pobūdis. Nepagrįstai nurodoma ir tai, kad teismai netinkamai A. D. veikoje pripažino įrodytu narkotinės medžiagos laikymo alternatyvųjį požymį. Kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012 pažymėta, kad pagal teismų praktiką psichotropinių medžiagų laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Kaip minėta, byloje neabejotinai nustatyta, kad A. D. ne tik pergabeno automobiliu „Fiat Ducato“ narkotines medžiagas, tačiau jas ir laikė tame pačiame automobilyje obuolių supirkimo aikštelėje Biržuose. Pažymėtina, kad narkotinės medžiagos, kaip ir kitų bendrininkų, buvo A. D. žinioje ir jis turėjo realią galimybę su jomis elgtis savo nuožiūra.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko parodymais, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-54-628/2020). Nors nuteistieji A. D., V. B. bei V. L. neigė disponavę labai dideliu kiekiu kanapių dervos, tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad jie aiškiai suvokė, jog disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, ir norėjo taip veikti. Tai patvirtina byloje užfiksuoti objektyvūs duomenys, kuriuos abiejų instancijų teismai tinkamai įvertino.

41. Pažymėtina, kad kasatoriai kasaciniuose skunduose atsietai pateikia vieno ar kito nuteistųjų atlikto faktinio veiksmo vertinimą (pvz., svėrimo, krovimo veiksmai), teigia, kad užfiksuoti atskiri pokalbiai ar veiksmai neturi kriminalinio pobūdžio turinio, tačiau toks vertinimas yra ydingas. Neatsižvelgus į byloje nustatytų įrodymų visetą, nepagrįstai susiaurinama nusikalstamo veikimo reikšmė, dirbtinai šalinant sąsajas su visų atliktų veiksmų sistema. Bendras faktinių aplinkybių viseto vertinimas panaikina kasatorių keliamas abejones teismų išvadų teisingumu.

42. Atsižvelgiant į išvardytas teismų nustatytas faktines aplinkybes, taip, kaip pasireiškė nuteistųjų nusikalstama veika objektyviaisiais požymiais, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad žemesnės instancijos teismai, nenukrypdami nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, tinkamai, vadovaudamiesi byloje surinktų įrodymų visumos analize, atskleidė V. B., V. L., A. D. padarytos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią disponuoti labai dideliu narkotinių medžiagų – kanapių dervos kiekiu. Taigi BK 260 straipsnio 3 dalis pritaikyta tinkamai.

Dėl organizuotos grupės

43. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad V. D., A. D., V. B., V. L., veiksmuose nebuvo bendrininkavimui būdingų požymių, t. y. susitarimo ir tyčios bendrininkauti. Taip pat ginčijamas teismų nustatytas bendrininkų tarpusavio ryšys, organizuotumo lygis.

44. BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-70/2014, 2K-140/2014, 2K-525/2014, 2K-297-942/2017).

45. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (savo veiksmų bendrumo suvokimas) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301/2015, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017). Be to, organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-304-942/2015, 2K-545-489/2015, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017).

46. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, kad šioje byloje teismai, ištyrę ir įvertinę įrodymų visumą, nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius: susitarimą, veiklos organizuotumo lygį, aptarė vaidmenų pasiskirstymą ir konkretų indėlį į bendrai daromas sunkias nusikalstamas veikas, bendro tikslo siekimą ir kiekvieno iš jų suvokimą, kad veikia bendrai organizuota grupe.

47. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. D. nurodymu V. B. vežė sverti puspriekabę „Schmitz“, prižiūrėjo ją automobilių stovėjimo aikštelėje, vėliau pervarė į savo naudojamą angarą. 2017 m. rugpjūčio 26 d. V. D. sutelkti G. A., V. E. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas R. J. V. D. nurodymu, naudodamiesi pastarojo perduotais įrankiais, įsibrovė į V. B. naudojamą angarą ir į V. D. nurodymu įsigytą mikroautobusą pakrovė kanapių dervos krovinį, šį krovinį, vykdydami V. D. nurodymus, išvežė į V. L. sodybą. Jie V. D. paliepimu narkotines medžiagas perpakavo pastarojo parūpintomis priemonėmis, sukrovė į V. L. garažą. V. D. taip pat parūpino ryšio blokavimo prietaisą, nurodė parūpinti mikroautobusą „Fiat Ducato“. Narkotines medžiagas perpakavus į minėtą mikroautobusą, V. D. lydėjo krovinį kitu automobiliu, kuris buvo pristatytas į V. D. ir A. B. vykdomo verslo aikštelę. Šios nustatytos faktinės aplinkybės byloje paneigia V. D. gynėjos kasaciniame skunde dėstomus teiginius, jog V. D. nebuvo nusikalstamos veikos organizatorius, tik vykdytojas. Būtent, kaip minėta, V. D. sutelkė kitus asmenis nusikalstamai veikai daryti, parūpino tam reikalingas priemones, nurodė bendrininkams užduotis bei koordinavo jų įgyvendinimą pagal savo numatytą planą. Taigi inicijavo nusikalstamų veiksmų darymą, apėmė kitų asmenų pastangas ir nukreipė jas tikslingai pagal pasirinktą nusikalstamos veikos įvykdymo planą, būdą. Kitų nuteistųjų veikimas tiesiogine tyčia aptartas nutarties dalyje dėl BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo. Atitinkamai nepagrįsti kasaciniuose skunduose dėstomi teiginiai ginčijant subjektyviuosius bendrininkavimo instituto požymius (tyčią, jos intelektualinį bei valinį momentus ir susitarimą), kadangi šie paremti prielaida, jog V. D. neatskleidė savo veiksmų prasmių, kiti asmenys atliko tik techninio pobūdžio veiksmus, nesuprato disponuojantys narkotine medžiaga, kuri išsamiai nagrinėjamoje byloje buvo paneigta.

48. Pažymėtina, kad skundžiamuose teismų nuosprendžiuose išdėstyta, kuo pasireiškė organizuotos grupės požymiai, bendrininkams padarant nusikalstamas veikas. Teismų sprendimuose aiškiai atskleistas kiekvieno nuteistojo vaidmuo, taip pat V. D. atliktas organizavimas ir koordinavimas, duoti nurodymai. Organizuotos grupės veikla pasižymėjo pakankamu organizuotumo lygiu, pasiskirstymu konkrečiomis funkcijomis – kiekvienas organizuotos grupės narys turėjo šiam priskirtas užduotis, derinant tarpusavio veiksmus greitam rezultatui perkraunant krovinį, užtikrinant šio saugumą, jį laikant bei suderinant palydą kroviniui gabenti. Grupės nariai veikė laikydamiesi konspiracijos – buvo naudojama ryšio blokavimo priemonė, naudotasi specialiai įsigytais mobiliojo ryšio telefonais, išankstinio apmokėjimo SIM kortelėmis, bendraujama užslėptomis frazėmis, apsunkintas narkotinių medžiagų gabenimo veikos identifikavimas naudojant skirtingus automobilius. Be kita ko, prieštaraujantys bylos faktinėms aplinkybėms ir kasatorių teiginiai, jog konspiracinės priemonės buvo naudotos tik paskutinėje nusikalstamos veikos stadijoje. Taigi V. D. suburtos organizuotos grupės veikla buvo intensyvi, grupės narių bendri veiksmai buvo gerai suplanuoti ir suderinti. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės – jų padarymo laikotarpis, būdas, mechanizmas, kiekvieno kaltininko konkretūs veiksmai vykdant savo užduotį, šių veikų išankstinis suplanavimas ir kitos svarbios aplinkybės patvirtina nuteistųjų veikimą pavojingesne bendrininkavimo forma – organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis).

49. Organizuotos grupės bendrininkavimo formos buvimo nuteistųjų veikoje nepaneigia ir kasaciniuose skunduose nurodyti argumentai, susiję su nuteistųjų tarpusavio ryšio tariamai nepagrįstu nustatymu. Visų pirma, priešingai nei nurodoma kasaciniuose skunduose, apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo nuteistųjų tarpusavio ryšius, t. y. atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog ne visi nariai vienas kitą pažinojo, įvertino V. D. ir kitų nuteistųjų bendravimą, kuris pagrįstai objektyviais duomenimis (mobiliųjų ryšių skambučių duomenys) pripažintas intensyviu. Iš teismų sprendimų matyti, kad nuteistųjų tarpusavio ryšio analizė leido atskleisti išankstinio susitarimo požymį. Antra, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasatorių akcentuojamas tarpusavio ryšių kaip bendrininkavimo formos požymis yra būdingas nusikalstamam susivienijimui, bet ne organizuotai grupei (BK 25 straipsnio 4 dalis). Priešingai nei nusikalstamam susivienijimui, organizuotai grupei, kaip bendrininkavimo formai, nėra būtini jos narių pastovūs tarpusavio ryšiai – esminis šios formos požymis yra organizuotumo lygis, pasireiškiantis pasiskirstymu konkrečiomis funkcijomis, kuris ir buvo nustatytas šioje byloje.

50. Taigi, teismai, pripažinę, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos organizuota grupe, priimtų nuosprendžių rezoliucinėse dalyse teisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, tinkamai taikė BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Dėl BK 21 straipsnio ir 199 straipsnio 3 dalies taikymo

51. Nuteistojo V. D. gynėja bei V. B. savo kasaciniuose skunduose nurodo, jog narkotinėms medžiagoms išvežti iš Lietuvos nebuvo sukurtas konkretus planas, puspriekabės svėrimas nėra palengvinantis nusikalstamos veikos padarymą veiksmas, todėl negali būti vertinamas kaip rengimasis BK 21 straipsnio prasme.

52. Pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, rengimasis padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas savo veiksmais palengvina sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo įgyvendinimą, tačiau jo veiksmuose dar nėra ketinamo įvykdyti nusikaltimo objektyviųjų požymių, nustatytų konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. Kaltininkas yra nusprendęs, kad tik po atitinkamo pasirengimo, kai bus sudarytos sąlygos, pradės daryti sumanytą nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-130-693/2017, 2K-345-511/2018). Tokie veiksmai, nors jais ir nepradedamas faktinis konkretaus nusikaltimo darymas, laikytini pavojingais, nes būtent jie sudaro lengvinančias sąlygas realizuoti susiformavusį nusikalstamą sumanymą. Rengimasis padaryti nusikaltimą turi būti konkretus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-648/2021).

53. Pažymėtina, kad dalis argumentų, dėl rengimosi narkotinių medžiagų kontrabandai, susiję su sąlygomis, jog puspriekabėje iki šios svėrimo nebuvo laikomos narkotinės medžiagos, nuteistieji neveikė organizuota grupe, V. B. nežinojo apie narkotines medžiagas. Šios yra, kaip minėta anksčiau, paneigtos, todėl pagrįstai neigia ir šią kasatorių poziciją dėl netinkamai inkriminuoto rengimosi padaryti kontrabandos nusikaltimą.

54. Byloje nustatyta, kad puspriekabė „Schmitz“ su joje žinomai įrengta slėptuve, šios priemonės dokumentai ir joje paslėptas didelis narkotinių medžiagų krovinys buvo V. D. žinioje. Kaip minėta anksčiau, V. B. taip pat žinojo apie narkotines medžiagas bei jų kiekį ir suprato, kad jo atliekamas puspriekabės svėrimo veiksmas nėra savitikslis, – neabejotinai suprato, kad puspriekabėje esančios narkotinės medžiagos bus gabenamos per valstybės sieną. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, nusikalstamą sumanymą gabenti krovinį į Latviją patvirtino ir įvykių eiga – iš V. B. angare laikomos puspriekabės narkotikai iš pradžių buvo išvežti pas V. L., o vėliau – į Biržus, esančius apie 20 km atstumu iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Aplinkybė, kad narkotinės medžiagos turėjo būti išgabentos iš Lietuvos, neginčijama ir kasaciniuose skunduose. Tai paneigia kasacinių skundų teiginius dėl neva nesančio veikimo plano. Be to, šioje nutartyje jau aptartas V. D. veikimas telkiant bendrininkus, parūpinant priemones, reikalingas narkotinių medžiagų kroviniui gabenti, laikyti ir saugoti.

55. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atlikę svėrimą nuteistieji suprato, jog reikės imtis papildomų veiksmų, siekiant sėkmingai įvykdyti nusikaltimą, neprieštarauja paties svėrimo veiksmo vertinimui kaip rengimuisi padaryti nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje byloje puspriekabės su joje esančia narkotine medžiaga svėrimas yra konkretų rengimąsi atskleidžiantis veiksmas, suteikiantis nusikalstamą sumanymą turintiems asmenims naudingos informacijos apie puspriekabės faktinį ir techninį dokumentacijose įtvirtintą svorio skirtumą, sudarantis prielaidas imtis veiksmų bei koreguoti tolesnius rengimosi stadijos veiksmus, kad būtų pašalintos kliūtys dėl svorio neatitikimo puspriekabę ir joje esančią narkotinę medžiagą sklandžiai gabenti per sieną.

56. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pagrįstai pripažino V. D. bei V. B. ėmusis veiksmų, kuriais realiai buvo pradėta rengtis įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, tai atitinka rengimąsi padaryti nusikaltimą BK 21 straipsnio 1 dalies prasme. Nepritarti tokiai išvadai nėra teisinio pagrindo.

57. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad po skundžiamų sprendimų priėmimo pasikeitė teisinis reguliavimas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos, už kurią baudžiamoji atsakomybė šiuo metu yra nustatyta BK 260¹ straipsnyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.). Šio straipsnio 5 dalyje už labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 18 metų. Šį įstatymą palyginus su nusikaltimo padarymo metu galiojusia BK 199 straipsnio 3 dalimi (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), matyti, jog už šį nusikaltimą buvo nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 metų iki 10 metų. Kadangi baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis), nėra pagrindo nuteistiesiems inkriminuotas veikas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojančią BK 260¹ straipsnio 5 dalį.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo dėl pernelyg ilgos proceso trukmės

58. Kasaciniuose skunduose A. D., V. B. ir V. D. gynėja nurodo, kad dėl nepateisinamai ilgai užtrukusio proceso nagrinėjamoje byloje ir ilgo suėmimo laiko buvo pagrindas paskirti jiems švelnesnę bausmę, o žemesnės instancijos teismai nepagrįstai šių aplinkybių nevertino.

59. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022).

60. Teismų praktikoje viena iš tokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių įgyvendinti bausmės paskirtį ir suteikiančių pagrindą švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), yra pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas. Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tokia teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-503/2010, 2K-7-109/2013, 2K-150/2014, 2K-281-746/2016, 2K-107-489/2017, 2K-179-719/2022). Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįstai pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, 2K-48-696/2017). Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti EŽTT jurisprudencijoje, paprastai yra konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas, ir pan. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija, ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, 2K-87-942/2017, 2K-107-489/2017, 2K-281-942/2018, 2K-189-1073/2019, 2K-269-719/2019, 2K-179-719/2022).

61. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2017 m. rugpjūčio 29 d., baudžiamoji byla perduota pirmosios instancijos teismui 2018 m. lapkričio 21 d., nuosprendis priimtas 2020 m. gruodžio 4 d. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje neužsitęsė. Pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta per dvejus metus, bendra ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmė yra treji metai du mėnesiai. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo organizuoti 28 teisiamieji posėdžiai, iš jų 8 neįvyko dėl įvairių priežasčių: teisėjo, gynėjų ligų, šalyje paskelbto karantino ir pan. 2020 m. gruodžio 28–29 d. apeliacinės instancijos teisme gauti septyni apeliaciniai skundai, nuosprendis priimtas 2022 m. spalio 25 d., taigi trukmė vieneri metai dešimt mėnesių. Apeliacinės instancijos teisme nevyko keletas posėdžių dėl gynėjo užimtumo, teisėjo nedarbingumo. Per bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme organizuota 13 posėdžių, iš jų šešiuose posėdžiuose paskelbtos pertraukos dėl nuteisėjo V. E. neatvykimo, V. D. gynėjos advokatės I. Botyrienės negalėjimo dalyvauti posėdyje dėl ligos, nuteistųjų G. A., A. D., A. B. ligos, teisėjo ligos. Viso proceso trukmė iki kasacinės nutarties priėmimo – penkeri metai dešimt mėnesių.

62. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių matyti, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas teisme atlikti be nepateisinamų delsimų, o proceso trukmę nulėmė bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo pagrįstai konstatuota, jog nagrinėjama byla didelės apimties (46 bylos tomai), byloje buvo nagrinėjamos septynių asmenų nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, rengimusi įvykdyti jos kontrabandą, byloje buvo atlikta daug laiko sąnaudų reikalaujančių procesinių veiksmų, apklausta daug liudytojų, paskirta nemažai specialiųjų žinių reikalaujančių tyrimų. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme truko per ilgai. Bylos nagrinėjimo trukmę šiuo atveju taip pat lėmė objektyvios priežastys. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad buvo gauti septyni apeliaciniai skundai, kuriuose buvo ginčijamas visas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, beveik pusėje vykusių teismo posėdžių teko paskelbti pertraukas dėl pačių nuteistųjų ar jų gynėjų negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose. Taigi visai baudžiamojo proceso trukmei įtakos turėjo tiek įtariamųjų (kaltinamųjų, nuteistųjų) skaičius, tiek bylos medžiagos ir įrodymų tyrimo apimtis, tiek kaltinamųjų (nuteistųjų) ir jų gynėjų ligos, tiek teisėtas teisėjų nebuvimas darbe, tiek teisėjų ir gynėjų pagal iš anksto nustatytus grafikus užimtumas kitose bylose. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad, atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumą, proceso trukmė buvo per ilga.

63. Kasaciniuose skunduose taip pat pateikiamos nuorodos į kasacines nutartis, kuriose nuteistiesiems buvo taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Atkreipiamas dėmesys, kad kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31-511/2018, 2K-189-1073/2019 aptariama bendra proceso trukmė buvo kur kas ilgesnė, t. y. septyneri su puse, aštuoneri metai, be to, nors nuteistųjų nusikalstamų veikų skaičius, bylos medžiagos kiekis ir didesnis, tačiau nebuvo tų pačių objektyvių priežasčių, nulėmusių šią baudžiamojo proceso trukmę, – COVID-19 pandemijos, šalyje paskelbto karantino ir šios ligos sukeltų nuteistųjų susirgimų, dėl kurių, kaip minėta, neretai teismo posėdžiai neįvykdavo arba būdavo paskelbtos pertraukos.

64. Be kita ko, svarbu ir tai, kokia apimtimi visą šį procesą buvo varžomos įtariamųjų (kaltinamųjų, nuteistųjų) teisės. V. D. buvo laikinai sulaikytas ir jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo; V. B. laikinai sulaikytas ir jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo; A. D. laikinai sulaikytas ir jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. vasario 27 d. (įskaitytinai), nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. (įskaitytinai). Pažymėtina, kad nuteistieji padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta maksimali penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Matyti, kad nuteistųjų kardomojo kalinimo laikas sudarė vieną trečdalį maksimalios laisvės atėmimo bausmės, A. D. atveju – mažesnę dalį, taigi kardomojo kalinimo laikas iš esmės buvo perpus trumpesnis nei Baudžiamojo proceso kodekse nurodyta leidžiama maksimali riba, nustatyta nagrinėjant tokio pavojingumo nusikaltimą. Nuteistiesiems laikinojo sulaikymo laikas bei kardomojo kalinimo laikas įskaitytas, kaip to reikalauja baudžiamojo įstatymo bei Baudžiamojo proceso kodekso normos (BK 66 straipsnio 1 dalis, BPK 140 straipsnio 13 dalis). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, matyti, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – nė vienam iš nuteistųjų nebuvo taikoma per ilgai (pagal BPK nuostatas ir atsižvelgiant į proporcingumo principą). Atsižvelgiant į tai ir į nuteistiesiems inkriminuotų veikų sunkumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad per šį laiką asmenų teisės buvo nepagrįstai ilgai ir per didele apimtimi suvaržytos, dėl ko reikėtų spręsti dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo.

65. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, bylos sudėtingumą, nusikalstamų veikų pavojingumą, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu buvo nepateisinamas delsimas, kuris leistų taikyti nuteistiesiems BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šiuo pagrindu švelninti jiems paskirtas bausmes.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

66. Nuteistojo V. D. gynėjos kasaciniame skunde nurodoma, kad netinkamas V. D. parodymų vertinimas nulėmė ir tai, jog bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai dėl jos gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

67. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dalis kasacinio skundo argumentų yra susijusi su V. D. parodymų vertinimu, o tai, kaip minėta, nėra kasacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas, kita vertus, pirmiau jau buvo pasisakyta, kad žemesnės instancijos teismai nepadarė BPK pažeidimų vertindami bylos įrodymus, taip pat ir V. D. parodymus, todėl dėl aptariamo kasacinio skundo argumento teisėjų kolegija pasisakys tiek, kiek tai susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.

68. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši lengvinanti aplinkybė konstatuotina nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir bent vieną iš alternatyvių aplinkybių – 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

69. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017), o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

70. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugsėjo 14 d. ir 2017 m. spalio 3 d. įtariamojo apklausose V. D. savo pozicijos dėl pareikštų kaltinimų neišsakė ir parodymų nedavė, apklaustas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nurodė, kad dėl pareikštų įtarimų prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, bet kartu pareiškė, jog šioje proceso stadijoje parodymų neduos. Todėl nagrinėjamu atveju esminę reikšmę, sprendžiant dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo, turi teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti V. D. parodymai. Nors apklausiamas teisme V. D. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, bet bylą nagrinėję teismai įvertino tai, kad savo parodymais V. D. neprisidėjo prie bylos išnagrinėjimo, siekdamas padėti išvengti atsakomybės kitiems nuteistiesiems, kadangi neigė tokias esmines jam inkriminuotų nusikaltimų aplinkybes kaip susitarimas daryti bendrą nusikalstamą veiką, veikimas bendrininkaujant, bandė sumenkinti savo kaip nusikaltimų organizatoriaus vaidmenį.

71. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, V. D. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir išreikštas gailėjimasis pagrįstai buvo įvertinti kaip formalūs ir nenuoširdūs, iš esmės nulemti tik siekio sušvelninti savo atsakomybę, todėl pagrįstai nebuvo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų taikymo

72. Nuteistojo V. D. gynėjos, nuteistųjų V. B. ir A. D. kasaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad nuteistiesiems buvo paskirtos per griežtos bausmės, tinkamai neįvertinus nei nuteistųjų asmenybių, nei jų padarytų nusikaltimų pavojingumo.

73. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių dydžių klausimą pirmiausia nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 376 straipsnio 3 dalis) požiūriu (ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija ir pan.). Bausmių dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu (pvz., ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų, ar laikėsi non reformatio in peius (asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama) principo ir pan. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020, 2K-5-788/2023).

74. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, į kokias aplinkybes teismas turi atsižvelgti, skirdamas bausmę. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos, kadangi teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra visuomenės bei valstybės interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti.

75. Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą bylą bausmės skyrimą reglamentuojančių teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, tiek apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinių skundų argumentus, susijusius su bausmės skyrimu, spręsdami dėl bausmės skyrimo klausimų, laikėsi baudžiamojo įstatymo reikalavimų.

76. BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimties metų bausmė, o BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje – laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmė. Pirmosios instancijos teismas V. D. pagal BK 21 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimą aštuoneriems metams, o pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą keturiolikai metų šešiems mėnesiams, t. y. bausmes, kurių dydžiai yra artimi maksimaliam sankcijose nustatytų bausmių dydžiui. Nuteistajam V. B. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 21 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimas dvylikai metų šešiems mėnesiams, t. y. sankcijos vidurkį atitinkančios bausmės. Nuteistajam A. D. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį taip pat paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų šešiems mėnesiams.

77. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, parinkdamas nurodytas bausmes, atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistųjų V. D., V. B. ir A. D. asmenybes, jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Skiriant bausmes atsižvelgta į tai, kad nenustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino, kad V. D. ir V. B. pripažinti kaltais padarę dvi tyčines nusikalstamas veikas, A. D. – vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, padarytos iš savanaudiškų motyvų. Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistuosius charakterizuojančius duomenis, t. y. kad V. D. turi šeimą, iki suėmimo dirbo, baustas administracine tvarka, neteistas, darant nusikalstamas veikas veikė kaip organizatorius, į nusikaltimų darymą įtraukė kitus nuteistuosius, davė jiems nurodymus, parūpino priemones bei koordinavo jų veiksmus; kad V. B. turi šeimą, iki suėmimo oficialiai niekur nedirbo, baustas administracine tvarka, anksčiau teistas Lietuvoje ir užsienyje, buvo nusikalstamų veikų vykdytojas, veikęs pagal V. D. nurodymus; kad A. D. turi šeimą, dirba, ūkininkauja, administracine tvarka nebaustas, neteistas. Tai rodo, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek nuteistųjų asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Nuteistiesiems paskirtos bausmės tinkamai individualizuotos ir atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas.

78. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinių skundų argumentus, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmių nuteistiesiems skyrimo ir, įvertinęs visas pirmiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nenustatė pagrindo jas vertinti kitaip ir dėl to švelninti paskirtas bausmes.

79. Kasaciniuose skunduose prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ne tik dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės, bet ir įvertinus mažesnį nuteistųjų ir jų padarytų nusikaltimų pavojingumą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-383-895/2015, 2K-126-693/2018, 2K-233-976/2021 ir kt.).

80. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pasisakyta ir dėl negalimumo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti nuteistiesiems švelnesnę bausmę, nei nustatyta sankcijoje. Sprendimą netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistųjų padarytus nusikaltimus ar jų asmenybes, kurių visuma leistų spręsti, kad V. D. ir V. B. už nusikaltimus, nurodytus BK 199 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, o G. A. ir V. E. – už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikaltimą, BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu galėtų būti skirtos mažesnės ar kitos rūšies, negu įstatyme įtvirtinta, bausmės ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta bausmės paskirtis. Šis teismas pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamų veikų dalyko kiekiu, jo kilme, taip pat nuteistųjų šeiminėmis aplinkybėmis, nesuteikia pagrindo spręsti apie nuteistųjų įvykdytų veikų pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą ar pripažinti, kad jų asmenybės vertintinos kaip mažiau pavojingos.

81. Šių aplinkybių kontekste teismai įvertino byloje sulaikytos narkotinės medžiagos kiekį (492 556,035 g), kuris daugiau nei 3900 kartų viršija Rekomendacijose nustatyto labai didelio šios medžiagos kiekio ribą. Nors kasaciniuose skunduose, vertinant ankstesnius teistumus, teigiama, kad nuteistųjų nusikalstami veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio, bet priešingą išvadą teismai motyvavo tuo, kad nusikalstami veiksmai buvo gerai apgalvoti, jiems buvo iš anksto pasirengta, naudojamos papildomos priemonės. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios kasaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės, apibūdinančios nuteistųjų socialinius ryšius (šeima, darbiniai santykiai), kurios buvo įvertintos žemesnės instancijos teismų individualizuojant skiriamas bausmes pagal sankcijos ribas, nelaikytinos išimtinėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43-942/2016, 2K-235-648/2017, 2K-40-648/2020).

82. Taigi, bylą nagrinėję teismai išsamiai motyvavo savo išvadas dėl bausmių nuteistiesiems paskyrimo, atsižvelgė į visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalys), padarė teisingas išvadas ir nenukrypo nuo teismų praktikos. Kasacinių skundų argumentai dėl formalaus bausmėms skirti reikšmingų aplinkybių įvertinimo yra deklaratyvūs, neatitinka skundžiamų nuosprendžių turinio. Teismų išvadų nepaneigia ir kasatorių nurodyti teismų sprendimai kitose baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312-222/2019, 2K-316-788/2019), kadangi ir patys kasatoriai pripažįsta, kad nurodytose bylose nustatytos narkotinės medžiagos kiekis yra ženkliai mažesnis už nagrinėjamoje byloje nustatytą narkotinės medžiagos kiekį.

83. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, buvo pritaikytos tinkamai. Kasatorių argumentai dėl pernelyg griežtos bausmės nepagrindžia išvados, kad teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, todėl naikinti ar keisti skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus kasaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo V. L. gynėjo advokato Lino Belevičiaus, nuteistojo V. D. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės, nuteistojo A. D. ir nuteistojo V. B. kasacinius skundus.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Audronė Kartanienė

Artūras Ridikas