Baudžiamoji byla Nr. e1-641-878/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13190-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.2; 2.1.16.1.5; 2.1.16.1.10; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 5 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 3 dalį, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis R. S. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, namuose (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia mušė šeimos narį – (duomenys neskelbtini) E. S., gimusį (duomenys neskelbtini) m., šiomis aplinkybėmis: sudavė vieną kartą per sėdmenis ir sudavė ranka vieną kartą į dešinį delną, taip mušdamas nukentėjusiajam E. S. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino. Parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su (duomenys neskelbtini) E. S. ir (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), kuriai (duomenys neskelbtini) metai, ir (duomenys neskelbtini) E., kuris (duomenys neskelbtini). Su E. sutaria gerai, prieš E. balsą pakelia tuomet, kai šis neklauso ar pykstasi su (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš savaitę laiko (pastaba. apklausa atliekama (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mėnesį, apie (duomenys neskelbtini) val. E. (duomenys neskelbtini). Jam pasakė, kad susitvarkytų stalą, tačiau E. pradėjo rėkti, verkti. Pasakė, kad tyliau, bet šis neklausė, todėl sudavė E. delnu vieną kartą per užpakalį (sėdmenis). E. pradėjo verkti ir atsigulė į savo lovą. (Duomenys neskelbtini)apie (duomenys neskelbtini) val. E., ruošdamas (duomenys neskelbtini), priliejo rašalo ant stalo ir savo pratybų. Liepus tai išvalyti, jis vėl pradėjo verkti. Supykęs ant E., vieną kartą pliaukštelėjo ranka per jo dešinį delną. Pliaukštelėjimas nebuvo smarkus, E. pliaukštelėjimo tik išsigando. Nemano, kad galėjo sukelti E. fizinį skausmą, taip pliaukštelėjęs. E. viską susitvarkė, padarė (duomenys neskelbtini)ir nuėjo žaisti su konstruktoriumi. K. buvo kambaryje, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) abu kartus, kaip sudavė E., namuose nebuvo, dirbo. Supranta, kad savo veiksmais E. galėjo sukelti fizinį skausmą, kadangi E. yra (duomenys neskelbtini), todėl, nors sudavimas ir nebuvo stiprus, jis, kaip (duomenys neskelbtini), galėjo jausti skausmą. Abu kartus buvo blaivus, alkoholį vartoja retai. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, pažada, kad ateityje tai nepasikartos.
Be paties kaltinamojo R. S. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.
(Duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)O. Ž. tarnybiniame pranešime dėl gauto iškvietimo nurodė, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. iš (duomenys neskelbtini) budėtojo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VTAT) atstovė pranešė, jog nurodytu adresu gyvena šeima, kurios vaikas pasiskundė, kad jį muša (duomenys neskelbtini). Atvykus pasitiko (duomenys neskelbtini) V. T. ir I. B., kurios paaiškino, kad gavo anoniminį pranešimą, jog toje šeimoje (duomenys neskelbtini) R. S. smurtauja prieš savo vaiką E. S. ir galimai namuose girtaujama. V. T. paaiškino, kad R. S. pats pasakė, jog prieš savaitę (duomenys neskelbtini) E. S. sudavė vieną kartą per užpakalį, kadangi vaikas neklausė. V. T. paklausus vaiką, ar taip buvo, (duomenys neskelbtini) iš pradžių teigė, kad buvo, vėliau, kad per užpakalį nemušė, tačiau vakar sudavė per plaštaką, bet jam neskaudėjo. Kad (duomenys neskelbtini) sudavė E. S. per užpakalį, V. T. pasakė ir (duomenys neskelbtini)K. S., gimusi (duomenys neskelbtini) m. R. S. buvo blaivus.
Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vaikų kambaryje.
(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)raštu Nr. (duomenys neskelbtini)pateiktose vaikų situacijos vertinimo anketų kopijose užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) VTAT specialistams, nedalyvaujant (duomenys neskelbtini), bendraujant su E. S., vaikas iš pradžių nekalbėjo. E. S. paprašius klausimus parašyti ore ir jo paklausus, „ar (duomenys neskelbtini) tave skriaudžia“, vaikas parašė „taip“. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą skriaudė vakar, su ranka. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) trenkė per ranką už nieką (parodė dešinės rankos delną). Pokalbyje dalyvavo vaiko (duomenys neskelbtini) K. S., kuri patikslino, kad (duomenys neskelbtini) ranka (duomenys neskelbtini) trenkė per užpakalį, bet neskaudėjo, buvo ramus. K. vis įsiterpdavo į pokalbį ir patikslino, kad trenkė per delną, nes (duomenys neskelbtini) neklausė. E. nurodė, kad nebuvo taip, kad (duomenys neskelbtini) mušė per užpakalį. Pokalbio metu vaikas vis žiūrėjo į duris, ar neateina ir neklauso (duomenys neskelbtini), matėsi vaiko nerimas, vaikas apsišlapino pokalbio eigoje. E. nurodė, kad su (duomenys neskelbtini) sutaria, bet bendrų veiklų neturi, neina kartu į lauką. Paklausus, ar (duomenys neskelbtini) geria alkoholį, E. neatsakė. K. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) geria kasdien alų. E. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nebijo, o K. teigė, kad jis (duomenys neskelbtini) bijo. Paprašius vaiko papasakoti, kodėl vakar (duomenys neskelbtini) trenkė per ranką, vaikas neatsakė. K. nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mušė per užpakalį, buvo mėlynės, bet užgijo. (Duomenys neskelbtini) VTAT specialistams bendraujant su R. S., šis, susipažinęs su pranešime nurodytomis aplinkybėmis, pokalbio pradžioje nurodė, kad prieš E. nesmurtauja, tik kartais ant jo užrėkia, nes vaikas neklauso. Su E. sutaria gerai, bet (duomenys neskelbtini) yra nervingas, skriaudžia kitus vaikus (duomenys neskelbtini). E. lankėsi (duomenys neskelbtini)dėl ištyrimo, (duomenys neskelbtini) mėnesį užregistruotas kitam vizitui, turi (duomenys neskelbtini). Psichologinės pagalbos (duomenys neskelbtini)negauna, (duomenys neskelbtini) pats pas psichologą eiti nenori. Namuose vaikas būna užsisklendęs savyje. Jei (duomenys neskelbtini) paprašo pasitvarkyti, vaikas pasidaro piktas. Su (duomenys neskelbtini)K. sutaria gerai. Šeimai reikalinga pagalba dėl E. elgesio. E. buvo psichiatrės išrašyti vaistai, vartojo du mėnesius, bet jie (duomenys neskelbtini) nepadėjo. (Duomenys neskelbtini) teigė, kad būna, jog po darbo išgeria alaus, bet kasdien negeria, konfliktų, barnių nebūna, tik kai vaikai neklauso, tai tada užrėkia garsiau, būna ir per užpakaliuką lengvai duoda E. (Duomenys neskelbtini) E. S. nurodė, kad (duomenys neskelbtini)E. užeina pykčio priepuoliai, sutrikimo nėra nustatyta, bet (duomenys neskelbtini) turi (duomenys neskelbtini). Būna, kad (duomenys neskelbtini) pliaukšteli E. per užpakalį, tuomet vaikas nusiramina. (Duomenys neskelbtini) nurodo, kad tokio (duomenys neskelbtini) elgesio nepalaiko. Su E. buvo pas (duomenys neskelbtini), bet E. nieko nekalbėjo. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini)per dažnai vartoja alkoholį, jai tai nepatinka, kadangi ji alkoholio nevartoja. (Duomenys neskelbtini), kaip (duomenys neskelbtini), yra griežtesnis. E. niekada nesiskųsdavo dėl (duomenys neskelbtini) elgesio. Būna, kad ji sukonfliktuoja su (duomenys neskelbtini), susistumdo, bet (duomenys neskelbtini) prieš ją nesmurtavęs. (Duomenys neskelbtini)VTAT specialistai bendravo su K. S. Iš pradžių su ja bendrauta dalyvaujant (duomenys neskelbtini). K. nurodė, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metai, nenorėjo kalbėti, tik šypsojosi, (duomenys neskelbtini) drąsino kalbėti, paskui (duomenys neskelbtini) išėjo. K. liepė (duomenys neskelbtini)visai išeiti iš namų. (Duomenys neskelbtini) nurodė, jog su (duomenys neskelbtini) sutaria gerai, neskriaudžia, bet (duomenys neskelbtini) muša (duomenys neskelbtini) per užpakalį, nes (duomenys neskelbtini) neklauso, tuomet (duomenys neskelbtini) verkia. Paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mušė seniai, mušė dešimt kartų. (Duomenys neskelbtini) muša (duomenys neskelbtini), bet ne darbe. (Duomenys neskelbtini) kasdien geria alų.
(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktuose vaikų situacijos vertinimų sprendimuose užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ darbinio telefono numerį paskambino (duomenys neskelbtini)E. S. (duomenys neskelbtini) R. S. ir paprašė (duomenys neskelbtini) išleisti į namus. (Duomenys neskelbtini)val. E. S. išėjo namo, tačiau (duomenys neskelbtini) paliko maisto dėžutę, vadovėlius, sąsiuvinius, pratybas. (Duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini) ir paprašė, kad E. grįžtų pasiimti daiktų. Maždaug apie (duomenys neskelbtini)val. vaikas grįžo, jis buvo apsišlapinęs. (Duomenys neskelbtini) paraginus eiti namo, vaikas ėmė verkti ir prašyti leisti eiti pas (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) namo išėjo (duomenys neskelbtini) val., apsiašarojęs, su nenoru eiti. (Duomenys neskelbtini) pradžioje E. grasindavo kitiems (duomenys neskelbtini) kumščiu, piktai ant jų šaukdavo, mušdavosi. (Duomenys neskelbtini) dėjo visas pastangas, ieškant ryšio su (duomenys neskelbtini), ilgainiui elgesys grupėje tapo ramesnis, agresijos atvejai tapo reti. (Duomenys neskelbtini) pasakius, kad apie jo elgesį bus informuoti (duomenys neskelbtini), vaikas imdavo graudžiai verkti ir prašyti nieko nesakyti (duomenys neskelbtini), matoma vaiko baimė. (Duomenys neskelbtini)įtaria, kad šeimoje yra girtaujama ir smurtaujama bei garsinama. Kalbinant E. ir klausiant, ar šeimoje vyksta smurtas, jis tyli ir nekalba. Tačiau ne kartą yra minėjęs, kad (duomenys neskelbtini) jį bara, esą užsiminęs, kad šeimoje girtaujama. Analogiška informacija pateikta ir reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu iš liudytojos V. T. paimtame anoniminiame laiške apie galimą smurtą šeimoje.
(Duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, apžiūrint nukentėjusįjį E. S., jo kūno paviršiuje objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma tik esant bylos medžiagos duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. T. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas, kad galimai (duomenys neskelbtini) E. S. namuose yra girtaujama, smurtaujama, grasinama. Pranešime nurodyta, kad klausiant pas E. ar šeimoje vyksta smurtas, jis tyli ir nekalba, tačiau ne kartą yra minėjęs, jog (duomenys neskelbtini) jį bara, užsiminęs, kad šeimoje girtaujama. Jei (duomenys neskelbtini) elgesys būna netinkamas ir (duomenys neskelbtini)pasakoma, kad apie jo elgesį bus informuoti (duomenys neskelbtini), jis ima verkti ir prašyti nieko (duomenys neskelbtini) nesakyti, matoma vaiko baimė. Pagal (duomenys neskelbtini) gautą informaciją (duomenys neskelbtini) nuvyko į šeimą, tačiau namuose abi dienas nieko nerado, todėl paliko pašto dėžutėje kvietimą paskambinti. (Duomenys neskelbtini)paskambino (duomenys neskelbtini) R. S. Apie (duomenys neskelbtini) val. nuvykus pas juos į namus (duomenys neskelbtini), R. S. pats nurodė, kad, kaip vaikas neklauso, tai pliaukšteli jam per užpakalį. Namuose buvusios E. S. (duomenys neskelbtini) K. S. paklausus, „ar (duomenys neskelbtini) muša (duomenys neskelbtini)?“, ji atsakė „taip“, bei minėjo, kad muša per užpakalį, kad būna ir žymės, kurios jau užgijo. Taip pat sakė, kad (duomenys neskelbtini)kasdien geria alų, muša (duomenys neskelbtini). Netrukus į namus sugrįžo E., jis iš pradžių kalbėti nenorėjo. Paklaustas, ar (duomenys neskelbtini) jį skriaudžia, jis be žodžių, tačiau su pirštu ore parašė žodį „taip“. E. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) vakar jam trenkė ranka į dešinį delną, tačiau, apžiūrėjus vaiko delną, jokių žymių nesimatė. Vėliau vaikas nurodė, kad prieš savaitę (duomenys neskelbtini) jam ranka trenkė per užpakalį, tačiau, apžiūrėjus vaiko užpakaliuką, taip pat jokių žymių nesimatė. Viso pokalbio su E. metu jis stebėjo duris, ar neateina (duomenys neskelbtini), išgirdęs (duomenys neskelbtini) žingsnius, nustodavo kalbėti. E. S. nurodė, kad, kai jam (duomenys neskelbtini) sudavė per ranką ir per užpakalį, neskaudėjo. Ar E. jautė fizinį skausmą, sunku pasakyti, kadangi pats vaikas to nepasakė. Visas pokalbis buvo filmuojamas BODY kameromis.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. S. parodė, kad R. S. yra jos (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini): E. S., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai, ir K. S., kuriai yra (duomenys neskelbtini) metai. R. su vaikais sutaria gerai, juos auklėja, myli. R. daugiau laiko praleidžia su vaikais, kadangi ji dirba – anksti išvyksta į darbą ir vėlai grįžta. E. yra sunkaus būdo vaikas, užeina pykčio priepuolių, turėjo problemų (duomenys neskelbtini), mušė (duomenys neskelbtini). R. dažniausia vaikus auklėja, pasakydamas jiems garsiau, tačiau fizinių bausmių nėra taikęs. E. niekada nėra skundęsis, kad R. prieš jį smurtautų, kad jo bijo. Niekada nėra mačiusi ant E. smurtinių žymių ar kažkokių pasikeitimų iš E. pusės. E. yra ganėtinai uždaro būdo, mažai linkęs pasakoti, kas jam yra negerai. Apie E. sumušimus sužinojo iš VTAT. R. nėra linkęs dažnai vartoti alkoholinių gėrimų. Abu domisi, kaip sekasi vaikams, nors R. tai daro dažniau, kadangi jis dirba iki (duomenys neskelbtini) val., o ji iš darbo grįžta tik apie (duomenys neskelbtini) val. R. jos atžvilgiu nėra smurtavęs, pasitaiko tik žodinių konfliktų.
Nukentėjusysis E. S. parodymus duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui atsisakė.
Teisėsaugos institucijų naršyklės giminystės ryšių išrašas patvirtina, kad R. S. yra E. S. (duomenys neskelbtini).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. BK 141 straipsnio 3 dalyje išaiškinta, jog mažametis yra jaunesnis negu keturiolikos metų amžiaus asmuo.
Byloje nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis R. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą (duomenys neskelbtini). Aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis R. S. (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia mušė šeimos narį – (duomenys neskelbtini)E. S., gimusį (duomenys neskelbtini) m., šiomis aplinkybėmis: sudavė vieną kartą per sėdmenis ir sudavė ranka vieną kartą į dešinį delną, taip mušdamas nukentėjusiajam E. S. sukėlė fizinį skausmą. Tarp kaltinamojo R. S. neteisėto veiksmo – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) E. S. sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl konstatuojama, jog kaltinamasis R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis R. S., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. R. S. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis R. S. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
(Duomenys neskelbtini) pateiktoje pažymoje nurodyta, kad R. S. (duomenys neskelbtini) tarpą neįrašytas, tačiau gydėsi – nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini)specialisto pateiktoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios R. S. negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.
Teismas atsižvelgia į tai, kad R. S. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis yra laikomas neteistu (teistumas išnykęs), tačiau pažymėtina, jog Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už analogišką nusikalstamą veiką, kuria kaltinamas ir šioje byloje (BK 140 straipsnio 3 dalį). Per paskutinius 5 metus administracine tvarka (duomenys neskelbtini). Socialinio draudimo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini)duomenimis, R. S. nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini).
Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes – panaudotą smurtą prieš (duomenys neskelbtini) savo šeimos narį, kaltinamojo R. S. asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, kilusias pasekmes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – bus įgyvendinta paskyrus prokurorės pasiūlytą su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitinka bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam skiriama laisvės apribojimo bausmė, mažesnė negu šios bausmės dydžio vidurkis.
Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis), tačiau šiuo atveju sprendžiama, jog nėra tikslinga taikyti šiam kaltinamajam intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į visas kaltinamąjį R. S. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jam skiriamą laisvės apribojimo bausmę, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, jam skiriamas įpareigojimas – per 5 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti ne mažiau kaip vienoje elgesio pataisos programoje; tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gydytis nuo alkoholizmo (byloje yra duomenys, jog kaltinamasis tai daryti sutinka) bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę dėl nusikaltimo pripažino, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo laikinai sulaikytas (dvi dienas). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, teismas, skirdamas bausmę, asmeniui, kuriam buvo taikytas laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į bausmę, todėl, atsižvelgiant į BK 66 straipsnio 1 nuostatas, šis laikas (dvi dienos) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną dieną laikino sulaikymo prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Šios kardomosios priemonės R. S. panaikintinos, pradėjus jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams bei įpareigoti per penkis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti ne mažiau kaip vienoje elgesio pataisos programoje; tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gydytis nuo alkoholizmo bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams bei įpareigoti per penkis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti ne mažiau kaip vienoje elgesio pataisos programoje; tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gydytis nuo alkoholizmo bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. S. laikino sulaikymo laiką (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti R. S. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismui per Alytaus rūmus prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Išaiškinti kaltinamajam tai, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam R. S.
Teisėja Inga Liubinienė
