Nr. 3P-1601/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05120-2019-9 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. rugsėjo 26 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 18 d. gautu ieškovės 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje, kurioje ieškovė 387-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2019 m. sausio 24 d. sprendimą išieškoti iš ieškovės atsakovo V. M. naudai 4902,66 Eur netesybų, uždelsus atsiskaityti su šiuo darbuotoju. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimas, kuriuo ieškinio netenkinta, priteista atsakovui iš ieškovės 4980 Eur netesybų, teismo sprendimui įsiteisėjus laikant netekusiu galios DGK 2019 m. sausio 24 d. sprendimą. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Nr. 3P-1601/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05120-2019-9 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. rugsėjo 26 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 18 d. gautu ieškovės 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje, kurioje ieškovė 387-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2019 m. sausio 24 d. sprendimą išieškoti iš ieškovės atsakovo V. M. naudai 4902,66 Eur netesybų, uždelsus atsiskaityti su šiuo darbuotoju. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimas, kuriuo ieškinio netenkinta, priteista atsakovui iš ieškovės 4980 Eur netesybų, teismo sprendimui įsiteisėjus laikant netekusiu galios DGK 2019 m. sausio 24 d. sprendimą. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Kasaciniame skunde aptariama netesybas reguliuojančių teisės normų esmė ir teismų praktikos aspektai, susiję su netesybų mažinimu, sprendžiant civilines bylas; pažymima, kad netesybos yra CK reguliavimo dalykas ir dėl to taikytinos, kai taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, tarp jų – normos dėl jų sumažinimo. Teigiama, kad šiuo atveju teismai tinkamai nenustatė ir neįvertino bylos faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką dėl netesybų mažinimo, todėl nepagrįstai atmetė šį ieškovės prašymą; byloje priteistos netesybos (4980 Eur) dvigubai didesnės už priteistą darbo užmokestį (2326 Eur); teismai privalėjo nustatyti ir įvertinti bylos aplinkybes tam, kad įsitikintų, ar netesybos nėra baudinio pobūdžio; ieškovė nelaiko, kad lėšų apyvarta banko sąskaitoje patvirtina jos galimybes sumokėti netesybas, nes tai neparodo tikros juridinio asmens finansinės padėties. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai neįvertino netesybų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momento, taip pažeidė proceso teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; teismai privalėjo ne tik nurodyti netesybų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentus, bet ir laikotarpius, kai jos neskaičiuojamos; sprendimai neaiškūs ir jų trūkumų negalima pašalinti, taikant CPK 278 straipsnį, nes taip būtų keičiamas sprendimo turinys.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), nenagrinėjama prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti 387–ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai (j. a. k. duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą Swedbank AB 2019 m. rugsėjo 17 d. sumokėtą 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur žyminį mokestį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė
Donatas Šernas