E. R. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 220 str., 222 str., 320 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4521/2022

Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00028-2018-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. R. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinio skundo dėl Utenos apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 7 d. nutarties priėmimo bei prašymo sustabdyti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 7 d. nutarties vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Nuteistojo E. R. gynėjas advokatas R. Mikulskas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą E. R. nutraukti arba grąžinti ją iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; stabdyti apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatas, nes netinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė klaidingas, prielaidomis grįstas išvadas dėl E. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, neišnagrinėjo apeliacinio skundo, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus.

E. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymiai nenustatyti ir neįrodyti, o nenustačius apgaulingos apskaitos tvarkymo požymio, E. R. nėra pagrindo inkriminuoti ir BK 220 straipsnio 1 dalies. Teismai preziumavo UAB „N“ ir JAV įmonės „B“ veiklos tapatumą. Teismų išvados dėl apgaulingo UAB „N“ buhalterinės apskaitos vedimo nepagrįstos bylos duomenimis. Viso bylos proceso metu nebuvo tiriama JAV įmonės „B“ veikla, jos teisėtumas, apskaitos vedimas kilmės valstybėje. Nė vienas liudytojas nepatvirtino aplinkybių, susijusių su šios įmonės veikla.

Šioje baudžiamojoje byloje teismai ignoravo administracinėje byloje teismo konstatuotus esminius mokestinio tyrimo trūkumus, susijusius su JAV įmonės „B“ veiklos nepakankamu ir paviršutiniu ištyrimu, taip pat gynybos argumentus, ir, nesant objektyvių įrodymų, pripažino JAV įmonės „B“ veiklos apsimestinumą. Reikšminga tai, kad administracinėje byloje apskųstas mokesčių administratoriaus sprendimas buvo grindžiamas išimtinai vieninteliu įrodymu – ta pačia specialisto išvada Nr. 04/14-2-18, kurią surašiusi specialistė administracinėje byloje taip pat buvo apklausta. Tačiau administraciniam teismui nepakako duomenų UAB „N“ analogiškiems mokestiniams pažeidimams konstatuoti (dėl tų pačių pažeidimų E. R. iškelta ši baudžiamoji byla), tuo tarpu baudžiamojoje byloje, teismams abejonių dėl JAV įmonės „B“, kurios veikla ikiteisminiame tyrime nebuvo tiriama, nekilo. Teismai formaliai prisidengia teisės šakų, teisinės atsakomybės bei procesų atskirumu, nors tiek įrodymų apimtis, tiek bylos medžiaga, pažeidimų pobūdis abiejose bylose sutampa.

Teismai suteikė pernelyg didelę įrodomąją reikšmę specialisto išvadai bei specialistės paaiškinimams ir tik šiuo įrodymų šaltiniu remdamiesi padarė išvadą apie JAV įmonės „B“ veiklos fiktyvumą ir šios įmonės pajamų priskirtinumą UAB „N“. Nors bylą nagrinėjant teisme buvo pateikti papildomi įrodymai (JAV įmonės „B“ buhalterinės apskaitos dokumentai), specialistė atsisakė juos įvertinti ir patikslinti savo išvadą, o teismas gynybos prašymą dėl jų įvertinimo atmetė. Teismas ignoravo, kad specialistės išvada yra sąlyginė, pateikta remiantis ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais. Liudytojų parodymų vertinimas yra teismo, o ne specialisto kompetencija.

Šioje byloje buvo pažeista E. R. teisė į nešališką teismą. Bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėja su kaltinamuoju bendravo arogantiškai, iš anksto išreikšdama nusistatymą dėl jo kaltumo, nuolat užduodavo menamus klausimus liudytojams; patikslindavo ir performuluodavo klausimus. Jeigu liudytojai duodavo gynybai palankius arba abstrakčius parodymus, teisėja perskaitydavo liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir prašydavo juos patvirtinti. Be to, teisėja toleravo prokuroro pasakinėjimą liudytojams duodant parodymus ir specialistei duodant paaiškinimus. Teisėja sarkastiškai reaguodavo j gynėjo pastabas dėl teismo posėdžių tvarkos, nesitvardė, konkliudentiniais veiksmais demonstravo nepagarbą kaltinamajam ir jo gynėjui, o specialistei davus gynybai palankius atsakymus, demonstratyviai susinervino ir padarė byloje pertrauką. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo šiurkščiai pažeistas rungimosi principas, dėl to buvo iš esmės suvaržyta E. R. galimybė tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo, teismas neiškvietė gynybos prašomo liudytojo, kurio parodymai reikšmingi sprendžiant E. R. kaltės klausimą. Teisėja demonstravo palaikymą valstybinam kaltinimui. Nors gynėjas ir kaltinamasis pareiškė teisėjai nušalinimą, teisėja nenusišalino.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo E. R. gynėjo R. Mikulsko teiginiai, susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo – BK 220 straipsnio 1 dalies, 222 straipsnio 1 dalies – taikymu ir esminiais BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 44 straipsnio 6 dalyje, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimais, grindžiami atlikto įrodymų vertinimo kritika ir nesutikimu su teismų nustatytomis aplinkybėmis, o ne teisiniais argumentais. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad klausimai tiek dėl netinkamo įrodymų vertinimo, tiek dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių bei teisinio jų vertinimo buvo keliami nuteistojo apeliaciniame skunde, į juos apeliacinės instancijos teismas nutartyje atsakė, pateikdamas išsamius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir baudžiamojo įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidas. Taip pat skundžiamoje nutartyje teismas išsamiai pasisakė dėl nuteistojo E. R. teisės į nešališką teismą užtikrinimo ir rungtyniškumo principo laikymosi pirmosios instancijos teisme. Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas iš esmės tik pakartojo nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų. Nesutikimas su teismų nustatytomis aplinkybėmis ir išreikšta nuomonė, kaip turėjo būti vertinami bylos įrodymai, savaime nesuponuoja išvados, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, pažeistas rungimosi principas ir suvaržytos nuteistojo procesinės teisės. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad byloje buvo vertinami visi bylos įrodymai, nė vienam iš jų nesuteikiant prioritetinės reikšmės bei jų visumos pagrindu buvo nustatytos bylos faktinės aplinkybės ir pateiktas teisinis jų vertinimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą nesvarstytinas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. R. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Audronė Kartanienė

Alenas Piesliakas