Dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio

Nr. DOK-2891

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05653-2018-0(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2020 m. birželio 5 d. gautu atsakovo L. S. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas L. S. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 9 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas, kuriuo atmestas jo priešieškinis dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir iš dalies patenkintas ieškovės K. J. ieškinys, padidinant teismo nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymą nuo 125 Eur iki 200 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo L. S. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai netinkamai taikė CK 3.175, 3.176 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes netyrė ir nevertino vaiko socialinių ryšių su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumo, jų galimybės pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, be to, nepagrįstai sureikšmino vaiko aplinkos stabilumo klausimą bei sumenkino faktą, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka sumažins tėvų konfliktus ir užtikrins atsakovui galimybę maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime; 2) teismai netinkamai taikė CK 3.201 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo padidinimo nepraėjus vieneriems metams nuo išlaikymo priteisimo, dėl ko buvo nepagrįstai konstatuota, kad vaiko poreikiai pasikeitė. Nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį ir į ją visiškai neatsižvelgė sprendžiant dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio. Nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, priteisiant išlaikymą, atsižvelgia į vaiko poreikius ateityje. Nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku. Tačiau teismai visiškai nevertino atsakovo patiriamų išlaidų tuo metu, kai vaikas praleidžia laiką su atsakovu; 3) apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnį, nes nepagrįstai neprijungė prie bylos atsakovo pateiktų naujų įrodymų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti L. S. (a. k. duomenys neskelbtini) 95 (devyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 5 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 65.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Janina Januškienė

Donatas Šernas