Baudžiamoji byla Nr. 2K-119-303/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35646-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.22.1.1; 2.1.2.4; 2.1.2.12
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. gynėjo advokato Sergejaus Milovo kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteistas:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda;
– pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – trisdešimčia parų arešto.
Remiantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta trisdešimt parų arešto ir 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas trims mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. D. paskirta intensyvi priežiūra, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), Kaune, buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 6.00 val. – ir tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.
Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo A. D. ir jo gynėjo advokato S. Milovo apeliacinis skundas atmestas. Pakeista nuosprendžio dalis, kuria nustatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kita Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalis dėl A. D. palikta nepakeista.
Šiuo nuosprendžiu taip pat išteisintas N. B., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. D. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad žinodamas, jog turtas gautas nusikalstamu būdu, ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo vaizdo filmavimo techniką: vaizdo kamerą „Arri Alexa Mini“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4 vnt. objektyvų „Elite Anamorphic“, bendros 114 840,92 Eur vertės, t. y. didelės vertės turtą, žinodamas, kad ši aparatūra yra įgyta nusikalstamu būdu, kadangi interneto svetainėje http://esta.cbsunified.com buvo suvesta viešai prieinama informacija, jog kamera „Arri Alexa Mini“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), pavogta Belgijoje, Briuselyje, 2016 m. sausio 24 d.; keturi objektyvai „Elite“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat pavogti 2016 m. sausio 24 d. Belgijoje, Briuselyje. Vėliau šią aparatūrą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje A. D. perdavė N. B.. 2018 m. liepos 23 d. apie 21.50 val. Kaune, Europos prospekte, prie parduotuvės „Rimi“, N. B. grąžinus A. D. vaizdo kamerą „Arri Alexa Mini“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4 vnt. objektyvų „Elite Anamorphic“, šią aparatūrą po kelių dienų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, Kauno rajone, kelyje tarp Raudondvario ir Vilkijos, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir taip ją realizavo.
2. A. D. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje įgijo šaunamąjį ginklą, t. y. šaudyti tinkamą pramoninės gamybos (Belgija) 9 mm kalibro 1903 modelio pistoletą „FN Browning (duomenys neskelbtini)“, kuris yra skirtas šaudyti 9 mm kalibro „Browning“ (9 x 20) šoviniais ir kuris priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei 20 vienetų pramoninės gamybos (Brazilija) 9 mm kalibro „Luger“ (9 x 19) šovinių, kurie yra šaudmenys ir kurie yra skirti 9 mm kalibro A, B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams, kuriuos galima iššauti iš 9 mm kalibro 1903 modelio pistoleto „FN Browning FN Browning (duomenys neskelbtini)“, ir, neturėdamas leidimo, neteisėtai šį pistoletą ir šovinius laikė iki 2018 m. gruodžio 5 d. savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, miegamajame, seife, kol policijos pareigūnai kratos metu šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado ir paėmė.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistojo A. D. gynėjas advokatas S. Milovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. ir Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžius ir bylą A. D. nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Iš kasacinio teismo priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcxLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-271/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-271/2006">2K-271/2006</a> pateikto išaiškinimo akivaizdu, kad kaltininkas visų pirma supranta, jog turtą gauna arba yra gavęs iš asmens, kuris nėra jo teisėtas savininkas (naudotojas), ir, antra, perduodamas nusikalstamu būdu gautą turtą trečiajam asmeniui supranta, kad pastarasis taip pat nėra šio turto savininkas (naudotojas), ir siekia, kad jis tokiu taptų.
3.2. A. D. nuo pat pirmos jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus apie aplinkybes, kuriomis jis įgijo šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikaltimo dalyką, juo disponavo ir jo neteko, būtent: filmavimo kamerą „Arri Alexa Mini“ ir keturis objektyvus „Elite“ jis gavo iš seniau pažįstamo asmens, kuriam pažadėjo padėti nurodytus daiktus realizuoti, tiksliau – rasti jiems potencialų pirkėją. Tiek kamerą, tiek objektyvus A. D. perdavė kitam kaltinamajam N. B., su kuriuo kaip su potencialiu pirkėju jį suvedė liudytojas D. J.. Vėliau N. B. kaip jam netikusius nurodytus daiktus grąžino A. D., o šis savo ruožtu juos grąžino tam pačiam asmeniui, iš kurio buvo gavęs. Kauno apygardos teismas A. D. nurodytas faktines aplinkybes pripažino nustatytomis ir įrodytomis (žr. skundžiamo nuosprendžio 26 punktą).
3.3. Teismo nustatyti A. D. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 189 straipsnį kaip turto įgijimas ir realizavimas. Paimdamas filmavimo įrangą iš tyrimo nenustatyto asmens, A. D. neturėjo tyčios ją įgyti BK 189 straipsnio prasme, o grąžindamas tam pačiam asmeniui, iš kurio ir buvo gavęs, negalėjo jos realizuoti. Tiek įrangos paėmimas, tiek jos grąžinimas neatitinka šiuo atveju jokios civilinėje teisėje nustatytos sandorio formos, todėl negali būti kriminalizuojami. Analogišką išvadą skundžiamo nuosprendžio 17 punkte padarė ir Kauno apygardos teismas, vertindamas kaltinamojo N. B. atliktus veiksmus, kuriais, lygiai kaip ir A. D., vaizdo kamerą ir objektyvus jis grąžino tam pačiam asmeniui (A. D.), iš kurio ir buvo juos gavęs. Jei A. D. ir galėtų būti teisiamas, tai tik kaip padėjėjas, kuris, tyrimo nenustatytam asmeniui kėsinantis realizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą, padėjo tai daryti.
3.4. Bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir tarpusavio sąsajas. Taip vertindami įrodymus teismai suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, tai nulėmė neteisingas išvadas dėl A. D. kaltės pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.
3.5. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad A. D., iš tyrimo nenustatyto asmens įgydamas nagrinėjamo nusikaltimo dalyką, žinojo, jog šis yra vogtas, rėmėsi (ir vertino) tik šiomis faktinėmis aplinkybėmis: A. D. dirba ir eina vadovaujamas pareigas, anksčiau užsiėmė įvairios technikos, taip pat ir vaizdo filmavimo įrangos, nuoma, turėjo nuosavą komisą, jam iš matymo pažįstamas netikėtai sutiktas vyras pasiūlė vaizdo filmavimo įrangą, atsisakė tiesiogiai bendrauti su pirkėju N. B., vaizdo filmavimo įrangą atvežė senu, purvinu automobiliu, įrangos perdavimas įvyko kelkraštyje. Šias teismo nuosprendyje paminėtas aplinkybes nurodė pats A. D., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis. Tačiau nei šios, nei kitų apklausų metu jis nebuvo nurodęs, jog užsiėmė vaizdo filmavimo įrangos nuoma. Tokių duomenų byloje iš viso nėra, jie nuosprendį priėmusio teismo yra išgalvoti.
3.6. Antra, A. D. per savo apklausas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme buvo nurodęs daug reikšmingų aplinkybių, kurias teismai ignoravo. Kaip tvirtino A. D., tyrimo nenustatytą asmenį jis pažinojo nuo tų laikų, kai dirbo elektronikos komise, į kurį šis asmuo ne kartą buvo atnešęs visokios aparatūros. Ši aparatūra visada buvo pateikiama su dokumentais ir nė karto nesukėlė abejonių dėl savo kilmės. A. D. taip pat nurodė, kad jau labai ilgą laiką dirba statybų srityje ir su elektronika neturi nieko bendro, o tyrimo nenustatytas asmuo jį pažino kaip specializuoto komiso darbuotoją (savininką), todėl prašymas padėti rasti pirkėją nagrinėjamo nusikaltimo dalykui A. D. nebuvo netikėtas. A. D. yra nurodęs ir tai, kad susitikimo vietą, kurioje jam buvo perduota filmavimo įranga, pasiūlė jis pats, nes tuomet šiuo keliu dažnai važiuodavo į vystomų statybų objektą ir jam buvo patogu susitikti būtent ten, juolab kad ir pardavėjas atvažiuodavo nuo Vilkijos pusės.
3.7. Trečia, iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nėra aišku, kodėl tokios aplinkybės kaip filmavimo įrangos perdavimas kelkraštyje, automobilio, kuriuo į susitikimą atvažiavo tyrimo nenustatytas asmuo, požymiai (senas modelis, purvinas) teismo yra siejamos su išvada, kad A. D. tikrai suprato, koks yra vaizdo filmavimo įrangos priklausomumas. Jei įžvelgtą ryšį teismas supranta taip, kad jei nenustatytas asmuo būtų atvažiavęs nauju ir švariu automobiliu, o susitikimas būtų vykęs kitoje vietoje (pvz., restorane, darbo vietoje ir t. t.), tai eliminuotų galimybę spręsti, kad jo atvežta įranga yra vogta, tuomet teismo padaryta išvada vertintina tik kaip jokiais įrodymais nepagrįsta prielaida.
3.8. Ketvirta, tiek A. D., tiek kitas kaltinamasis N. B. vieningai nurodė, kad jų turėta filmavimo įranga buvo tvarkinga, su dokumentais, supakuota į originalias dėžes. Šias aplinkybes, kaip paneigiančias N. B. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, Kauno apygardos teismas nurodė skundžiamo nuosprendžio 17 punkte. Tačiau, spręsdamas dėl A. D. kaltės, aptariamų aplinkybių teismas jau nevertino.
3.9. Penkta, apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl teismo išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms, pasireiškusios A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo netikslumu, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje naujai išdėstė kaltinimą, tačiau, nepaisant naujo A. D. inkriminuotos veikos aprašymo, teisiamojo sužinojimą apie nusikalstamą filmavimo įrangos kilmę apeliacinės instancijos teismas siejo su tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios yra nurodytos A. D. pareikštame kaltinime, tai yra su „viešai prieinama informacija“ internete. Tačiau skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas (kaip, beje, ir pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje) nevertino, ar ši faktinė aplinkybė A. D. inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu apskritai egzistavo ir yra įrodyta byloje surinktais įrodymais.
3.10. Byloje nebuvo ir nėra nustatyta, kad informacija apie kameros „Arri Alexa Mini“ ir objektyvų „Elite“ vagystę 2006 m. sausio 24 d. Belgijoje, Briuselyje, interneto svetainėje http:esta.cbsunified.com buvo paskelbta iki nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo dienos ir, dar svarbiau, kad su šia informacija A. D. buvo susipažinęs. Bylos medžiagoje yra policijos tyrėjos A. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad į paieškos sistemą „Google“ suvedus pagrobtos filmavimo kameros ir objektyvų serijos numerius lankytojas nukreipiamas į interneto svetainę http:esta.cbsunified.com, kurioje yra informacijos apie filmavimo kameros „Arri Alexa Mini“ ir keturių objektyvų „Elite“ vagystę. Šis tarnybinis pranešimas buvo surašytas 2019 m. liepos 23 d., todėl sutiktina, jog nurodytą dieną policijos tyrėjos atlikti veiksmai – paieška „Google“ sistemoje pagal pagrobtų daiktų serijos numerius – galėjo duoti pranešime užfiksuotą rezultatą: „Google“ rado svetainę http:esta.cbsunified.com. Tačiau tyrėjos surašytas dokumentas niekaip neįrodo aplinkybės, jog informaciją apie aptariamo turto vagystę nurodytoje interneto svetainėje buvo galima rasti ir tuo metu, kai A. D. šį turtą įgijo arba realizavo.
3.11. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. D. iki kaltinime nurodyto nusikaltimo padarymo laikotarpio ar kada nors kitu metu buvo apsilankęs interneto svetainėje http:esta.cbsunified.com. Nėra duomenų, kad A. D. kada nors ieškojo informacijos apie aptariamą filmavimo įrangą paieškos sistemoje „Google“ ar apskritai internete. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kas, kada ir kokiam tikslui sukūrė interneto svetainę http:esta.cbsunified.com, kas ją administruoja ir kodėl joje nurodyta informacija laikytina teisinga ir patikima, kas atsako už svetainėje esančios informacijos aktualumą bei patikimumą. Taigi, jei ir būtų daroma prielaida, kad A. D. buvo apsilankęs aptariamoje interneto svetainėje ir susipažino su informacija apie Briuselyje 2016 metais įvykdytą vagystę, to vis vien nepakaktų pagrįstai išvadai, kad kaltinamasis tikrai žinojo, jog jo įgyta, o vėliau realizuota filmavimo įranga turėjo nusikalstamą kilmę. Tai būtų tik dar viena prielaida. Tai, beje, ir konstatavo apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo N. B. kaltės.
3.12. Apeliaciniame skunde, paduotame Kauno apygardos teismui, taip pat buvo keliamas klausimas, jog dalis įrodymų, kuriais yra grindžiamas A. D. pareikštas kaltinimas, – turto didelės vertės kvalifikuojantis požymis – buvo surinkti pažeidus Baudžiamojo proceso kodekso nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nurodytą klausimą ignoravo ir dėl su juo susijusių apeliacinio skundo argumentų niekaip nepasisakė.
3.13. 2020 m. lapkričio 9 d. užbaigęs įrodymų tyrimą ir išklausęs baigiamąsias kalbas, pirmosios instancijos teismas išėjo priimti nuosprendžio, kuris turėjo būti skelbiamas 2020 m. lapkričio 23 d. Nurodytą dieną kaltinamieji ir jų gynėjai, atsižvelgdami į šalyje paskelbto karantino ribojimus ir teismui leidus, nuosprendžio išklausyti neatvyko, tačiau nuosprendis tą dieną nebuvo nei priimtas, nei paskelbtas. 2020 m. lapkričio 23 d. protokoline nutartimi teismas, vadovaudamasis BPK 300 straipsniu, atnaujino įrodymų tyrimą tam, kad leistų prokurorei pateikti papildomus dokumentus dėl nusikalstamu būdu įgyto turto vertės.
3.14. Iš BPK 300, 295 straipsnių, 256 straipsnio 2 dalies nuostatų turinio matyti, kad atnaujinti įrodymų tyrimą teismas gali tik įstatymo aiškiai reglamentuotais atvejais, kai: savo iniciatyva nusprendžia papildomai ištirti kai kurias bylos aplinkybes; savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių prašymus nusprendžia ištirti naujas aplinkybes, apie kurias buvo pasisakyta baigiamųjų kalbų metu arba per paskutinį žodį; prokuroras ir nukentėjusysis iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikė rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą; išėjęs priimti nuosprendžio, teismas nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ir apie šią galimybę turi būti pranešta nagrinėjimo teisme dalyviams.
3.15. Iš 2020 m. lapkričio 23 d. protokolinės nutarties turinio matyti, kad atnaujinti įrodymų tyrimą teismas nusprendė ne savo iniciatyva ir ne tam, kad papildomai ištirtų jau tirtas bylos aplinkybes, bet tam, kad prokuroras galėtų pateikti papildomus įrodymus. Taigi būtų logiška manyti, kad teismas buvo gavęs atitinkamą prokuratūros prašymą, tačiau tokio prašymo byloje nėra. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad po 2020 m. lapkričio 9 d., kai teismas išėjo priimti nuosprendžio, iki 2020 m. lapkričio 23 d. posėdžio nė vienas iš proceso dalyvių jokių prašymų dėl naujų aplinkybių ištyrimo teismui neteikė. Aktualu ir tai, kad tokio prašymo nei prokuroras, nei kas kitas nepateikė ir per 2020 m. lapkričio 23 d. posėdį, nes jame, be teisėjo ir posėdžių sekretorės, niekas kitas nedalyvavo.
3.16. Atnaujinti įrodymų tyrimo teismas negalėjo ir BPK 295 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, nes nei iki įrodymų tyrimo pabaigos, nei vėliau iki 2020 m. lapkričio 23 d. posėdžio prokuroras neteikė teismui rašytinio prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. O ir teismas nutartyje atnaujinti ikiteisminį tyrimą nenurodė, kad yra pagrindas kaltinime nurodytas veikas perkvalifikuoti ir apie šią galimybę turi būti pranešta nagrinėjimo teisme dalyviams.
3.17. Todėl konstatuotina, kad 2020 m. lapkričio 9 d. pirmosios instancijos teismo priimta protokolinė nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Tai suponuoja vienareikšmę išvadą, kad visi procesiniai veiksmai, atlikti atnaujinus įrodymų tyrimą (kaltinimo pakeitimas), buvo atlikti neteisėtai, o gauti įrodymai dėl nusikalstamu būdu įgyto turto vertės laikytini neleistinais ir jais negalėjo būti grindžiamas priimtas nuosprendis. Nagrinėjamu atveju tai yra aktualu todėl, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu (iki įrodymų tyrimo atnaujinimo) byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų kaltinime nurodytą aplinkybę, jog kaltinamieji realizavo būtent didelės vertės turtą. Kitaip tariant, išėjęs priimti nuosprendžio, teismas turėjo pagrindą spręsti, kad A. D. pareikštas kaltinimas dėl šios dalies nepasitvirtino.
3.18. Ši situacija teikia pagrindą daryti išvadą, kad bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nuosprendį priėmė šališkas teismas, kuris laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. pasirūpino tuo, kad byloje atsirastų papildomų įrodymų, kurių akivaizdžiai trūko, kad A. D. ir N. B. būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tokią išvadą patvirtina ir kitos faktinės aplinkybės: jau į pirmąjį po įrodymų atnaujinimo vykusį teismo posėdį prokuroras, kuris net nebuvo prašęs atnaujinti įrodymų tyrimo, pristatė naujus teismui reikalingus įrodymus – tariamai iš nukentėjusiosios gautas kameros „Arri Alexa Mini“ ir objektyvų „Elite“ įsigijimo sąskaitų faktūrų kopijas. Šiuos dokumentus, nė kiek nesuabejojęs jų autentiškumu, teismas iškart pridėjo prie bylos, nors prieš tai net kelis kartus atsisakė priimti apelianto teiktus kaltinamąjį pateisinančius įrodymus. 2020 m. kovo 22 d., susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga, jos 4 tome (b. l. 179–189) kasatorius rado nukentėjusiosios elektroninį susirašinėjimą su Kauno apygardos prokuratūra, tačiau šių dokumentų nei valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras, nei kas kitas niekada (ne viename iš įvykusių teismo posėdžių) neprašė pridėti prie bylos. Jų atsiradimą bylos medžiagoje, kasatoriaus vertinimu, galima paaiškinti tik tarp prokuratūros ir teismo vykstančiu neformaliu, neprocesiniu bendradarbiavimu, kurio tikslas – pašalinti vis atsirandančias įrodinėjimo, reikalingo apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, spragas.
3.19. Vienas iš asmeniui garantuojamos teisės į teisingą teismą aspektų yra asmens teisė žinoti, kuo tiksliai jis yra kaltinamas baudžiamojoje byloje. Nagrinėjamoje byloje 2018 m. gruodžio 6 d. A. D. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame nurodyta, jog didelės vertės nusikalstamu būdu gautą turtą įtariamasis įgijo iš tyrimo nenustatyto asmens, o realizavo N. B.. 2019 m. spalio 25 d. A. D. buvo įteiktas dar vienas (galutinis) pranešimas apie įtarimą, kuriame nurodytos iš esmės kitos faktinės aplinkybės – A. D. įtariamas tik didelės vertės nusikalstamu būdu gauto turto, kurį jam perdavė N. B., realizavimu tyrimo nenustatytam asmeniui. Įtarime akcentuota, kad apie didelės vertės turto nusikalstamą kilmę A. D. sužinojo iš interneto svetainės http:esta.cbsunified.com. Šio įtarimo turinys buvo perkeltas į kaltinamąjį aktą, su kuriuo byla perduota Kauno apylinkės teismui.
3.20. Iš nurodytų įtarimų kaitos ir kaltinamojo akto turinio A. D. ir jo gynėjas suprato, kad prokuratūra kaip valstybinis kaltintojas laikosi pozicijos, jog apie byloje nagrinėjamo nusikaltimo dalyko – filmavimo kameros ir objektyvų kilmę, kaip gautus nusikalstamu būdu, kaltinamasis sužinojo tik po to, kai šiuos daiktus jam perdavė N. B., ir sužinojo, kaip minėta pirmiau, iš interneto. Dėl šios priežasties pareikštame kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis A. D. yra kaltinamas tik nusikalstamu būdu gauto turto realizavimu, bet ne įgijimu. Šie duomenys nulėmė pasirengimą gynybai ir gynybos ypatumus pirmosios instancijos teisme. Teismui nuteisus A. D. pagal aptariamu aspektu nepakeistą kaltinimą, pirmiau pasirinkta gynybos strategija nepasikeitė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
3.21. Iš skundžiamo Kauno apygardos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį, nuteisė A. D. ne tik už nusikalstamu būdu gauto turto realizavimą, bet ir už tokio turto įgijimą. Tai yra nuteisė už veiką, kuri kaltinamajam nebuvo inkriminuota nei pagal kaltinamąjį aktą, nei bylą nagrinėjant abiejų instancijų teismuose. Akivaizdu, kad A. D. nuo tokio kaltinimo nesigynė ir gintis negalėjo, nors gynybos prasme nagrinėjamu atveju tai būtų itin reikšminga. Kaltinant A. D. ne tik turto realizavimu, bet ir įgijimu, pasikeičia momentas, nuo kurio kaltinamasis sužinojo apie tokio turto nusikalstamą kilmę, todėl ir ginantis būtina įrodinėti jau visai kitas aplinkybes buvus ar jų nebuvus. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatytos naujos A. D. inkriminuojamą veiką apibūdinančios aplinkybės laikytinos iš esmės besiskiriančiomis nuo kaltinamajame akte nurodytų. Tai suponuoja teismo pareigą padaryti BPK 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą. Kasatorius taip pat abejoja, ar Kauno apygardos teismas, nusprendęs pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu, tinkamai pritaikė nurodytą teisės normą. Apeliacinės instancijos teismas gali pakeisti tik pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kai jos neatitinka faktinių bylos aplinkybių, tačiau ne pačias aplinkybes, juolab kai jos sudaro teisiamajam pareikšto kaltinimo faktinį pagrindą.
3.22. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė netaikyti BK 37 straipsnio nuostatų ir neatleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo. Tokiam sprendimui pagrįsti teismas rinkosi tik tas bylos aplinkybes, kurios apibūdina veikos ir ją padariusio asmens pavojingumą. Aplinkybes, kurios tokį pavojingumą paneigia, teismas ignoravo, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles; tai sutrukdė priimti teisingą nuosprendį.
3.23. Teismas nenagrinėjo byloje taip pat nustatytų ir nepaneigtų aplinkybių, kad maišelį su ginklu ir šoviniais A. D. rado 2019 m. gruodžio 4 d. vėlai vakare netoli namų krūmuose; radinį parsinešė namo ir užrakino seife, o kitą dieną, grįžęs iš darbo, planavo priduoti į policiją; vienintelį raktą nuo seifo paėmė su savimi, todėl 2019 m. gruodžio 5 d. kratą A. D. namuose atlikę pareigūnai, nesulaukę grįžtančio šeimininko, seifą supjaustė; A. D. nėra medžiotojas, niekada ginklų neturėjo ir jais nesidomėjo, radęs ginklą ir šovinius, jais nesinaudojo (nešaudė); paleistas iš sulaikymo iš karto kreipėsi į Kauno policijos komisariatą su pranešimu apie rastą ginklą ir šaudmenis, taip norėdamas informuoti būtent Kauno policijos pajėgas apie jų mieste galimai platinamus ginklus.
3.24. Nurodytos aplinkybės visiškai paneigia tiek pirmiau nurodytas teismo prielaidas, tiek ir išvadą dėl žalos atsiradimo tikimybės. Kartu jos leidžia spręsti, kad A. D. ginklą ir šovinius turėjo labai trumpą laiką, jais nesinaudojo ir tyčios panaudoti neturėjo. Priešingai, norėjo perduoti teisėsaugos institucijoms, tai, labai tikėtina, būtų ir padaręs, jei ne 2019 m. gruodžio 5 d. krata. Byloje nėra duomenų, kad itin trumpu disponavimo ginklu ir šoviniais laikotarpiu A. D. būtų pažeidęs įstatymuose įtvirtintas ginklo naudojimo ar laikymo taisykles ar naudodamas ginklą padaręs nusikalstamas veikas. Jokių pavojingų ar bet kokių kitų realių padarinių nekilo, A. D. tyčioje nenustatyti ketinimai ginklą naudoti nusikalstamiems ar kokiems nors kitiems tikslams. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą kiekvienas asmuo, atitinkantis teisės aktuose nustatytus reikalavimus, turi teisę, laikydamasis nustatytos tvarkos, įsigyti šaunamųjų ginklų ir šaudmenų. Tai reiškia, kad šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas civilinėje apyvartoje nėra besąlygiškai draudžiamas, o tik ribojamas, todėl disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis savaime nelaikomas pavojinga veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUzLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-153-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-153-942/2016">2K-153-942/2016</a>).
3.25. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus šį kasacinį skundą ir nusprendus bylą dėl nusikaltimo, nustatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje, nutraukti, tačiau nenustačius pagrindų atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu už padarytą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, kasatorius prašo Teismo išspręsti nuteistojo sutuoktinės prašymą atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. D. gynėjo advokato S. Milovo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Nagrinėjamoje byloje teismų išvada, kad A. D. įgijo ir realizavo didelės vertės kito asmens (ar asmenų) Belgijoje pagrobtą turtą (kamerą ir objektyvus), žinodamas apie nusikalstamą šio turto kilmę, pagrįsta šiomis įrodymais patvirtintomis aplinkybėmis: iš byloje esančių Belgijos pilietės V. D. C. (V. D. C.) pareiškimo ir apklausos matyti, kad ji yra įmonės (duomenys neskelbtini) savininkė. 2016 m. sausio 24 d. buvo įvykdyta vagystė iš įmonės patalpų, jos metu pagrobta įvairios kino technikos. Savanorišku daiktų pateikimo protokolu V. D. C. pateikė pavogtų objektyvų ir filmavimo kameros serijos numerių nuotraukas. Iš byloje esančių V. D. C. pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kokia yra pavogtų kameros „Arri Alexa Mini“ su priedais ir objektyvų „Elite“ vertė. Bylą išnagrinėję teismai nustatė, kad 2018 m. liepos 21 d. N. B. iš M. N. sužinojo, jog jo iš A. D. anksčiau gauta filmavimo įranga yra vogta, todėl 2021 m. liepos 23 d. perdavė įrangą A. D., o grąžindamas kamerą ir objektyvus A. D., šį informavo, kad daiktai yra vogti. A. D., iš N. B. žinodamas, kad filmavimo įranga vogta ir nepriklauso asmeniui, iš kurio jis ją buvo gavęs, nesiėmė priemonių, kad ją grąžintų teisėtai savininkei Belgijos įmonei (duomenys neskelbtini) ar praneštų policijai, bet suvokdamas, kad jo neįvardytas asmuo nėra filmavimo įrangos savininkas ar teisėtas valdytojas, perdavė įrangą šiam nenustatytam asmeniui, taip ją realizuodamas.
4.2. Be to, pažymėtina, kad teismų nustatytos A. D. filmavimo įrangos gavimo aplinkybės, t. y. kad su juo susisiekė iš matymo pažįstamas asmuo ir paprašė tarpininkauti parduodant brangią filmavimo įrangą dešimt kartų pigiau nei tikroji jos vertė (A. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad nepažįstamas vyriškis už filmavimo aparatūrą norėjo gauti apie 15 000 Eur), labai brangią aparatūrą iš matymo pažįstamas asmuo jam perdavė be jokių perdavimą patvirtinančių dokumentų ar piniginio užstato, pardavėjas nenorėjo pats tiesiogiai bendrauti su galimu įrangos pirkėju, be jokios abejonės, leido A. D. suvokti, kad perduodama filmavimo aparatūra gauta nusikalstamu būdu. A. D., kaip turintis patirtį tokios aparatūros realizavimo srityje, turėjo suprasti ir suprato, kokia yra tikroji filmavimo kameros ir objektyvų vertė. Taigi, teismai, nustatę anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių visumą, turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad A. D. įgytas ir realizuotas turtas – vaizdo kamera „Arri Alexa Mini“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4 vnt. objektyvų „Elite Anamorphic“ objektyviai atitinka BK 189 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo dalyko požymius, t. y. kad šis turtas byloje nenustatyto asmens buvo gautas nusikalstamu būdu ir kad A. D., atlikdamas su šiuo turtu byloje nustatytus veiksmus, apie tai žinojo.
4.3. Taip pat pažymėtina, kad teismai teisingai įvertino byloje nustatytus A. D. veiksmus perduodant nusikalstamu būdu gautą turtą, kad tokio turto įgijimą ir realizavimą kvalifikuojant kaip žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą yra svarbus pats turto perdavimo tretiesiems asmenims faktas, neatsižvelgiant į tai, kokia forma turtas perduodamas ir ar gaunama už tai turtinė nauda. Nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir išanalizavęs skundo argumentus, pagrįstai pripažino, jog įrodymų vertinimo taisyklės nepažeistos, o pirmosios instancijos teismo išvados dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos požymių buvimo A. D. veiksmuose yra pagrįstos visapusiška ir išsamia surinktų įrodymų analize. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, nutartyje išdėstė motyvus, paaiškinančius ir pagrindžiančius teismo sprendimą atmesti nuteistojo A. D. ir jo gynėjo apeliacinį skundą.
4.4. Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad dalis įrodymų, kuriais grindžiama A. D. kaltė, gauta pažeidžiant BPK reikalavimus. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinės instancijos teismas, įrodymų tyrimas atnaujinamas, kai teismas mano, kad atnaujinus įrodymų tyrimą išsamiau gali būti nustatytos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės. Teismo pastangos imtis priemonių tiesai byloje nustatyti ir taip užtikrinti, kad būtų priimtas nuosprendis, kurio turinys būtų teisingas, negali būti vertinamos kaip kaltinamojo teisių suvaržymas ar kitoks esminis BPK nuostatų pažeidimas. Įrodymų tyrimo atnaujinimo galimybė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ar apeliacine tvarka BPK yra nustatyta kaip tik tam, kad teismas galėtų tinkamai laikytis konstitucinio principo, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2014). Atsižvelgiant į nurodytą konstitucinį principą, darytina išvada, kad bylą nagrinėjančio teismo pareiga ir teisė, kilus abejonių dėl galimybės priimti teisingą sprendimą, iki nuosprendžio paskelbimo momento, neatsižvelgiant į kitų proceso dalyvių prašymus ar jų išsakytą nuomonę, atnaujinti įrodymų tyrimą ir gauti papildomus duomenis, o tai nelaikytina esminiu BPK normų pažeidimu, pažeidžiančiu kaltinamojo teisę į gynybą.
4.5. Nepagrįsti ir kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatas, nuteisė A. D. dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, ir apie tokią galimybę jam teisimajame posėdyje nebuvo pranešta. Kaip matyti iš skundžiamo Kauno apygardos teismo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, patikslino A. D. inkriminuotos, BK 189 straipsnio 2 dalyje nurodytos, veikos faktines aplinkybes, tačiau tokiu tikslinimu kaltinimas nebuvo pakeistas iš esmės, nes jame nenurodytos naujos (teisme nenagrinėtos) veikos faktinės aplinkybės ir nepateikiamas kitas veikos kvalifikavimas. Be to, įvertinus padarytus pakeitimus nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl jų nuteistojo A. D. gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių galėtų būti kitokia ir toks pakeitimas galėtų būti vertinamas kaip esminis teisės į gynybą pažeidimas.
4.6. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, vertindamas, ar galima A. D. taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir jo padarytą veiką pripažinti mažareikšme, teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo nėra pagrindo, nes jo padaryta veika yra pavojinga. Nusikaltimo, nurodyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, objektas yra visuomenės saugumas, o nusikaltimo dalykas – šaunamieji ginklai. Šaudmenys, sprogmenys savaime yra specifinis didesnio pavojaus šaltinis. Dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų laikymo ir apyvartos visuomenės saugumui kyla realus ir rimtas pavojus, todėl įstatymų leidėjas šį nusikaltimą pagal pavojingumą priskyrė apysunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi tokios veikos yra pavojingos jau vien dėl specifinio šio nusikaltimo dalyko – šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogmenų, kurių netinkamas laikymas, disponavimas jais neturint specialiųjų žinių gali sukelti sunkias nepataisomas pasekmes – žmonių sužalojimą ar net mirtį.
4.7. Kasatoriaus argumentai, susiję su tuo, kad nuteistasis ėmėsi visų priemonių, kad rastais ginklais nepasinaudotų kiti asmenys ir būtų išvengta realios žalos, atmestini, nes šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, neigiamų padarinių atsiradimas nėra būtinas veikos požymis, todėl šis kriterijus negali būti vertinamas kaip veikos pavojingumą mažinanti aplinkybė. Kasacinio skundo argumentai, kad nuteistasis A. D. ginklą ir šaudmenis turėjo labai trumpą laiką, nebūdamas medžiotojas ir niekada anksčiau neturėjęs ginklų, nelabai suprato, ką radęs, ginklo ir šaudmenų palikti sau ar kaip nors juos panaudoti neketino, atmestini kaip prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms. Nuteistojo suvokimą, kad jo namuose seife esantis ginklas ir šaudmenys yra pavojingi ir jų laikyti jis negali, patvirtina jo paties duoti parodymai, kad rastus ginklus, suprasdamas jų pavojingumą, jis ruošėsi nešti į policiją, o paleistas iš sulaikymo kreipėsi į policijos komisariatą ir pranešė apie rastą ginklą bei šaudmenis. Taigi, tokie nuteistojo parodymai patvirtina, kad jis suvokė, jog disponuoja uždraustais civilinėje apyvartoje ir pavojingais daiktais, tačiau radęs juos iš karto nepranešė policijai, nors turėjo realią galimybę tai padaryti nedelsdamas (telefonu ar tą patį vakarą nuvykdamas į policijos komisariatą), tačiau ginklą ir šaudmenis parnešė į savo namus, kur gyvena su šeima, ir laikė, kol jie buvo surasti policijos pareigūnų. Aplinkybės, kad apie ginklo ir šaudmenų radimą iš karto nepranešė policijai, taip pat nepranešė ir kitą dieną, o policiją apie ginklo ir šaudmenų radimą informavo tik tada, kai ginklai ir šaudmenys jau buvo surasti kratos metu ir nuteistajam apie tai jau buvo žinoma, paneigia kasacinio skundo argumentus, kad A. D. neketino ginklo ir šaudmenų palikti sau, todėl jo veiką reikėtų laikyti mažareikšme.
4.8. Jau vien pats B kategorijos ginklo ir 9 mm kalibro šaudmenų turėjimas be leidimo pažeidžia norminių aktų reikalavimus, o kasatoriaus cituojama kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUzLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-153-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-153-942/2016">2K-153-942/2016</a> nelaikytina precedentu, kadangi joje nagrinėjama situacija nėra tapati nagrinėjamai šioje byloje, kur kalbama ne apie mažiausio pavojingumo D kategorijos ginklą, o apie labai pavojingą B kategorijos ginklą ir 9 mm kalibro šaudmenis, kurių civilinė apyvarta visada buvo ribojama. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas, kad nėra pagrindo A. D. padarytą veiką, nurodytą BK 253 straipsnio l dalyje, vertinti kaip mažareikšmę.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo A. D. gynėjo advokato S. Milovo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl esminių BPK nuostatų pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme
6. Kasaciniu skundu nuteistojo A. D. gynėjas prašo panaikinti abiejų instancijų teismų nuosprendžius ir bylą A. D. nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatoriaus teigimu, teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 189 straipsnio 2 dalis); apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde; taip pat, pažeisdamas BPK 255 straipsnio nuostatas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje naujai išdėstė faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.
7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas savo sprendimo (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, o tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas atmetamas, sprendime turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip iš esmės pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69/2011">2K-69/2011</a>, 2K-467/2013, 2K-135/2015, 2K-319-976/2015 ir kt.). Be to, tikrindamas apskųsto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat privalo laikytis BPK 20 straipsnio nuostatų – įrodymų vertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir atitinkamame sprendime (nutartyje ar nuosprendyje) nurodyti motyvus (BPK 331, 332 straipsniai).
8. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo A. D. gynėjas advokatas S. Milovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir, be kita ko, išteisinti nuteistąjį A. D. dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, ginčijo pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas faktines aplinkybes, nurodydamas, visų pirma, tai, kad skundžiamą teismo nuosprendį priėmė šališkas pirmosios instancijos teismas; kartu gynėjas pažymėjo, kad dalis įrodymų, pavyzdžiui, dėl nuteistajam inkriminuotą nusikaltimą, nustatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojančio – didelės vertės turto – požymio, buvo surinkti pažeidžiant BPK 300 straipsnio, 295 straipsnio 1 dalies, 256 straipsnio 2 dalies reikalavimus; apeliantas skunde kėlė ir kartu su A. D. skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteisto N. B. duotų parodymų patikimumo ir leistinumo klausimą; remdamasis taip pat ir byloje apklaustų liudytojų G. J. ir M. N. parodymais apie tai, kad bylai aktualią svetainę gali žinoti ir ja naudojasi tik tam tikros srities specialistai, reiškė abejones dėl šioje interneto svetainėje http:esta.cbsunified.com paskelbtos informacijos, kad kamera „Arri Alexa Mini“ ir objektyvas „Elite“ buvo pavogti 2016 m. sausio 24 d. Belgijoje, Briuselyje, prieinamumo nuteistajam A. D. ir pan. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame buvo išdėstyti konkretūs nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentai tiek dėl byloje sprendžiamų faktinių, tiek ir dėl teisinių pagrindų.
9. Apeliacinės instancijos teismas į šiuos apeliacinio skundo argumentus jokių bylos duomenimis pagrįstų motyvų neišdėstė, nurodė tik bendro pobūdžio lakoniškus teiginius, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino bylos įrodymus ir BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų nepažeidė.
10. Vertindama nagrinėjamoje byloje priimto apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį, kuris, kaip minėta, grindžiamas tik bendro pobūdžio teiginiais, nesusietais su konkrečiais apeliacinio skundo argumentais ir nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas ir teisėtumas tinkamai nebuvo patikrinti; į apeliaciniame skunde iškeltus esminius klausimus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, įrodymų tyrimo ir jų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, taip pat kitų apeliaciniame skunde keliamų klausimų, siejamų su BK 189 straipsnio 2 dalies taikymu, arba iš viso neatsakyta, arba aiškiai neatsakyta, t. y. atsakyta nepateikiant išsamesnių savo sprendimo motyvų. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimo – atmesti apeliacinį skundą – motyvavimas negali būti pripažintas motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo esminių argumentų pateikimu, todėl iš esmės pažeidžia BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas.
11. Su kasatoriaus argumentais, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo padarytas BPK 255 straipsnio nuostatų pažeidimas, teisėjų kolegija taip pat sutinka.
12. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje; šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.
13. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, teismas apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Esant tokiam atvejui, teismas kaltinamajam ir jo gynėjui praneša apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai, o patenkinęs tokį prašymą – nustato konkretų pertraukos laiką (BPK 256 straipsnio 3 dalis).
14. Teismų praktikoje išaiškinta, jog faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-410/2012, 2K-282/2013, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-371-696/2015, 2K-112-697/2016 ir kt.).
15. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-94/2013, 2K-P-1/2014 ir kt.). Tačiau šiame kontekste reikia pažymėti, kad BPK 256 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas dėl kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių keitimo iš esmės skirtingomis ir (ar) kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimo yra neatsiejamas nuo BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto reglamentavimo. Pagal šiame įstatyme įtvirtintas nuostatas, kaip buvo minėta, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė skundus ar dėl kurių skundai paduoti; be to, apeliacinės instancijos teismas pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ar pakeisti veikos kvalifikavimą į sunkesnį, t. y. pabloginti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinę padėtį, gali tik tuo atveju, kai to prašoma prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliaciniuose skunduose, ir ne daugiau, negu prašoma.
16. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. D. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, teismui nustačius, kad jis realizavo didelės vertės nusikalstamu būdu gautą svetimą turtą (vaizdo filmavimo techniką), perduodamas jį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, po to, kai tą turtą jis 2018 m. liepos 23 d. gavo iš N. B.. Iš šio teismo nuosprendžiu įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių galima spręsti, kad apie nusikalstamą šio turto gavimo būdą A. D. buvo žinoma iš viešai prieinamos interneto svetainės http://esta.cbsunified.com (toks buvo pareikštas A. D. ir kaltinimas).
17. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo A. D. gynėjo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo, be kita ko, buvo siekiama A. D. išteisinimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, savo iniciatyva pakeitė kaltinimą objektyviosios pusės požymio aspektu, t. y. nuteistajam inkriminavo naują požymį – didelės vertės svetimo turto įgijimą iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, nuteistajam jau tuo metu tikrai žinant, kad tas turtas yra gautas nusikalstamu būdu. Taip A. D. buvo išplėsta inkriminuoto nusikaltimo apimtis, pakito veikos padarymo laikotarpis, jo mechanizmas, turto įgijimo šaltinis ir kitos aplinkybės. Nekyla abejonių, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinime ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytųjų, todėl sutiktina su kasatoriaus skundo argumentu, kad dėl to jų gynyba galėjo būti kitokia. Asmuo turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jis neprivalo numatyti, kad atskiri baudžiamajame įstatyme nustatyti nusikalstamos veikos požymiai gali būti pakeisti kitokiais arba kad gali būti nustatyti nauji, papildomi požymiai. Tik žinodamas kaltinimą asmuo gali tinkamai pasirengti gynybai.
18. Teisėjų kolegijos konstatuoti apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai nagrinėjamoje byloje pripažintini esminiais BPK pažeidimais, nes suvaržė nuteistojo A. D. teisę į teisingą bylos procesą, sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą; sukelti teisiniai padariniai taisytini iš naujo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir pakartotinai patikrinant nuteistojo A. D. gynėjo advokato S. Milovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.
19. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo bei kitų proceso teisės normų pažeidimų paliekami nenagrinėti, nes sprendimo dėl jų priėmimas šiuo atveju galimas tik tinkamai atliktus pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimą apeliacine tvarka, be to, pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistojo A. D. ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kitą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjos Rima Ažubalytė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Audronė Kartanienė
