Civilinė byla Nr. e3K-3-87-219/2018
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10445-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.2.8.3.2; 3.4.2.3.3; 3.4.2.3.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. D. prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys M. D., T. D., V. K., uždaroji akcinė bendrovė „Kleta“, bankrutavusi akcinė bendrovė bankas „Snoras“, uždaroji akcinė bendrovė „Nordea Finance Lithuania“, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, Palangos miesto savivaldybės administracija, antstolė A. R.-Ž., antstolis A. S., antstolė R. V., antstolė V. D., antstolis J. P., antstolė V. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo tvarkos ir administravimo išlaidų sąmatos, kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo.
Bankroto administratorė L. B. prašė teismo pripažinti negaliojančiais ir panaikinti bankrutuojančios Ž. D. pakartotiniame kreditorių 2016 m. lapkričio 17 d. susirinkime protokolu Nr. 4 priimtus nutarimus dėl bankroto administratoriaus administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (4 punktas) ir dėl pritarimo tenkinti bankrutuojančios Ž. D. kreditorių finansinius reikalavimus, pritarimo mokumo atkūrimo plano projektui (5 punktas), patvirtinti patikslintą 2016 m. spalio 10 d. mokumo atkūrimo planą.
Bankroto administratorė nurodė, kad pagal susiformavusią praktiką bankroto administratoriams tvirtinamas atlyginimo dydis yra 10–15 proc. nuo realizuojamo turto. Nagrinėjamoje byloje realizuojamas nekilnojamasis turtas yra specifinis: jis neturi privažiuojamojo kelio, šiuo objektu besidominčių asmenų jau dabar yra daug, todėl jį reikės pristatinėti ir rodyti labai dažnai. Jau šiuo metu dėl minėto objekto patiriama daug išlaidų. Dėl to mokumo atkūrimo plane turėtų būti numatyti 6 proc. atlyginimo nuo nekilnojamojo turto pardavimo kainos, atėmus mokesčius (tai būtų apie 550 Eur per mėnesį). Administratorės nuomone, toks atlyginimas nėra didelis, nes bankroto administratorius negali dirbti veltui, jis turi uždirbti. Administratorė pažymėjo, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas atitinka visus įstatymo reikalavimus, todėl turėtų būti tvirtinamas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi tenkino bankroto administratorės skundą, panaikino 2016 m. lapkričio 17 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo 4 punktą ir patvirtino bankroto administravimo išlaidų sąmatą: nustatė bankroto administratorei 40 Eur administravimo išlaidoms atlyginti (raštinės prekėms, transporto ir ryšių paslaugoms, kt., išskyrus banko mokesčius); 6 proc. atlyginimą bankroto administratorei nuo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pardavimo kainos; 15 proc. atlyginimo bankroto administratorei nuo visų iš trečiųjų asmenų gautų ir išieškotų lėšų; nustatė, kad atlyginimo administratoriui ir administravimo išlaidų dydžiai numatyti kartu su mokesčiais; patvirtino bankrutuojančios Ž. D. 2016 m. spalio 10 d. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.
Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi Ž. D. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta L. B.; to paties teismo 2016 m. balandžio 26 d., 2016 liepos 25 d., 2016 m. rugpjūčio 22 d., 2016 m. spalio 27 d. nutartimis patvirtinti Ž. D. kreditorių reikalavimai; teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nepatvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektas ir nustatytas terminas plano projektui patikslinti; bankroto administratorės prašymu buvo pratęsiami nustatyti terminai mokumo atkūrimo plano pateikti. Bankroto administratorė pateikė 2016 m. spalio 10 d. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą ir 2016 m. spalio 13 d. išvadą dėl pateikto plano įgyvendinimo.
2016 m. lapkričio 17 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu buvo svarstomi šeši klausimai, tarp jų ir dėl bankroto administravimo išlaidų tvirtinimo (4 punktas) bei dėl pritarimo mokumo atkūrimo plano projektui (5 punktas). Kreditorius BAB bankas „Snoras“ nesutiko su mokumo atkūrimo plano projekte nustatyta administravimo išlaidų sąmatos dalimi dėl administratorei nustatyto atlyginimo, nes nurodytas 6 proc. administratorės atlyginimas nuo įkeisto turto pardavimo kainos yra per didelis pagal atliekamų darbų apimtį ir sudėtingumą, neadekvatus atliekamoms procedūroms. Šis kreditorius siūlė patvirtinti 1500 Eur (įskaitant mokesčius) administratoriaus atlyginimą iš turto pardavimo, 40 Eur per mėnesį (įskaitant mokesčius) (iš viso 36 mėn.) bankroto administravimo išlaidų, dengiamų iš bankrutuojančio asmens ir (ar) kitų asmenų. Kreditorės AB „Swedbank“ ir UAB „Swedbank lizingas“ nurodė analogiškus kaip ir banko motyvus, todėl 66,91 proc. balsų dauguma 4-uoju nutarimo punktu patvirtinta tokia administravimo išlaidų sąmata nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimo tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo įsiteisėjimo dienos iki fizinio asmens bankroto bylos pabaigos: 1500 Eur (įskaitant mokesčius) administratorės atlyginimo, mokamo iš turto pardavimo ir (arba) turto perdavimo hipotekos kreditoriui (įkaito turėtojui); 40 Eur per mėnesį (įskaitant mokesčius) per 36 mėn. bankroto administravimo išlaidų: turto pardavimui ir saugojimui, hipotekos išregistravimui, notaro paslaugoms, transporto ir ryšių išlaidoms, kanceliarinėms prekėms, bankrutuojančio asmens apskaitos tvarkymui ir kitoms išlaidoms, dengiamoms bankrutuojančio asmens ir (ar) kitų asmenų.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) nustatyta kreditorių teisė teikti fiziniams asmenims pasiūlymus dėl plano patikslinimo, tačiau nenumatyta galimybė jiems patiems pakeisti mokumo atkūrimo planą. Teismas konstatavo, kad bankrutuojančios Ž. D. mokumo atkūrimo plane aptarti FABĮ 7 straipsnyje nurodyti reikalavimai, išanalizuotos galimybės įvykdyti minėtą planą pagal esamą realią padėtį, aptarta bei pagrįsta nurodoma pozicija dėl administravimo išlaidų sumos bei atlyginimo, todėl sprendė, kad įstatymo reikalavimai nepažeisti.
Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl jam turi būti mokamas atlygis kaip verslo subjektui. Pasisakydamas dėl administratoriaus atlyginimo, teismas rėmėsi teismų praktika dėl administratoriaus atlyginimo įmonių bankroto bylose; taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad administratorius visą plano įgyvendinimo laikotarpį vykdys FABĮ 12 straipsnyje nustatytas pareigas, pardavinės turtą iš varžytynių, kurio pardavimo eiga, trukmė ir kaina dar nežinoma. Dėl to teismas padarė išvadą, kad bankroto administratoriaus nurodomos administravimo išlaidos atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas, jos nelaikytinos didelėmis. Dėl šių aplinkybių teismas tenkino bankroto administratorės prašymą, panaikino kreditorių susirinkimo nutarimo 4 punktą ir patvirtino administratorės nurodytas išlaidas.
Teismas konstatavo ir tai, kad kreditorės BAB bankas „Snoras“, AB „Swedbank“, UAB „Swedbank lizingas“, kurioms priklauso 66,91 proc. teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, iš esmės pritarė likusiai pareiškėjos mokumo atkūrimo plano projekto daliai, todėl patvirtino 2016 m. spalio 10 d. mokumo planą.
Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuotų asmenų BAB banko „Snoras“ ir UAB „Swedbank lizingas“ atskiruosius skundus, 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį.
Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimas nepritarė administratorės pateiktai administravimo išlaidų sąmatai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikrino ir vertino kreditorių susirinkimo nutarimo pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad mokumo plane nurodyti 6 proc. administratorės atlyginimui nuo nekilnojamojo turto pardavimo kainos nereiškia, kad administravimo išlaidos bus būtent tokios. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodytas procentas reiškia tik tai, kad administravimo išlaidoms atlyginti bus galima skirti ne daugiau kaip 6 proc. nuo turto pardavimo vertės, tačiau realiai šios išlaidos gali būti mažesnės. Rengiant ir tvirtinant mokumo atkūrimo planą dar nežinoma, kokius veiksmus bankroto administratorius turės atlikti, neįmanoma nustatyti šių veiksmų sudėtingumo, todėl administratorei nustatytas 6 proc. nuo turto pardavimo kainos atlyginimas neturi būti suprantamas kaip privalomas išmokėti. Dėl to teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimo 4 punktą.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo rezoliucinėje dalyje pasisakyti dėl konkrečių administravimo išlaidų dydžių patvirtinimo, nes tie dydžiai nurodyti mokumo atkūrimo plane. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas minėtą planą, iš esmės pasisakė dėl administravimo išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo.
Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad mokumo atkūrimo plano dalis, skirta administravimo išlaidų sąmatai, visiškai atitinka kreditorių bei bankrutuojančio asmens interesus. Mokumo atkūrimo planas nustatytas 36 mėn.; vienintelis bankrutuojančio asmens nekilnojamasis turtas yra Palangoje, Naglio al.; šis turtas ruošiamas parduoti varžytynėse už preliminarią 660 000 Eur sumą; parduoti numatoma per trejus metus.
Teismas turėtų netvirtinti plano ir nutraukti bankroto bylą tik tuo atveju, jei planas turi esminių trūkumų, nesuderinamų su fizinio asmens bankroto procedūrų tikslais, ir dėl šios priežasties bankroto procedūros nebegali būti tęsiamos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas atitinka įstatymo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį patvirtino. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad mokumo atkūrimo plane nustatyta, jog šiuo metu bankrutuojantis asmuo kas mėnesį gauna 317,27 Eur pajamų, tačiau numatoma papildomai gauti kas mėnesį vidutiniškai po 150–160 Eur iš individualios veiklos. Teismas sprendė, kad bankrutuojančio asmens kasmėnesinės pajamos nuo 2017 m. II pusmečio bus apie 470–480 Eur. Kadangi bankrutuojančio asmens poreikiams tenkinti nustatyta 400 Eur suma, tai kreditorių reikalavimams tenkinti papildomai bus skiriama po 70–80 Eur kas mėnesį. Įvertinęs šias aplinkybes ir sumą, kurią tikimasi gauti iš nekilnojamojo turto pardavimo, teismas sprendė, kad bus įgyvendinta fizinio asmens bankroto paskirtis, išlaikant bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo BAB bankas „Snoras“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – administratorės skundą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas panaikino 2017 m. lapkričio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 4 punktą, kuriuo kreditoriai buvo patvirtinę skolininkės bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ir pats nustatė naują išlaidų sąmatą, nurodydamas 40 Eur per mėnesį bankroto procedūroms atlikti ir 6 procentų administratorės atlyginimą už nekilnojamojo turto pardavimą. Pagal FABĮ 22 straipsnio 2 dalį, 26 straipsnio 1 dalies 4 punktą administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjktMjE5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-169-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-169-219/2017">3K-3-169-219/2017</a> nurodyta, kad teismas tik patikrina nustatytų administravimo išlaidų pagrįstumą, ar kreditorių susirinkimas, pakeisdamas administravimo išlaidų dydį, turėjo tam pagrindą, ar šių išlaidų keitimas geriausiai užtikrins (atitiks) fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Įmonių bankroto teisėje (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas) įtvirtinta išimtinė kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-486/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-486/2010">3K-3-486/2010</a>). FABĮ 26 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata iš esmės identiška Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies punkto nuostatai. Dėl to darytina išvada, kad teismas neturėjo teisės pats nustatyti bankroto administravimo išlaidų sąmatos, o pripažinęs, kad fizinio asmens kreditorių susirinkimas šią sąmatą nustatė netinkamai, turėjo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti šį klausimą kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teismo nustatytą administratorei 6 proc. atlyginimą už vienintelio skolininkės nekilnojamojo turto pardavimą aiškino tik kaip maksimalią ribą, bet ne realiai mokėtinas sumas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nebūtinai bus išmokėtas tokio dydžio atlyginimas administratorei, jis turės būti pagrįstas tam tikrais dokumentais. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas supainiojo išlaidų bankroto procedūroms atlikti ir administratoriaus atlyginimo sampratas. Tiek fizinio asmens, tiek įmonių bankroto atveju administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų, kurios turės būti apmokamos iš bankrutuojančios įmonės turto vertės, ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-486/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-486/2010">3K-3-486/2010</a>). Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl atlyginimo administratorei skyrimo, todėl nepagrįsta manyti, kad toks nustatymas yra tik tam tikros ribos. Tokiu atveju nėra net objektyvios galimybės kokiais nors dokumentais pagrįsti mažesnį mokėtiną atlyginimą.
FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad dėl skolininko kreditorių reikalavimų tenkinimo bei mokumo atkūrimo plano sprendžia skolininko kreditorių susirinkimas. Tuo atveju, jeigu skolininko kreditorių susirinkimas pakartotinai nepritaria skolininko planui, jis teikiamas teismui, o šis pagal FABĮ 8 straipsnio 8 dalį dėl plano patvirtinimo teismine tvarka sprendžia, inter alia (be kita ko), atsižvelgdamas į kreditorių teises ir teisėtus interesus. 2016 m. lapkričio 17 d. kreditorių susirinkime nuspręsta nepritarti fizinio asmens planui, nes nustatytas per didelis atlyginimas administratorei; skolininkės būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatyta suma viršija jos realiai planuojamas gauti pajamas; nenustatyta skolininkės turto pardavimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs kreditorių susirinkimo nutarimą, šį planą patvirtino. Kadangi planas pažeidė kreditorių teises ir teisėtus interesus, tai kreditorių susirinkimas pagrįstai buvo nusprendęs jo nepatvirtinti:
Administratorės veiksmai šioje bankroto byloje nesudėtingi (vieno nekilnojamojo turto pardavimas varžytynėse), nereikalauja daug laiko, todėl plane nustatytas ir teismų patvirtintas administratorės atlyginimas yra per didelis pagal atliekamas procedūras, vykdomų funkcijų pobūdį, bylos sudėtingumą (apie 34 680 Eur skaičiuojant nuo 578 000 Eur turto vertės). Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad už panašių veiksmų atlikimą antstolis gautų mažesnį atlyginimą. Nustatytas per didelis administratoriui atlyginimas turi tiesioginę įtaką kreditorių reikalavimų tenkinimui, juolab kad planuojama turto pardavimo kaina yra net 3,5 karto mažesnė už bendrą teismo patvirtintą kreditorių reikalavimų sumą.
Skolininkės poreikiams numatyta skirti suma (400 Eur) viršija jos planuojamas gauti pajamas (317 Eur). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTAtNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-190-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-190-706/2015">3K-3-190-706/2015</a> pažymėta, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus. Numačius būtiniesiems poreikiams tenkinti didesnę sumą, nei planuojama gauti pajamų, bankrutuojantis asmuo nėra skatinamas atkurti savo mokumą. Nors plane skolininkė nurodė ketinanti 2017–2019 m. papildomai gauti 130–160 Eur per mėnesį pajamų iš individualios veiklos, tačiau iki šiol jokios individualios veiklos nevykdo.
Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ prisidėjimu prie kasacinio skundo sutinka su kasacinio skundo argumentais.
Pareiškėjos bankroto administratorė L. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo suinteresuoto asmens BAB banko „Snoras“ kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Fizinio asmens bankroto administratorius atlieka daug veiksmų, koordinuodamas procesą, todėl turi nemažai išlaidų. Be to, bankroto procesas truks apie 48 mėn., todėl per vieną mėnesį administratoriaus pajamos būtų 378,65 Eur. Pagal kreditorių siūlomą planą administratorė gautų apie 25 Eur per mėnesį.
Kreditorių susirinkimas vertino bankrutuojančio asmens parengtą mokumo atkūrimo planą, kurio sudėtinė dalis yra bankroto procedūros išlaidų sąmata, o teismas vertino tik minėto susirinkimo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokumo atkūrimo planą pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus rengia fizinis asmuo, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams. Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo (o ne kreditoriai), atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).
Kasacinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-561/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-561/2014">3K-3-561/2014</a> išaiškinta, kad teismas turi teisę patvirtinti planą, kuriam nepritarė kreditoriai, jeigu nepritarimo planui priežastys nenurodytos arba šios priežastys nesusijusios su FABĮ 7 straipsnyje nustatytais reikalavimais plano projektui, tačiau pats negali keisti plano. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti fizinio asmens bankroto bylai ar ją visiškai nutraukti. Taigi pirmosios instancijos teismas tik patvirtino planą, kurio nepagrįstai netvirtino kreditorių susirinkimas.
Bankroto administravimo išlaidų dydis, remiantis FABĮ 22 straipsnio 4 dalimi, priklauso nuo to, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, atsižvelgiant į parduodamo turto rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą. Kadangi šiuo atveju bankrutuojantis asmuo turi turto ir planuoja vykdyti individualią veiklą, tai jo bankroto procedūra pagrįstai gali būti laikoma sudėtinga. FABĮ 22 straipsnyje nustatyta, kad pardavus turtą bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. gauto turto vertės. Taigi įstatymo leidėjas, nustatęs, kad bankroto administravimo išlaidoms gali būti skirta iki 15 proc. nuo paduodamo turto vertės, pasirinko ne konkrečią piniginę administratoriaus išlaidų apmokėjimo sumą, o procentinę išraišką nuo parduodamo turto vertės; šį bankroto administratoriaus išlaidų atlyginimą prilygino teikiamos paslaugos užmokesčiui. Dėl to nepagrįstas suinteresuoto asmens siūlymas pakeisti bankroto administratoriaus išlaidų dydį konkrečia suma.
Mokumo atkūrimo plane buvo nurodyta turto pardavimo tvarka, taip pat bankrutuojančio asmens kas mėnesį gaunamos pajamos ir planuojamos pajamos iš individualios veiklos, kurios viršija sumą, nustatytą būtiniesiems poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad FABĮ paskirtis bus įgyvendinta, išlaikyta bankrutuojančios asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo bankroto byloje
FABĮ 7 straipsnyje nustatyti fizinio asmens mokumo atkūrimo plano turiniui keliami reikalavimai, į kuriuos turi atsižvelgti fizinis asmuo, rengdamas šį planą, t. y. plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios būtų aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Parengtas planas tvirtinamas šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka.
Mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūra sujungia neteisminį ir teisminį etapus. Neteisminės procedūros metu bankrutuojantis fizinis asmuo rengia, tikslina plano projektą (FABĮ 8 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas); bankroto administratorius turi teisę suteikti fiziniam asmeniui pagalbą rengiant ar keičiant plano projektą (FABĮ 12 straipsnio 4 dalies 3 punktas); bankroto administratorius taip pat vertina plano projektą (parengia rašytinę išvadą); svarsto ir planui pritaria arba nepritaria kreditorių susirinkimas. Teisminiame etape teismas, įvertinęs parengto mokumo atkūrimo plano projekto atitiktį įstatymo reikalavimams, nutartimi sprendžia dėl jo tvirtinimo arba atsisako jį tvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 5, 7, 8 dalys).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto proceso metu itin didelis dėmesys skiriamas mokumo atkūrimo plano sudarymui, jo vykdymo priežiūrai ir kontrolei. Nors mokumo atkūrimo planą sudaro fizinis asmuo, tačiau šiame planavimo procese gali aktyviai dalyvauti fizinio asmens kreditoriai, teikdami pastabas ir pasiūlymus. Kreditoriai fizinio asmens bankroto procese turi pakankamai plačias mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjktMjE5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-169-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-169-219/2017">3K-3-169-219/2017</a>, 19 punktas).
FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama teisinė situacija, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui: tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas teikiamas teismui. Šiuo atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgęs į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).
Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ 7 ir 8 straipsnius, jų taikymą, yra nurodęs, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas yra tvirtintinas. Dėl to teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, matydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjMtNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-263-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-263-706/2015">3K-3-263-706/2015</a>). Taigi teismas kiekvienu atveju turi tikrinti, dėl kokių priežasčių kreditorių susirinkimas nepritarė planui; nustatęs, kad planui nepritarta dėl priežasčių, susijusių su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais ir planą būtina tikslinti, turi reikalauti, kad prieš pakartotinai teikiant kreditorių susirinkimui jis būtų ne formaliai, o realiai patikslintas, atsižvelgiant į bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, taip pat į bankroto administratoriaus teisėtus interesus, kad jam būtų teisingai atlyginta už darbą.
FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti esminiai reikalavimai mokumo atkūrimo planui, t. y. tai, kas turi būti aptarta plane. Pagal šios normos nuostatas greta kitų reikalavimų plane turi būti nurodytos kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (šio straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir bankroto administravimo išlaidų suma, jos pagrindimas (šio straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taigi mokumo atkūrimo plano projekte turi būti aptarti, pagrįsti ir išsprendžiami fizinio asmens pragyvenimui ir administratoriaus atlyginimui skiriamų lėšų klausimai. Kreditorių susirinkimui nepritariant planui dėl fizinio asmens pragyvenimui ir administratoriaus atlyginimui skiriamų sumų (dėl jų dydžio ir (ar) pagrįstumo), laikytina, kad kreditorių nepritarimo planui priežastys susijusios su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais.
Byloje nustatyta, kad 2016 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkimas nepritarė mokumo atkūrimo plano projektui, nes projektas neatitinka formalių FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų. Kaip pagrindinės nepritarimo priežastys nurodytos tos, kad bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nurodyta suma (400 Eur) neatitinka jo gaunamų per mėnesį pajamų dydžio (305 Eur); nenurodyti numatomo parduoti turto terminai, tvarka, turto kaina plano pateikimo metu, varžytynių skelbimo data ir pan.; bankroto administratorės atlyginimo dydis (6 proc. nuo nekilnojamojo turto pardavimo kainos) yra neadekvatus atliekamų darbų apimčiai ir sudėtingumui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakydamas tvirtinti pateiktą planą, nustatė terminą plano projektui patikslinti. Pakartotiniam 2016 m. lapkričio 17 d. kreditorių susirinkimui buvo pateiktas nepatikslintas mokumo atkūrimo planas: bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nurodyta ta pati suma (400 Eur) neatitinka gaunamų per mėnesį pajamų dydžio (317 Eur); nenurodyti numatomo parduoti turto terminai, tvarka, kaina plano sudarymo metu, varžytynių skelbimo data ir pan.; nurodytas tas pats darbų apimties ir sudėtingumo neatitinkantis bankroto administratorės atlyginimo dydis (6 proc. nuo nekilnojamojo turto pardavimo kainos). Dėl to, kad planas netikslintas, neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kreditoriai nepritarė ir šiam planui.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administratorės skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, jį panaikino ir patvirtino bankroto administratorės pateiktą mokumo atkūrimo planą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tai, jog pakartotiniam kreditorių susirinkimui buvo pateiktas tas pats planas, iš esmės neatsižvelgus į pirmame kreditorių susirinkime nurodytas pastabas ir realiai neatlikus jokių taisymų, patikslinimų, sudarė teismui formalų teisinį pagrindą atsisakyti jį tvirtinti, nebent teismas pripažintų, kad kreditorių susirinkimas nepritarė plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio reikalavimus.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjgtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-228-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-228-313/2016">3K-3-228-313/2016</a> 15 punktą ir jame nurodytą praktiką). Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjMtNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-263-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-263-706/2015">3K-3-263-706/2015</a>).
Tokiais atvejais, kai kreditorių susirinkimas, nepritardamas mokumo atkūrimo plano projektui, nurodo nepritarimo priežastis, t. y. plano neatitiktį FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimams, o fizinis asmuo nededa jokių pastangų šį planą patikslinti pagal kreditorių susirinkimo nurodytas priežastis, netikslina administravimo išlaidų sąmatos ir tą patį plano projektą pateikia pakartotiniams kreditorių susirinkimui, reiškia, kad fizinis asmuo nebendradarbiauja ir nesiekia kreditorių reikalavimų tenkinimo. Toks fizinio asmens elgesys gali būti vertinamas kaip siekis bankroto procedūrų pagrindu nurašyti skolas, o ne atkurti mokumą ir tenkinti kreditorių reikalavimus. Taigi teismas, patikrinęs ir nustatęs, kad pakartotinio kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys yra susijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, o fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pateikia tą patį plano projektą, turi jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nebent nustato, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai nepritarė plano projektui.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad plano projektas turi būti teismui pateiktas ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 8 straipsnio 5 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad šis terminas buvo aiškiai pažeistas. Be to, po bankroto bylos iškėlimo ilgai truko (nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. spalio 27 d.) kreditorių reikalavimų tvirtinimas. Teismas, spręsdamas dėl plano patvirtinimo, turėtų nuosekliai išaiškinti, dėl kokių priežasčių kreditorių susirinkimui nebuvo teikiamas plano projektas; ar bankroto bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl pateisinamų priežasčių, nes nustatytais terminais plano nepateikimas teismui tvirtinti taip pat sudaro teisinį pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos nustatyti, tvirtinti ir keisti bankroto administravimo išlaidų sąmatą
Bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas (FABĮ 22 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kreditorių susirinkimo teisę nustatyti atlyginimą administratoriui ir patvirtinti galutinę administravimo išlaidų sąmatą lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus fizinio asmens kreditorių teises ir interesus, t. y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių fizinio asmens lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (FABĮ 22 straipsnio 5 dalis), todėl pinigų sumos, skiriamos administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta fizinio asmens bankroto administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti.
Pirmasis kreditorių susirinkimas, pritardamas mokumo atkūrimo plano projektui, nustato sumą, kuri turi būti sumokėta bankroto administratoriui už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą viso bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 22 straipsnio 3 dalis), t. y. kreditorių susirinkimas nustato, kiek išlaidų yra skiriama bankroto procedūroms (turto pardavimui, ryšiams, transportui ir kt.) atlikti ir kiek išlaidų yra skiriama administratoriaus atlyginimui, kurio suma nurodoma (nustatoma) pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp fizinio asmens ir bankroto administratoriaus.
Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl kreditorių kompetencijai priskirtų klausimų įgyvendinimo, yra nurodyta, kad FABĮ 22 straipsnio 2 dalies ir 26 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti šių išlaidų mokėjimo tvarką, reiškia, jog kreditorių susirinkimas kompetentingas ne tik kontroliuoti mokumo atkūrimo plano rengimo procese nustatomas administravimo išlaidas, bet ir savo sprendimu jas keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo tvarką; kreditorių susirinkimas gali kontroliuoti plano vykdymą, vertindamas pagal susidariusią situaciją administravimo išlaidų dydį, ir, nustatęs pagrindą, spręsti dėl šių išlaidų pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjktMjE5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-169-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-169-219/2017">3K-3-169-219/2017</a>, 20 punktas).
Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimas turi teisę kontroliuoti nustatomas administravimo išlaidas tiek mokumo atkūrimo plano rengimo procese (tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti šių išlaidų mokėjimo tvarką), tiek mokumo atkūrimo plano vykdymo metu (keisti, nustatyti kitą administravimo išlaidų mokėjimo tvarką).
Kreditorių susirinkimo sprendimo pakeisti mokumo plane patvirtintų administravimo išlaidų dydį pagrįstumas gali būti įvertinamas teismo, kai fizinis asmuo ar administratorius, nesutikdami su tokiu sprendimu, apskundžia teismui kreditorių susirinkimo nutarimą (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tokiu atveju teismas patikrina, ar administravimo išlaidos iš tiesų esant tam tikroms aplinkybėms yra per didelės ar per mažos, ar kreditorių susirinkimas, pakeisdamas administravimo išlaidų dydį, turėjo tam pagrindą, ar šių išlaidų keitimas geriausiai užtikrins fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad FABĮ 22 straipsnio 2 dalies ir 26 straipsnio 4 punkto nuostatos dėl kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtos teisės keisti administravimo išlaidas yra suderinamos su FABĮ 7, 8 straipsnio nuostatomis (reikalavimai planui ir plano tvirtinimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjktMjE5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-169-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-169-219/2017">3K-3-169-219/2017</a>, 21, 24 punktai).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkimas nepritarė bankroto administratorės parengtai administravimo išlaidų sąmatai ir patvirtino kreditoriaus BAB banko „Snoras“ pateiktą administravimo išlaidų sąmatą; taip pat nepritarė mokumo atkūrimo plano projektui. Kaip vieną iš nepritarimo šiam projektui priežasčių kreditoriai nurodė tai, kad netinkamai nustatyta bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti mėnesinė pinigų suma ir administratorės atlyginimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti administratorės pateiktą planą ir nustatytas terminas plano projektui patikslinti. Pakartotiniam 2016 m. lapkričio 17 d. kreditorių susirinkimui buvo pateiktas iš esmės tas pats mokumo atkūrimo planas, kartu ir jo dalis dėl administravimo išlaidų sąmatos – nuostatos dėl administratorės atlyginimo nebuvo keistos ar tikslintos, dėl to kreditorių susirinkimas nepritarė mokumo atkūrimo plano projekte nustatytai administravimo išlaidų sąmatai. Kreditorių susirinkimo nutarimu buvo patvirtintas kreditorių BAB banko „Snoras“, AB „Swedbank“ ir UAB „Swedbank lizingas“ pateiktas administravimo išlaidų sąmatos projektas.
Bankroto administratorės skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas panaikino kreditorių susirinkimo nutarimo dalį dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir pats nustatė administravimo išlaidų sąmatą: atlyginimą administratorei už parduotą nekilnojamąjį turtą ir atlyginimą bei administravimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas tokį teismo sprendimą paliko nepakeistą, nurodydamas, kad bankroto administratorės nustatyti dydžiai atitinka tiek kreditorių, tiek bankrutuojančio asmens interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip atitinkantys FABĮ 22 straipsnio 2 dalies ir 26 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Kadangi administravimo išlaidų tvirtinimo, keitimo, mokėjimo tvarkos nustatymo klausimas priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai, tai tuo atveju, kai teismas nustato, kad patvirtintas administratoriaus atlyginimas neatitinka FABĮ 22 straipsnio 4 dalyje nustatytų kriterijų, jis turi panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas pažeidimus.
Dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumo
FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarijos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Pagal FABĮ 22 straipsnio 3 dalį administravimo išlaidų suma laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos negali būti didesnė negu 3 MMA. Įstatyme nenustatytas bankroto administravimo išlaidų, kurios gali būti naudojamos nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo iki bankroto bylos užbaigimo, dydis, tačiau FABĮ 22 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai, kurių pagrindu galėtų ir turėtų būti nustatomas administratoriaus atlyginimo dydis.
Kasacinio teismo praktika dėl bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio fizinio asmens bankroto byloje nėra gausi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-561/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-561/2014">3K-3-561/2014</a> nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidų dydis, remiantis FABĮ 22 straipsnio 4 dalimi, priklauso nuo to, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, atsižvelgiant į parduodamo turto rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą. Nustatant bankroto administratoriaus fizinio asmens bankroto byloje atlyginimo dydį atsižvelgtina į taikomus bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio kriterijus įmonių bankroto bylose – bankroto administratoriaus atlyginimo dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančio asmens kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-486/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-486/2010">3K-3-486/2010</a>).
FABĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, pardavus ar perdavus įkeistą turtą, visoms bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip. Administravimo išlaidų nustatymas procentine išraiška lemia bankroto administratoriaus veiksmus – jis yra suinteresuotas parduoti turtą kiek galima didesne kaina ir siekti bankroto proceso operatyvumo.
Tvirtinamas administratoriaus atlyginimo dydis priklauso nuo kreditorių susirinkimo valios, tačiau bet kuriuo atveju jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų.
Teismas, spręsdamas dėl kreditorių susirinkime patvirtintų administravimo išlaidų sąmatos, tik patikrina, ar patvirtintas administratoriaus atlyginimas atitinka FABĮ 22 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, taip pat atitiktį teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams.
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl to, kad administravimo išlaidų sąmatoje buvo siūloma bankroto administratorei patvirtinti 6 proc. atlyginimą nuo bankrutuojančios asmens nekilnojamojo turto pardavimo kainos. Ginčo dėl 40 Eur per mėnesį administravimo išlaidoms dengti patvirtinimo nebuvo. Kreditorių susirinkimas šiam pasiūlymui nepritarė, nes toks administratorės atlyginimas yra neadekvatus atliekamų darbų apimčiai ir sudėtingumui; bankrutuojantis asmuo jokios veiklos nevykdo ir turi tik vienintelį hipoteka įkeistą turtą, kurį valdo ir prižiūri UAB „VIP Event Servis“; bankroto administratorė neginčija jokių šio asmens sandorių, nėra debitorių, iš kurių galimas kokių nors lėšų išieškojimas. Kadangi fizinis asmuo gauna tik nedidelį atlyginimą ir mokumo atkūrimo plane nurodė didesnius būtinuosius poreikius nei gaunamos pajamos, tai bankroto administratorei nustatomas atlyginimas turi tiesioginės įtakos šio asmens kreditorių teisėms ir interesams. Kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, pagal kurią fizinio asmens bankroto administratorei nustatytas 1500 Eur atlyginimas, dengiamas iš turto pardavimo kainos.
Pirmosios instancijos teismas panaikino tokį kreditorių susirinkimo nutarimą ir nustatė bankroto administratoriui 6 proc. atlyginimą nuo nekilnojamojo turto pardavimo kainos. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl sprendė, kad jam turi būti mokamas atlygis kaip verslo subjektui. Kita administratoriaus atlyginimo dydžiui reikšminga aplinkybe teismai pripažino tai, kad neaiški planuojamų šio turto varžytynių eiga, trukmė, galutinė kaina. Teisėjų kolegija neneigia pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad bankroto administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, tačiau tai savaime nereiškia, kad jam turėtų būti skiriamas tokio dydžio atlyginimas, kuris absoliučiai tenkintų tik administratoriaus, kaip verslininko, interesus ir paneigtų kreditorių interesų ir bankroto administratoriaus interesų pusiausvyrą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai šioje byloje tik nurodė, jog 6 proc. nuo parduoto nekilnojamojo turto administratorės atlyginimas atitiks kreditorių interesus, bankroto administratorės darbų apimtį, iš esmės neatsižvelgdami į tai, kokius realiai veiksmus turės atlikti administratorė, parduodama nekilnojamąjį turtą, ar tai bus tik turto pardavimo proceso koordinavimas, ar ji turės atlikti kitų veiksmų, nepalygino galimo atlyginimo su atlyginimu, kuris būtų mokamas antstoliui už tokių pat veiksmų atlikimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto pardavimo išlaidos atlyginamos per nustatytą administravimo išlaidų dydį, todėl šiuo atveju vertintinas tik administratorės veiksmų reikalingumas, būtinumas, intensyvumas, sudėtingumas.
Pažymėtina ir tai, kad didesnį procentą nuo parduodamo turto kainos gali lemti operatyvus turto pardavimas, taip pat atvejai, kai yra parduodama daug nekilnojamojo turto arba nedidelės vertės turto ir pan. Šiuo atveju administravimo išlaidų sąmatoje nurodytas 6 proc. nuo nekilnojamojo turto pardavimo atlyginimas nesietas su konkrečiu turto pardavimo terminu, todėl nepagrindžiama, kaip operatyviai siekiama parduoti šį turtą. Be to, varžytynėse parduodamas didelės vertės nekilnojamasis turtas, todėl nustatyti procentai nuo parduotos sumos yra gana didelis atlygis. Tokio dydžio bankroto administratorės atlyginimo nustatymas negali būti pripažįstamas užtikrinančiu operatyvų procesą, atitinkančiu bankroto proceso tikslą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Remdamasi nurodytais argumentais ir atsižvelgdama į tai, kad kreditoriai savo reikalavimų tenkinimą gali gauti tik iš parduoto nekilnojamojo turto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokio didelio bankroto administratoriaus atlyginimo nustatymas pripažintinas neatitinkančiu kreditorių teisėtų lūkesčių.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismai tik deklaratyviai nurodė kriterijus, kuriais remdamiesi vertino bankroto administratoriaus atlyginimo dydį, tačiau neatliko išsamesnio šio atlyginimo dydžio vertinimo. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo nurodė, kad toks nustatytas atlygis yra tik planuojamos išlaidos, kurios nebūtinai bus patirtos. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada pripažintina neatitinkančia FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje pateiktų administravimo išlaidų ir atlyginimo bankroto administratoriui sąvokų. Bankroto administratoriui nustatytinas atlyginimas nėra tapatus nustatomoms administravimo išlaidoms: administravimo išlaidų pagrįstumą administratorius privalo pagrįsti išlaidas patvirtinančiais dokumentais, o atlyginimas nustatomas už visus bankroto proceso metu atliktus veiksmus.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė FABĮ nuostatas dėl neteisminio ir teisminio bankroto proceso etapų, kreditorių susirinkimo kompetencijos, administratoriaus atlyginimo, kitų išlaidų nustatymo ir tvirtinimo, todėl padarė teisės normomis nepagrįstas išvadas ir nepagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimus. Padaryti materialiosios teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti teismų procesinius sprendimus ir bankroto administratorės skundą atmesti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Tenkinus kasacinį skundą, neatlygintinos bankroto administratorės patirtos atstovavimo kasaciniame teisme išlaidos. Suinteresuotas asmuo BAB bankas „Snoras“ nepateikė duomenų apie kasaciniame teisme patirtas atstovavimo išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Kasacinis teismas patyrė 16,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš bankroto administratorės L. B. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir administratorės L. B. skundą atmesti.
Priteisti iš L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 16,58 Eur (šešiolika Eur 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis
Vincas Verseckas
