Kasacinio skundo Nr. DOK-1434/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38490-2019-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. kovo 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo P. E. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nutarties, prašymu sustabdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis P. E. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nutartį ir jam priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Kasatorius teigia, kad teismai padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, nes netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, objektyviai ir nešališkai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų, sprendimus grindė prielaidomis ir iš esmės prieštaringais bendrakaltinamosios G. Š. parodymais, kuri jį apkalbėjo. P. E. teigia, kad jo parodymai nekito, buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtina byloje surinkti įrodymai, kurių teismas objektyviai ir nešališkai neištyrė ir neįvertino. Teismai netinkamai taikė BK 24 ir 25 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo teismų praktikos vertinant bendrininkavimą, nes nepagristai konstatavo, kad kasatorius veikė bendrininku grupe.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1434/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38490-2019-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. kovo 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo P. E. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nutarties, prašymu sustabdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis P. E. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nutartį ir jam priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Kasatorius teigia, kad teismai padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, nes netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, objektyviai ir nešališkai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų, sprendimus grindė prielaidomis ir iš esmės prieštaringais bendrakaltinamosios G. Š. parodymais, kuri jį apkalbėjo. P. E. teigia, kad jo parodymai nekito, buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtina byloje surinkti įrodymai, kurių teismas objektyviai ir nešališkai neištyrė ir neįvertino. Teismai netinkamai taikė BK 24 ir 25 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo teismų praktikos vertinant bendrininkavimą, nes nepagristai konstatavo, kad kasatorius veikė bendrininku grupe.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatoriai nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatorius, prašydamas pakeisti teismų sprendimus ir jį išteisinti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.
Kasatorius deklaratyviai nurodo teismų padarytus BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimus, kurie yra susiję tik su kasatoriaus nuomone dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir nemotyvuotų bei šališkų teismų išvadų. Išsamių teisinių argumentų, kaip konkrečiai reiškėsi galimai padaryti pažeidimai, kurie suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ir (ar) kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), kasaciniame skunde nepateikta.
Pažymėtina, kad nuteistojo apeliacinis skundas taip pat buvo paduotas dėl netinkamo įrodymų vertinimo, neįrodytos kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo bendrininkaujant su G. Š.. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje į šiuos argumentus yra išsamiai atsakyta, abejoti šio sprendimo teisėtumu pagal kasacinio skundo argumentus nėra teisinio pagrindo.
Kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir (ar) padarytų esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde įvardytų BPK 20 straipsnio pažeidimai grindžiami vien kasatoriaus nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir teismų išvadų neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais esminių BPK pažeidimų buvimą.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasatoriaus prašymas – priimti išteisinamąjį nuosprendį – neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, kadangi kasacinės instancijos teismas priima nutartis, o ne nuosprendžius, ir gali nutraukti bylą, o ne išteisinti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų teismų sprendimų vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo P. E. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Alenas Piesliakas
Artūras Ridikas
