Baudžiamoji byla Nr. 2K-107-511/2025
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00441-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2;
1.1.8.6.2; 1.1.8.9.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 12 d. nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir (duomenys neskelbtini) paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams. Priteista iš (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi nuteistojo (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį už tai, kad laikotarpiu (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, ir, esant bendrai tyčiai, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle, nes, atsižvelgiant į nukentėjusiajai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, ji negalėjo visiškai suvokti (duomenys neskelbtini) prieš ją atliekamų veiksmų esmės ir negalėjo aktyviau priešintis (duomenys neskelbtini) atliekamiems veiksmams, ne mažiau kaip 1–2 kartus per mėnesį lytiškai santykiavo su mažamete, o vėliau ir su nepilnamete (duomenys neskelbtini) prieš jos valią nenustatytą skaičių kartų, tačiau ne mažiau kaip vieną ar du kartus per mėnesį, dėl to nukentėjusioji pastojo ir (duomenys neskelbtini) pagimdė, taip jis išžagino mažametę (duomenys neskelbtini).
2. Be to, (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą už tai, kad laikotarpiu (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) yra mažametė, ją žagindamas sutrikdė nukentėjusiosios psichikos sveikatą, sukėlė jai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), po to, esant bendrai tyčiai ir tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) yra nepilnametė, ją žagindamas sutrikdė nukentėjusiosios psichikos sveikatą, sukėlė jai (duomenys neskelbtini), taip padarė mažametei nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusį su jos žaginimu.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis (duomenys neskelbtini) prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, už padarytas nusikalstamas veikas skirdami jam realią laisvės atėmimo bausmę ir nuspręsdami netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, tokio sprendimo nepagrindė, taip netinkamai aiškino ir taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, 62 straipsnio 2 dalies 2–4 punktus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės kaip pagrindo skirti švelnesnę bausmę.
3.2. Kasatorius, aptardamas kasacinės instancijos teismo praktikos nuostatas dėl aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę, vertinimo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, neįvertino aplinkybės, kad atlikdamas nusikalstamus veiksmus jis buvo nepilnametis, tiek jis, tiek nukentėjusioji buvo dar vaikai. Pagal BK 81 straipsnį, teismas turi pareigą nepilnamečiams skirti individualizuotas bausmes, atsižvelgdamas į jų amžių, socialinę brandą, veikos pobūdį ir kitas aplinkybes. Šiuo atveju teismas, individualizuodamas bausmę nuteistajam, nenagrinėjo, ar įstatyme nustatyta bausmė yra adekvati nuteistojo amžiui ir brandai. Kasatorius pažymi, kad su nukentėjusiąja palaikė ilgalaikius artimus santykius, buvo pora, jų santykiai vyko bendru sutarimu ir nenustatyta jokių akivaizdžių prievartos prieš nukentėjusiąją požymių. Jis nesiekė sukelti nukentėjusiajai kančių, nebuvo aiškiai kryptingų smurtinių veiksmų, akivaizdaus jėgų disbalanso. Šios aplinkybės rodo, kad nusikalstama veika buvo padaryta netiesiogine tyčia, ir tai gali turėti reikšmės svarstant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimą. Tačiau žemesnės instancijos teismai nurodytų aplinkybių nevertino.
3.3. Teismai nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi. Tai lėmė ir netinkamą BK 62 straipsnio 1, 3 dalių taikymą bei švelnesnės negu įstatyme nustatytos bausmės jam nepaskyrimą. Apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs nuteistojo apeliacinio skundo argumentų dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą, taip pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalį. Kasatorius, aptardamas teismų praktikos nuostatas dėl kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi aiškinimo, nurodo, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nurodė visus savo atliktus neteisėtus veiksmus, padarytų nusikalstamų veikų neginčijo, o žalos neatlygino, nes neturėjo galimybių bendrauti su nukentėjusiąja. Teismai taip pat nenustatė, kad jo prisipažinimas būtų nenuoširdus ar kad duodamas parodymus jis būtų vertęs kaltę nukentėjusiajai, taip bandydamas sušvelninti savo atsakomybę.
3.4. Kasatorius, plačiai aptardamas teismų praktikos nuostatas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nurodo, kad, įvertinęs jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę ir elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, jo jauną amžių, teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, šių aplinkybių nevertino, taip pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus ir nuteistojo teisę į teisingą teismą. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat atsisakydamas taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, be kita ko, vertindamas nuteistojo teigiamus pokyčius, peržengė apeliacinio skundo ribas ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą. Šio teismo išvada, kad nuteistojo atgaila nėra visiškai nuoširdi, neatitinka teismo nuosprendžiui keliamų reikalavimų.
3.5. Paskirtoji reali penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, galinti sukelti nuteistajam daug didesnę žalą negu jo padarytas nusikaltimas. Tuo tarpu, neskyrus nuteistajam laisvės atėmimo bausmės, jis ne tik atlygins padarytą žalą (jo sutuoktinė N. D. su nukentėjusiąja pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo), bet ir galės padėti išlaikyti savo ir nukentėjusiosios vaiką, kurti pridėtinę vertę visuomenei, ugdydamas save kaip pozityvių nuostatų visuomenės narį.
4. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. Mizaras atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai ir prašymai yra nepagrįsti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių BPK pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam (duomenys neskelbtini) bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, tinkamai atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad (duomenys neskelbtini) anksčiau yra teistas laisvės apribojimo bausme už neteisėtą disponavimą pornografinio turinio dalykais ir jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, be to, baustas administracine tvarka, ir tai patvirtina, kad jis nesilaiko įstatymų reikalavimų, todėl bausmės tikslams pasiekti reikia taikyti realų laisvės atėmimą. Priešingai nei teigia kasatorius, pagal byloje nustatytas aplinkybes jis su mažamete ir vėliau nepilnamete nukentėjusiąja lytiškai santykiavo žinodamas nukentėjusiosios amžių, jų brandos skirtumą ir norėdamas taip elgtis, taigi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Taip pat nepritartina kasatoriaus argumentams, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltės prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė tiek nuteistojo prisipažinimo kontekstą, tiek gailėjimąsi apibūdinančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuoširdžios jo atgailos dėl atliktų neteisėtų veiksmų nėra. Byloje nustatytas nuteistojo elgesys akivaizdžiai prieštarauja jo teiginiams apie kaltės suvokimą ir nuoširdžią atgailą, todėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės jo veiksmuose nėra.
4.2. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Teismams taip pat suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju tokia unikali ar išskirtinė teisinė situacija, dėl kurios nuteistajam (duomenys neskelbtini) būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra susidariusi. Nuteistojo veiksmai su nukentėjusiąja nebuvo spontaniški, nukentėjusioji nebuvo jų santykių iniciatorė, priešingai, būtent nuteistasis skatino nukentėjusiąją tęsti santykius, ja psichologiškai manipuliavo ir siekė ją visiškai kontroliuoti. Pažymėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) jau buvo teistas dėl nukentėjusiosios tvirkinimo, jam buvo uždrausta su ja bendrauti, tačiau tai nepaskatino nuteistojo permąstyti savo veiksmų. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti neturi reikšmės kartu su kasaciniu skundu pateiktas susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra nuteistojo pareiga, o ne teisė. Be to, susitarimas dėl žalos atlyginimo sudarytas daugiau nei po metų nuo žalos atlyginimo priteisimo, tai rodo, kad nuteistasis neskuba atlyginti nukentėjusiajai padarytos skriaudos. Jokių duomenų apie jau sumokėtą sumą nepateikta, todėl vertinti, kad noras atlyginti padarytą neturtinę žalą yra nuoširdus, o ne nulemtas siekio sušvelninti savo teisinę padėtį, nėra objektyvaus pagrindo.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo (duomenys neskelbtini) kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės
6. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai nepripažino nuteistojo (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas yra taikomas, kai teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant reikalaujamų požymių visumos, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00Mi05NzYvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-42-976/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-42-976/2025">2K-P-42-976/2025</a>).
8. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00Mi05NzYvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-42-976/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-42-976/2025">2K-P-42-976/2025</a> ir kt.).
9. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00Mi05NzYvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-42-976/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-42-976/2025">2K-P-42-976/2025</a> ir kt.).
10. Patikrinusi skundžiamus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje svarstydami, ar pripažinti nuteistojo (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismai nuo pirmiau aptartų teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų nenukrypo ir padarė teisingas išvadas.
11. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nors nuteistasis (duomenys neskelbtini) savo kaltę pripažino, tačiau savo nusikalstamų veiksmų kritiškai nevertino, todėl konstatavo, kad nuteistasis dėl savo padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai nesigailėjo.
12. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, priešingai nei teigia kasatorius, išsamiai pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nenustatytas nuteistojo nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų, padaryta pagrįstai. Šis teismas dar papildomai aptarė nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. nesirūpinimą bendru jo ir nukentėjusiosios vaiku, neturtinės žalos neatlyginimą, įžeidžiančių, necenzūrinio turinio trumpųjų žinučių siuntimą nukentėjusiajai, atkreipdamas dėmesį į nuteistojo abejingumą savo padarytų nusikalstamų veikų padariniams ir jo požiūrį į nukentėjusiąją.
13. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 22–23 punktuose taip pat detaliai aptarė nuteistojo (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose duotus parodymus, kur jis nuosekliai teigė, kad neturėjo lytinių santykių su nukentėjusiąja, o vėliau kaltę pripažino tik išaiškėjus, jog jis yra nukentėjusiosios kūdikio tėvas. Teismas įvertino tokios nuteistojo pozicijų kaitos priežastis ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo prisipažinimas vėlesnėje baudžiamojo proceso stadijoje nebuvo nuoširdus ir savanoriškas, jis savo kaltę pripažino tik dėl byloje surinktų įrodymų.
14. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kurios pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių bei įrodymų įvertinimu. Pažymėtina, kad vien aptartas deklaratyvus nuteistojo kaltės pripažinimas nėra pakankamas atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nustatytai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, konstatuoti.
15. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo (duomenys neskelbtini) prisipažinimo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir gailėjimosi pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio taikymo
16. Kasatorius nurodo, kad teismai, skirdami jam bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgė į aplinkybę, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo nepilnametis, netinkamai įvertino jo ir nukentėjusiosios santykius, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, todėl nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatų ir paskyrė jam netinkamai individualizuotą, per griežtą bausmę. Kasatorius prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam nesusijusią su realiu laisvės atėmimu bausmę.
17. Nagrinėjamoje byloje (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, taikant bausmių apėmimą, jam paskirta galutinė subendrinta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Už abu nusikaltimus sankcijose nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Už mažamečio asmens išžaginimą (BK 149 straipsnio 4 dalis) sankcijoje nustatytas laisvės atėmimas nuo penkerių iki penkiolikos metų, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą veiką – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Taigi nuteistajam (duomenys neskelbtini) už šias nusikalstamas veikas teismai paskyrė bausmę, artimą sankcijoje nustatytoms minimalioms.
18. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.
19. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai nenustatė pagrindų taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistajam (duomenys neskelbtini) švelnesnę negu straipsnio sankcijoje nustatytą bausmę. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojęs naujasis baudžiamasis įstatymas išplėtė galimybes BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija) pagrindu nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, tai atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį.
20. Pagal šiuo metu galiojančią BK 62 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti taikomos tik nustačius šioje normoje nurodytų sąlygų visumą. Tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini) būtų pats savo noru atvykęs į atitinkamą valstybės instituciją ar jai pranešęs apie savo padarytas nusikalstamas veikas, taip pat nenustatyta, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi ar padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką. Taigi šiuo atveju nėra visų būtinų sąlygų nuteistajam taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta nė vienos nuteistojo (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat nėra sąlygų visumos, kuri būtina siekiant skirti nuteistajam švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnio 2 dalies taisykles.
21. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Ši įstatymo redakcija taip pat galioja nuo 2025 m. vasario 1 d.
22. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-719/2022, 2K-218-628/2024 ir kt.).
23. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Minėta, kad teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kai bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOC02NDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-18-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-18-648/2016">2K-P-18-648/2016</a>, 2K-449-942/2016, 2K-233-976/2021 ir kt.).
24. Kasacinės instancijos teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Teisingumas teisingos bausmės paskyrimo prasme visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs ir tai, jog kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taigi teisinga bausmė už analogišką nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017, 2K-64-303/2018).
25. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis ir tinkamas jos individualizavimas. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius bei kitas teismo nustatytas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzc5LTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-379-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-379-697/2018">2K-379-697/2018</a>, 2K-198-303/2022). Be to, bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01LTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-5-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-5-895/2018">2K-7-5-895/2018</a>).
26. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam (duomenys neskelbtini) skiriamą bausmę, atsižvelgė į šias bausmei skirti reikšmingas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (viena nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai), kaltės formą ir rūšį (labai sunkus nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, o apysunkis nusikaltimas – veikiant netiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (baigti nusikaltimai), taip pat į (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, vedęs, turi mažametį vaiką, įgijęs 9 klasių išsilavinimą, dirba, psichiatrinio bei priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas) ir konstatavo, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pagal sankcijas už inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtos bausmės prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatyta.
27. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo apeliacinį skundą patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bausmės skyrimo aspektu, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nuteistajam (duomenys neskelbtini) netaikytinos, nes nuteistojo padarytų nusikaltimų bei jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma neleidžia spręsti apie kokį nors situacijos išimtinumą, dėl kurio sankcijose nustatytų laisvės atėmimo bausmių paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Antai šis teismas vertino, kad nuteistojo jaunas amžius, darbas, šeimos sukūrimas, dar vieno mažamečio vaiko turėjimas savaime nėra išimtinės aplinkybės, jos nesudaro pagrindo vertinti jo asmenybę kaip mažiau pavojingą ir taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat kad į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmes pagal sankcijas.
28. Teisėjų kolegija, patikrinusi abiejų instancijų teismų sprendimus, konstatuoja, kad nors teismų išvados dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymo nuteistajam (duomenys neskelbtini) yra argumentuotos, vis dėlto jos padarytos tinkamai neįvertinus byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos.
29. Nagrinėjamoje byloje (duomenys neskelbtini), be kita ko, nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, o tai yra traktuojama kaip labai sunkus nusikaltimas, už tęstinę nusikalstamą veiką – mažametės (ir vėliau nepilnametės) nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) išžaginimą. Šia nusikalstama veika yra kėsinamasi į itin pažeidžiamo asmens – mažamečio seksualinį neliečiamumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad 2007 m. spalio 25 d. Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos (toliau – Konvencija) 27, 28 straipsniuose nurodyta, jog kiekviena šalis imasi būtinų teisėkūros ar kitų priemonių, siekdama užtikrinti, kad už seksualinio pobūdžio nusikaltimus vaikams būtų baudžiama taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, atsižvelgiant į nusikaltimų sunkumą, įvertinant, be kita ko, tokias aplinkybes kaip padaryta didelė žala fizinei arba psichinei aukos sveikatai, aukos pažeidžiamumas; tokios sankcijos apima su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Sankcijų už seksualinius nusikaltimus, ypač įvykdytus nepilnamečiams, taikymo proporcingumas, siekiant nesukelti nebaudžiamumo jausmo ir užtikrinti veiksmingą atgrasymą nuo tokių nusikaltimų, užkertant jiems kelią ateityje, akcentuojamas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2024 m. vasario 20 d. sprendimas byloje M. G. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 6406/21). Nepaisant to, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei konstatavo žemesnės instancijos teismai, šioje byloje susiklosčiusioje situacijoje už nukentėjusiosios išžaginimą BK 149 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam prieštarautų teisingumo principui. Tokią išvadą pirmiausia pagrindžia aplinkybė, kad nusikalstamus veiksmus, lėmusius tęstinės veikos (pirmiau mažametės, o po to nepilnametės nukentėjusiosios išžaginimo) kvalifikavimą pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, (duomenys neskelbtini) padarė pats būdamas nepilnametis, t. y. vaikas. Inkriminuotu mažametės išžaginimo laikotarpiu ((duomenys neskelbtini)) jam buvo vos sukakę 17 metų. Taigi šios nusikalstamos veikos padarymo metu jis nebuvo pasiekęs visiškos socialinės, psichinės ir fizinės brandos, stokojo gyvenimiškos patirties ir dėl to gebėjimo tinkamai įvertinti savo elgesį ir jo pasekmes. Šių aplinkybių nepaneigia apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kai jau sulaukė pilnametystės, pagal socialinę brandą (duomenys neskelbtini) neprilygo nepilnamečiui. Tas pats pasakytina ir dėl veikos, nustatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, papildomai pažymint, kad nesunkų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą ((duomenys neskelbtini)), bylos duomenimis, lėmė ne tik jos išžaginimas, bet ir kiti veiksniai – tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu ir santykiai, gyvenimas emociškai nesaugioje aplinkoje, nutrūkę santykiai su nuteistuoju. Be to, yra pagrindas spręsti, kad neigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamiems veiksmams turėjo ir jo socialinė aplinka, nepakankamas suaugusiųjų dėmesys nepilnamečių santykiams. Antai, nukentėjusioji bėgdavo iš savo namų, o nuteistojo motina tuo metu leisdavo nukentėjusiajai nakvoti jų namuose. Pažymėtina, kad nors aptariamu laikotarpiu nukentėjusioji dar buvo mažametė (jai buvo 13 metų, nors atrodė vyresnio amžiaus) ir teismai padarė išvadą, kad nuteistasis išžagino nukentėjusiąją pasinaudodamas būtent jos bejėgiška būkle dėl mažametystės ir jai būdingų asmenybės savybių (ši išvada kasaciniame skunde nėra ginčijama), tačiau tai nėra tipinis mažamečio ar nepilnamečio seksualinio išnaudojimo atvejis, už kurį, vadovaujantis tiek Konvencijos nuostatomis, tiek teismų praktika, skiriamos itin griežtos bausmės. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuteistasis ir nukentėjusioji, kaip jie abu suprato, buvo „pora“, juos siejo draugiški ir romantiški santykiai, nuteistojo neteisėtų veiksmų su nukentėjusiąja metu prievarta nebuvo naudojama, tai patvirtino ir nukentėjusioji. Be kita ko, ekspertizės metu į klausimą, kaip vertina nuteistojo padarytą žalą, nukentėjusioji atsakė „nežinau, kaip ir nieko“, patvirtindama, jog nėra linkusi, kad nuteistajam būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė. Dėl to šiuo konkrečiu atveju nuteistojo prieš nukentėjusiąją padaryti nusikalstami veiksmai leidžia daryti išvadą apie tokių veiksmų mažesnį pavojingumą negu tokios rūšies nusikaltimų (išžaginimo) pavojingumas.
30. Pažymėtina, kad abiejų instancijų teismai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog (duomenys neskelbtini) praeityje teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) tvirkinimą bei disponavimą pornografinio turinio dalykais (nuteistasis ir nukentėjusioji vienas kitam siuntė pornografinio pobūdžio nuotraukas), o tai tiesiogiai siejasi su šioje byloje nagrinėjamais nuteistojo ir nukentėjusiosios santykiais nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos laikotarpiu. Be to, nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą esant nepilnamečiui, petardų sprogdinimą ir kitus pažeidimus. Tai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Nors apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje teisingai nurodė, kad, sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimą, vien tik aplinkybės, jog nuteistasis (duomenys neskelbtini) yra jauno amžiaus, dirba, sukūrė šeimą, turi dar vieną mažametį vaiką, savaime nelaikytinos išimtinėmis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų tiek jo kaip jauno asmens asmenybės tolesnį formavimąsi, tiek ir socialinius ryšius. Šiame kontekste pabrėžtina, kad bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimu, bet ir tikra ar tariama socialine pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268-942/2017, 2K-64-303/2018). Čia atkreiptinas dėmesys, kad pagal psichologo išvadas, vertinant (duomenys neskelbtini) asmenybę, jam nustatyti kriminalinės rizikos veiksniai, kurie, teisėjų kolegijos nuomone, atlikus nuteistajam paskirtą sankcijoje nustatytą bausmę tik dar labiau išaugtų. Kita vertus, iš bylos taip pat matyti, kad mokykloje (duomenys neskelbtini) buvo siūloma mokytis pagal palengvintą programą, bet motina tam prieštaravo, o kadangi mokslai nesisekė, nuteistasis metė mokslus mokykloje, tačiau pradėjo dirbti. Bylos duomenimis, jis dirbo ir nuosprendžio priėmimo metu, taigi vis dėlto dėjo tam tikras pozityvias pastangas įsitvirtinti gyvenime. Nors tai ir nemažina nuteistojo (duomenys neskelbtini) kaltės, vis dėlto į tai turi būti atsižvelgta vertinant jo asmenybės pavojingumą.
31. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini), auginančios savo ir nuteistojo bendrą vaiką, kuriam reikalingas tėvo dėmesys ir išlaikymas, interesai būtų labiau užtikrinti, jei nuteistajam būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė. Tokią išvadą iš dalies patvirtina ir pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiosios atstovų pozicija, šie iš esmės akcentavo dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiosios patirtą moralinę skriaudą bei aplinkybes, kad nuteistasis nelanko, neišlaiko savo ir nukentėjusiosios bendro vaiko, juo nesirūpina, tačiau teismo skirti nuteistajam griežtos bausmės neprašė.
32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visos pirmiau paminėtos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo (duomenys neskelbtini) asmenybę ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, rodo, kad nuteistajam pagal BK 149 straipsnio 4 dalį paskirta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o ir šios normos sankcijoje nustatyta minimali bausmė (penkeri metai laisvės atėmimo) bei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta už BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą veiką, susiklosčiusioje situacijoje nėra teisingos. Todėl, vadovaujantis teisingumo principu ir bausmės paskirtimi, siekiant užtikrinti visų bausmės tikslų, o ne tik vieno iš jų – nubaudimo – realizavimą, teismų sprendimai keistini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 54 straipsnio 3 dalies netaikymo (BPK 369 straipsnio 2 dalis). (duomenys neskelbtini) pagal BK 149 straipsnio 4 dalį bei BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirtinos švelnesnės nei šių straipsnių sankcijose nustatytos bausmės – laisvės apribojimas su papildomais įpareigojimais ir draudimu, galinčiais daryti teigiamą įtaką tolesniam jo elgesiui. Kadangi, bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) yra dirbantis asmuo, be to, statybų srityje, intensyvi priežiūra jam neskirtina, nes kliudytų darbui.
33. Kadangi dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuo 2024 m. gruodžio 13 d. iki 2025 m. kovo 3 d. (duomenys neskelbtini) yra atlikęs, ši dalis jam įskaitytina į bausmę pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio taisyklę, vieną atliktą laisvės atėmimo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
34. Kasatoriaus teiginys, kad žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo teismų praktikos dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės kaip pagrindo skirti švelnesnę bausmę, yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais argumentais. Be to, pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės nuteistojo apeliaciniame skunde nebuvo keliamas ir apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas. Taigi šis kasacinio skundo argumentas paliekamas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 12 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį.
(duomenys neskelbtini) pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą – laisvės apribojimą vieneriems metams be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 4 punktu ir 6 dalimi, paskirti įpareigojimus – per visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, per pirmus dešimt bausmės vykdymo mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir draudimą per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Į bausmės laiką įskaityti atliktą dalį laisvės atėmimo bausmės nuo 2024 m. gruodžio 13 d. iki 2025 m. kovo 3 d., vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio taisykle, vieną atliktą laisvės atėmimo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kitas Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Arūnas Budrys
Olegas Fedosiukas
Eligijus Gladutis
