Dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-234/2014

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02429-2012-9 Procesinio sprendimo kategorija 27.12

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Rimvydo Norkaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“, uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“, uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, K. M., A. R., D. L. dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Just.TV“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimą bei įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo, teismų nustatytų faktinių aplinkybių tinkamo kvalifikavimo ir teisinio įvertinimo.

Ieškovai UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ pareikštu ieškiniu prašė pripažinti tikrovės neatitinkančiais ir jų dalykinę reputaciją pažeidžiančiais duomenis, paskleistus per visuomenės informavimo priemonę – televizijos programą „LTV“ 2011 m. spalio 25 d. 19.45 val. transliuotoje laidoje „Ypatingas atvejis“:

laidos vedėjo G. M. teiginius: „Gariūnai, turėdami valstybinėsreikšmės objekto statusą, tarpsta šiltnamio sąlygomis. Už didelės vertės žemės sklypą nemoka nėcento“, laidos diktorės teiginius: „Todėl be konkurso buvo nuspręsta išnuomoti didelės vertėsvalstybinės žemės sklypą, galima sakyti, veltui. Reta Lietuvos prekyvietė gali pasigirti tokiavaldžios malone“, „Didelės vertės sklypas [išnuomotas], galima sakyti, už „ačiū“. O gal ir ne už„ačiū“;

Seimo nario K. M. teiginį: „[Už žemės plotą] nebuvo mokaminekilnojamojo turto ir žemės ir žemės mokesčiai, tai reiškia, kad šitas objektas buvo atleistas nuomokesčių“;

laidos diktorės retorinį klausimą: „Kiek nuo mūsų dėl aferų Gariūnuose ir įvairiųlengvatų buvo nuvogta?“, teiginius: „2005 m. Gariūnai tapo privilegijuotu objektu. <...> nė vienašalies turgavietė negali pasigirti tokiu išskirtiniu dėmesiu, kaip Gariūnai. <...> Gavęs ypatingąstatusą, Gariūnų verslo centras gavo ir ypatingų lengvatų“, laidos vedėjo G. M.retorinį klausimą: „Kodėl politikai svarstydami, kam dar sumažinti algas, pensijas ar socialinesišmokas, nė karto neužsiminė apie tai, kad reikėtų apmokestinti Gariūnus?“;

politikos apžvalgininko A. R. retorinius klausimus: „Ar turi būti vietų, kurnegalioja Lietuvos įstatymai?“, „Kuo smulkusis verslas, dirbantis Gariūnuose, skiriasi nuo smulkaus verslo, dirbančio, tarkim, mažoj parduotuvėj Vilniuje arba mažoj kavinėj Vilniuje, arba, nežinau, kioske, kažkokiam tai, kuris kepa kebabus?“, „Kodėl gi didžiausiai šalies parduotuvei, jeigu taip galima sakyti, ar ne, po atviru dangumi, veikia kitokios sąlygos ir kitokie prekybos įstatymai negu visoj kitoj Lietuvoj?“;

ūkio viceministro D. L. teiginius: „vykdydama tyrimą, Seimo antikorupcinė komisija nustatė, kad, tarkim, projekto užuomazgose, jo pradžioje buvo kalbėta ir apie iki 200 milijonų litų siekiančias investicijas, tačiau jau tvirtinant projektą ta suma buvo nustatyta 50 milijonų“;

laidos diktorės teiginį: „Vien grynų, kaip įtariama, nusikalstamu būdu gautų pinigų Gariūnuose rasta gerokai per milijoną“;

Seimo nario K. M. teiginį: „...tai reiškia milijardiniai mokesčiai <...> Šitaip krizę mes besišaipydami būtume galėję ją pragyventi, nė kiek nemažinę jokių pensijų, jokių atlyginimų, nes tos sumos, kurios buvo taupomos, jos yra tolygios vat šitiems nuostoliams, kurie yra prarandami Gariūnuose“.

Ieškovai taip pat prašė įpareigoti atsakovus nemokamai be komentarų tą pačią savaitės dieną ir tuo pačiu metu paskelbti ieškinyje nurodyto turinio paneigimą tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta per televizijos programą „LTV“ tikrovės neatitinkanti ieškovų dalykinę reputaciją pažeidžianti informacija, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad apie juos, kaip Gariūnų prekyvietės įkūrėjus, laidoje „Ypatingas atvejis“ buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys. Pirmiau nurodyti atsakovų teiginiai, kurie laikytini duomenimis, o ne asmenine nuomone, neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovų dalykinę reputaciją, nes kuria moraliniu požiūriu aiškiai neigiamą, nedorą ieškovų įvaizdį. Laidoje ieškovai pristatomi išskirtinai neigiamai, o visuomenė nebuvo nešališkai, tinkamai bei objektyviai informuota, be to, iškraipyti ir tikrovės neatitinkantys faktai pažeidė ieškovų teises. Laidoje neužsiminta apie naudingą ieškovų veiklą, teritorijos sutvarkymą, mokesčių sumokėjimą ir t.t.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visus teiginius kartu ir atskirai, atsižvelgęs į sakinio konstrukcijas, padarė išvadą, kad atsakovai pateikė subjektyvius vertinimus dėl valstybėje vykstančių procesų. Nė vienas iš atsakovų nevertino ieškovų veiklos teisėtumo, neteigė, kad jų veikla prieštarauja Lietuvoje galiojantiems įstatymams ar įstatymų įgyvendinamiems teisės aktams. Teismas sprendė, kad atsakovai tik pateikė savo abejones, ar šie teisės aktai yra teisingi, vertinant juos viso verslo kontekste, nes teisėtumo ir teisingumo principai gali nesutapti; pažymėjo, kad saviraiškos laisvė nagrinėjamos civilinės bylos atveju neperžengė leistinų ribų ir nepažeidė ieškovų dalykinės reputacijos. Teismas iš dalies sutiko su ieškovų argumentais, kad kai kurie atsakovų teiginiai buvo gana kategoriški, tačiau, jo vertinimu, šiais teiginiais buvo išreikštas atsakovų susirūpinimas teisine Lietuvos situacija, vykdomais valstybinių institucijų veiksmais ir pan. Ieškovams atsisakius laidoje pateikti savo nuomonę, joje buvo dėstomi kitų norinčių pasisakyti subjektyvūs vertinimai.

Teismas konstatavo, kad byloje ginčijami teiginiai yra paskleisti turint pozityvų tikslą – rūpintis sąžininga verslo praktika, paskelbti susirūpinimą galiojančiais teisės aktais, kurie galbūt diskriminuoja tam tikrus verslo subjektus, ir atkreipti dėmesį į galbūt vykstančius nusikaltimus. Nors kritinė nuomonė kai kuriais atvejais vertintina kaip išsakyta šiurkštokai, tačiau, siekiant apginti asmens konstitucinę teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teismas negali įpareigoti paneigti nuomonę ar atlyginti neturtinę žalą už išsakytą nuomonę net tuo atveju, kai ji yra įžeidžianti, šokiruojanti ar kelianti nerimą.

Kadangi visoje laidoje nebuvo užsimenama apie ieškovus, kaip Gariūnų prekyvietės valdytojus, t. y. kalbama apie turgavietę plačiąja prasme, tai teismas sprendė, kad informacija apie ieškovų valdomą prekyvietę buvo paskleista iš esmės teisingai, vadovaujantis tiek žiniasklaidoje pasirodžiusia prieštaringa informacija, tiek atsakovų subjektyviu vertinimu, todėl ieškovų dalykinė reputacija nebuvo pažeista.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, ginčijamus teiginius, jų pasakymo kontekstą, duomenų atribojimo nuo nuomonės kriterijus, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai šiais teiginiais pateikė tik savo subjektyvius vertinimus dėl valstybėje vykstančių visuomenei aktualių procesų ir išreiškė savo kritišką požiūrį bei nuomonę.

Teismas nustatė, kad televizijos laida buvo kuriama po Lietuvos teisėsaugos pareigūnų pradėtų tyrimų dėl galimų nusikalstamų veikų, vykdytų Gariūnų turgavietėje, ir operacijos, kurios metu buvo sulaikyta daug nusikalstamų veikų vykdymu įtariamų asmenų; kad ieškovai laidoje tiesiogiai nebuvo įvardijami.

Teismas sutiko su ieškovais, kad teiginiai: „Gariūnai, turėdami valstybinės reikšmės objekto statusą, tarpsta šiltnamio sąlygomis. Už didelės vertės žemės sklypą nemoka nė cento“, taip pat laidos diktorės teiginiai „todėl be konkurso buvo nuspręsta išnuomoti didelės vertės valstybinės žemės sklypą, galima sakyti, veltui. Reta Lietuvos prekyvietė gali pasigirti tokia valdžios malone", „Didelės vertės sklypas [išnuomotas], galima sakyti, už „ačiū“. O gal ir ne už„ačiū“, „[Už žemės plotą] nebuvo mokami nekilnojamojo turto ir žemės ir žemės mokesčiai, tai reiškia, kad šitas objektas buvo atleistas nuo mokesčių" „2005 m. Gariūnai tapo privilegijuotu objektu.<...>nė viena šalies turgavietė negali pasigirti tokiu išskirtiniu dėmesiu, kaip Gariūnai. <...> Gavęs ypatingą statusą, Gariūnų verslo centras gavo ir ypatingų lengvatų“, – gali leisti netiesiogiai atpažinti ieškovus, kaip Gariūnų turgavietės žemės sklypo nuomininkus, ir asmenis, parengusius ekonominį Gariūnų projektą, tačiau, įvertinęs Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Žemės mokesčio įstatymo 1 straipsnio (įstatymų redakcijos, galiojusios laidos transliavimo metu) nuostatas, nepripažino, jog šie teiginiai neatitinka tikrovės, yra melagingi ar pažeidžiantys ieškovų dalykinę reputaciją.

Teiginiai: „Kiek nuo mūsų dėl aferų Gariūnuose ir įvairių lengvatų buvo nuvogta? „Kodėl politikai svarstydami, kam dar sumažinti algas, pensijas ar socialines išmokas, nė karto neužsiminė apie tai, kad reikėtų apmokestinti Gariūnus?", „Ar turi būti vietų, kur negalioja Lietuvos įstatymai?", „Kuo smulkusis verslas, dirbantis Gariūnuose, skiriasi nuo smulkaus verslo, dirbančio, tarkim, mažoj parduotuvėj Vilniuje arba mažoj kavinėj Vilniuje, arba, nežinau, kioske, kažkokiam tai, kuris kepa kebabus?", „Kodėl gi didžiausiai šalies parduotuvei, jeigu taip galima sakyti, ar ne, po atviru dangumi, veikia kitokios sąlygos ir kitokie prekybos įstatymai negu visoj kitoj Lietuvoj?", „vykdydama tyrimą, Seimo antikorupcinė komisija nustatė, kad, tarkim, projekto užuomazgose, jo pradžioje buvo kalbėta ir apie iki 200 milijonų litų siekiančias investicijas, tačiau jau tvirtinant projektą ta suma buvo nustatyta 50 milijonų"; „Vien grynų, kaip įtariama, nusikalstamu būdu gautų pinigų Gariūnuose rasta gerokai per milijoną", „<...> tai reiškia milijardiniai mokesčiai <...> Šitaip krizę mes besišaipydami būtume galėję ją pragyventi, nė kiek nemažinę jokių pensijų, jokių atlyginimų, nes tos sumos, kurios buvo taupomos, jos yra tolygios vat šitiems nuostoliams, kurie yra prarandami Gariūnuose“, – teismo vertinimu buvo pasakyti apie Gariūnų turgavietę ir joje prekiaujančius smulkiuosius verslininkus, pasikeitus laidos kontekstui, jais išreikštas atsakovų požiūris, susijęs su teisėsaugos institucijų turgavietėje atlikta operacija. Teismas padarė išvadą, kad šiais teiginiais atsakovai tik vertino valstybės ir visuomenės patiriamus nuostolius dėl Gariūnų turgavietėje prekiaujančių smulkiųjų verslininkų galbūt neteisėtos veiklos, vykdomos šešėlinės prekybos; kad retoriniais klausimais išreiškiamas atsakovų susirūpinimas dėl egzistuojančios šešėlinės ekonomikos, teisės aktų reglamentavimo, mokestinių lengvatų, kritiškas požiūris į laidoje analizuojamą ir visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją, atkreipiamas dėmesys į alternatyvų susidariusios situacijos ir ekonominės krizės padarinių šalinimo būdą, nemažinant visuomenei reikšmingų socialinių išmokų, o pakeičiant teisės aktus. Teismas pažymėjo, kad nors analizuojamų teiginių konstrukcija, kalboje vartojamos metaforos ar palyginimai yra šiurkštoki, kandūs, tačiau jie tik išreiškia kalbėtojų subjektyvų, kritišką ir neigiamą požiūrį į teisės aktų reglamentuotą situaciją ir nustatytas mokesčių lengvatas. Kadangi saviraiškos laisvė taikoma net ir tokiam informacijos ir idėjų skleidimui, kuris gali žeisti, šokiruoti ar trikdyti, tai teismas sprendė, kad atsakovų nuomonė ir kritika dėl Lietuvoje galiojančių teisės aktų, galimos šešėlinės ekonomikos Gariūnų prekyvietėje nepažeidžia ieškovų dalykinės reputacijos ir nemenkina jų įvaizdžio.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovų ieškinį; nesant galimybės priimti naujo sprendimo – perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų teigimu, teismai, spręsdami dėl ginčijamų teiginių (ne)atitikties CK 2.24 straipsnio reikalavimams, netinkamai aiškino ir taikė šią teisės normą, taip pat netinkamai kvalifikavo ir įvertino faktines bylos aplinkybes, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, teismo sprendimo priėmimą ir turinį reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis, 186 straipsnio 4 dalis, 265 straipsnio 1 dalis, 268 straipsnio 4 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktai), nukrypo nuo nagrinėjamu klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Joneda“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-113/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-113/2007">3K-3-113/2007</a>; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. T. v. UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-411/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-411/2007">3K-3-411/2007</a>; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. L. ir kt. v. UAB „Roventa“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-394/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-394/2008">3K-3-394/2008</a>; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. P. P. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-106/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-106/2011">3K-3-106/2011</a>; 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. V. L. v. A. R. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-347/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-347/2011">3K-3-347/2011</a>; kt.). Nurodomi šie konkretūs argumentai:

1. Dėl fakto, kad duomenys yra apie ieškovus. Kadangi dalis ginčijamų teiginių yra apie ieškovus, ką konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas, tai, remiantis loginiu, sisteminiu aiškinimo metodais ir protingumo principu, ir kiti ginčijami atsakovų teiginiai yra apie ieškovus. Teismas, nepagrįstai spręsdamas priešingai, neatsižvelgė į tai, kad vėlesni teiginiai loginėje sekoje papildė ankstesnius atsakovų išsakytus teiginius apie ieškovus, iš juose nurodytų duomenų ieškovai yra aiškiai atpažįstami kaip tariamą išskirtinumą ar privilegijas turintys, Gariūnų teritoriją valdantys asmenys, apie kurių tariamus investicinius įsipareigojimus paskleisti duomenys.

Tinkamai aiškinant CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygą – duomenys yra apie ieškovą, net ir tuo atveju, jeigu dalis teiginių atsakovų buvo taikyti kitiems asmenims, turėtų būti vertinamas ne atsakovų tikslas, ketinimas ir siekis, paskleidžiant atitinkamus duomenis, o realus tokio duomenų paskleidimo rezultatas, t. y. koks įspūdis dėl teiginių objekto buvo sudarytas laidos žiūrovams (kaip jie teiginius suprato), ir, nustačius, kad žiūrovai, nors ir klaidingai, tačiau galėjo suprasti, jog teiginiai buvo apie ieškovus, turėtų būti konstatuojama, kad egzistuoja ši juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo sąlyga. Kadangi nagrinėjamu atveju žiūrovai ankstesnius laidoje išsakytus teiginius jau buvo pagrįstai susieję su ieškovais, tai, atsižvelgiant į tai, kad laidos konteksto pasikeitimas nebuvo aiškiai paskelbtas ir kad visais atvejais duomenų objektas nebuvo tiesiogiai įvardytas, žiūrovams galėjo būti ir buvo sudarytas įspūdis, jog visi teiginiai yra apie ieškovus. Kasacinio teismo praktikoje sąlyga „duomenys yra apie ieškovą“ taip pat konstatuojama vadovaujantis subjektyviuoju aspektu duomenų gavėjo atžvilgiu, t. y. pagal tai, kaip ir ką atpažįsta duomenų gavėjas, o ne pagal tai, ką turėjo omeny duomenų skleidėjas. Pažymėtina, kad būtent atsakovai turėjo pareigą informaciją pateikti tiksliai ir aiškiai, taip, jog duomenys nebūtų nepagrįstai siejami su asmenimis, nesančiais duomenų objektu (Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 41 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktai, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 4 straipsniai). Jeigu žiūrovams galėjo susidaryti įspūdis, kad dalykinę reputaciją pažeidžiantys duomenys yra apie ieškovus, tai ieškovų dalykinė reputacija de facto buvo pažeista.

Net ir tuo atveju, jei dalis teiginių buvo pasakyti apie Gariūnų turgavietėje prekiaujančius smulkiuosius verslininkus, tai, atsižvelgiant į viešai žinomus ieškovų ryšius su jais (prekiautojai yra ieškovų nuomininkai), šių duomenų sąsajumas su ieškovais turėjo būti laikomas pakankamu, kad būtų pripažinta, jog ginčijamais teiginiais pažeista ir ieškovų dalykinė reputacija. Faktas, kad duomenys galbūt paskleisti apie kitą asmenį, neturi būti kliūtis CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygos „duomenys yra apie ieškovą“ konstatavimui su šiuo asmeniu susijusiam ir dėl to taip pat ir su paskleistais duomenimis susijusiam kitam subjektui. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos analizė leidžia daryti išvadą, kad sąlyga „duomenys yra apie ieškovą“ yra šalutinė, išvedama iš kitų šios teisės normos taikymo sąlygų, todėl, nustačius, jog tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumą (pažeidžia dalykinę reputaciją), netiesioginių, ne pernelyg nutolusių sąsajų su paskleistais duomenimis turėtų pakakti, kad subjektas galėtų šias pažeistas vertybes ginti CK 2.24 straipsnyje nustatytais būdais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.9 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad fizinių asmenų sąsajumo teisinė reikšmė pripažįstama tiek kituose teisės institutuose, tiek CK 2.24 straipsnyje, todėl, atsižvelgiant į subjektų lygiateisiškumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), panašaus pobūdžio galimybė ginti pažeistą dalykinę reputaciją turėtų būti suteikta ir juridiniams asmenims.

2. Dėl teiginių kvalifikavimo (duomenų ir nuomonės atribojimo kriterijų). Teismas, netinkamai taikydamas kasacinio teismo praktikoje suformuotus duomenų ir nuomonės atribojimo kriterijus, pažeisdamas įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nepagrįstai atsakovų teiginius kvalifikavo nuomone, o ne duomenimis CK 2.24 straipsnio prasme. Visi ginčijami teiginiai laikytini duomenimis, nes jų tikrumą galima patikrinti, jais paskelbiamos naujos žinios, jų konstatuojamąjį pobūdį sustiprina laidos kontekstas, transliavimo aplinkybės, atsakovų statusas, pasirinktos kalbos priemonės, teiginių pateikimo būdas ir pan.

3. Dėl dalykinės reputacijos pažeidimo. Teismo išvada, kad ginčijami teiginiai nepažeidžia ieškovų dalykinės reputacijos, padaryta netinkamai taikant CK 2.24 straipsnio nuostatas ir nukrypstant nuo kasacinio teismo suformuotos šios teisės normos taikymo ir aiškinimo praktikos. Ginčijami teiginiai, atsižvelgiant į visą kalbos kontekstą, pripažintini pažeidžiančiais ieškovų dalykinę reputaciją, nes, nurodydami ieškovų tariamai nesąžiningą ir negarbingą elgesį (veiklą), suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas apie ieškovus. Dalykinę reputaciją pažeidžiantį teiginių pobūdį patvirtina ir sustiprina panaudotų kalbinės raiškos priemonių visuma, duomenų sisteminio ir dėstymo būdai, loginiai sąsajumo aspektai, laidos kontekstas. Be to, kai kurie atsakovų teiginiai laikytini per se įžeidžiančiais, todėl jų dalykinę reputaciją pažeidžiančio pobūdžio nereikia įrodinėti.

4. Dėl duomenų neatitikties tikrovei. Visi ginčijami teiginiai neatitinka tikrovės, todėl priešinga teismo išvada yra nepagrįsta, padaryta pažeidžiant materialiosios teisės normose įtvirtintas paskleistų duomenų neatitikties tikrovei ir nekaltumo prezumpcijas, proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, teismo procesinio sprendimo priėmimą ir turinį, bei nukrypstant nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos. Teiginiuose nurodytų faktų, aplinkybių, įvykių arba nebuvo, arba buvo kitokių, nei nurodoma; ieškovų padėtis vertinama neadekvačiai realiai jų padėčiai; kai kurių reiškinių sąsajos iškraipomos arba nutylimos; informacija pateikta vienpusiškai, aplinkybes „išimant“ iš konteksto. Atsakovų kalbinės raiškos priemonių visuma, tekstinė konstrukcija, duomenų dėstymo būdai patvirtina tikrovei priešingą teiginių pobūdį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad teismas, spręsdamas ieškovų reikalavimų pagrįstumą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Laidos tema buvo Gariūnų prekyvietė plačiąja prasme (pirmiausia turint omenyje ten prekiaujančius smulkiuosius verslininkus), jos metu atsakovai išreiškė savo subjektyvią nuomonę, požiūrį į susiklosčiusią situaciją, kritikavo teisės aktų nustatytą reglamentavimą, tačiau nebuvo kalbama apie ieškovus ir (ar) paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, žeminanti jų dalykinę reputaciją.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas K. M. prašo ieškovų skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad laidos metu jo pasakyti teiginiai buvo ne apie ieškovus, jie atitinka tikrovę, išreiškia jo subjektyvų požiūrį, nuomonę, anksčiau žiniasklaidoje paskelbtos ir nepaneigtos informacijos bei teisėsaugos institucijų atliktų tyrimų vertinimą, nežemina ieškovų dalykinės reputacijos, todėl, nesant visų būtinųjų CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygų, ieškinys atmestas pagrįstai.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl saviraiškos laisvės ribojimo ir dalykinės reputacijos gynimo proporcingumo

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą analizuoti saviraiškos laisvės ir juridinio asmens dalykinės reputacijos santykio aspektai, kurie yra aktualūs ir šioje byloje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek juridinio asmens dalykinė reputacija, tiek ir asmens saviraiškos laisvė yra saugomos ir gintinos vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis, 1 protokolo 1 straipsnis, CK 2.24 straipsnio 8 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „TEO LT“ v. UAB „Tele-3“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMi8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-32/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-32/2012">3K-3-32/2012</a>).

Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija) juridinio asmens dalykinė reputacija dėl savo ekonominės vertės gali būti saugoma ir ginama kaip turtas, t. y. vertybė, saugotina pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) (žr., pvz., mutatis mutandis Iatridis v. Greece (GC), no. 31107/96, judgement of 25 March 1999, par. 54). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT arba Teismas) savo jurisprudencijoje pabrėžia būtinybę, sprendžiant dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugos ribų, visuomenės suinteresuotumą atvira diskusija dėl verslo praktikos derinti su konkuruojančiu interesu apsaugoti komercinę sėkmę ir įmonės gyvybingumą ne tik akcininkų ir įmonės darbuotojų naudai, bet ir platesnei ekonominei gerovei (žr. sprendimą Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 94).

EŽTT saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik,,informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“, reikalavimai. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų. Kartu EŽTT akcentuoja, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos saviraiškos laisvei taikomos išimtys turi būti aiškinamos griežtai (angl. strictly), apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. Saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiko „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės, spręsdamos, ar yra toks poreikis, turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų (žr. sprendimus bylose Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, judgment of 29 July 2008, par. 26). Situacijose, kai yra pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir pateikiama nepakankamai įrodymų jiems pagrįsti bei žurnalistas diskutuoja apie „tikrą“ viešąjį, visuomeninį interesą, patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sąžiningai, tampa pirmaeiliu dalyku (žr., pvz., Flux v. Moldova (no. 7), no. 25367/05, 24 November 2009, par. 41).

Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Nuomonei, kaip saviraiškos būdui, asmens dalykinės reputacijos pažeidimo aspektu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Dalyvaudamas viešoje diskusijoje dėl opios bendrojo intereso problemos, asmuo gali tikėtis tam tikro „perdėjimo, hiperbolizavimo ar provokacijos lygio“, kuris turėtų būti neišvengiamai toleruojamas demokratinėje visuomenėje (pvz., žr. cituotą Steel and Morris v. United Kingdom, par. 90).

Į šiuos EŽTT praktikoje suformuotus ir kasacinio teismo analizuotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „TEO LT“ v. UAB „Tele-3“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMi8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-32/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-32/2012">3K-3-32/2012</a>) saviraiškos laisvės ir dalykinės reputacijos santykio aspektus turi būti atsižvelgiama šioje byloje vertinant kasacinio skundo argumentus dėl kasatoriaus dalykinės reputacijos pažeidimo.

Dėl subjekto, apie kurį paskleisti neatitinkantys tikrovės ir žeminantys reputaciją duomenys, nustatymo

Kasaciniu skundu keliamas teisės klausimas, kaip turėtų būti vertinama situacija, kai paskleistų duomenų adresatai paskleistus duomenis susieja su kitais asmenimis, nei duomenų skleidėjai turėjo galvoje. Taip pat keliamas klausimas, kaip turėtų būti vertinama situacija, kai paskleisti duomenys yra apie vieną subjektą, tačiau dėl tam tikrų ryšių su kitu subjektu, kurie yra viešai žinomi, pažeidžia pastarojo dalykinę reputaciją. Kasaciniame skunde kasatoriai tvirtina, kad laidos žiūrovams turėjo susidaryti įspūdis, jog visi laidoje paskleisti teiginiai iš esmės yra apie juos (net jei dalis teiginių buvo pasakyti apie Gariūnų turgavietėje prekiaujančius smulkiuosius verslininkus, dėl ieškovų viešai žinomų ryšių su smulkiaisiais turgavietės prekiautojais (ieškovų nuomininkais), šių duomenų sąsajumas su ieškovais turėjo būti laikomas pakankamu, pripažįstant duomenų paskleidimą apie ieškovus). Teismai, įvertinę laidos kontekstą, sprendė, kad tik dalis teiginių paskleisti apie ieškovus, nes laida sudaryta iš kelių epizodų.

Remiantis EŽTT praktika, taikant Konvencijos 10 straipsnį (saviraiškos laisvė), pažymėtina, kad Teismas yra nurodęs, jog vienas esminių reikalavimų, susijusių su difamacija, yra tas, kad ji turi būti nukreipta į konkretų asmenį; turi egzistuoti objektyvus ryšys tarp ginčijamo teiginio ir asmens, pareiškusio ieškinį dėl difamacijos; vien tik asmeninis spėjimas ar subjektyvus suvokimas apie publikacijos difamacinį pobūdį nėra pakankamas, nustatant, ar asmuo buvo paveiktas rašinio – turi egzistuoti dar kažkas, kas atitinkamos informacijos gavėją priverstų suprasti, kad teiginys „metė šešėlį“ ant asmens, besiskundžiančio dėl difamacijos, ar kad kritika buvo nukreipta prieš jį (žr., pvz., Dyuldin and Kislov v. Russia, no. 25968/02, 31 July 2007; Thoma v. Luxembourg, no. 38432/97, par. 56, ECHR 2001‑III ir kt.).

Nagrinėjamos civilinės bylos atveju pabrėžtinas žurnalistų surengtos viešosios diskusijos temos – valstybinės reikšmės objekto veiklos ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų pradėtos stambaus masto operacijos aptarimas – svarbumas, suponuojantis teismo didesnio rūpestingumo, atsargumo pareigą, ribojant žiniasklaidos teises Konvencijos 10 straipsnio kontekste. Atitinkamai iš žurnalistų reikalaujamas skleidžiamos informacijos tikslumo ir aiškumo laipsnis (dėl poreikio nedviprasmiškai, aiškiai nurodyti teiginių objektą skleidžiant informaciją bendrojo intereso klausimu) turėtų būti vertinamas protingai, neuždedant žurnalistams neproporcingos naštos. Be to, šiame kontekste vertinant žurnalistų sąžiningo elgesio, etikos normų aspektą, negalima nepaisyti visos laidos konteksto.

Teisėjų kolegija nesutinka su kasatorių teiginiu, kad visi byloje ginčytini teiginiai yra apie ieškovus. Pirmiausia pažymėtina tai, kad kasatoriai ginčijamus teiginius nurodo, ištraukę juos iš konteksto, o tai klaidina, vertinant jų priskyrimą ieškovams. Iš tiesų, kiekvienas teiginys turėtų būti analizuojamas visos ir atskirų laidos dalių kontekste. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikri teiginiai (ypač laidos dalyje, kurioje aptariamos FNTT vykdytos operacijos aplinkybės) yra pakankamai aiškiai susiję su turgavietėje prekiaujančiais smulkiaisiais verslininkais, jų galima neteisėta veikla, šešėline prekyba. Dėl kasatorių teiginio, kad jų sąsajumas su Gariūnų turgavietės prekiautojais (ieškovų nuomininkais) yra pakankamas, kad būtų pripažinta, jog ginčijamais teiginiais pažeista ir jų dalykinė reputacija, teisėjų kolegija pažymi, kad toks gana platus asmenų sąsajumo interpretavimas susijęs su neproporcingumo grėsmėmis žiniasklaidai informuojant visuomenę apie bendrojo intereso klausimus. Konkrečiomis aplinkybėmis įžvelgtinas atitinkamų teiginių (pavyzdžiui, teiginiai „vien grynų, kaip įtariama, nusikalstamu būdu gautų pinigų Gariūnuose rasta gerokai per milijoną“; „Šitaip krizę mes besišaipydami būtume pragyvenę...“, pasakyti kaip išvada po to, kai išreikštos abejonės dėl neskaidraus verslo Gariūnuose, nemokamų mokesčių ir didelės prekių apyvartos; teiginiai „Ar turi būti vietų, kurioj negalioja Lietuvos įstatymai.....“, pareikšti po to, kai išreikštos abejonės dėl Gariūnuose vykdomos apskaitos trūkumų ir pan.) aiškus susietumas su smulkiųjų verslininkų atžvilgiu vykdyta operacija, o ne Gariūnų prekyvietės įkūrėjų veikla.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė nei materialiosios, nei proceso teisės normų konstatuodamas, kad tik tam tikri laidos metu išsakyti teiginiai gali leisti atpažinti ieškovus kaip Gariūnų turgavietės žemės sklypo nuomininkus bei asmenis, parengusius ekonominį Gariūnų projektą. Teisėjų kolegijos vertinimu, greta apeliacinės instancijos teismo nurodytų teiginių su ieškovais yra susiję bei šiuos asmenis taip pat leidžia identifikuoti ieškovų ginčijamas atsakovo D. L. teiginys: „vykdydama tyrimą, Seimo antikorupcinė komisija nustatė, kad, tarkim, projekto užuomazgose, jo pradžioje buvo kalbėta ir apie iki 200 milijonų litų siekiančias investicijas, tačiau jau tvirtinant projektą ta suma buvo nustatyta 50 milijonų“.

Atsižvelgdama į tai, kad teiginių paskleidimas apie asmenį yra pirminė sąlyga vertinant jų pobūdį, teisėjų kolegija kasacinio skundo argumentus toliau nagrinės tik tų kasatorių ginčijamų laidos teiginių kontekste, kurie susiję su šiais asmenimis.

Dėl duomenų ir nuomonės atribojimo

Kasatoriai byloje įrodinėjo, kad visi ginčijami teiginiai laikytini „duomenimis“ CK 2.24 straipsnio prasme, tačiau teismai su tokia pozicija nesutiko. Kasatoriai teigia, kad išvados byloje padarytos netinkamai ištyrus ir įvertinus įrodymus, netinkamai motyvuojant teismo sprendimą, taip pat padaryta pažeidimų dėl duomenų vertinimo dalykinės reputacijos pažeidimo aspektu ir paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcijos taikymo.

Vertinant nuomonės ir žinios atskyrimą pagal EŽTT praktikos kriterijus, primintini bendrieji principai, pagal kuriuos faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumas „nepasiduoda“ įrodinėjimui. Pažymėtina, kad Teismas yra pripažinęs, jog skirtumas tarp faktinių ir vertinamųjų teiginių yra mažiau svarbus, kai ginčijamas teiginys buvo pareikštas gyvos politinės diskusijos metu, kai išrinkti valstybės pareigūnai ir žurnalistai turėtų naudotis plačia laisve kritikuoti vietinės valdžios veiksmus, net kai pateiktiems teiginiams gali trūkti aiškaus faktinio pagrindo (žr., pvz., Lombardo and Others v. Malta, no. 7333/06, § 60, 24 April 2007). Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr., pvz., Diena et Ozoliņš c. Lettonie, Requ?te no 16657/03, 12 juillet 2007, par. 82). Taigi tam, kad komentarus galima būtų priskirti vienai ar kitai kategorijai, būtina atsižvelgti į bylos kontekstą (teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, pateiktą realaus elgesio vertinimą ar nuomonės pareiškimą be jokio faktinio pagrindo ir t. t.). Sakinio konstrukcija, gramatinės formos taip pat yra svarbios paskleistų teiginių kvalifikavimui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės: žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Atribojant žinią nuo nuomonės būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. Reikšmės gali turėti ir pasisakymo aplinkybės bei tikslai. Teismas, spręsdamas dėl duomenų ir nuomonės atribojimo, turi įvertinti, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. ir kt. v. A. J. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-142/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-142/2006">3K-3-142/2006</a>; 2013 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vedautos autotransportas“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-50/2013; kt.).

Kasatoriai kaip argumentą, patvirtinantį paskleistos informacijos faktinį pobūdį, pabrėžia subjekto, skleidusio atitinkamą informaciją, statusą (laidos vedėjo, kaip žurnalisto; laidos diktorės, kaip nacionalinio transliuotojo atstovės; politiko, visuomenės veikėjo, akademiko ir pan.). Nesutikdama su šiuo argumentu, teisėjų kolegija pabrėžia, kad subjekto statusas negali turėti esminės reikšmės paskleistos informacijos kvalifikavimui. Visi subjektai turi Konvencijos ir nacionalinių teisės aktų garantuojamą teisę reikšti tiek nuomonę, tiek skleisti žinią. Dėl žurnalistų saviraiškos laisvės, EŽTT ne kartą yra pripažinęs, kad ji gali būti labai įvairi, kartais net perdėto ar provokacinio pobūdžio (žr. cituotą Diena et Ozoliņš c. Lettonie). Nors ir sutiktina su kasatorių argumentu, kad netiesioginės laidos transliacija žiniasklaidos atstovams suteikia geresnę galimybę pateikti atrinktą, maksimaliai patikimą informaciją, tačiau tai neturėtų riboti jų galimybės skleisti įvairių formų informaciją visuomenei aktualiais klausimais.

Atsižvelgdama į nurodytus žinios ir nuomonės atribojimo kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje visų skundžiamų teiginių priskyrimas nuomonei nėra tikslus. Nuosekliai analizuojant teiginių, nukreiptų į ieškovus, formuluotes, matyti, kad jose yra nemažai konstatuojamojo pobūdžio teiginių, kaip antai, „nemoka nė cento“, „nebuvo mokami nekilnojamojo turto ir žemės ir žemės mokesčiai...“, „buvo atleistas nuo mokesčių“, „be konkurso buvo nuspręsta išnuomoti didelės vertės valstybinės žemės sklypą, galima sakyti, veltui“, „vykdydama tyrimą, Seimo antikorupcinė komisija nustatė, kad, tarkim, projekto užuomazgose, jo pradžioje buvo kalbėta ir apie iki 200 milijonų litų siekiančias investicijas, tačiau jau tvirtinant projektą ta suma buvo nustatyta 50 milijonų“. Atkreiptinas dėmesys ir į tam tikrą apeliacinės instancijos teismo argumentacijos nenuoseklumą – pripažinęs, kad atsakovai ginčijamais teiginiais pateikė tik savo subjektyvius vertinimus dėl visuomenei aktualių procesų, teismas toliau analizavo kai kurių teiginių atitiktį tikrovei.

Dėl duomenų atitikties tikrovei ir dalykinės reputacijos pažeidimo

Vertindama pirmiau pateiktų konstatuojamojo pobūdžio teiginių atitiktį tikrovei, teisėjų kolegija, nors ir pripažįsta, kad kai kurie faktinio pobūdžio teiginiai galėjo būti suformuluoti tiksliau ir galėjo būti naudojamos atsargesnės formuluotės, iš esmės sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kuriais nepripažinta jų neatitiktis tikrovei ir kasatorių dalykinės reputacijos pažeidimas. Byloje nustatyta, kad Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 808 nutarta pripažinti valstybinės svarbos projektu ekonominį projektą „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“. Šiam projektui įgyvendinti valstybinės žemės sklypas ieškovams buvo išnuomotas be konkurso. Remiantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d.) ir Žemės mokesčio įstatymo 1 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. balandžio 26 d. iki 2013 m. sausio 1 d.), valstybės ir savivaldybių nekilnojamasis turtas pirmiau nurodytais mokesčiais nėra apmokestinamas. Vis dėlto konstatuotina, kad esama netikslumų paskleistoje informacijoje („nemoka nė cento“) ir apeliacinės instancijos teismo vertinime, jog už sklypus nebuvo mokamas nuomos mokestis. Bylos medžiaga (valstybinės žemės nuomos sutartys ir ieškovų pateikti mokėjimo nurodymai) patvirtina, kad nuomos mokestis buvo mokamas. Nepaisant to, teisėjų kolegija nepritaria kasatorių argumentams ir šio teiginio nepripažįsta pažeidžiančiu jų dalykinę reputaciją. Vertindama visą laidos kontekstą, teisėjų kolegija pabrėžia, kad šis teiginys išsakytas įžanginėje laidos dalyje, kurioje siekiama anonsuoti toliau laidoje gvildenamą temą. Toks netikslumas sušvelnintas vėliau, diktorei teigiant, kad sklypas išnuomotas „galima sakyti, veltui/už ačiū“, kuris leidžia numanyti tam tikros sumos už žemę mokėjimą. Be to, šis teiginys siejasi su kitais teiginiais, kad didelės vertės žemės sklypas išnuomotas be konkurso, todėl, kaip nurodoma atsiliepime į kasacinį skundą, nuomos kaina gali neatitikti tikrosios sklypo vertės. Dėl šios priežasties teiginys apie „nemokant nė cento“ suteiktus naudoti didelės vertės žemės sklypus vertintinas kaip hiperbolizuotai išreikštas susirūpinimas, susijęs su vienai prekyvietei suteiktu valstybinės reikšmės objekto statusu, neaiškiais tokio statuso pripažinimo kriterijais, teisės aktų netobulumais, o ne kaip aiškiai klaidinanti informacija. EŽTT bylose, kuriose buvo keliamas žurnalistų pateiktų faktinio pobūdžio teiginių netikslumo klausimas (pvz., informacinio pranešimo kontekste), Teismas, nors ir pabrėžė, kad žurnalistai galėjo pasirinkti atsargesnes formuluotes, tačiau nurodė, kad tokiais atvejais svarbu vertinti visos paskleistos informacijos turinį, jos paskleidimo kontekstą bei išanalizuoti tai, ar žiniasklaidos atstovai veikė vedini troškimo skelbti informaciją beatodairiškai ignoruojant jos tikslumą (žr., pvz., Bozhkov v. Bulgaria, no. 3316/04, 19 April 2011, par. 50). Tokio beatodairiško tikslumo ignoravimo, analizuojant visą laidos kontekstą, nenustatyta nagrinėjamoje byloje. Nors sutiktina su kasacinio skundo argumentu dėl prieštaringos apeliacinės instancijos teismo išvados, kad kasatoriai už žemės sklypą nuomos mokesčio analizuojamų teiginių pasakymo metu nemokėjo, nes, kaip pirmiau nurodyta, šis mokestis buvo mokamas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis netikslumas nepaneigia teismo išvadų dėl pirmiau nurodyto atsakovo teiginio atitikimo tikrovei ir nesudaro teisinio pagrindo šį teiginį vertinti kaip pažeidžiantį atsakovų dalykinę reputaciją.

Atsakovo K. M. teiginys: „[Už žemės plotą] nebuvo mokaminekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai, tai reiškia, kad šitas objektas buvo atleistas nuo mokesčių“ yra konstatuojamojo pobūdžio. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatorių argumentu, kad nurodytas teiginys yra klaidinanti informacija ir kad sąvoka „atleidimas nuo mokesčių“ gali būti suprantama tik kaip leidimas nevykdyti kitais atvejais vykdytinų mokestinių prievolių. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju tikslus teisinis kvalifikavimas (įvardijama tai atleidimu nuo mokesčių, mokestine lengvata ar mokesčių nemokėjimu) nekeičia faktinės situacijos, jog minėti mokesčiai už sklypą nebuvo mokami. Galima teigti, kad pirmiau nurodytų mokestinių lengvatų suteikimas žymi išskirtinį, privilegijuotą (Tarptautinių žodžių žodyne „privilegijuotas“ – turintis arba teikiantis kam nors išimtinių teisių, lengvatų) Gariūnų turgavietės statusą ir bendriausia prasme patvirtina teiginių „2005 m. Gariūnai tapo privilegijuotu objektu“, „Gavęs ypatingą statusą, Gariūnų verslo centras gavo ir ypatingų lengvatų“ atitiktį tikrovei. Be to, šis išskirtinis teisinis turgavietės statusas gali pateisinti ir tam tikrų laidoje išsakytų vertinamojo pobūdžio teiginių (išreikštų hiperbolizuotai), pavyzdžiui, „Gariūnai, turėdami valstybinės reikšmės objekto statusą, tarpsta šiltnamio sąlygomis“, „Reta Lietuvos prekyvietė gali pasigirti tokia valdžios malone“, „nė viena šalies turgavietė negali pasigirti tokiu išskirtiniu dėmesiu, kaip Gariūnai“, pagrįstumą.

Kitas konstatuojamojo pobūdžio atsakovo D. L. teiginys: „vykdydama tyrimą, Seimo antikorupcinė komisija nustatė, kad, tarkim, projekto užuomazgose, jo pradžioje buvo kalbėta ir apie iki 200 milijonų litų siekiančias investicijas, tačiau jau tvirtinant projektą ta suma buvo nustatyta 50 milijonų“ yra tikrovę atitinkanti informacija. Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos viešai paskelbtame informaciniame pranešime nurodoma, kad „2006 m. gegužės 3 d. Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje buvo nagrinėjamas klausimas dėl kreipimosi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją su prašymu ištirti, ar rengiant ir priimant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 808 nebuvo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nustatyti reikalavimai. Posėdžio metu buvo pristatyti komisijos atliekamo tyrimo metu nustatyti faktai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 848 reglamentavo numatomų įgyvendinti ekonominių projektų ir svarbių visuomenės projektų pripažinimą valstybinės svarbos projektais ir nustatė jų valstybinės svarbos pripažinimo kriterijus. UAB „Jurgena“, UAB „Geruda“ ir UAB „Posūkis“ dėl Gariūnų turgavietės pripažinimo valstybinės svarbos projektu 2004 metais kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę pagal tuo metu galiojusią tvarką. Minėtų įmonių Vyriausybei pateiktas projektas neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 848 „Dėl numatomų įgyvendinti ekonominių projektų ir svarbių visuomenės projektų valstybinės svarbos pripažinimo nuostatų patvirtinimo“ pagrindinių kriterijų, susijusių su lėšų investavimu, t. y. per trejus metus turi būti investuojama ne mažiau kaip 200 mln. litų. Tačiau bendrovės įsipareigojo per 10 metų investuoti tik 50 mln. litų. Vyriausybė 2004 m. lapkričio 2 d. priėmė nutarimą Nr. 1361, kuriuo 2000 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 848 „Dėl numatomų įgyvendinti ekonominių projektų ir svarbių visuomenės projektų valstybinės svarbos pripažinimo nuostatų patvirtinimo“ pripažino netekusiu galios.“ Taigi atsakovas D. L., pateikdamas kasatorių ginčijamą teiginį, aiškiai rėmėsi Seimo Antikorupcijos komisijos atliekamu tyrimu, neiškraipė tyrimo turinio ir šios komisijos analizuotų bei nustatytų aplinkybių.

Dėl vertinamojo pobūdžio teiginių kaip pažeidžiančių dalykinę reputaciją nustatymo kriterijų

Nagrinėjamoje byloje analizuojant ginčijamus teiginius, turinčius subjektyvaus vertinimo bruožų ir priskirtinus diskusijai apie kasatorius, pažymėtina, kad nuomonei turi netrūkti faktinio pagrindo. Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad pateikiamiems teiginiams negali trūkti aiškaus ir objektyvaus faktinio pagrindo, juose esantys duomenys privalo būti neiškraipyti, galbūt ne visiškai tikslūs, tačiau paskelbti prieš tai ėmusis visų įmanomų priemonių skelbiamų žinių (faktų ir duomenų) tikrumui (jų atitikčiai tikrovei) patikrinti. Duomenis paskleidusiam asmeniui padarius viską, ką tokioje situacijoje būtų padaręs sąžiningas duomenų skleidėjas, siekdamas nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą, neesminiai teiginių netikslumai neturėtų būti pagrindas CK 2.24 straipsniui taikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. V. L. v. VšĮ „Versmės“ leidykla ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-347/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-347/2011">3K-3-347/2011</a>; kt.). Vertinant, ar pareikšti su pagrindiniu faktu susiję duomenys yra nauja informacija, ar pagrindinį faktą apibūdinanti nuomonė, išreiškianti požiūrį į faktą, turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, ar pagrindinis faktas yra vienareikšmiškai aiškus. Jeigu faktas yra pakankamai aiškus, kad nesąžininga būtų jį traktuoti kitaip, tai pateikti duomenys dėl jo vertinimo kitokia prasme galėtų būti pripažinti nauju faktu. Jeigu pradinis faktas nėra visiškai aiškus, o gali būti įvairiai interpretuojamas, tai teigiamo ar neigiamo turinio interpretacija gali būti vertinama kaip asmeniui palanki arba nepalanki nuomonė ar subjektyvus įspūdis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-100/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-100/2009">3K-3-100/2009</a>; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „NEO GROUP“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „TEO LT“ v. UAB „Tele-3“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMi8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-32/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-32/2012">3K-3-32/2012</a>; kt.).

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į diktorės iškeltus retorinius klausimas „Kiek nuo mūsų dėl aferų Gariūnuose ir įvairių lengvatų nuvogta?, „Didelės vertės sklypas išnuomotas, galima sakyti, už „ačiū“. O gal ir ne už ačiū?“, kuriuose galbūt įžvelgtinos kasatorių sąsajos su atsakovų įvardytomis nusikalstamo pobūdžio veikomis.

Pažymėtina, kad, remiantis EŽTT praktika, kaltinimai nusikalstamų veikų padarymu priskiriami prie teiginių, galinčių rimtai paveikti reputaciją (žr., pvz., Björk Ei?sdóttir v. Iceland, no. 46443/09, 10 July 2012). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teismui nepriimtina nacionalinių teismų praktika, kad vienintelis kelias teiginiui, jog kažkas padarė nusikaltimą, patvirtinti buvo reikalavimas įrodyti, jog jis arba ji buvo dėl to nuteistas (žr., Kasabova v. Bulgaria, par. 62; Flux v. Moldova (no. 6), no. 22824/04, §11 and 31, 29 July 2008). Tvirtinimai (kaltinimai) spaudoje negali būti lygiaverčiai prilyginami kaltinimams baudžiamajam procese (žr., Kasabova v. Bulgaria, par. 62). Teismai, nagrinėjantys šmeižto bylą, taip pat negali tikėtis iš atsakovų prokurorų elgesio ar daryti jų likimą priklausomą nuo to, ar baudžiamojo persekiojimo institucijos nusprendžia palaikyti kaltinimus, ar pajėgia užtikrinti asmens, prieš kuriuos atsakovai pateikė teiginius spaudoje, nuteisimą (žr. ten pat). Situacijose, kai žurnalistas diskutuoja apie „tikrą“ viešąjį, visuomeninį interesą, patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sąžiningai, tampa pirmaeiliu dalyku (žr., mutatis mutandis, cituotą Flux v. Moldova (no. 7), no. 25367/05, 24 November 2009, par. 41). Pavyzdžiui, žurnalistų sąžiningumui įvertinti gali būti svarbios įvairios aplinkybės – tyrimo pakankamumas skleidžiamiems teiginiams pagrįsti (kuo rimtesnis teiginys, tuo svaresnis turi būti faktinis pagrindas), šaltinių patikimumo įvertinimas, kitos šalies pozicijos pateikimas, informacijos paskleidimo momentas, kai yra inicijuotas specialus tyrimas dėl tariamai neteisėtų veiksmų, ir pan.

Grįžtant prie nagrinėjamos bylos aplinkybių ir pirmojo žurnalistės iškelto retorinio klausimo, pažymėtina, kad jis turi būti vertinamas visos laidos kontekste. Šis klausimas buvo pasakytas pradinėje laidos dalyje, kurią sąlygiškai galima laikyti pristatomąja, kurioje trumpai nušviečiami toliau laidoje nagrinėjami aspektai (specialaus objekto statuso gavimo aplinkybės, buhalterinės apskaitos Gariūnuose problemos ir dėl to valstybės patiriami nuostoliai, FNTT vykdyta operacija), fone rodomi FNTT operacijos filmuotos medžiagos vaizdai, sakinys suformuluotas kaip klausimas, kuris detaliau analizuojamas toliau laidoje. Teisėjų kolegijos nuomone, šis sakinys yra pernelyg apibendrinamojo pobūdžio, kad jį būtų galima laikyti paveikiančiu kasatorių reputaciją. Pritartina apeliacinės instancijos teismo argumentams, kad šis sakinys turi būti suvokiamas kaip atsakovų hiperbolizuotai reiškiamas susirūpinimas apie tai, kiek visuomenė praranda dėl tokių mokestinių lengvatų, šešėlinės ekonomikos, įstatymų netobulumo. Tai neabejotinai didelio bendrojo susirūpinimo klausimai, suponuojantys pagrįstą „aštresnių“ pozicijų tikimybę (žr., pvz., Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, 9 January 2007 ir daugelis kt.).

Vertinant antrąjį sakinį apie vertingo sklypo išsinuomojimą „gal ir ne už ačiū“, reikia pripažinti, kad bendriausia prasme juo netiesiogiai daroma prielaida apie nuomą už neteisėtą atlygį. Kaip jau pirmiau nurodyta, dėl konvencinių reikalavimų, keliamų žurnalistams, šiems skleidžiant teiginius apie nusikalstamas veikas, svarbus jų sąžiningumo įvertinimas pagal šiuos kriterijus – tyrimo pakankamumas skleidžiamiems teiginiams pagrįsti (kuo rimtesnis teiginys, tuo svaresnis turi būti faktinis pagrindas), šaltinių patikimumo įvertinimas, kitos šalies pozicijos pateikimas, informacijos paskleidimo momentas, kai yra inicijuotas specialus tyrimas dėl tariamai neteisėtų veiksmų, ir pan. Nagrinėjamu atveju žurnalistų sąžiningumą demonstruoja tai, kad šioje laidoje kasatoriams buvo suteikta replikos teisė, kuria jie nepasinaudojo. Galiausia pati prielaida suformuluota labai apibendrintai, ne konkrečiai, subjektyvia klausiamąja forma.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimą reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovų paskleisti teiginiai nepažeidžia kasatorių dalykinės reputacijos ir nemenkina jų įvaizdžio. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

Kasaciniame teisme patirta 61,23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. pažyma). Atsižvelgiant į teisinį rezultatą byloje, šios išlaidos į valstybės biudžetą lygiomis dalimis, t. y. po 20,41 Lt, priteistinos iš kasacinį skundą pateikusių ieškovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų UAB „Posūkis“ (juridinio asmens kodas 122570783), UAB „Geruda“ (juridinio asmens kodas 122043119) ir UAB Jurgena“ (juridinio asmens kodas 122769753) valstybei po 20,41 Lt (dvidešimt litų 41 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Birutė Janavičiūtė

Rimvydas Norkus