V. K. pagal BK 302 str., 181 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-170-628/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04148-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.4.1; 2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei,

nuteistojo gynėjui Bogdan Chranovski (Bogdanui Chranovskiui),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Tuklerio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžiu V. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį (2017 m. gruodžio 4 d. veika) laisvės atėmimu vieneriems metams, 302 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 8 d. veika) – laisvės atėmimu vieneriems metams, 181 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 9 punktais, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant V. K. visą bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir nesilankyti lošimų organizavimo vietose.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžio dalis dėl V. K. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį panaikinta ir V. K. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžio dalis, kuria V. K. paskirta bausmė pagal BK 181 straipsnio 1 dalį buvo subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), ir priimtas naujas nuosprendis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. K. paskirtos bausmės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (2017 m. gruodžio 4 d. veika) ir BK 302 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 8 d. veika) subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridedant keturis mėnesius, ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 9 punktais, V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį visą bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nesilankyti lošimų organizavimo vietose.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. K. buvo nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, žinodamas, kad 2017 m. gruodžio 4 d. apie 18.30 val. į UAB „U.“ lošimo automatų saloną, esantį Vilniuje, (duomrnys neskelbtini), pateko pateikęs svetimą A. T. (A. T.) vardu išduotą asmens dokumentą (Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomrnys neskelbtini)), 2017 m. gruodžio 5 d., 2018 m. sausio 10 d., 2018 m. sausio 11 d. vykusių telefono pokalbių metu iš UAB „U.“ konsultanto V. P. atvirai savo naudai reikalavo perduoti 950 Eur už tai, kad 2017 m. gruodžio 4 d. buvo įleistas į UAB „U.“ lošimo automatų saloną ir jame lošė, nors yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, grasindamas paskelbti informaciją, kurios atskleidimas UAB „U.“ yra nepageidautinas, t. y. 2017 m. gruodžio 5 d. pokalbio metu grasindamas kreiptis į Lošimų priežiūros tarnybą ir informuoti apie UAB „U.“ tariamai padarytą pažeidimą, leidžiant lošti asmeniui, įtrauktam į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, o 2018 m. sausio 10 d. ir 2018 m. sausio 11 d. pokalbių metu grasindamas pateikti UAB „U.“ veiklos patikrinimą atliekančiai Lošimų priežiūros tarnybai medžiagą, tariamai patvirtinančią UAB „U.“ padarytus teisės aktų pažeidimus, susijusius su azartinių lošimų organizavimu.

2. Apeliacinės instancijos teismas naujai priimtu nuosprendžiu V. K. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį išteisino. Šiuo nuosprendžiu V. K. liko nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Vilniaus apygardos teismas, išteisindamas V. K. dėl veikos, nustatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymo, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai nėra pakankami pripažinti, jog V. K. veiksmai atitinka turto prievartavimo požymius. Šio teismo manymu, praloštų pinigų reikalavimas savaime nereiškia, kad buvo prievartaujamas turtas; būtina nustatyti, kad psichinė prievarta buvo naudojama siekiant neteisėtai gauti turtinės naudos. V. K. atsakomybė pagal BK 181 straipsnį negali kilti, nes nėra šio nusikaltimo objekto. V. K. veiksmai, jo paties suvokimu, buvo nukreipti ne įgyti svetimą turtą (pasipelnyti), o atgauti savus pinigus, praloštus dėl salono darbuotojos aplaidumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V. K. veiksmai galėtų būti vertinami kaip savavaldžiavimas pagal BK 294 straipsnį, tačiau nėra būtinojo šios nusikalstamos veikos požymio – didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. Tukleris prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

1.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Vilniaus apygardos teismas, išteisindamas V. K. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, netinkamai aiškino ir taikė šį BK straipsnį, nepagrįstai konstatavo, kad V. K. veiksmuose nėra visų būtinų turto prievartavimo sudėties požymių. Apeliacinės instancijos teismas nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, darydamas išvadas dėl turto prievartavimo sudėties nebuvimo suteikė prioritetą V. K. paaiškinimams, taip nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Netinkamai įvertinęs įrodymus apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad V. K. praloštus ir reikalaujamus grąžinti pinigus vertino kaip savus, o ne svetimus, siekė ne įgyti svetimą, o atgauti savo turtą, praloštą dėl salono darbuotojos aplaidumo, ir dėl to jo elgesyje nėra turto prievartavimo dalyko ir tiesioginės tyčios.

1.2. Byloje nėra ginčo dėl to, kad V. K. reikalavo sumokėti 950 Eur, atitinkančių jo praloštą sumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę nepagrįstai traktavo kaip paneigiančią V. K. suvokimą apie jo reikalavimo neteisėtumą ir tyčią įgyti būtent svetimą (o ne atgauti savo) turtą. V. K. versiją, kad jis tik sąžiningai norėjo išsiaiškinti, kaip pateko į lošimų saloną, ir manė, jog turi teisę atgauti praloštus pinigus, paneigia jo paties elgesys.

1.3. Byloje nustatyta, kad V. K. į UAB „U.“ lošimo automatų saloną pateko neteisėtai, darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios yra pripažintas kaltu ir nuteistas. Bylos duomenų visuma (2017 m. gruodžio 5 d. garso įrašas, liudytojų A. Š., V. P. parodymai, Lošimų priežiūros tarnybos pateikti vaizdo įrašai) akivaizdžiai paneigia V. K. versiją dėl pagrįsto įsitikinimo savo reikalavimo teisėtumu, tačiau apeliacinės instancijos teismas į juos neatsižvelgė, jų nevertino, nepagrįstai suteikė prioritetą V. K. paaiškinimams.

1.4. Išvadą apie V. K. pagrįstą įsitikinimą, kad jis turi teisę reikalauti ir atgauti praloštus pinigus, apeliacinės instancijos teismas motyvavo ir Lietuvos teismų praktika civilinėse bylose, kai apribojusiems savo galimybę lošti ir, nepaisant to, į lošimų organizavimo vietas įleistiems asmenims buvo priteistos jų praloštos pinigų sumos. Toks teismo argumentavimas yra nepagrįstas. Tiek skundžiamame nuosprendyje nurodytoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTE4MC00NTkvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-180-459/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-180-459/2019">e2A-180-459/2019</a>, tiek ir kitose civilinėse bylose dėl analogiškų reikalavimų (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-15-730/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTYzMS02MTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-631-619/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-631-619/2018">e2A-631-619/2018</a>) ieškovo teisinis pagrindas reikalauti grąžinti praloštas sumas konstatuojamas tik tada, kai savo galimybę lošti apribojęs asmuo į lošimų organizavimo vietas pateko pateikęs savo asmens dokumentą, nesudaręs jokių kliūčių jo tapatybei tinkamai identifikuoti, sąmoningai nesuklaidinęs lošimo organizatorių darbuotojų, o būtent dėl pastarųjų aplaidumo ar kitokio netinkamo pareigų atlikimo.

1.5. Atsižvelgiant į V. K. patekimo į lošimo automatų saloną nusikalstamą būdą, sąmoningą UAB „U.“ darbuotojų J. K., A. Š., V. P. klaidinimą, melagingos informacijos nurodymą, darytina išvada, kad V. K. neabejotinai suvokė, jog neturi jokio teisėto pagrindo reikalauti grąžinti praloštus pinigus, suprato savo reikalavimų neteisėtumą ir tai, kad reikalavimas nukreiptas į kito asmens teisėtai valdomą (V. K. praloštą ir todėl jam svetimą) turtą, negalėjo sąžiningai klysti ir manyti, kad turi teisę į teisminę gynybą. Jei V. K. būtų sąžiningai klydęs dėl savo reikalavimo pagrįstumo, UAB „U.“ darbuotojams bei Lošimų priežiūros tarnybai jis būtų nurodęs ne melagingas, o tikrovę atitinkančias savo patekimo į saloną aplinkybes.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Tuklerio kasacinis skundas atmetamas.

Dėl BK 181 straipsnio 1 dalies taikymo ir BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi

6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasacinis skundas paduotas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių BPK pažeidimų. Anot kasatoriaus, byloje netinkamai pritaikyta BK 181 straipsnio 1 dalis (turto prievartavimas), t. y. nuteistasis V. K. pagal šį straipsnį išteisintas nepagrįstai, o vertinant įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaryti esminiai BPK pažeidimai.

7. Nors kasatorius nurodo kasacijos pagrindus, nustatytus BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, vis dėlto dalis kasacinio skundo argumentų konstruojami ne teisės taikymo aspektu, o per įrodymų vertinimo prizmę. Tuo tarpu kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Argumentai, ar teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir ar teisingai įvertinti įrodymai, šioje nutartyje nebus vertinami, nes tai apeliacinės instancijos teismo funkcija.

8. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti, grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos. Pagal turto prievartavimo teisinį apibrėžimą šiuo nusikaltimu gali būti pripažinti tik be teisėto pagrindo reiškiami reikalavimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009 ir kt.). Turto prievartavimo pagrindinis objektas – nuosavybė, turtinės teisės ar turtiniai interesai, dalykas – turtinė nauda, kurios kaltininkas siekia (sau ar kitiems asmenims) versdamas kitą asmenį perduoti turtą (pvz., pinigus), suteikti turtinę teisę ar atlikti kitokius turtinio pobūdžio veiksmus. BK 181 straipsnio taikymo prasme vertimas perduoti turtą neturi teisėto pagrindo, tai reiškia, kad turtinės pretenzijos, kurias kaltininkas reikalauja (verčia) kitą asmenį patenkinti, nėra kilusios iš teisės reguliuojamų santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.136 straipsnyje nurodyti civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai), pvz., iš paskolos sandorių, kitokių prievolių, kurių pagrindu asmuo įgyvendina atitinkamą savo ar kitų teisę.

9. Savo išvadas išteisinti nuteistąjį V. K. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių) apeliacinės instancijos teismas motyvavo keliais aspektais. Tai yra tuo, kad nuteistasis V. K., nors ir palikęs savo telefono numerį UAB „U.“ darbuotojai, pats jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Priešingai, kaip nustatyta byloje, pirmuosius du kartus, t. y. 2017 m. gruodžio 5 d. ir 2018 m. sausio 10 d., jam skambino UAB „U.“ darbuotojas V. P., šis ir inicijavo pokalbį dėl pinigų. Įvertinęs pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų, būtent liudytojos A. Š., D. V. parodymus, paties nuteistojo parodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad V. K. reikalavo tik savo praloštų pinigų – 950 Eur. Vertindamas liudytojo V. P. parodymus, kad bendrovėje egzistuoja nusistovėjusi praktika ir griežta pozicija niekam neišmokėti praloštų pinigų, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad apie tokią nusistovėjusią praktiką V. P. aiškiai V. K. neinformavo, priešingai, savo veiksmais (du kartus pirmas skambinęs V. K., kvietęs atvykti į biurą) leido V. K. tikėtis bendro susitarimo ir pinigų grąžinimo, o įvertinęs garso įrašuose užfiksuotų pokalbių turinį ir V. K. parodymus, apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad praloštus pinigus nuteistasis suvokė kaip savus, o ne svetimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. K. veiksmai, jo paties suvokimu, buvo nukreipti ne į svetimo turto įgijimą, o, jo manymu, į savų pinigų atgavimą.

10. Tokiu būdu, įvertinęs bylos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad V. K. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, t. y. byloje nenustatyta, kad kaltininkas suvokė, jog verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, nenustatytas nuteistojo V. K. tikslas pasipelnyti; taip pat padarytoje veikoje nenustatytas turto prievartavimo sudėties požymis, o būtent, dalykas – turtinė nauda, kurios kaltininkas siekia (sau ar kitiems asmenims) versdamas kitą asmenį perduoti turtą; įvertinus bylos įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nebuvo nustatytas ir psichinės prievartos, siekiant gauti turtinės naudos, panaudojimas.

11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad išteisindamas nuteistąjį V. K. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą.

12. Kaip teisingai nurodyta kasaciniame skunde, BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaujantis įstatymu. Tačiau vidinis teisėjų įsitikinimas turi susiformuoti kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gautą informaciją, palyginus ją su informacija, gauta iš kitų šaltinių; įrodymai negali būti vertinami atskirai vienas nuo kito. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Anot kasatoriaus, Vilniaus apygardos teismas šio įrodymų vertinimo reikalavimo nepaisė; teismo išvados dėl V. K. išteisinimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį nėra pagrįstos išsamiu visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu.

13. Tokie kasatoriaus argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, išteisindamas nuteistąjį pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

14. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, priimant sprendimą išteisinti nuteistąjį pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, išsamiai įvertinti paties nuteistojo, liudytojų A. T., J. K., A. Š., D. V. V. P. parodymai. Kaip jau minėta, būtent remiantis išsamia nuteistojo ir liudytojų parodymų analize nustatyta, kad nuteistasis V. K. pats jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėtinos bylos aspektu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino bylai reikšmingas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo nuostatas, aptarė asmens, priklausomo nuo azartinių lošimų, elgsenos ypatumus, išanalizavo bylos garso įrašus. Būtent laikantis nuostatos išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir buvo padaryta išvada, kad V. K. praloštus pinigus suvokė kaip savus, o ne svetimus ir būtent tų praloštų pinigų grąžinimo reikalavo.

15. Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne tik iš paties kaltininko pozicijos, kaip jis suvokė bei įvertino savo elgesio pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006, 2K-353/2006, 2K- 164/2010, 2K-455/2010). Konstatuotina, kad, darydamas išvadą, jog V. K. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, apeliacinės instancijos teismas vertino ne tik paties kaltininko suvokimą, bet ir objektyviuosius veikos požymius: veika padaryta asmens, turinčio priklausomybę nuo azartinių lošimų; įvertintos aplinkybės, kad, palikęs savo telefono numerį UAB „U.“ darbuotojai, V. K. pats jokių aktyvių veiksmų nesiėmė; ne pats V. K., o jam (V. K.) skambino UAB „U.“ darbuotojas V. P., šis ir inicijavo pokalbį dėl pinigų; visų pokalbių metu V. K. minėjo tik savo praloštą 950 Eur sumą.

16. Atsakant į kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi išvada apie V. K. pagrįstą įsitikinimą, jog jis turi teisę reikalauti ir atgauti praloštus pinigus, ir motyvavo ją teismų praktika civilinėse bylose, kai apribojusiems savo galimybę lošti ir, nepaisant to, į lošimų organizavimo vietas įleistiems asmenims buvo priteistos jų praloštos pinigų sumos, pažymėtina, kad tokia teismų praktika apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik analizuodamas V. K. vidines paskatas, įsitikinimus, kurie turėjo reikšmės jo tolesniems veiksmams formuotis. Pritartina, kad tokie teismų praktikos atvejai, kurie buvo žinomi V. K., kai asmenys, negalintys lošti, tačiau įleisti į kazino ir pralošę pinigus, vėliau susigrąžino juos teismine tvarka, taip pat reikšmingi šios bylos kontekste.

17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, esminių BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikinti, nenustatyta. Todėl prokuroro kasacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Tuklerio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Eligijus Gladutis

Sigita Jokimaitė