Kasacinio skundo Nr. DOK-584/2020
Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00002-2017-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. vasario 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės - Granskienės (kolegijos pirmininkės), Sigitos Jokimaitės ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo P. W. G. gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus kasaciniu skundu dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistojo gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai konstatavo P.W. G. kaltę, netinkamai aiškino BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pažeidė materialinės teisės normas, įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas bei nukrypo nuo LAT praktikos.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio skundo Nr. DOK-584/2020
Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00002-2017-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. vasario 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės - Granskienės (kolegijos pirmininkės), Sigitos Jokimaitės ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo P. W. G. gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus kasaciniu skundu dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistojo gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai konstatavo P.W. G. kaltę, netinkamai aiškino BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pažeidė materialinės teisės normas, įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas bei nukrypo nuo LAT praktikos.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasatorius tvirtina, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai visiškai neskyrė dėmesio kaltės formai nustatyti, nenurodė jokių motyvų, kodėl P. W. G. veikė tyčia., t. y. neatskleidė nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės. Taigi esminiu pažeidimu laikoma BK 222 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinojo požymio – kaltės nenustatymas.
Atrankos kolegija pažymi, kad tokie kasatoriaus argumentai neatitinka teismų sprendimų turinio, kuriame, kaip matyti, visi būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra aptarti, t. y. pasisakyta tiek dėl tinkamo subjekto, tiek dėl jo atliekamų veiksmų tikslingumo, kryptingumo ir sąmoningumo.
Kiti skundo argumentai, jog teismai nevertino baudžiamosios atsakomybės atskyrimo nuo administracinės ir taip buvo pažeistas ultima ratio principas negali būti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindu, nes jie nebuvo išdėstyti apeliaciniame skunde ir nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Argumentai, kuriais keliamas įrodymų vertinimo klausimas jų patikimumo aspektu nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas BPK 376 straipsnio 1 dalies prasme. Kasacinės instancijos teismas baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad nesant teisinių argumentų, paneigiančių žemesnės instancijos teismų išvadas teisės taikymo aspektu dėl esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikytų baudžiamojo įstatymo nuostatų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo P. W. G. gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė - Granskienė
Sigita Jokimaitė
Alvydas Pikelis
