Teismingumo byla Nr. T-116/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04055-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2017 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą byloje pagal ieškovo A. R. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis asmuo antstolis S. M., dėl sprendimo panaikinimo ir kt.,
n u s t a t ė:
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi paliko galioti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria buvo atsisakytas priimti pareiškėjo A. R. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad pareiškėjo keliamas ginčas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pareiškėjas kelia ginčą, atsirandantį vykdymo proceso, vykstančio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, metu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) bei CPK nustatytą reglamentavimą, tarp skolininko ir išieškotojo vykdymo proceso metu, vykstančio CPK nustatyta tvarka, kylantis ginčas (t. y. tam tikrų klausimų, susijusių su skolininko ar išieškotojo teisėmis ir pareigomis, sprendimas) negali būti pripažintas viešojo administravimo srities ginču, o jo metu atlikti veiksmai, nors ir atlikti viešojo administravimo subjekto, paprastai neturėtų būti pripažinti administraciniais aktais, sudarančiais atskiros administracinės bylos dalyką. Pareiškėjas, manantis, kad vykdymo proceso metu yra pažeidžiamos jo, kaip konkrečios vykdomosios bylos skolininko, teisės, turi teisę šias teises ginti CPK nustatytais būdais.
Pareiškėjas A. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017 m. sausio 28 d. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti VMI 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo“. Atsakove buvo nurodyta VMI, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu – antstolis S. M. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo A. R. skundo atsakovei VMI, trečiasis asmuo – antstolis S. M., priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kaip pažymėjo Vilniaus apygardos teismas, nors skunde ir nurodomi neteisėti antstolio veiksmai, t. y. nurodoma, jog antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, pažeidė atitinkamas CPK įtvirtintas nuostatas ir nepatikrino, ar nėra kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, tačiau taip pat nurodomi ir šioje byloje pasirinktos atsakovės VMI neteisėti veiksmai.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjui A. R. 10 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismas, inter alia (be kita ko), pažymėjo, kad A. R. turi aiškiai suformuluoti reikalavimą bei nurodyti pasirinktą savo teisių gynimo būdą, nurodyti, koks ginčas yra kilęs tarp jo ir atsakovės ir kokią savo pažeistą teisę ieškiniu yra siekiama apginti. Be to, A. R. turi suformuluoti ieškinio reikalavimą, kuris nagrinėtinas teisme CPK tvarka, nes pateiktame skunde nurodytas reikalavimas panaikinti 2016 m. lapkričio 18 d. VMI sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo“ yra ginčo administraciniame teisme dalykas.
Ieškovas A. R. 2017 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė šiuos reikalavimus:
įpareigoti antstolį S. M. grąžinti išieškotojui 2016 m. rugsėjo 12 d. VMI raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukti vykdymo procesą;
panaikinti 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini);
panaikinti ieškovo sąskaitoms ir turtui antstolio S. M. taikomus apribojimus 22 399,08 Eur sumai;
panaikinti VMI 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. R. vykdymo proceso stabdymo;
teismo įpareigojančia nutartimi išreikalauti iš atsakovo ir trečiojo asmens naujai apkaičiuotų prievolių išklotinę pagal metus ir sprendimą dėl naujai apskaičiuotų prievolių patvirtinimo.
Patikslinto ieškinio pagrindais nurodoma CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 586 straipsnio 2 dalis, 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 5 dalis, 651 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsniai. Ieškovas nurodo argumentus, susijusius tiek su mokesčių administratoriaus (VMI), tiek su antstolio veiksmų neteisėtumu.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2017 m. spalio 30 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas nutartyje, inter alia, nurodo, kad iš pateikto ieškinio matyti, jog ieškovas atsakove nurodo tik VMI, ginčija jos sprendimus, ieškinyje dėstomi argumentai, susiję su mokestinės nepriemokos apskaičiavimo neteisingumu, nepagrįstumu ir neteisėtumu. Šalia to ieškinyje nurodomi antstolio S. M., ieškovo teigimu, neteisėti veiksmai, tačiau jie siejami su VMI sprendimų neteisėtu pateikimu ir antstolio priėmimu vykdyti. Teismo nuomone, iš keliamo ieškinio dalyko akivaizdu, kad ieškovas siekia, jog būtų panaikinti jo nurodomi VMI sprendimai. Ieškinio reikalavimas įpareigoti antstolį grąžinti išieškotojui raštą ir nutraukti vykdymą vertintinas kaip išvestinis iš tarp šalių kilusio mokestinio ginčo. Ieškovas antstolį byloje nurodo ne atsakovu, o trečiuoju asmeniu, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi buvo išaiškinta, kad asmenys, kuriems byloje ieškiniu keliami reikalavimai, turi būti traukiami atsakovais.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Pagal galiojančio teisinio reglamentavimo nuostatas, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų.
Mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo V skyriaus penktasis skirsnis. Nurodyto įstatymo 105 straipsnyje reglamentuojama mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimas. Įstatymo 106 straipsnyje reglamentuojami mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalies 4 punktą, sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto vykdo antstoliai CPK nustatyta tvarka.
Vienu iš patikslinto ieškinio reikalavimų prašoma panaikinti VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip be kita ko nurodo ieškovas, 2012 m. sausio 11 d. sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto mokestinė nepriemoka apskaičiuota už 2006–2010 metus. 2017 m. rugpjūčio 2 d. VMI informavo Vilniaus apygardos administracinį teismą administracinėje byloje Nr. I-1071-815/2017, kad 2013 m. gruodžio 16 d. buvo atliktas A. R. mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Dėl minėto mokestinio patikrinimo rezultatų vyksta mokestinis ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-1071-815/2017). 2012 m. sausio 11 d. sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto nurodytos skolos pagrindas yra atitinkamais mokestiniais laikotarpiais patirtos pajamos ir išlaidos per tuos pačius 2006–2010 metus, dėl kurių vertinimo šiuo metu vyksta mokestinis ginčas. Kaip nurodo ieškovas, mokestinės nepriemokos išieškoti negalima, nes ji apskaičiuota neteisingai, neteisėtai ir nepagrįstai; atitinkami dokumentai vykdymui pateikti ir antstolio priimti neteisėtai. Ieškovas taip pat nurodo, kad patikslintu skundu administracinėje byloje Nr. I-1071-815/2017 ginčijamas ir 2012 m. sausio 11 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini).
Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalavimas panaikinti VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini), yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai, kad šis sprendimas gali būti apskųstas ABTĮ nustatyta tvarka, nurodoma ir pačiame sprendime.
Patikslintu ieškiniu taip pat prašoma įpareigoti antstolį S. M. grąžinti išieškotojui 2016 m. rugsėjo 12 d. VMI raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukti vykdymo procesą; panaikinti ieškovo sąskaitoms ir turtui antstolio S. M. taikomus apribojimus 22 399,08 Eur sumai; panaikinti VMI 2016 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. R. sprendimo stabdymo“ (taip pat išreikalauti atitinkamus dokumentus).
Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje reglamentuojama mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymas. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras. VMI 2016 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. R. sprendimo stabdymo“ nurodoma, kad antstoliui S.M. pateiktas vykdyti VMI viršininko 2012 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti mokestinę nepriemoką iš A. R. turto; taip pat, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalies nuostatomis, prašoma sustabdyti pateikto vykdyti 2012 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą.
Pažymėtina, kad nors skundžiamas VMI 2016 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. ((duomenys neskelbtini) „Dėl A. R. sprendimo stabdymo“ yra priimtas viešojo administravimo subjekto, tačiau VMI sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto pateikus vykdymui, visi tolimesni kylantys ginčai, susiję su šios mokestinės nepriemokos išieškojimu CPK nustatyta tvarka (Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas), teismingi bendrosios kompetencijos teismui (taip pat žr., pvz., CPK 625 straipsnio 1 dalį, 627 straipsnio 1 punktą). Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog patikslintame ieškinyje nurodomi reikalavimai įpareigoti antstolį S. M. grąžinti išieškotojui 2016 m. rugsėjo 12 d. VMI raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukti vykdymo procesą; panaikinti ieškovo sąskaitoms ir turtui antstolio S. M. taikomus apribojimus 22 399,08 Eur sumai; panaikinti VMI 2016 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. R. sprendimo stabdymo“ (taip pat išreikalauti atitinkamus dokumentus), yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo (CPK 36 straipsnio 3 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 3 dalis), nesprendžia dėl ieškinio priimtinumo. Patikslinto ieškinio priimtinumo klausimas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme pagal CPK įtvirtintas taisykles.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Reikalavimas panaikinti VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) yra teismingas administraciniam teismui.
Reikalavimai įpareigoti antstolį S. M. grąžinti išieškotojui 2016 m. rugsėjo 12 d. VMI raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukti vykdymo procesą; panaikinti ieškovo sąskaitoms ir turtui antstolio S. M. taikomus apribojimus 22 399,08 Eur sumai; panaikinti VMI 2016 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. R. sprendimo stabdymo“ (taip pat išreikalauti atitinkamus dokumentus), yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovo A. R. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis asmuo antstolis S. M., dėl sprendimo panaikinimo ir kt. Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Janina Januškienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Irmantas Jarukaitis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Birutė Janavičiūtė
teisėjas
Dainius Raižys