Baudžiamoji byla Nr. e1-635-878/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15546-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.14; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 5 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) R. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis K. Z. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini)val. buto (duomenys neskelbtini) kambaryje žodinio konflikto metu tyčia ranka sudavė du smūgius savo šeimos narei – (duomenys neskelbtini) V. J. į veidą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai V. J. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, akies voko ir periokulinės srities sumušimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis K. Z. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino, parodė, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš kartu gyvenančią (duomenys neskelbtini) V. J., kadangi ji, būdama neblaivi, priekaištavo jam ir (duomenys neskelbtini) A., jog šie nedirba, yra niekam tikę. Įvykus žodiniam konfliktui, (duomenys neskelbtini) jį su (duomenys neskelbtini) pavadino (duomenys neskelbtini). Supykęs dešinės rankos delnu sudavė pora smūgių (duomenys neskelbtini) į kairę veido pusę. (Duomenys neskelbtini) pravirko ir pasakė, kad to taip nepaliks. Norėdamas nusiraminti, išėjo į lauką. Grįžęs po kurio laiko, matė greitosios medicinos pagalbos ir policijos automobilius. Pareigūnams iškart prisipažino, kad sumušė (duomenys neskelbtini). Dėl tokio poelgio labai gailisi. (Duomenys neskelbtini) jo bute gyvena jau seniai, esant jai blaivai sutaria gerai, jai išgėrus – visuomet kyla konfliktai.
Be paties kaltinamojo K. Z. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.
(Duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)D. J. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto aplinkoje atvejo nurodė, jog nukentėjusioji V. J. paaiškino, jog (duomenys neskelbtini)apie (duomenys neskelbtini)val. buto (duomenys neskelbtini) kambaryje tarp jos ir (duomenys neskelbtini) K. Z. kilo konfliktas, kadangi (duomenys neskelbtini) jau grįžo į namus supykęs ir susinervinęs dėl konflikto su drauge. V. J. teigė, jog K. jai du kartus sudavė dešiniu kumščiu į kairį antakį, dėl to ji jautė fizinį skausmą ir apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. K. Z. prisipažino, jog konflikto metu smurtavo prieš (duomenys neskelbtini) – sudavė delnu du smūgius. K. Z. (duomenys neskelbtini)A. Z. patvirtino K. Z. žodžius. Nukentėjusioji buvo akivaizdžiai neblaivi.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra bute (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tipo kambaryje.
(Duomenys neskelbtini) A. K. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodė, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. iš (duomenys neskelbtini) gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėją sumušė (duomenys neskelbtini)K. Z. Nuvykus V. J. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) K. Z. šiuo metu yra pasišalinęs. Ant moters veido prie kairės akies akivaizdžiai matėsi patinimas. V. J. nurodė, jog į šią vietą jai (duomenys neskelbtini) du kartus sudavė ranka, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Nuo moters sklido stiprus alkoholio kvapas, jai nustatytas (duomenys neskelbtini) promilių neblaivumas. Moterį vietoje apžiūrėjo medikai ir, jos pageidavimu, nuvežė į (duomenys neskelbtini). Kol medikai lauke apžiūrinėjo moterį, grįžo K. Z., jis buvo blaivus ir paaiškino, jog įvykusio žodinio konflikto metu sudavė delnu du smūgius (duomenys neskelbtini) į veidą. Kartu su K. Z. buvo blaivus jo (duomenys neskelbtini) A. Z., kuris matė konfliktą. A. Z. patvirtino K. Z. parodymus.
Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) gautas V. J. pranešimas, kad ją (duomenys neskelbtini) sumušė (duomenys neskelbtini) K. Z., kuris šiuo metu iš namų pasišalino. Atvykus nustatyta, kad K. Z. smurtavo prieš savo (duomenys neskelbtini) V. J., suduodamas dešiniu kumščiu ne mažiau kaip du smūgius jai į kairį antakį. Dėl to moteris juto fizinį skausmą, minėta vieta patino. Atvykę medikai V. J. tolimesnei apžiūrai išvežė į (duomenys neskelbtini).
(Duomenys neskelbtini) T. K. tarnybiniame pranešime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo gautas (duomenys neskelbtini) medikės A. telefoninis pranešimas, kad į (duomenys neskelbtini) Greitosios medicinos pagalbos tarnyba pristatė V. J., kurią namuose (duomenys neskelbtini) sumušė (duomenys neskelbtini). Po apžiūros V. J. nustatytas kairės akies voko sumušimas. Nukentėjusioji išleista gydytis į namus.
Nukentėjusioji V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su (duomenys neskelbtini) K. ir A. gyvena (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) pas kaimynus gėrė brendį, alų. Apie (duomenys neskelbtini) val. buvo namuose, grįžusiam (duomenys neskelbtini) K. Z. ji pradėjo priekaištauti, jog nesusimoka už butą. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir K. sudavė jai delnu per kairę veido pusę. Jautė momentinį skausmą, ištino kairys antakis. Kai ji kvietė policijos pareigūnus, abu (duomenys neskelbtini) išėjo iš namų. Įvykio aplinkybes paaiškino atvykusiems policijos pareigūnams. Atvykus medikams, policijos pareigūnai patarė važiuoti kartu su medikais, nors jai jau neskaudėjo. Kitą dieną taip pat neskaudėjo, tik šiek tiek buvo patinę. Grįžęs iš policijos, K. jos atsiprašė, ji jam atleido.
Iš (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajai V. J. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, akies voko ir periokulinės srities sumušimo. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu, tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Nukentėjusioji V. J. galėjo jausti fizinį skausmą.
Iš (duomenys neskelbtini)pateiktos V. J. asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)kopijos matyti, jog (duomenys neskelbtini)V. J. teikta būtinoji pagalba. Nukentėjusiąją pristatė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba dėl galvos traumos, skausmo. Nustatytas akies voko ir periokulinės srities sumušimas. Anamnezė: namuose buitinio konflikto metu (duomenys neskelbtini) kelis kartus trenkė į veidą, sumušė kairę akį.
Liudytojas A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kartu su (duomenys neskelbtini) K. ir (duomenys neskelbtini) V. J. gyvena K. bute (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) dažnai vartoja alkoholį. (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuo ryto pas kaimynus gėrė alų. Grįžusi priekaištavo, kad jis nemoka už butą, nedirba. Apie (duomenys neskelbtini)val. iš darbo grįžusiam K. (duomenys neskelbtini) taip pat pradėjo priekaištauti, kad šis nemoka už elektrą. Tarp (duomenys neskelbtini) ir K. kilo žodinis konfliktas ir K. sudavė (duomenys neskelbtini)dešiniu delnu nestiprius smūgius į kairę veido pusę. Po suduotų smūgių (duomenys neskelbtini) neverkė, tik priekaištavo ir rėkė ant jų abiejų, todėl jis K. pasakė, jog išeitų iš namų, kad nekonfliktuotų. Po kurio laiko grįžus į namus, buvo atvažiavusi policija. (Duomenys neskelbtini) kairys poakis buvo paraudęs prieš K. jai suduodant smūgius delnu. Kur (duomenys neskelbtini) susimušė ar kas ją sumušė, nežino, nes visą dieną ji tai išeidavo iš namų, tai vėl pareidavo. (Duomenys neskelbtini) ir K. viską išsiaiškino, susitaikė.
Teisėsaugos institucijų naršyklės giminystės ryšių išrašas patvirtina, kad K. Z. (duomenys neskelbtini) yra V. J.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 141 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Byloje nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis K. Z. yra nukentėjusiosios V. J. (duomenys neskelbtini). Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis K. Z(duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. buto (duomenys neskelbtini) kambaryje žodinio konflikto metu tyčia ranka sudavė du smūgius savo šeimos narei – (duomenys neskelbtini) V. J. į veidą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai V. J. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, akies voko ir periokulinės srities sumušimo nežymiai sutrikdė sveikatą. Tarp kaltinamojo K. Z. neteisėto veiksmo – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios V. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo jai sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl konstatuojama, jog kaltinamasis K. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis K. Z., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. K. Z. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis K. Z. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
(Duomenys neskelbtini) pateiktoje pažymoje nurodyta, kad K. Z. neįrašytas į šios poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių ligų stebimų pacientų sąrašą, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo šiuo atveju nėra.
Teismas atsižvelgia į tai, kad K. Z. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis šį tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, tai rodo jo asmenybės pavojingumą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas K. Z. pripažįstamas recidyvistu ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jis per paskutinius 5 metus kartą ((duomenys neskelbtini)) baustas administracine tvarka už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 1 dalyje, baudą sumokėjęs. Socialinio draudimo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) duomenimis, K. Z. nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini).
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes – panaudotą smurtą prieš artimą šeimos narį, kaltinamojo K. Z. asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, kilusias pasekmes bei pačios nukentėjusiosios netinkamą elgesį (neblaivi sukėlė konfliktą), sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – bus įgyvendinta, paskyrus prokuroro pasiūlytą su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitinka bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jam skiriama laisvės apribojimo bausmė, mažesnė negu šios bausmės dydžio vidurkis.
Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis), Atsižvelgiant į visas kaltinamąjį K. Z. charakterizuojančias aplinkybes, jam skirtina intensyvi priežiūra, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, įpareigojant jį būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, bei įpareigoti dalyvauti ne mažiau kaip vienoje elgesio pataisos programoje per keturių mėnesių laikotarpį nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę dėl nusikaltimo pripažino, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo laikinai sulaikytas (vieną dieną). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, teismas, skirdamas bausmę, asmeniui, kuriam buvo taikytas laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į bausmę, todėl, atsižvelgiant į BK 66 straipsnio 1 nuostatas, šis laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną dieną laikino sulaikymo prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė K. Z. panaikintina, pradėjus jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
K. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams su intensyvia priežiūra – kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, bei įpareigoti dalyvauti ne mažiau kaip vienoje elgesio pataisos programoje per keturių mėnesių laikotarpį nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. Z. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą keturiems mėnesiams su intensyvia priežiūra – kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, bei įpareigoti dalyvauti ne mažiau kaip vienoje elgesio pataisos programoje per keturių mėnesių laikotarpį nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti K. Z. laikino sulaikymo laiką (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), K. Z. pripažinti recidyvistu.
Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti K. Z. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismui per Alytaus rūmus prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Išaiškinti kaltinamajam tai, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam K. Z.
Teisėja Inga Liubinienė
