V. B. pagal BK 243 str., 281 str. 7 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-42-511/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13648-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžio.

Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nuosprendžiu V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį buvo išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį ir nuteistas arešto bausme trisdešimčiai parų.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro Dariaus Čapliko, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. B. nuteistas pagal BK 243 straipsnį už tai, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Baudžiamasis nusižengimas padarytas šiomis aplinkybėmis:

1.1. V. B., žinodamas, kad įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu jam, kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, nustatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), kartu su bausme buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, piktybiškai ir sistemingai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2019 m. vasario 27 d. apie 13.50 val. (duomenys neskelbtini) rajone, magistralinio kelio Panevėžys–Šiauliai 52 km, ir 2019 m. gegužės 10 d. apie 13.15 val. (duomenys neskelbtini) rajone, magistralinio kelio Panevėžys–Šiauliai 67 km, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2020 m. kovo 28 d. apie 17.41 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, vairavo automobilį „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1,44 prom.), ir važiuodamas priešinga vienpusio eismo kryptimi, nepasirinkęs posūkyje saugaus greičio, kliudė kelio bortą, dėl to šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. B. baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio apeliacinį skundą, pakeitė kaltinimą patikslindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir konstatavo, kad V. B. padarė BK 243 straipsnyje nustatytą baudžiamąjį nusižengimą.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje pripažindamas jį kaltu ir nuteisdamas pagal BK 243 straipsnį, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, BPK 255 straipsnio, BPK 320 straipsnio bei non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išplėtė ir pakeitė kaltinimą papildydamas veikomis, kuriomis jis (V. B.) nebuvo kaltinamas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme. Pagal įstatymą niekas negali būti persekiojimas dėl tų pačių veikų du kartus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas kaltinimą, papildomai inkriminavo 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. gegužės 10 d. padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17139-19 yra nutrauktas, o Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas įsiteisėjęs.

3.3. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši nuostata teismų praktikoje suprantama kaip draudimas teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2004, 2K-7-13/2007). Be to, BPK 22 straipsnio 3 dalies, BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, t. y. teisę žinoti kaltinamojo pobūdį ir pagrindą, taip pat turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2007, 2K-660/2007, 2K-7-233/2008 ir kt.). Todėl tenkinus prokuroro prašymą dėl kaltinimo keitimo papildant jį naujomis veikomis, kurios lėmė griežtesnę bausmę, akivaizdžiai buvo peržengtos bylos nagrinėjimo ribos (BPK 255 straipsnis) ir pažeistos tiek kaltinamojo teisės žinoti kaltinimo pobūdį, tiek kitos gynybos teisės.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu ir nuteisdamas pagal BK 243 straipsnį, paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, neatsižvelgdamas į tai, kad jis (V. B.) neįgalus, jam nustatytas tik trisdešimties procentų darbingumas.

3.5. Pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje, priešingai nei apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog jo (V. B.) patraukimas baudžiamojon atsakomybėn būtų neproporcingas, nes nėra veikos tęstinumo ir sistemiškumo požymio. Pažymi, kad už 2020 m. kovo 28 d. padarytą veiką yra nubaustas administracine tvarka, todėl teisiant ir baudžiamąja tvarka akivaizdžiai buvo pažeistas non bis in idem principas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo V. B. kasacinis skundas tenkintinas dalinai.

Dėl non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo taikymo (BK 2 straipsnio 6 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

5. Nuteistojo V. B. kasaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad nuteisdamas jį pagal BK 243 straipsnį apeliacinės instancijos teismas pažeidė non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principą, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, esminis šioje byloje nagrinėtinas klausimas yra non bis in idem principo taikymas, t. y. ar BK 243 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos inkriminavimas po to, kai asmuo jau yra nubaustas administracine tvarka (šiuo atveju – pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį), yra suderinamas su draudimu bausti du kartus už tą patį.

6. Draudimo antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą principas įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, skelbiančiame, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).

8. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką non bis in idem principo pažeidimas konstatuojamas ne tik tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas, bet ir kai antrą kartą persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.).

9. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad non bis in idem principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yOS05NDIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-29-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-29-942/2016">2K-7-29-942/2016</a>, 2K-64-511/2021).

10. Iš bylos matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirtas 40 parų areštas bei baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 12 d.

11. Byloje nustatyta, kad, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, nepaisant to, kad buvo paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė, V. B. vairavo automobilį 2019 m. vasario 27 d., 2019 m. gegužės 10 d., o 2020 m. kovo 28 d. vairavo dar ir būdamas neblaivus.

12. Už tai, kad 2019 m. vasario 27 d. vairavo transporto priemonę, kai ši teisė buvo atimta, V. B. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 600 Eur bauda, o už analogišką teisės pažeidimą, padarytą 2019 m. gegužės 10 d., 2019 m. gegužės 10 d. nutarimu – pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 450 Eur bauda.

13. Dėl 2020 m. kovo 28 d. vairavimo fakto 2020 m. balandžio 9 d. V. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Ši administracinio nusižengimo byla 2020 m. balandžio 20 d. buvo perduota į teismą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 2 d. nutarimu V. B. nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį 1300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams už tai, kad jis 2020 m. kovo 28 d. 17.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,44 promilės girtumas, turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Šis nutarimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apygardos teismui atmetus V. B. apeliacinį skundą.

14. Be to, dėl šio vairavimo fakto 2019 m. balandžio 7 d. V. B. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje. Baigus ikiteisminį tyrimą, ši byla 2020 m. spalio 29 d. buvo perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui, joje V. B. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 243 straipsnį, kad 2020 m. kovo 28 d. jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemones, paskirtą 2018 m. sausio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu už veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nes vairavo automobilį neblaivus (nustatytas 1,44 prom. girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

15. Išnagrinėjęs šią bylą Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nuosprendžiu V. B. pagal šį kaltinimą išteisino, nenustatęs, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių.

16. Dėl šio nuosprendžio prokuroras pateikė apeliacinį skundą, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme V. B. kaltinimas pagal BK 243 straipsnį buvo pakeistas, į kaltinimą papildomai įtraukiant vairavimo 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. gegužės 10 d. atvejus, už kuriuos V. B., kaip jau minėta, buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, bei dėl 2020 m. kovo 28 d. vairavimo atvejo, esant neblaiviam ir uždraustai teisei vairuoti kelių transporto priemones, į kaltinimą papildomai įtraukiant aplinkybes, kad jis, važiuodamas priešinga vienpusio eismo kryptimi, nepasirinkęs posūkyje saugaus greičio, kliudė kelio bortą, dėl to šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas už tai V. B. pripažino kaltu ir nubaudė pagal BK 243 straipsnį, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

17. Pažymėtina, kad dėl V. B. vairavimo 2020 m. kovo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 2 d. nutarime, kuriuo V. B. nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, ir Šiaulių apygardos teismo nuosprendyje, kuriuo jis nuteistas pagal BK 243 straipsnį, nurodytas kiek skirtingas veikos padarymo laikas: nutarime – 17.20 val., o nuosprendyje – 17.41 val., tačiau sugretinus nutarime ir nuosprendyje nurodytas aplinkybes ir duomenis, kuriais rėmėsi teismai, konstatuodami šios veikos padarymą, matyti, kad abiem atvejais nustatytas tas pats vairavimo faktas.

18. Šioje byloje nėra reikšmingi apeliacinės instancijos teismo nurodyti argumentai, jog ANK 424, 427 straipsniai nustato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. už pažeidimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (ANK XXII skyrius), o BK 243 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už pavojingą veiką teisingumui (BK XXXIV skyrius), dėl to V. B. pagal BK 243 straipsnį kaltinamas dėl skirtingų faktų, nei buvo nubaustas administracinėmis nuobaudomis už administracinius nusižengimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tiek V. B. nubaudimą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (2019 m. vasario 27 d., 2019 m. gegužės 10 d. atvejai) bei pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį (2020 m. kovo 28 d. atvejis), tiek jo nuteisimą pagal BK 243 straipsnį nulėmė tie patys vairavimo neturint tam teisės ir esant neblaiviam (2020 m. kovo 28 d. atvejis) faktai, – V. B. inkriminuotos esminės ir teisiškai reikšmingos faktinės veikų aplinkybės – padarymo vieta, laikas ir padarymo būdas – tos pačios. Jos buvo žinomos tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek bylą nagrinėjant teismuose; šiuo atveju nėra svarbu, ar naudojimasis teise vairuoti V. B. buvo uždraustas paskiriant atitinkamą baudžiamojo poveikio priemonę, ar neturėjimas šios teisės grindžiamas kokiu nors kitu pagrindu. Taigi, nepaisant to, kad visi minėti nutarimai, kuriais V. B. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu buvo įgiję res judicata galią (neatšaukiami, t. y. nebegali būti skundžiami pasinaudojant ordinarinėmis teisinės gynybos priemonėmis), nuteisiant pagal BK 243 straipsnį S. B. buvo antrą kartą nubaustas už veikas, kurių esminės faktinės aplinkybės sutampa, ir taip buvo pažeistas non bis in idem principas.

19. Pažymėtina ir tai, kad dėl to paties 2020 m. kovo 28 d. įvykio, esant idealiajai veikų sutapčiai, – vairavimo, esant neblaiviam ir neturint tam teisės (vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę), buvo dirbtinai išskirti, pradėti ir lygiagrečiai vykdomi du atskiri procesai – administracinio nusižengimo ir baudžiamasis. Tai rodo, kad non bis in idem principo laikymosi požiūriu susiklostė neleistina situacija, kai, esant iš esmės tapatiems reikšmingiems teisiniams faktams, dviem atskirais procesais siekta asmens atsakomybės pagal ANK ir BK, o nepapildžius kaltinimo naujais teisiškai reikšmingais faktais, kurie laikantis non bis in idem principo leistų spręsti dėl V. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį, įsiteisėjus nutarimui, kuriuo V. B. buvo nubaustas dėl šio įvykio pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis procesas buvo tęsiamas ir buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

20. Atsižvelgiant į EŽTT ir Lietuvos teismų praktiką, pagal kurią administraciniai nusižengimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, BK 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, taikoma ir tuo atveju, kai asmeniui įsiteisėjo teismo ar kitos institucijos sprendimas dėl tapataus administracinio nusižengimo.

21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esminis non bis in idem principo ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų pažeidimas šioje byloje ištaisytinas panaikinant apeliacinės instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį bei pirmosios instancijos teismo nepagrįstai priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukiant.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu ir 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir bylą nutraukti.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Eligijus Gladutis