Nr. DOK-1062
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21239-2020-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. kovo 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2022 m. vasario 18 d. paduotu atsakovių A. B., I. B., V. M., N. K., G. G. ir J. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovės padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovėms dėl skolos priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-1062
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21239-2020-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. kovo 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2022 m. vasario 18 d. paduotu atsakovių A. B., I. B., V. M., N. K., G. G. ir J. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovės padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovėms dėl skolos priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės kasaciniame skunde nurodo, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir išaiškinimų dėl prejudicinių faktų. Teismas turėjo vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTU5MTgtODYyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-15918-862/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-15918-862/2018">e2-15918-862/2018</a> (Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTE0NjItNjQzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1462-643/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1462-643/2019">e2A-1462-643/2019</a>) nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais, nes byloje dalyvavo tie patys asmenys, joje buvo iš dalies įrodinėjama, kad ieškovas sumokėjo atsakovėms didesnę pinigų sumą, nei nurodyta notarinėse sutartyse. Taip pat teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos taikant ir aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio nuostatas, nes jų netaikė subsidiariai, nenagrinėjo galimybės taikyti CK šeštosios knygos X skyriuje įtvirtintų restitucijos taisyklių. Konstatavęs, kad papildomai sumokėtos sumos buvo nekilnojamojo turto perleidimo sandorio, patvirtinto notarine tvarka dalimi, kuri galiojo, teismas neteisingai taikė CK nuostatas, susijusias su sandorių sudarymu ir negaliojimu. Pripažinus, kad pirkimo–pardavimo sutarties šalys buvo nesąžiningos, būtų teisinga, kad tokiu atveju abi sandorio šalys patirtų neigiamas savo elgesio pasekmes, t. y. teismas turėtų netaikyti restitucijos arba atsakoves įpareigoti grąžinti 1/2 ieškovo joms papildomai sumokėtos sumos.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Taip pat pažymėtina, kad pagal CPK 347 straipsnio 4 dalį prie kasacinio skundo turi būti pridėti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir įrodymai, patvirtinantys šio prašymo motyvus. Atsakovių kasacinio skundo reikalavimas susideda iš 11 478 Eur turtinio reikalavimo, taip pat skundu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pateikdamos kasacinį skundą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių elektroninių ryšių priemonėmis atsakovės turėjo sumokėti 303 Eur žyminio mokesčio, tačiau kartu su kasaciniu skundu pateiktais duomenimis, sumokėjo 295,76 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Taigi, darytina išvada, kad atsakovės nesumokėjo dalies žyminio mokesčio ir ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą jų kasacinio skundo nepriimti (CPK 347 straipsnio 4 dalis, 350 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atsisakius priimti kasacinį skundą prašymai sustabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesprendžiami.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti atsakovei I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 295,76 (du šimtus devyniasdešimt penkis Eur 76 ct) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. vasario 14 d. AB Seb bankas, mokėjimo nurodymai Nr. 573 ir Nr. 574.
Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Antanas Simniškis
Dalia Vasarienė
