Civilinė byla Nr. e3K-3-181-611/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18015-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4; 2.2.4.4.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. T. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovei draudimo bendrovei „Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych TUW“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, S. B. (S. B.) įmonė „Uslugi transportowe“, E. L. (E. L.).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą mirus sutuoktiniui, vienam iš tėvų bei sunkiai sutrikdžius sveikatą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu, prašydama priteisti 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė paaiškino, kad Lenkijos Respublikos pilietis E. L., dirbantis Lenkijos Respublikos S. B. transporto įmonėje „Uslugi transportowe“, 2013 m. rugsėjo 2 d. apie 14 val. 6 min. Kauno rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas vilkiką „Mercedes Benz“ su puspriekabe „S. C.“, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į eismo sąlygas, todėl, įvykus vilkiko su puspriekabe gedimui, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiu automobiliu „Volkswagen Passat“. Po šio susidūrimo dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė automobilio vairuotojas R. T. bei automobilio keleivė R. Ž., o ieškovė patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.
4. Iš ikiteisminio tyrimo metu specialistų ir ekspertų atliktų tyrimų ir pateiktų išvadų galima teigti, kad avarija įvyko, nes buvo netinkamai atlikti vilkiko techninės priežiūros darbai – įdėta neoriginali stabdžių sistemos detalė, ji įstatyta netaisyklingai. Kelio ruožas, kuriuo važiavo vilkikas su puspriekabe, buvo šlapias, oro sąlygos prastos, kelio danga šlapia, o leistinas greitis minėtame kelio ruože buvo 80 km/h, todėl prie eismo įvykio prisidėjo ir tai, jog, esant blogoms sąlygoms, vilkiko vairuotojui važiuojant 87 km/h greičiu, slystantis vilkikas su puspriekabe negalėjo sustoti anksčiau arba padaryti mažiau žalos automobiliui. Ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys pagrindžia, kad vilkikas negalėjo dalyvauti kasdieniame eisme, vežti sunkiasvorių krovinių, nes jo stabdžių sistema neatitiko tokio tipo vilkikui keliamų reikalavimų. Dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo pradėtas ir atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00617-13.
5. Dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo ieškovė ilgą laiką buvo be sąmonės, ilgai negalėjo vaikščioti, buvo smarkiai apribotos jos bendravimo su kitais asmenimis galimybės, ji nuolat jautė fizinį skausmą. Dėl R. T. ir R. Ž. žūties ieškovė išgyveno sukrėtimą, nes jie buvo vieninteliai ieškovės artimi giminaičiai. Dėl visų patirtų sužalojimų ir išgyvenimų ieškovė gydėsi pas šeimos gydytoją, masažuotoją, lankėsi pas psichologą. Ieškovė padarytą neturtinę žalą dėl sutuoktinio žūties vertina 60 000 Eur, dėl motinos žūties – 60 000 Eur, dėl pačios ieškovės patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo – 30 000 Eur. Taigi bendra ieškovės patirta neturtinė žala sudaro 150 000 Eur.
6. Vilkikas yra registruotas Lenkijos Respublikoje, apdraustas Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės „Towarzystwo ubespiecen wzajemnych TUW“, puspriekabė „S. C.“ apdrausta Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės PZU. Prievolė atlyginti dėl asmens mirties padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus nukentėjusių asmenų patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Draudiko atsakomybę už nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą, neatsižvelgiant į jos rūšį, riboja tik draudimo išmokų dydis. Šiuo atveju taikytinos Lenkijos Respublikos 2003 m. gegužės 22 d. įstatymo dėl privalomojo draudimo, Draudimo garantinio iždo ir Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro 25 straipsnio 2 dalies ir 36 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatos dėl žalos, atsiradusios įvykus draudžiamajam įvykiui Lietuvos Respublikos teritorijoje, atlyginimo dydžio ribojimo garantine draudimo išmokos suma, bet ne mažesne kaip draudimo polise nurodyta garantinė suma.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 75 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė kaip nepagrįstą, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. papildomu sprendimu priteisė trečiajam asmeniui S. B. įmonei „Uslugi transportowe“ iš ieškovės 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
8. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo E. L. vairavo transporto priemonę, kuri buvo drausta Lenkijos Respublikos draudimo bendrovėje „Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych TUW“. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo būtų pažeidęs kelių eismo taisykles, o transporto priemonės savininkas būtų pažeidęs transporto priemonės eksploatavimo taisykles.
9. Teismas laikė, jog ieškovė nurodė tinkamą atsakovę, pažymėjo, jog draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-280/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-280/2014">2K-280/2014</a>).
10. Teismas konstatavo, kad autoavarijoje dalyvavusios transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisas buvo sudarytas Lenkijos Respublikoje 2003 m. gegužės 22 d. Įstatymo dėl privalomojo draudimo, Draudimo garantinio iždo ir Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro pagrindu. Šios draudimo sutarties objektas – deliktinė transporto priemonės savininko atsakomybė už žalą, padarytą trečiajam asmeniui. Teisę gauti draudimo išmoką turi tretieji asmenys, kuriems buvo padaryta žala. Trečiasis asmuo E. L. vairavo transporto priemonę su puspriekabe, kurios buvo draustos Lenkijos Respublikos draudimo bendrovėje „Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych TUW“ ir draudimo bendrovėje „Powszechny Zaklad Ubezpieczen S.A.“, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.37 straipsnio 6 dalį iš draudimo sutarties atsiradusiems teisiniams santykiams taikytina valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teisė. Taigi nustatant draudimo išmokos dėl neturtinės žalos dydį turi būti taikomos Lenkijos Respublikos draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.
11. Teismui ruošiantis bylos nagrinėjimui kilo abejonių dėl taikytinos teisės, tačiau jis atkreipė dėmesį, jog Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTQ4Ni05ODYvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1486-986/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1486-986/2019">e2-1486-986/2019</a> dėl žalos atlyginimo tame pačiame eismo įvykyje. Minėtoje byloje buvo kreiptasi į kompetentingą Lenkijos Respublikos instituciją, prašant pateikti duomenis, susijusius su šio ginčo atveju taikytinos Lenkijos Respublikos teisės normų turiniu. Lenkijos teisingumo ministerija pateikė atsakymą į teisinės pagalbos prašymą. Siekiant ekonomiškai naudoti lėšas, šioje byloje buvo pasinaudota minėtu atsakymu į teisinės pagalbos prašymą.
12. Lenkijos Respublikos teisingumo ministerijos atsakyme buvo nurodyta, kad 2003 m. gegužės 22 d. Privalomojo draudimo, draudimo garantinio iždo ir Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro įstatymo 36 straipsnis įtvirtina, kad kompensacija nustatoma ir mokama pagal motorinės transporto priemonės turėtojo ar vairuotojo civilinę atsakomybę, tačiau ji negali viršyti garantinės sumos, nustatytos draudimo sutartyje. Garantinė suma negali būti didesnė nei 5 000 000 Eur už vieną įvykį žalos asmeniui ir 1 000 000 Eur žalos turtui, nepriklausomai nuo nukentėjusių asmenų skaičiaus. Pagal minėto įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, jei žalą sukėlė motorinių transporto priemonių junginys, velkančios transporto priemonės turėtojo civilinės atsakomybės draudimas apima žalą, kurią sukėlė priekaba, kuri yra sukabinta su varikline transporto priemone arba atsikabino nuo variklinės transporto priemonės ir dar riedėjo. Teismas, remdamasis nurodytu Lenkijos Respublikos teisiniu reguliavimu, sprendė, kad Lenkijos Respublikos draudimo bendrovė „Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych TUW“, kuri buvo sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl eismo įvykyje dalyvavusios motorinės transporto priemonės, yra atsakinga dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo ieškovei, t. y. neturtinės žalos, neviršijančios 5 000 000 Eur sumos.
13. Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, ieškovės prašomą priteisti žalos dėl artimųjų netekties atlyginimą sumažino iki 60 000 Eur. Ieškovei dėl sveikatos sutrikdymo, bet nenustačius netekto darbingumo, atsižvelgiant ir į tai, kad jau buvo išmokėta 5000 Eur suma, buvo priteista 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
14. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės ir ieškovės apeliacinius skundus, 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą ir 2019 m. balandžio 23 d. papildomą sprendimą pakeitė. Priteisė ieškovei 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
15. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Lenkijos Respublikos materialiąją teisę, pažymėjo, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu tarp draudiko bei trečiojo asmens, kuriam buvo padaryta žala, susiklostantys civiliniai teisiniai santykiai yra deliktinio pobūdžio. CK 1.44 straipsnyje nustatyta, kad reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės (toliau – Konvencija). Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinta, kad taikoma valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė, nustatanti atsakomybės pagrindą ir mastą, žalos pobūdį ir dydį, ieškinio senaties terminą (Konvencijos 8 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog S. B. įmonės „Uslugi Transportowe“ transporto priemonės vairuotojas E. L. vairavo vilkiką Lietuvos Respublikoje, eismo įvykis įvyko Lietuvoje bei žala atsirado Lietuvoje, sprendė, jog žalos atlyginimo santykiams, kilusiems deliktinės atsakomybės pagrindu, taikytinos CK 6.246–6.250 straipsnių nuostatos.
16. Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog jos atsakomybę riboja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios, kad neturtinė žala atlyginama iki 5000 Eur ribos. Teisėjų kolegija pabrėžė, jog S. B. įmonės „Uslugi Transportowe“ vilkikas yra apdraustas Lenkijoje, sutartose draudimo sutarties nuostatose nurodyta tokia draudiko atsakomybė dėl eismo įvykio atveju padarytos žalos: atlyginama neturtinė žala, neviršijanti 5 000 000 Eur sumos; turtinė žala, neviršijanti 1 000 000 Eur sumos. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtino Lietuvos Respublikoje draustų transporto priemonių atsakomybės apimtį, kuri žalos atsiradimo metu buvo ribojama 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atveju ir 1 000 000 Eur žalos turtui atveju. Šio straipsnio 3 dalis nustato, jog tais atvejais, kai draudikas pagal draudimo sutartį turi atlyginti žalą, padarytą trečiajam asmeniui kitoje valstybėje, yra taikoma eismo įvykio vietos valstybės teisė ir tik jei ištyrus šios teisės turinį paaiškėtų, kad Lietuvos nacionalinė teisė nustato didesnę apsaugą nukentėjusiajam, galėtų būti taikoma Lietuvos nacionalinė teisė.
17. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl bendrovės „Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych TUW“ civilinės teisinės atsakomybės ribų ir apimties, pagrįstai pripažino, kad teisinis reglamentavimas ir S. B. įmonės „Uslugi Transportowe“ bei atsakovės draudimo bendrovės „Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych TUW“ transporto priemonės draudimo sutartis patvirtina, kad draudimo bendrovė yra atsakinga dėl eismo įvykio atveju padarytos žalos atlyginimo ieškovei – neturtinės žalos, neviršijančios 5 000 000 Eur sumos. Draudimo sutartyje nustatyti išmokų apribojimai neviršijo teismo nustatytos ieškovei neturtinės žalos dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovei padarytos neturtinės žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovės.
18. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovei priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį, nurodė, jog faktinės bylos aplinkybės ir pati nagrinėjama situacija leidžia teigti, kad netikėta motinos bei sutuoktinio mirtis ir patirtas sunkus sveikatos sutrikdymas ieškovei sukėlė sunkių dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų, skaudžiai paveikė jos gyvenimą. Tačiau priteistinos neturtinės žalos dydžių sumavimas pagal netektis, dvasinius išgyvenimus neatitinka bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnis). Įrodinėjant motinos ir dukters santykių pobūdį turėtų būti laikomasi nuostatos, kad vaikų ir tėvų santykiai dėl kraujo ryšio atitinka glaudumo kriterijų. Asmuo, kuris tvirtina priešingai, privalo įrodyti šią aplinkybę, tačiau tokių aplinkybių atsakovė neįrodė. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio buvo atsižvelgta į tai, kad eismo įvykio metu ieškovė buvo pilnametė, gyveno atskirai nuo motinos. Sprendžiant dėl atlygintinos žalos dėl sutuoktinio netekties buvo atsižvelgta į tai, jog žuvus sutuoktiniui buvo pažeisti ieškovės lūkesčiai, teisė turėti visavertę šeimą. Teisėjų kolegija vertino, jog, netikėtai ir tragiškai žuvus motinai, sutuoktiniui, ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, kurie šiuo atveju yra neišvengiama būsena.
19. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2013 m. spalio 3 d. išvadoje ieškovei konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Ieškovė pateikė Profesinės sveikatos departamento (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 4 d., 2014 m. balandžio 29 d., 2014 m. liepos 15 d. ir 2017 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) medicinos praktikos raštus, tačiau šie dokumentai neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog jų turinys patvirtina, kad Lietuvoje ieškovę gydę gydytojai jai leido grįžti į Airiją ir tęsti reabilitaciją prižiūrint gydytojui 2014 m. vasario 15 d., o 2017 m. spalio mėnesį ieškovė sirgo depresija. Vėlesnių duomenų, kurie patvirtintų dėl patirtų sužalojimų kilusius turtinius ir neturtinius padarinius, tokių padarinių įtaką ieškovės ateičiai, nebuvo pateikta.
20. Teisėjų kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose, nepakankamai įvertino faktines bylos aplinkybes (CK 6.250 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovei yra išmokėta 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo draudimo išmokos, buvo spręsta ieškovei priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Ieškovė kasaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį dėl neturtinės žalos sumažinimo panaikinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą, kuriuo jai priteista 75 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, 6.283 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog priteistinos neturtinės žalos dydžių sumavimas pagal netektis, dvasinius išgyvenimus neatitinka bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnis). Teismas neatsižvelgė į tai, jog dviejų artimų asmenų žūtis ir pačios ieškovės sunkus sveikatos sutrikdymas sukėlė gerokai didesnius neturtinius praradimus nei būtų sukėlęs tik vienas iš jų. Teismo sprendimas rodo tai, jog teismas vertina, kad nėra skirtumo, kai nukentėjusysis patiria vieną netektį arba yra sunkiai sužalojamas ir kai patiria dvi netektis ir dar sunkiai būna sužalotas pats. Šiuo atveju neturtinės žalos dydžio sumažinimas iki 30 000 Eur neatlygina net minimalios ieškovės patirtos skriaudos. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, kai neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja.
21.2. Neturtinės žalos atlyginimas priteistinas atsižvelgiant į ieškovės patirtą artimų asmenų netektį, kuri buvo netikėta. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo priteisimo būtinumą ir dydį reikia atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į šeimą yra konstitucinė vertybė. Visos šeimos netekimas yra sukeliantis gerokai didesnę žalą nei, pavyzdžiui, vieno artimojo netektis. Šiuo atveju ieškovė eismo įvykio metu neteko dviejų savo artimųjų – sutuoktinio bei motinos. Dėl žuvusio sutuoktinio netekties ieškovė patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinių išgyvenimų, neteko vienintelio šeimos nario, su kurio gyveno svetimoje šalyje. Ieškovės motina R. Ž. buvo vienintelis šeimos narys Lietuvoje. Ieškovė neturi nei brolių, nei seserų, o tėvas nuo mažų dienų gyvena atskirai, todėl dviejų artimiausių žmonių netekimas buvo didelis sukrėtimas. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turėjo būti atsižvelgta ir į pačios ieškovės patirtą neturtinę žalą. Eismo įvykio metu ieškovės sveikata buvo sunkiai sutrikdyta. Ieškovė patyrė daugybinius kūno sužalojimus, kurie jos gyvenimo kokybei sukelia, o ateityje gali sukelti daugiau neigiamų pasekmių. Būdama itin sunkios sveikatos būklės ieškovė liko viena, neturėjo artimųjų, kurie ja pasirūpintų, negalėjo dalyvauti savo artimiausių šeimos narių laidotuvėse.
21.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas nevertino, kaip konkrečios neturtinės žalos nustatymo aplinkybės pasireiškė konkrečiu atveju. Tokio pobūdžio teismų praktikos, kai eismo įvykio metu žūsta visi turimi nukentėjusiojo artimieji, nėra, tačiau gali būti atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM4LTMxMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-238-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-238-313/2019">e3K-3-238-313/2019</a>. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, atsižvelgiant į artimus santykius ir puoselėtus pagrįstus sutuoktinės lūkesčius, buvo priteista 30 000 Eur suma. Ieškovė dėl eismo įvykio patyrė nepakeliamus išgyvenimus, nes žuvo visa jos šeima. Ieškovei yra sunku grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, su sutuoktiniu ieškovė turėjo planų, sutuoktinis prisidėjo prie materialinio aprūpinimo, abu netolimoje ateityje planavo turėti vaikų. Po šios traumos ieškovei nėra lengva iš naujo sukurti panašius santykius, tuo labiau tokio ryšio, kuris vaikus sieja su jų motina, atkurti neįmanoma.
22. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą, palikti galioti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį. Tuo atveju, jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatys, kad pirmosios instancijos teismas ir (ar) apeliacinės instancijos teismas neteisėtai ginčo santykiams taikė Lenkijos Respublikos materialiąją teisę, pažeidė TPVCAPDĮ, kitų teisės aktų nuostatas, prašo spręsti klausimą dėl priimtų sprendimų panaikinimo, grąžinimo nagrinėti bylą iš naujo. Atsakovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismai, pažeisdami CK 1.44 straipsnio, Konvencijos nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pateikiamus išaiškinimus, neteisėtai ginčo santykiams taikė Lenkijos Respublikos teisę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-280/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-280/2014">2K-280/2014</a>. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-292/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-292/2014">3K-3-292/2014</a> yra suformulavęs išaiškinimus, pagal kuriuos draudiką ir nukentėjusį trečiąjį asmenį sieja deliktinė prievolė. Eismo įvykis įvyko Lietuvoje, todėl teismai turėjo vadovautis išimtinai Lietuvos Respublikos materialiąja teise, įskaitant ir specialiąsias taisykles, susijusias su žalos atlyginimo dydžių ribojimais (Konvencijos 3, 8 straipsniai, TPVCAPDĮ 1 straipsnio 6 dalis, 11 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad tarp draudiko bei trečiojo asmens, kuriam buvo padaryta žala, susiklostantys civiliniai teisiniai santykiai yra deliktinio pobūdžio, tačiau dėl neaiškių priežasčių taikydamas Lenkijos Respublikos materialiąją teisę, nesilaikė CK 1.44 straipsnio, Konvencijos nuostatų. Faktą, kad civilinėje byloje turėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos materialioji teisė, patvirtina ir tai, jog teismai taikė CK 6.250 straipsnį, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo asmenims, nukentėjusiems nuo eismo įvykių.
22.2. Teismai, neteisėtai taikydami Lenkijos draudimo įstatymą bei nepaisydami TPVCAPDĮ nuostatų, nesilaikydami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pateikiamų išaiškinimų, nepagrįstai priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, išskyrus atvejus, kai įstatymas ar sutartis nustato išimtį iš visiško nuostolių atlyginimo principo. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Taigi atsakovė, kaip trečiojo asmens draudikė, dėl eismo įvykio yra įpareigota atlyginti maksimalią 5000 Eur neturtinės žalos sumą. Priimtu sprendimu teismai neteisėtai išplėtė atsakovės, kaip draudikės, atsakomybę už Lietuvoje įvykusį eismo įvykį.
22.3. Teismai, norėdami apginti ieškovės, kaip nukentėjusios dėl eismo įvykio, interesus, matydami, kad atsakovė yra atlyginusi ieškovei eismo įvykio patirtą maksimalią 5000 Eur neturtinę žalą bei išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovės prašomą papildomai atlyginti neturtinę žalą turėjo priteisti tiesiogiai iš žalą sukėlusio asmens (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00My03MDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-43-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-43-706/2016">3K-7-43-706/2016</a>).
22.4. Tuo atveju, jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nematys pagrindo bylos grąžinti nagrinėti iš naujo, atsakovė vertina, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis turėtų būti palikta galioti nepakeista visa apimtimi. Tokiu atveju sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovo ir mirusio asmens santykis. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji neturi brolių ir seserų, tėvo, taip pat kitų artimųjų asmenų. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos ir žuvusio sutuoktinio artimą ryšį, neįrodinėjo aplinkybių, jog jų santuoka buvo tvari. Ieškovės ir sutuoktinio santuoka iki nelaimingo eismo įvykio truko kiek daugiau nei vienerius metus, jie nebuvo susilaukę bendrų vaikų. Taigi ieškovė privalėjo teismui pateikti bent jau minimalius įrodymus, kuriais būtų įrodomas sutuoktinių bendras gyvenimas kartu, artimas ryšys, ir nesant tokių įrodymų laikytina, jog prašomas priteisti 75 000 Eur neturtinės žalos dydis yra neįrodytas. Be to, ieškovė yra 39 metų moteris, todėl turi galimybę ateityje susirasti kitą vyrą, sukurti santuoką bei atkurti panašaus pobūdžio artimą ryšį su nauju vyru, todėl pagrįstai esant tokioms aplinkybėmis bei ieškovės gyvenimo perspektyvoms buvo priteista bendra 30 000 Eur neturtinės žalos suma.
22.5. Ieškovė civilinėje byloje nepateikė reikšmingų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės ir nelaimingo eismo įvykio metu jos žuvusios motinos tarpusavio itin artimą ryšį. Be to, analizuojant ieškovės pateiktus atvirukus bei keletą motinos siųstų laiškų, matyti, jog dauguma jų yra be siuntimo datų, todėl tai nėra pakankami įrodymai, jog būtų galima konstatuoti artimą ieškovės bei jos motinos ryšį. Ieškovei ir jos motinai negyvenant kartu ir ilgą laiką negyvenant vienoje valstybėje, abejotina, ar tarp jų egzistavo toks intensyvus bei artimas ryšys, pagrindžiantis prašomos priteisti 75 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
22.6. Bylose, kuriose yra sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo dėl sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu klausimas, esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, teismai paprastai priteisia nukentėjusiems asmenims nuo 5792,40 Eur iki 11 584,80 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji būtų patyrusi išskirtinę, neatitaisomą žalą. Ieškovei išmokėta 5000 Eur neturtinės žalos suma turėtų būti laikoma pakankama patirtiems skausmams bei gydymo sukeltiems nepatogumams kompensuoti. Tokia žalos suma atitinka ir teismų praktikoje priteistinos žalos dydžių vidurkius dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, nesant neatitaisomos žalos sveikatai ir (ar) didelių komplikacijų.
22.7. Eismo įvykio metu žuvo du ieškovės šeimos nariai, todėl jos atžvilgiu buvo pažeista įstatymo saugoma vertybė į šeimą, be to, buvo pažeista ieškovės teisė į sveikatą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būtų neteisinga, nesąžininga įkainoti kiekvieno žuvusio asmens gyvybę pinigais, šias pinigų sumas pagal ieškovės siūlymą susumuoti ir tokiu būdu priteisti bendrą neturtinės žalos sumą. Teismas, neskaidydamas galimų neturtinės žalos dydžių dėl kiekvieno ieškovės šeimos nario žūties ir su tuo susijusių ieškovės išgyvenimų, o vertindamas bendrus ieškovės išgyvenimus dėl abiejų šeimos narių žūties ir teisės į šeimą pažeidimo, ieškovės sveikatos sutrikdymo mastą bei teisės į sveikatą pažeidimą, pagrįstai priteisė ieškovei bendrai 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
22.8. Atsakovė yra įvykdžiusi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį ir ieškovei atlyginusi bendrai 35 000 Eur neturtinę žalą. Tuo atveju, jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuspręstų tenkinti kasacinį skundą, atsakovė prašo atsižvelgti į šią aplinkybę.
23. Trečiasis asmuo S. B. įmonė „Uslugi transportowe“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Apeliacinės instancijos teismas įvertino neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus, aiškinosi individualias žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgė į suformuotą teismų praktiką ne tik civilinėse bylose, bet ir baudžiamosiose bylose bei pažymėjo, jog teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui ir (ar) motinai).
23.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM4LTMxMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-238-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-238-313/2019">e3K-3-238-313/2019</a> faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM4LTMxMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-238-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-238-313/2019">e3K-3-238-313/2019</a> buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros įstaigos civilinę atsakomybę už turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojo kaltės, šiam netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, o nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžių. Dėl šios priežasties minėta nutartis negali būti vertinama kaip precedentas, kuriuo turėjo vadovautis apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteisiamos neturtinės žalos dydžių, atsižvelgė į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose priteistą žalos atlyginimą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ginčo nagrinėjimo ribų
24. Kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, šios funkcijos įgyvendinimas sudaro sąlygas užtikrinti visoje valstybės teritorijoje vienodą teisės aiškinimą ir taikymą.
25. CPK 353 straipsnio
26. Pagal CPK 351 straipsnio 1 dalį atsiliepime į kasacinį skundą turi būti nurodyti išsamūs nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu motyvuoti pagrindai. Taigi atsiliepime į kasacinį skundą negali būti teikiami teisiniai argumentai, nesusiję su kasacinio skundo argumentuose apibrėžtomis bylos nagrinėjimo ribomis ir atsikirtimais į kasaciniame skunde nurodytus teisinius argumentus. Atitinkamai kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl atsiliepime nurodomų argumentų, kurie peržengia kasaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.
27. Šioje byloje atsakovė kasacinio skundo nepateikė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobūdį, proceso šalių pateiktus argumentus, nenustatė poreikio peržengti kasacinio skundo ribų. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas, nepasisako dėl atsiliepime į kasacinį skundą pateikiamų argumentų dėl Konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės bei susijusių aktų nuostatų taikymo.
28. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl eismo įvykyje žuvusio ieškovės sutuoktinio, motinos mirties bei pačios ieškovės sveikatos sutrikdymo ieškovė turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduotas dėl bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties, kuriomis išspręstas ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimas, t. y. skunde keliamas CK 6.250 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios neturtinės žalos dydžio nustatymą, aiškinimas ir taikymas. Būtent šis aspektas kasaciniame teisme apibrėžia ginčo nagrinėjimo ribas.
Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų
29. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą bendriausia prasme yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CK 6.250 straipsnyje. Šių nuostatų kontekste neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
30. Neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą.
31. CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, jog šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNi8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-26/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-26/2009">3K-3-26/2009</a>; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-59/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-59/2010">3K-3-59/2010</a>). Tai lemia, jog kriterijai, nuo kurių priklauso žalos atlyginimo dydis, teismo procesiniame sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.
33. Atliekant tokį vertinimą teismo pagrindinė užduotis yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko, kaip jau minėta, neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-582/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-582/2009">3K-3-582/2009</a>).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl ieškovės artimųjų netekties bei ieškovės sveikatos sutrikdymo
34. Kiek tai susiję su ieškovės patirta žala dėl jos artimųjų netekties, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalis formaliai įvardija asmenis, kuriems žala galėtų būti atlyginama fizinio asmens mirties atveju. Tačiau realybėje susiklostančių santykių įvairovė bei minėta neturtinės žalos atlyginimo prigimtis lemia poreikį atsižvelgti ir įvertinti realius asmenis siejusius ryšius, jų pobūdį, taip įvertinant ir ieškovo patirtų išgyvenimų patyrimą ir (ar) jų intensyvumą dėl tokio asmens netekties.
35. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės atėmimo atvejais, taip pat yra nurodęs, jog aptariamais atvejais esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-560/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-560/2010">3K-3-560/2010</a>). Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-560/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-560/2010">3K-3-560/2010</a>). Teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEzLTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-313-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-313-788/2016">2K-313-788/2016</a>).
36. Tokių kriterijų vertinimas išryškėja vertinant neturtinę žalą, patirtą dėl sutuoktinio netekties, kai yra atsižvelgiama į santuokos trukmę, santykių su mirusiuoju, jų ryšių pobūdį, kokybę ir intensyvumą, jų darną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM4LTMxMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-238-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-238-313/2019">e3K-3-238-313/2019</a>, 69, 72 punktai).
37. Analogiškai ir pilnamečiams vaikams netekus motinos, tėvo taip pat yra analizuojamas juos siejusių santykių pobūdis, jų intensyvumas, nes teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, tik jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (CK 6.284 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005). Taigi nurodytą kriterijų atitinkantys tėvų ir vaikų santykiai turėtų pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-351/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-351/2007">3K-3-351/2007</a>; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-59/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-59/2010">3K-3-59/2010</a>).
38. Byloje nėra ginčo, jog įvykus eismo įvykiui buvo pažeista ieškovei artimų žmonių, motinos bei sutuoktinio, gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog kiekvieną artimo asmens, kai šiuos asmenys siejo glaudūs santykiai, netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Be to, tokiais atvejais netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009). Netekęs artimųjų asmuo netenka su jais siejamų planų, galimybės turėti ir (ar) vystyti šeimos teisinius santykius, jų sąlygojamus artimus ryšius. Be to, aptariamo eismo įvykio metu buvo pažeista ir kita vertybė – sunkiai sutrikdyta ir pačios ieškovės sveikata.
39. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės patirtus išgyvenimus tiek dėl jos pačios sveikatos sutrikdymo, tiek dėl sutuoktinio bei motinos netekčių, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 75 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pažeistų vertybių pobūdį, ieškovės sveikatos sutrikdymo mastą bei patirtus išgyvenimus dėl sutuoktinio bei motinos mirčių, sumažino priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 30 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog aptariamu atveju priteistinos neturtinės žalos dydžių sumavimas pagal netektis, dvasinius išgyvenimus neatitinka bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnis).
40. Vertinant kasaciniame skunde nurodytus argumentus dėl nepagrįsto tokio žalos atlyginimo dydžio sumažinimo, neatsižvelgus į pažeistų vertybių pobūdį, kelių artimiausių asmenų netektis, visų pirma pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje iš esmės visi nagrinėti neturtinės žalos atlyginimo atvejai dėl gyvybės atėmimo ar sveikatos sutrikdymo buvo susiję su vieno ar kelių asmenų patirta žala dėl vieno asmens mirties ar sveikatos sutrikdymo. Tačiau kasacinio teismo praktikoje nebuvo nagrinėti atvejai, kai neturtinę žalą patiria vienas asmuo dėl kelių asmenų gyvybės atėmimo.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo neabejotinai patiria didesnę neturtinę žalą netekęs kelių artimiausių asmenų. Tokiu atveju nukentėjusio asmens patiriama žala yra gerokai didesnė, nes esant tokiai situacijai asmens patiriami dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas yra didesni, intensyvesni, patiriami didesni praradimai, netenkama galimybės bendrauti iš karto su keliais nukentėjusiam asmeniui artimais asmenimis. Negali būti vienodai vertinamos situacijos, kai asmuo vieno įvykio metu netenka kelių artimųjų asmenų, palyginus su situacija, kai netenka vieno artimo asmens. Todėl, nustatant nukentėjusio asmens patirtos neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, dėl kelių artimų asmenų mirties dėl neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą.
42. Be to, nukentėjusio asmens patirta neturtinė žala dėl savo sveikatos sutrikdymo pagal kasacinio teismo praktiką yra kitokio pobūdžio ir vertinama skirtingai nei patirtos žalos atveju dėl artimojo asmens gyvybės netekimo, todėl jos negali būti vertinamos kaip viena kitą apimančios.
43. Apibendrindama pirmiau išdėstytus motyvus ir plėtodama aptartą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija išaiškina, kad nukentėjusio asmens patirta neturtinė žala turi būti individualizuojama pagal visus pirmiau aptartus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus dėl paties nukentėjusio asmens sveikatos sutrikdymo ir kiekvieno artimo asmens sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo atskirai.
44. Vertindama kasaciniame skunde nurodytus argumentus dėl ieškovės patirtų išgyvenimų, lemiančių atlygintinos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija pažymi, jog konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimą). Tokių santykių kūrimas, puoselėjimas bei vėliau artimo asmens, su kuriuo siejo glaudūs emociniai ryšiai, netekimas neabejotinai sukelia asmeniui skaudžius išgyvenimus. Šiuo atveju ieškovė prarado sveiką, rūpestingą sutuoktinį, su kuriuo kartu gyveno užsienio valstybėje bei kūrė šeimą. Ieškovė kartu su sutuoktiniu iki santuokos sudarymo gyveno kelerius metus, jų santuoka truko vienerius metus, byloje pateikti įrodymai liudija sutuoktinius siejusius glaudžius ryšius. Šių aplinkybių kontekste spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovė turėjo ir pagrįstų ateities lūkesčių, siejamų su sutuoktiniu bei jų bendru gyvenimu kartu, šeimos teisinių santykių puoselėjimu bei vystymu.
45. To paties eismo įvykio metu ieškovė neteko ir motinos, su kuria augo nuo mažų dienų ir kuri buvo jai artimiausias asmuo, nes tėvas nuo mažų dienų jos neaugino, ji neturėjo nei brolių, nei seserų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės į gyvybę, kaip pačios aukščiausios ir svarbiausios vertybės, absoliutumą, ryšio tarp tėvų ir vaikų ypatingumą, išskirtinumą ir nepakeičiamumą, neabejoja, kad tokia netektis sukėlė ieškovei žalą. Vien tai, kad ieškovė gyveno užsienio valstybėje – Airijos Respublikoje, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovę bei jos motiną siejo mažiau emociškai tvirti santykiai, nėra nustatyto pakankamo pagrindo teigti, kad fizinis atstumas visiškai susilpnino ir (ar) panaikino ieškovę bei jos motiną siejusius emocinius ryšius.
46. Vis dėlto, sprendžiant dėl ieškovės patirtos žalos dėl jos motinos netekties, atsižvelgtina į teisės doktrinoje išreikštą vertinimą. Doktrinoje, vertinant neturtinės žalos atlyginimo atvejus, yra pabrėžiama, jog didžiausių neturtinės žalos atlyginimo sumų galėtų tikėtis tėvai, netekę mažamečių ir kartais su jais gyvenančių pilnamečių vaikų, taip pat mažamečiai bei nepilnamečiai mirusiojo vaikai, jau ankstyvame amžiuje netekę vieno arba abiejų tėvų, taip pat sutuoktinis (partneris), t. y. asmenys su kuriais paprastai gyvenama, kuriems mirusysis būna pats svarbiausias ir artimiausiasis asmuo. Kiek mažesnės piniginės kompensacijos gali būti priteisiamos pilnamečio žuvusio asmens tėvams, taip pat savarankiškai gyvenantiems pilnamečiams vaikams bei kitiems asmenims, kartu neeliminuojant ir išimčių taikymo galimybių, jeigu tik konkrečioje situacijoje identifikuojamas glaudesnis emocinis ryšys ir stipresni netekties išgyvenimai, tačiau laikantis pozicijos, kad brandaus amžiaus sulaukę, aiškiai pasaulėžiūrą suformavimą, savarankišką gyvenimą turintys ir atskiras šeimas sukūrę asmenys gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį (Volodko, R. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2010, p. 310). Taigi sprendžiant dėl priteistino žalos atlyginimo atsižvelgtina į tai, kad ieškovė eismo įvykio metu buvo pilnametė, turėjo savo šeimą bei gyveno atskirai nuo motinos.
47. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog aptariamos avarijos metu buvo sunkiai sutrikdyta ir pačios ieškovės sveikata. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšas, būtinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.), bei kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-167/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-167/2010">3K-3-167/2010</a>; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDItNDIxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-402-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-402-421/2016">3K-3-402-421/2016</a>, 25 punktas). Šiuo atveju ieškovei buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau, kaip nurodė ginčą nagrinėję teismai, ilgalaikių, itin reikšmingų sveikatos sutrikdymo pasekmių, netekto darbingumo nebuvo nustatyta (šios nutarties 13, 19 punktai).
48. Šios nutarties 44–47 punktuose nurodytų aplinkybių sąveika neabejotinai sukėlė ieškovei didelius išgyvenimus, nes ji ne tik patyrė žalą, kančią dėl jos pačios sutrikdytos sveikatos, bet ir dėl jai artimiausių asmenų netekties, jai buvo diagnozuota depresija. Nagrinėjamo ginčo kontekste, atsižvelgiant į ieškovės patirtus išgyvenimus netekus sutuoktinio, motinos bei sunkiai sužalojus jos sveikatą, vertintina, jog apeliacinės instancijos teismo priteistas 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra pakankamas ieškovės patirtai žalai kompensuoti. Nors apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog aptariamu atveju priteistinos neturtinės žalos dydžių sumavimas pagal netektis, dvasinius išgyvenimus neatitinka bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnis), tačiau jis netinkamai įvertino pažeistų vertybių pobūdį, t. y. kad byloje susiklostė išskirtinė situacija, kai žala vienu metu kilo tiek dėl ieškovės sutuoktinio, motinos žūties, tiek dėl jos pačios sveikatos sutrikdymo.
49. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 30 000 Eur sumos, pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose, tačiau tai pagrindžiančių argumentų nepateikė.
50. Nurodytu aspektu, viena vertus, pažymėtina, jog teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-582/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-582/2009">3K-3-582/2009</a>). Kita vertus, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (CPK 4 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014). Taigi toks vertinimas lemia, jog tiek dėl artimo asmens gyvybės atėmimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tiek dėl sveikatos sužalojimo nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-560/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-560/2010">3K-3-560/2010</a>).
51. Šiuo atveju galima teigti, jog būtent pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis labiau atitinka teismų praktikoje bendrai matomus priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Darant tokias išvadas dėl ieškovei atlygintinos žalos dydžio atsižvelgtina bendrai į kasacinio teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymo bei tokios žalos atlyginimo dydžio netekus sutuoktinio, žalos atlyginimo pilnamečiams vaikams mirus vienam iš tėvų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005; 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05MS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-91/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-91/2010">3K-3-91/2010</a>; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-560/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-560/2010">3K-3-560/2010</a>; 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-143-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-143-696/2017">2K-143-696/2017</a>, 23 punktas). Atsižvelgtina taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertintus atvejus dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sutrikdymo atveju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 iki 83 989 Eur. Šie kasacinio teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai apima atvejus nuo lengvo sveikatos sutrikdymo iki sunkaus sužalojimo, taip pat atvejus, kai žala atsirado iš dalies ir dėl nukentėjusio asmens kaltės ar dalis jos buvo atlyginta draudimo bendrovių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDItNDIxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-402-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-402-421/2016">3K-3-402-421/2016</a>, 23 punktas). Didžiausios žalos atlyginimo sumos priteisiamos konstatavus sunkius sveikatos sutrikdymo padarinius su išliekamaisiais reiškiniais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05MC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-90/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-90/2008">3K-3-90/2008</a>; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDItNDIxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-402-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-402-421/2016">3K-3-402-421/2016</a>, 25 punktas). Vertinant atlygintinos žalos dydį bendrai atsižvelgtina į priteistinus žalos atlyginimo dydžius eismo įvykių bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-458/2019, 33 punktas). Pažymėtina ir tai, kad šie ginčai ir jų metu priteistos žalos atlyginimo sumų iliustracijos pateikia tam tikras žalos atlyginimo sumų gaires, be to, atvejai apima bylas nuo 2003 metų, todėl, juos analizuojant, taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius.
52. Taigi šiuo konkrečiu atveju kompleksiškai atsižvelgus į šioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su ieškovės patirtais išgyvenimais tiek dėl savo sveikatos sutrikdymo, tiek dėl sutuoktinio bei motinos žūties, teismų praktikoje vertintus atvejus, tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, padarius išvadą, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių, spręstina, kad būtent pirmosios instancijos teismo priteista suma labiau atitinka teismų praktikoje priteisiamo žalos atlyginimo gaires bei šiame procesiniame sprendime aptartus žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus.
53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginamų vertybių specifiką, ieškovės patirtus išgyvenimus vieno įvykio metu netekus motinos, sutuoktinio, taip pat į tai, kad per tą įvykį buvo sunkiai sutrikdyta jos pačios sveikata, vertina, jog 30 000 Eur suma nelaikytina adekvačia. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo priteista 75 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina pakankama ieškovės patirtai žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis). Atsižvelgdama į pirmiau nurodytų argumentų visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl priimta nutartis naikintina ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
54. Kasaciniam teismui tenkinus ieškovės kasacinį skundą ir nusprendus naikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai iš naujo turėtų būti perskirstytos šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Be to, paskirstytinos ir tos bylinėjimosi išlaidos, kurios susidarė kasaciniame teisme.
55. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
56. Atsakovė draudimo bendrovė „Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych TUW“ pateiktu apeliaciniu skundu prašė, be kita ko, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. procesinių palūkanų ir ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 1815 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą atlyginimą, tačiau, apeliaciniam teismui netekinus jos interesų, jai šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteistinas. Apeliaciniu skundu ieškovė prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisiant jai 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau, netenkinus šių ieškovės interesų, jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas dėl apeliacinio skundo rengimo negalėtų būti priteisiamas. Atsakovė draudimo bendrovė „Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych TUW“ patyrė 847 Eur išlaidų dėl atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimo, todėl šių išlaidų atlyginimas jai priteistinas iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
57. Trečiasis asmuo S. B. įmonė „Uslugi transportowe“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 400 Eur išlaidų dėl atsiliepimo į šalių apeliacinius skundus parengimo. Atsiliepime į apeliacinį skundą šis trečiasis asmuo prašė apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės, minėtos atsakovės, inicijavusių apeliacinį procesą, interesai nebuvo tenkinti, taip pat į trečiojo asmens poziciją, spręstina, jog trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas lygiomis dalimis po 200 Eur iš ieškovės ir atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
58. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl kasacinio skundo vertimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tenkinus kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas ieškovei priteistinas iš atsakovės.
59. Kasaciniame teisme atsakovė prašo jai atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl atsiliepimo į kasacinį skundą parengimo. Atsižvelgiant į tai, jog buvo tenkintas ieškovės kasacinis skundas, atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
60. Trečiasis asmuo S. B. įmonė „Uslugi transportowe“ prašo priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl atsiliepimo į kasacinį skundą rengimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepime buvo prašoma kasacinį skundą atmesti, tačiau šie interesai nebuvo tenkinti, nurodytų išlaidų atlyginimas trečiajam asmeniui nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
61. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme taip pat patirta 30,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus ieškovės kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą ir 2019 m. balandžio 23 d. papildomą sprendimą.
Priteisti atsakovei draudimo bendrovei „Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych TUW“ (j. a. k. KRS0000033284) iš ieškovės E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 847 (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Priteisti trečiajam asmeniui S. B. įmonei „Uslugi transportowe“ (j. a. k. 750374501) iš ieškovės E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės draudimo bendrovės „Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych TUW“ (j. a. k. KRS0000033284) po 200 (du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Priteisti ieškovei E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės draudimo bendrovės „Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych TUW“ (j. a. k. KRS0000033284) 242 (du šimtus keturiasdešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės draudimo bendrovės „Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych TUW“ (j. a. k. KRS0000033284) 30,35 Eur (trisdešimt Eur 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei. Ši priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Andžej Maciejevski
Algis Norkūnas
