Pareiškimo Nr. DOK-3855/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55956-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Albino Antanaičio (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo D. Ž. (D. Ž.) pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu D. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį (2015 m. lapkričio 28 d. veika), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimu trejiems metams, 260 straipsnio 1 dalį (2015 m. gruodžio 14 d. veika) laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendį. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
2. D. Ž.
3. D. Ž. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, veikdamas grupėje su I. Š. ir J. P., vykdydamas I. Š. nurodymus, vykdydamas nusikalstamos veikos planą, 2015 m. gruodžio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuvyko į Metalo gatvę, Vilniuje, kur iš nenustatyto kito asmens už 30 Eur įgijo ne mažiau kaip 0,219 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią 2015 m. gruodžio 14 d., apie 00.12 val., apvyniojęs lipnia juosta, paliko degalinėje „Alauša“, Pelesos g. 1/2, Vilniuje, ant kolonėlės Nr. 1, kurią 2015 m. gruodžio 14 d. 10.08 val. paėmė J. P., turėdamas tikslą perduoti minėtą psichotropinę medžiagą kitam nenustatytam asmeniui, ir gabeno iki buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kol 2015 m. gruodžio 14 d. 18.50 val. kratos šiame metu bute psichotropinę medžiagą – 0,219 g metamfetamino rado ir paėmė policijos pareigūnai.
4. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 8 d. nutartimi nuteistojo D. Ž. apeliacinis skundas atmestas.
5. Kasacine tvarka byla nuteistojo D. Ž. atžvilgiu nenagrinėta.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 22 d. nutartimi nuteistojo I. Š. (I. Š.) kasacinis skundas atmestas.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
7. Nuteistasis D. Ž., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 2 ir 3 punktais, prašo atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zMC05NjEvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-30-961/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-30-961/2020">1-30-961/2020</a> (kurioje priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendis); jo veikas, kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir sumažinti paskirtą subendrintą bausmę. Pareiškėjas nurodo:
7.1. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes neteisingai kvalifikuota nusikalstama veika, pareiškėjo tyčios turinys, reikšmingas tęstinę nusikalstamą veiką atribojant nuo nusikaltimų daugeto, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose nebuvo analizuojamas ir vertinamas.
7.2. Pagal teismų praktiką tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA3LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-307/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-307/2007">2K-307/2007</a>). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis ją nuo pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus.
7.3. Nagrinėjamu atveju byloje matyti, kad pareiškėjas turėjo vieną iš anksto susiformavusį sumanymą, kuris buvo realizuojamas esant nedideliam laiko tarpui, o veiksmai vienas nuo kito nebuvo nutolę (2015 m. lapkričio 28 d. ir 2015 m. gruodžio 14 d.). Byloje taip pat figūruoja vienas ir tas pats asmuo I. Š., kurio nurodymus jis vykdė. Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. kovo 8 d. nutartyje (psl. 8, 9) nurodė, jog I. Š. siekė, kad narkotinės medžiagos būtų perduotos į pataisos namus abiem atvejais, o D. Ž. suprato, kad dalyvauja ir prisideda prie nusikalstamos veikos padarymo. Iš bylos, teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir pareiškėjo bei I. Š. duotų parodymų matyti, kad pareiškėjas buvo I. Š. skolingas ir šis darė poveikį, todėl pareiškėjas buvo priverstas vykdyti I. Š. nurodymus. I. Š., kaip organizatorius, turėjo vieną tikslą, kad narkotinės medžiagos patektų į Vilniaus pataisos namus.
7.4. Kadangi BK tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimo nėra, didelę svarbą įgauna įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, ir taikymas teismų praktikoje. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios. Bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką, ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA3LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-307/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-307/2007">2K-307/2007</a>, 2K-743/2007, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-232/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-232/2010">2K-232/2010</a>, 2K-650/2010 ir kt.).
7.5. Kaip matyti iš teismų praktikos, veikos, nurodytos BK 259 ar 260 straipsniuose ar jų skirtingose dalyse, vertinamos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jei tam tikri veiksmai — neteisėtas gaminimas, įgijimas, pardavimas ir kt. buvo padaryti ne vieną kartą, bet atlikti pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą, siekiant tam tikro apibrėžto rezultato. Pavyzdžiui, kai pagal susitarimą su pardavėju asmuo vieną kartą nupirktas narkotines ar psichotropines medžiagas iš jo atsiima dalimis ne vienu metu: kai asmuo, sumanęs pasigaminti tam tikrą medžiagų kiekį, jas gamina kelis kartus; kai kartą įgijęs medžiagų, turėdamas tikslą platinti, jas pardavinėja ne vieną kartą, parduodamas dalimis vienam ir tam pačiam asmeniui ar keliems asmenims, ir pan. Jei tyčia padaryti kitą neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis veiką susiformuoja po pirmos veikos padarymo, šios veikos paprastai laikomos savarankiškomis nusikalstamomis veikomis ir kvalifikuojamos atskirai, tačiau tais atvejais, kai nustatoma, kad kaltininkas veikė bendra tyčia, pagal vieną sumanymą ir konkretų tikslą, padaryti veiksmai vertinami kaip tęstinis nusikaltimas ir kvalifikuojami pagal vieną BK straipsnį kaip pavienė nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-40/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-232/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-232/2010">2K-232/2010</a>, 2K-7-109/2013).
7.6. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai pavyzdžiui: narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas ar įgijimas ir tolesnis tų pačių narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas paprastai nesudaro nusikalstamų veikų daugėto ir padarytos veikos kvalifikuojamos kaip viena nusikalstama veika. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI0LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-124/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-124/2007">2K-124/2007</a>, 2K-322/2008, 2K-442/2011, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>).
7.7. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjo tyčios turinys, reikšmingas tęstinę nusikalstamą veiką atribojant nuo nusikaltimų daugeto, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose nebuvo analizuojamas ir vertinamas. Pareiškėjo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, o veikos kvalifikavimas dar ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra perteklinis. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas neištaisė šių klaidų.
7.8. Pagal BK 63 straipsnyje nustatytas taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-193/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-193/2007">2K-P-193/2007</a>, 2K-351/2007, 2K-268/2008, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy02LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-6/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-6/2013">2A-7-6/2013</a>, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016).
7.9. Tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio priėmimo (ar kelių nuosprendžių) priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos - su subendrinta bausme; tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys) ir paskirta subendrinta bausmė, tarpusavyje bendrinamos tik tos nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme; kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedama prie šios bausmės. Teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo užtikrinti, kad asmuo būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn lygiai taip pat, kaip tai būtų daroma ne keliais, o vienu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Bausmės turi būti pridedamos prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų; iš dalies turi būti pridedamos už kitas veikas paskirtos švelnesnės bausmės; galutinė subendrinta bausmė turi būti griežtesnė už griežčiausią iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-193/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-193/2007">2K-P-193/2007</a>, nutartis atnaujintoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy0xLTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-1-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-1-1073/2018">2A-7-1-1073/2018</a>). Teismų praktikoje suformuluotos nuostatos taip pat reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, 2A-6-976/2016 ir kt.).
7.10. Be to, nuo 2017 m. spalio 6 d. BK 63 straipsnio 4 dalis (2017 m. rugsėjo 28 d. redakcija) papildyta naujomis nuostatomis, kad: 1) iš dalies pridedant švelnesnes bausmes nurodomi ir kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai; 2) pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nesilaikė BK 63 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes nebuvo nurodyti teismo motyvai ir pagrindai, kodėl parinktos būtent tokios bausmės dalys.
7.11. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokia yra neatliktos bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendį, tai lėmė neteisingos bausmės paskyrimą ir BK 63 straipsnio nuostatų pažeidimą. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad į bausmės laiką, remiantis BK 66 straipsniu, buvo įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. (penki mėnesiai 29 dienos), kuriuos atėmus iš paskirtos vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir gauname likutį – vienerius metus keturis mėnesius 2 dienas, iš šių likusių atimama atlikta bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendį iki 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžio paskelbimo dienos. Teismas, paskyręs bausmę pagal 2020 m. spalio 16 d. nuosprendį, pridėjo penkis mėnesius bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, nors daugiausia galėjo pridėti tik tris mėnesius.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
8. Nuteistojo D. Ž. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
9. Pagal BPK 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.
10. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo gali būti atnaujintos tik tokiu atveju, jeigu tokia išvada gali būti padaryta pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes. Šio proceso metu byloje surinkti įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, išvados, ar teisingai byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nedaromos.
11. Nuteistojo D. Ž. prašymas paduotas BPK 451 straipsnio 2, 3 punktų pagrindu. Pareiškėjas nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatas, kadangi jo padarytos nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuojamos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nurodyta BK 260 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjo teigimu, jis turėjo vieną iš anksto susiformavusį sumanymą, vykdė organizatoriaus I. Š. nurodymus, kuris turėjo vieną tikslą – kad narkotinės medžiagos patektų į Vilniaus pataisos namus, o veiksmai vienas nuo kito nebuvo nutolę.
12. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-7-109/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-648/2019">2K-51-648/2019</a>, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy02LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-6/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-6/2013">2A-7-6/2013</a>). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-232/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-232/2010">2K-232/2010</a>, 2K-7-96/2012, 2K-258-677/2016, 2K-178-699/2018), tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-649/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-649/2006">2K-649/2006</a>, 2K-258-677/2016). Tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148/2010">2K-148/2010</a>, 2K-7-109/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-648/2019">2K-51-648/2019</a>, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy02LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-6/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-6/2013">2A-7-6/2013</a>).
13. Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>, 2K-P-31-788/2021). Teismų praktikoje neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti baudžiamosiose bylose nustatyta, kad tęstinė nusikalstama veika konstatuojama ir tada, jei nustatytas neapibrėžtas sumanymas išplatinti kuo didesnį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį siekiant kuo daugiau pasipelnyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>). Tačiau jei baudžiamojoje byloje nustatoma, kad dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ir (ar) pardavimo buvo tartasi atskirai, realizuojant atskirus sumanymus neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kai skiriasi ir pats nusikalstamos veikos dalykas, t. y. parduodamos skirtingų partijų narkotinės medžiagos, kiekviena iš padarytų nusikalstamų veikų kvalifikuojama kaip savarankiška BK 260 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-232/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-232/2010">2K-232/2010</a>, 2K-442/2011). Sprendžiant apie bendros tyčios buvimą šios kategorijos bylose, be objektyvių duomenų, tokių kaip laiko tarpai tarp atskirų disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis epizodų; ar medžiagos platinamos tam pačiam asmeniui; ar platinama ta pati medžiagų rūšis, svarbu yra subjektyvūs požymiai – kaip savo veiksmus suvokia kaltininkas, ar jo tyčia kiekvienąkart platinant narkotines ar psichotropines medžiagas formuojasi savarankiškai, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-648/2019">2K-51-648/2019</a>).
14. Nagrinėjamoje byloje D. Ž. veiksmai neteisėtai disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad pirmuoju atveju nusikalstama veika buvo padaryta laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 28 d., nuteistasis veikė grupėje su I. Š. ir V. L., disponavo dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 1,257 g narkotinės medžiagos – metadono. Antruoju atveju nusikalstama veika buvo padaryta 2015 m. gruodžio 13–14 d., D. Ž. veikė grupėje su I. Š. ir J. P., disponavo ne mažiau kaip 0,219 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Atsižvelgdami į nustatytų objektyvių aplinkybių visumą – skirtingas nusikalstamos veikos dalykas, tam tikras laiko tarpas tarp nusikalstamų veikų, iš dalies skyrėsi bendrininkų grupių sudėtis, taip pat į subjektyviuosius požymius – dėl narkotinių (psichotropinių) medžiagų įgijimo ir platinimo buvo tariamasi atskirai, pagal atskirus veikimo planus, teismai turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad D. Ž. tyčia daryti nusikalstamas veikas formavosi savarankiškai, ir kvalifikuoti jo veiksmus kaip atskiras nusikalstamas veikas.
15. Pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokia yra neatliktos bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendį, tai lėmė BK 63 straipsnio nuostatų pažeidimą. Be to, teismas nesilaikė BK 63 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes nenurodė motyvų dėl parenkamų bausmės dalių, ir galėjo pridėti tik tris mėnesius bausmės, paskirtos 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu.
16. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos, už kurias pareiškėjas nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, buvo padarytos iki 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžio priėmimo. Tokiu atveju bendrinant dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, vadovaujamasi būtent BK 63 straipsnio 9 dalimi, nustatančia bausmės skyrimo tvarką, kai nauja nusikalstama veika padaroma iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo, tokiu atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, bausmės, paskirtos dviem nuosprendžiais, buvo subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendį.
17. BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką (arba nuteistasis, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, padaro naują nusikalstamą veiką), ir tik BK 64 straipsnio nuostatų taikymo atveju turi būti nustatyta, kokia yra pirmuoju nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis. Nagrinėjamu atveju, bendrinant dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatos taikytos pagrįstai, nurodant bausmės parinkimo motyvus (nuosprendžio 43 lapas).
18. Nuteistasis pagrįstai teigia, kad pagal šiuo metu galiojančias BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas bendrinant paskirtas bausmes, turi būti nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai, kurie pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodyti, tačiau pažymėtina, kad nusikalstamų veikų padarymo metu toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas nebuvo. Teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, jog pridedamos bausmės dalis neturėtų būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Nuo 2017 m. spalio 6 d. BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatose įvirtinta, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžio, nors pridedamos bausmės dydžio motyvai nenurodyti, tačiau apskritai bausmės skyrimo motyvai yra nurodyti, pridedamos laisvės atėmimo bausmės dalis įstatymo nuostatoms neprieštarauja, todėl nėra pagrindo spręsti, kad skiriant bausmę buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to nuteistajam reikia sumažinti paskirtą subendrintą bausmę.
19. Konstatuotina, kad pareiškime nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo D. Ž. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Artūras Ridikas
Alvydas Pikelis
Albinas Antanaitis