Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. (23.2) 3B-10629 „(duomenys neskelbtini)“ panaikinimo

Teismingumo byla Nr. T-30/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04170-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2018 m. kovo 19 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti ginčo rūšinio teismingumo klausimą byloje pagal pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. (23.2) 3B-10629 „(duomenys neskelbtini)“ panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys Š. A., S. D.,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti kaip nepagrįstą 2017 m. gruodžio 6 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) raštą Nr. (23.2) 3B-10629 „(duomenys neskelbtini)“. Skunde nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis buvo pripažintas kaltu įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi nuosprendį iš dalies pakeitė. Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu „Laikinai apriboti nuosavybės teises“ buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnyje nurodyta prievartos priemonė – laikinai apribota bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Baltimpo“ nuosavybės teisės į automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio saugotoju prokuroro nutarimu buvo paskirtas Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyrius. Ši prievartos priemonė buvo taikoma iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Skundžiamu 2017 m. gruodžio 6 d. Muitinės departamento raštu Nr. (23.2) 3B-10629 „(duomenys neskelbtini)“ reikalaujama sumokėti už automobilio saugojimą 1076,59 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neteisingai aiškina ir taiko 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 952/2013 (toliau – Reglamentas Nr. 952/2013), kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 198 straipsnio nuostatas, kaip tariamai įtvirtinančias pagrindą reikalauti sumokėti už minėto automobilio saugojimą. Pareiškėjas pažymi, kad automobiliui laikinas nuosavybės apribojimas buvo taikytas ne Reglamento Nr. 952/2013 ar Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo pagrindu, bet baudžiamojoje byloje pritaikius BPK 151 straipsnyje nustatytą prievartos priemonę. Atsakovas neteisingai aiškina baudžiamojo proceso prievartos priemonių paskirtį, nepagrįstai tapatindamas jas su patirtomis išlaidomis. Pareiškėjo teigimu, prievartos priemonių taikymo procese valstybės patirtos išlaidos atlyginamos valstybės lėšomis. Daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos yra proceso išlaidos (BPK 103 straipsnio 5 punktas). Pagal BPK 307 straipsnio 6 dalį, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, daiktinių įrodymų likimo, proceso išlaidų atlyginimo. Pareiškėjas pažymi, kad proceso išlaidomis Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta 28,63 Eur. Automobilio saugojimo išlaidos anksčiau minėtais baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais nebuvo pripažintos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas iš kaltinamųjų nebuvo priteistas. Teismai šių išlaidų nepripažino ir dėl nusikalstamos veikos padaryta žala.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ginčijamu raštu tėra siūloma pareiškėjui bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims gera valia solidariai atlyginti atsakovui padarytą žalą ir tokiu būdu taikiai sureguliuoti tarpusavio santykius. Ir tik geranoriškai neatlyginus padarytos žalos (patirtų išlaidų), atsakovas ketina reikšti civilinį ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 31 d. nutartimi administracinę bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kaip pažymėjo teismas, pareiškėjas nesutinka mokėti automobilio saugojimo išlaidų ir atsakovo raštą bei jame nurodytą sumą vertina kaip neteisėtus. Argumentų, susijusių su netinkamu viešojo administravimo procedūrų vykdymu, skunde nėra nurodoma.

Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas pažymi, kad pareiškėjas skundžia ne priimtą administracinį aktą dėl atitinkamos saugojimo išlaidų sumos sumokėjimo, o atsakovo raštą, kuriuo yra tik siūloma gera valia sumokėti atitinkamą sumą už ginčo automobilio saugojimą. Teismui kilo abejonė, ar keliamas ginčas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, kadangi yra ginčijamas viešojo administravimo subjekto raštas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnis).

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal galiojančio teisinio reglamentavimo nuostatas, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, o bylos, kurios yra priskirtos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Pareiškėjas prašo panaikinti atsakovo 2017 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. (23.2) 3B-10629 „(duomenys neskelbtini)“. Šiame rašte, inter alia (be kita ko), nurodoma, kad Muitinės departamentas dėl pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų neteisėtos veikos patyrė 1076,59 Eur automobilio saugojimo (1285 dienos) išlaidų, ir yra raginama per vieną mėnesį nuo rašto gavimo dienos solidariai atlyginti muitinės patirtas išlaidas. Nurodytos išlaidos susidarė Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui taikius BPK 151 straipsnyje nustatytą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, turto (automobilio) saugotoju paskiriant Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyrių. Konkrečiu atveju pagrindinis klausimas yra tas, kokia tvarka ir iš ko turi būti atlygintos (jeigu atlygintos) automobilio saugojimo išlaidos, susidariusios pritaikius minėtą BPK įtvirtintą procesinę prievartos priemonę, kai dėl susidariusių išlaidų nebuvo sprendžiama, priimant atitinkamus procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje.

Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, santykiai dėl automobilio saugojimo išlaidų atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl ir iš jų kilęs ginčas būtų teismingas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis). Kartu Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad teismas visų pirma turėtų išspręsti klausimą, ar byla dėl minėto Muitinės departamento 2017 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. (23.2) 3B-10629 „(duomenys neskelbtini)“ panaikinimo gali būti nagrinėjama teisme, t. y. ar šis raštas sukelia teisinius padarinius.

Byla grąžintina bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Grąžinti bylą pagal pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. (23.2) 3B-10629 „(duomenys neskelbtini)“ panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys Š. A., S. D., Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Sigita Rudėnaitė

L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas

Ričardas Piličiauskas

Civilinių bylų skyriaus teisėjas

Egidijus Laužikas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjas

Dainius Raižys