Pareiškimo Nr. DOK-61/2022
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
išnagrinėjo civilinio ieškovo B. M. (B. M.) pareiškimą dėl nuteistojo V. M. baudžiamosios bylos, kurioje nagrinėtas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atnaujinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. baudžiamuoju įsakymu V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3750 Lt/1086 Eur) dydžio bauda. Taip pat pripažinta nukentėjusiojo B. M. teisė į jo V. M. pareikšto civilinio ieškinio patenkinimą, o šio ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimu nukentėjusiojo B. M. civilinis ieškinys atmestas. Iš ieškovo B. M. atsakovei UAB „V“ priteista atlyginti 1800 Eur, atsakovui V. M. – 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 3 d. sprendimu civilinio ieškovo B. M. ir jo atstovės advokatės A. Saulėnienės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimo dalis, kuria ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintas, ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – civiliniam ieškovui B. M. iš civilinės atsakovės UAB „V“ priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimo dalis, kuria iš civilinio ieškovo B. M. atsakovams UAB „V“ ir V. M. priteistos atitinkamos sumos išlaidoms advokato pagalbai apmokėti: V. M. prašymas dėl 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo pirmosios instancijos teisme ir jo atstovo advokato R. Baliūčio prašymas priteisti 300 Eur išlaidų, susijusių su procesu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą atmesti; UAB „V“ prašymas dėl 1800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo bei UAB „V“ atstovo advokato R. Baliūčio prašymas priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti iš dalies ir iš civilinio ieškovo B. M. civilinei atsakovei UAB „V“ priteista 500 Eur išlaidų atlyginimo advokato pagalbai apmokėti. Priešpriešiniai ieškovo B. M. ir civilinės atsakovės UAB „V“ reikalavimai dėl atitinkamai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo įskaityti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnis). Kita sprendimo dalis palikta nepakeista.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 3 d. nutartimi panaikintas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 3 d. sprendimas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
5. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 26 d. sprendimu civilinio ieškovo B. M. ir jo advokatės A. Saulėnienės apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies. Panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – iš V. M. ieškovui B. M. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų procesinės palūkanos nuo priteistos 500 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti, skaičiuojant jas nuo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo dienos; B. M. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „V“ atmesta. Iš B. M. atsakovei UAB „V“ priteistas 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas, likusi UAB „V“ prašymo dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo dalis atmesta. V. M. prašymas dėl 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo pirmosios instancijos teisme ir jo atstovo advokato R. Baliūčio prašymas priteisti 300 Eur išlaidų, susijusių su procesu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą atmesti. Kita sprendimo dalis palikta nepakeista.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 26 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
II. Pareiškimo dėl proceso atnaujinimo argumentai
7. Pareiškimu civilinis ieškovas prašo atnaujinti baudžiamąją bylą, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis. Pareiškėjas nurodo:
7.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija formaliai ir paviršutiniškai išnagrinėjo baudžiamosios bylos medžiagą ir joje esančius teismo medicinos ekspertizės aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutiko su eksperto J. R. ir Vilniaus apygardos teismo melagingais teiginiais, kad ekspertizė buvo atliekama vienerius metus (pradėta 2007 m. sausio 16 d., o baigta 2007 m. gruodžio 6 d., kai įvyko galutinis komisijos posėdis, kurio metu buvo pasirašytas aktas). Pažymėtina, kad bylos medžiagoje yra Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto 2007 m. spalio 22 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame skyriaus vedėjas P. P. teismui praneša, kad ekspertizę, atsižvelgiant į skyriaus ekspertų užimtumą dėl didelio darbo krūvio ir etatinių ekspertų trūkumo, planuojama atlikti 2007 m. gruodžio mėnesį. Bylos medžiagoje taip pat yra Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto 2007 m. lapkričio 13 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma į komisijos posėdį, vyksiantį 2007 m. gruodžio 6 d. 14 val., pakviesti gydytoją neurologą ir gydytoją neurochirurgą iš VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės. Šį dokumentą parašė laikinai einantis direktoriaus pavaduotojo ekspertizėms pareigas J. R.. Taigi akivaizdu, kad J. R. melavo Vilniaus apygardos teismui, kai teismo posėdyje dalyvavo kaip ekspertas. Todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu, procesas gali būti atnaujintas.
7.2. Vilniaus apygardos teismas savo iniciatyva iškvietė liudytoją gydytoją G. T., kuris nustatė G. M. pirminę diagnozę (galvos smegenų sukrėtimą), tačiau kitų pirminių medicinos dokumentų (kompiuterinės tomografijos nuotraukų, gydytojo radiologo išvadų) baudžiamojoje byloje nėra. Šie pagrindiniai pirminiai medicinos dokumentai nebuvo pateikti nei ekspertams, nei nukentėjusiesiems, nei teismui, nors jų buvo prašoma du kartus ir jie buvo būtini G. M. sveikatos sutrikdymui ištirti ir nustatyti. Pareiškėjui neseniai tapo žinoma, kad kompiuterinė tomografija ir tyrimai atliekami pagal protokolą. Tyrimų metodiką ir jų atlikimo protokolą parenka gydytojas radiologas, turintis atitinkamą licenciją, liudijančią jo pakankamą kvalifikacijos lygį. Gydytojas radiologas vertina tyrimo metu gautus vaizdus, pateikia rezultatus ir pagal savo kompetenciją pildo medicinos dokumentus. Būtent šie svarbūs pirminiai dokumentai niekada nebuvo pateikti nukentėjusiesiems, ekspertams ir teismams, nors pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. 229 tyrimų rezultatai turi būti išsaugoti skaitmeniniame vaizdų archyve arba kitose skaitmeninėse laikmenose ir saugomi teisės aktų nustatyta tvarka. Gydytojas G. T. teismo posėdyje parodė, kad kompiuterinė tomografija rodo kaulinę patologiją arba smilkinių sužalojimą – kraujosruvas ir nerodo hidrocefalijos, tačiau būtent po kompiuterinės tomografijos Nr. (duomenys neskelbtini) 2005 m. rugsėjo 7 d. VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje G. M. buvo diagnozuota potrauminė hidrocefalija. Be to, pasak gydytojo G. T., Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje diagnozė – smegenų sukrėtimas – G. M. buvo nustatyta iš jos žodžių. Šis faktas, kaip ir atsisakymas pateikti teismui kompiuterinės tomografijos nuotrauką bei gydytojo radiologo išvadą, sukelia pagrįstą nepasitikėjimą liudytoju G. T. ir ekspertize Nr. (duomenys neskelbtini).
7.3. Be to, atliekant ekspertizę Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pažeistas Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso procesinės normos, todėl, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, procesas gali būti atnaujintas.
7.4. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendime nurodyta, kad atsakovas V. M. į Vilnių atvyko darbo reikalais su darbdavei UAB „V“ priklausančiu automobiliu „VW Caddy“, savaitgaliui pasiliko Vilniuje ir sekmadienį, t. y. 2005 m. birželio 12 d. (eismo įvykio diena), iš Vilniaus važiavo namo į Telšius. Pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis V. M. nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdė G. M. sveikatą darbdavei (UAB „V“) priklausančiu automobiliu. Atsakovo V. M. neteisėti veiksmai yra neginčytini, nustatyti įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas V. M. neteisėtai užvaldė ir vairavo UAB „V“ priklausantį automobilį, o UAB „V“ neįrodė teismui, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį ji prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. V. M. įvyko metu buvo UAB „V“ darbuotojas (ėjo direktoriaus pareigas), automobiliu naudojosi turėdamas teisėtą pagrindą ir būtent V. M. veiksmais buvo sukeltas eismo įvykis, dėl to G. M. ir B. M. buvo padaryta neturtinė žala. Todėl pagal įstatymą šią neturtinę žalą privalo atlyginti UAB „V“ (Vilniaus apygardos teismo sprendimas byloje Nr. lA-401-468/2018, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas byloje Nr. 43/2011). Dėl to akivaizdu, kad ginčijama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos nutartis (nutarties 12 punktas) yra klaidinga ir neteisėta.
7.5. V. M. teismo posėdyje ne kartą pareiškė, kad, jo žiniomis, G. M. sirgo dar iki eismo įvykio, todėl mano, kad eismo įvykis nelėmė jos sveikatos pablogėjimo. Šis atsakovo melas buvo paneigtas VšĮ Šeškinės poliklinikos medicininiais dokumentais, tačiau teismas į juos neatsižvelgė. Taigi šis melas turėjo įtakos nesąžiningam ir neteisėtam teismo sprendimui.
7.6. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas 2017 m. rugpjūčio 18 d. pateikė išvadą, kad Lietuvos valstybė pažeidė G. M. teises pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 1 dalį, ir savo sprendime CRPD/C/18/D/30/2015 įpareigojo Lietuvos Respubliką sumokėti B. M. ir jo sutuoktinei patirtų teisinių išlaidų atlyginimą bei kompensaciją, bet nenustatė kompensacijos dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas, o žalos dydį – teismas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ginčijamoje nutartyje nepripažino Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto sprendimo ir pareiškė, kad kompensacijos pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto sprendimą mokėjimas nėra šios bylos dalykas, todėl reikalavimas išmokėti tokią kompensaciją šioje byloje negali būti sprendžiamas. Tai netiesa, nes dėl kompensacijos klausimas pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto sprendimą CRPD/C/18/D/30/20I5 buvo iškeltas B. M. 2018 m. spalio 22 d. civiliniame ieškinyje.
7.7. Reikėtų nepamiršti, kad baudžiamojoje byloje G. M. buvo pripažinta nukentėjusiąja, nes dėl V. M. nusikaltimo patyrė žalą savo sveikatai. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Įtvirtinant šį konstitucinį principą siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos sprendimas atsisakyti mokėti kompensaciją G. M. pažeidžia Konstituciją, konstitucinį principą ir Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
8. Civilinio ieškovo B. M. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo atsisakytina priimti.
9. Pareiškėjo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nagrinėtas civilinio proceso tvarka, todėl sprendžiant dėl pareiškėjo pateikto pareiškimo dėl proceso atnaujinimo taikytinos CPK nuostatos, reglamentuojančios proceso atnaujinimą. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusius teismo procesiniu sprendimu, procesas gali būti atnaujinimas CPK XVIII skyriuje (CPK 365–374 straipsniai) nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindus nustato CPK 366 straipsnio 1 dalies normos.
10. Pareiškėjas B. M. savo prašyme nurodo tris CPK nustatytus bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, proceso atnaujinimo pagrindus, t. y. 1) dėl neva naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) dėl esą melagingų eksperto J. R. ir liudytojo G. T. parodymų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 3) dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
11. Pagal CPK 367 straipsnio 3 dalį pareiškėjo nurodytais pagrindais grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo B. M. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 370 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina pareiškėjui, kad pareiškimą dėl proceso atnaujinimo aukščiau aptartais pagrindais pareiškėjas turi paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti civilinio ieškovo B. M. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Andžej Maciejevski
Artūras Ridikas
