Dėl visuotinių susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. 3K-7-49/2014 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15625-2011-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3.1.10; 30.9.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Egidijaus Laužiko, Rimvydo Norkaus, Janinos Stripeikienės, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo sodininkų bendrijos,,Tauras“ ieškinį atsakovei J. B. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovų D. V., M. M. ir trečiųjų asmenų O. B., D. B. ir M. K. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo sodininkų bendrijos „Tauras“ ieškinį atsakovams M. M. ir D. V. dėl įmokų ir skolos priteisimo bei atsakovų M. M. ir D. V. priešieškinį ieškovui sodininkų bendrijai „Tauras“ dėl visuotinių susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – A. K., I. M., M. K., D. B., O. B., E. V., V. A., M. A., V. B., B. T. K., S. K., J. B., M. B., R. B., J. A., N. L., D. B., R. B., S. A., J. B., R. B., V. A., A. B., A. A., S. B., E. B., A. Š., S. A., R. B., E. B., A. A., E. B., G. B., I. B., S. B. (S. B.), G. B., L. B., M. D. B., I. B., K. B., A. B., V. B., V. B., J. B., A. P. (A. P.), D. B., L. B., A. B., A. D., V. C., A. J., S. D., V. C. (V. C.), V. J., Z. E., D. Č., R. J., T. E., R. Č., N. Č., A. J., K. J., M. E., V. Č., A. Č., R. E., A. J., J. A. Č., E. E., A. J., A. Č. (A. Č.), N. E., Z. J., J. G., I. J., M. N., L. D., R. G., D. J., E. D., V. G., E. J., P. D., D. G., R. J., L. D., G. G., V. J., A. J., V. D. M., V. J., E. J., A. D., G. J., A. J., A. D., A. K., N. J., A. D., B. T. K., S. K., L. I., L. J., V. K., R. K., V. L., L. K., A. K., A. L., B. K., L. K., R. P., A. L., G. K., S. L., D. K., B. L., B. K., L. L., D. K., K. K., J. L., E. K., A. K., J. M., M. K., D. K., D. M., A. K., M. K., D. M., A. K., R. K., V. M., V. L., A. K., V. M., D. L., K. K., L. L., R. M., J. K., V. M., G. K., A. M., A. L., M. K., B. M., A. L., V. K., B. M., R. L., J. K., L. M., A. R. R., O. S., V. M., V. S., A. N., Z. R., A. N., V. S., J. R., J. N., A. R., A. S., R. S., I. O., A. R., V. O., D. S., V. R., B. V. P., T. S., J. R., A. P., A. S., K. R., I. P., D. S., D. R., A. P., N. S., V. R., A. A. P., V. S., V. R., V. P., V. S., J. R., R. P., K. S., R. R., B. P., A. S., R. R., J. P., L. S., V. R., K. R., V. S., A. R., A. R., M. S., V. P., G. R., V. R., G. S., V. Š., J. V., N. S., T. Š., R. V., A. S., K. Š., A. V., R. S., V. V., A. V., N. I. Š., A. S., L. V., T. Š., D. S., R. S., B. Š., V. V., A. S., J. T., A. V., N. S., B. T., D. R., S. S. (S. S.), A. T., V. V., A. S., Z. T., A. V., A. S., S. U., T. V., B. Š., R. U., V. V., V. Š., Z. U., O. V., M. Š., D. U., J. Z., R. Š., L. Š., S. U., V. Z., D. U., Z. Z., J. Š., A. V., P. Ž., Ž. Ž., V. Ž., A. Ž., K. Ž., V. Ž., G. Ž., N. Ž., B. Ž., A. P. Ž., R. Ž., E. P., J. Ž., A. V., D. Ž., S. Ž., A. P., R. B.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl sodininkų bendrijos narių susirinkimų nutarimų, kuriais nutarta įrengti sodininkų bendrijos teritorijoje inžinerinius tinklus ir kurių pagrindu apskaičiuotos mokėtinos įmokos, teisėtumo, taip pat ar sodininkas, turintis sodininkų bendrijoje žemės sklypą, privalo sumokėti jam apskaičiuotą išlaidų už inžinerinių tinklų įrengimą atlyginimo dalį, nors nedavė sutikimo jiems įrengti.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės J. B. 13 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas paaiškino, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis sklypas yra sodininkų bendrijos „Tauras“ (toliau – SB,,Tauras“) teritorijoje. Atsakovė yra sodininkų bendrijos (toliau – ir bendrija) narė. Bendrijos narių 2008 m. gegužės 31 d. susirinkimo metu nuspręsta skelbti konkursą dėl bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinėms SB „Tauras“ teritorijoje įrengimo ir nutarta, kad visi bendrijos nariai turi sumokėti už techninio ir tinklų statybos projekto parengimą po 1000 Lt nuo kiekvieno sklypo. Konkursą vykdyti statybos darbus laimėjo UAB,,Techsis“, su kuriuo 2009 m. gegužės 15 d. pasirašyta Statybos rangos sutartis, kurioje nustatyta darbų kaina – 4 184 040 Lt, darbų atlikimo terminas – 18 mėnesių. Ieškovas pažymėjo, kad bendrijoje yra trys šimtai šešiasdešimt penki sklypai; vienam sklypui tenkanti inžinerinių tinklų įrengimo kaina – 11 463 Lt. SB „Tauras“ 2011 m. birželio 18 d. narių susirinkime buvo priimtas sprendimas dėl įmokų už atliktus darbus išieškojimo iš bendrijos narių, kurių žemės sklypai patenka į pirmąjį inžinerinių tinklų įrengimo etapą, kartu ir iš atsakovės. Kadangi atsakovė atsisakė sumokėti už atliktus darbus, tai, ieškovo įsitikinimu, skola jam priteistina; 2) priteisti iš atsakovo M. M. 560 Lt bendrijos nario mokesčio ir tikslinių įmokų, 10 731,27 Lt skolos pagal inžinerinių tinklų įrengimo sutartį, 5 procentų metinių palūkanų, iš atsakovės D. V. – 12 284,00 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų.

Atsakovai M. M. ir D. V. pateikė priešieškinius, kuriais prašė teismo pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento SB „Tauras“ 2007 m. birželio 16 d. narių susirinkimo protokolo (nutarimo) Nr. 33 dalį pirmu darbotvarkės klausimu „Dėl inžinerinių tinklų projektavimo įgyvendinimo“; 2008 m. gegužės 31 d. visuotinio susirinkimo protokolą (nutarimą) Nr. 2; 2009 m. rugsėjo 12 d. visuotinio susirinkimo protokolą (nutarimą); atsakovė D. V. papildomai prašė pripažinti negaliojančiu 2011 m. birželio 18 d. pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokolą (nutarimą). Atsakovai priešieškinio reikalavimus grindė bendrijos narių susirinkimų šaukimo tvarkos pažeidimais, t. y. kad jie nelaikytini įvykusiais, o jų metu priimti nutarimai – teisėtais, nes, atsižvelgiant į juose dalyvavusių narių skaičių, nebuvo kvorumo. Ieškovas pažeidė Sodininkų bendrijos įstatymo 16 straipsnio 2, 3, 10 dalių, CK 1.82, 2.82 straipsnių reikalavimus. Atsakovų teigimu, apie jų pažeistas teises jie sužinojo tik tada, kai buvo pareikšti ieškiniai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atsakovei J. B. atmetė.

Teismas nustatė, kad SB,,Tauras“ teritorijoje yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovė yra sodininkų bendrijos narė. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės lėšomis sodininkų bendrijoje nepastatyta jokių bendrojo naudojimo objektų, ji nėra bendraturtė, todėl sprendė, jog ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės nuostolių, susijusių su jos naudojimusi svetimu (bendrijos) turtu, atlyginimo, bet negali reikalauti, kad sukurtų bendrijos turtą, nesant sutikimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovės žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, jame atsakovė užsiima sodininkyste, pastato nėra, todėl konstatavo, jog komunikacijos ir kiti bendrijos projektai jai yra nereikalingi.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2012 m. spalio 11 d. sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino.

Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nėra sodininkų bendrijos narė; nurodė, kad ieškovas buvo įsteigtas 1991 m. gruodžio 18 d. Pagal tuo metu galiojusio Kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnį sodininkų bendrijos nariu buvo tampama nuo teisės naudotis žemės sklypu įgijimo. Ieškovo įstatų 1 punkte nustatyta, kad žemės sklypų naudotojai vienijasi į sodininkų bendriją, turėdami tikslą įsteigti mėgėjišką sodą su trimis šimtais šešiasdešimt keturiais žemės sklypais; įstatų 10 punkte įtvirtinta, kad su išstojusiu iš bendrijos nariu yra sudaroma atskira sutartis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad su atsakove atskira sutartis nesudaryta. Atsakovė sodininkų bendrijoje žemės sklypą įsigijo 1993 m. spalio 29 d., tai, teisėjų kolegijos nuomone, reiškia, kad nuo šios datos atsakovė yra bendrijos narė.

Teisėjų kolegija, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad pagal ieškovo įstatų 8.4 punktą sodininkų bendrijos narys privalo laiku sumokėti stojamąjį, nario mokesčius ir kitas įmokas; nurodė, kad, remiantis byloje pateiktais sąskaitų išrašais, atsakovė šiuos mokesčius mokėjo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 6 d. sprendimu iš atsakovės, kaip bendrijos narės, priteistas nesumokėtas nario mokestis, atsakovė šio sprendimo neginčijo ir skolą ieškovui sumokėjo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji išstojo iš bendrijos ar buvo pašalinta. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovė yra bendrijos narė.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad aktualioje Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio l dalyje įtvirtinta, jog sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar sutelktomis jėgomis pastatyta bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose. Pagal CK 4.76 straipsnį, 4.86 straipsnio l dalį bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Teisėjų kolegija vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-515/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-515/2009">3K-7-515/2009</a>, pateiktais išaiškinimais, kad pirmiau nurodytai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas); prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktus išaiškinimus, į tai, kad bendrijos narių susirinkimų sprendimai, kuriais nuspręsta dėl rangos sutarties sudarymo, yra teisėti ir galiojantys, atsakovės skola bendrijai pagal jos turimą nuosavybę yra 13 000 Lt, įrodymų, jog ši suma sumokėta, byloje nepateikta, sprendė, kad skola ieškovui iš atsakovės priteistina.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atsakovams M. M. ir D. V. tenkino; atsakovų priešieškinius atmetė.

Teismas nustatė, kad 2007 m. birželio 16 d. įvyko SB „Tauras“ narių susirinkimas, kurio metu nutarta sodininkų lėšomis įrengti bendrijoje inžinerinius tinklus (protokolo Nr. 33 pirmasis klausimas). Susirinkime dalyvavo 71 sodininkas, „už“ balsavo 60. Kadangi pagal Sodininkų bendrijos įstatymo 16 straipsnio 10 dalies reikalavimus bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių, tai teismas sprendė, kad 2007 m. birželio 16 d. bendrijos narių susirinkimo nutarimas dėl inžinerinių tinklų įrengimo priimtas nesant kvorumo. 2008 m. gegužės 17 d. SB „Tauras“ narių visuotinis susirinkimas neįvyko, todėl nutarta skelbti pakartotinį susirinkimą. 2008 m. gegužės 31 d. SB „Tauras“ narių susirinkimo metu nutarta skelbti konkursą dėl SB „Tauras“ teritorijoje bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimo (protokolas Nr. 2). Šiame susirinkime dalyvavo 106 nariai, todėl teismas sprendė, kad susirinkimas laikytinas įvykusiu ir jo nutarimai priimti kvalifikuota bendrijos narių balsų dauguma. 2009 m. rugpjūčio 29 d. SB „Tauras“ narių susirinkimas neįvyko. 2009 m. rugsėjo 12 d. įvykusio susirinkimo metu buvo nutarta, kad įvadai prie inžinerinių tinklų kiekvienam sklypui bus įrengti tik visiškai sumokėjus sklypui tenkančią inžinerinių tinklų įrengimo kainą – 12 000 Lt už tinklus ir 1000 Lt už jų projektavimą. Šiame susirinkime dalyvavo 45 nariai, todėl teismas sprendė, kad šis susirinkimas įvyko ir jo nutarimai priimti kvalifikuota bendrijos narių balsų dauguma. 2011 m. gegužės 14 d. SB „Tauras“ narių susirinkimas neįvyko. 2011 m. birželio 18 d. susirinkimo metu buvo svarstomi nario, stojamojo, žemės, kelių priežiūros, nedalyvavusiems talkoje mokesčių, ne bendrijos nariams taikytino mokesčio, mokesčio už vandentiekio ir nuotekų tinklų statybą ne bendrijos nariams dydžiai. Šis susirinkimas, atsižvelgiant į tai, kad jame dalyvavo 64 nariai, teismo taip pat pripažintas įvykusiu. Teismas pažymėjo, kad nepagrįsti atsakovų argumentai, jog jie nebuvo informuoti apie bendrijos narių susirinkimus, nes bylos duomenys patvirtina, kad apie susirinkimus buvo skelbiama SB „Tauras“ skelbimų lentoje.

Atsižvelgdamas į tai, kad rangovas UAB „Techsis“ 2009 m. gegužės 15 d. statybos rangos sutartimi Nr. 1 įsipareigojo atlikti SB „Tauras“ bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklų su siurblinėmis darbo projekto parengimo darbus bei statybos darbus, o sodininkų bendrija „Tauras“ įsipareigojo sumokėti 4 219 740,00 Lt, po papildomo susitarimo Nr. 1 – 4 184 040 Lt, ieškovas rangovui už atliktus inžinerinių tinklų įrengimo darbus jau yra sumokėjęs 2 883 290,71 Lt, t. y. 68,91 proc. projekto vertės, teismas sprendė, jog beveik 70 proc. sodininkų bendrijos narių pritaria inžinerinių tinklų įrengimui. Be to, teismo nuomone, šiuo atveju reikšminga tai, kad atsakovai ginčija nutarimus, kuriais nutarta įrengti bendrijos teritorijoje inžinerinius tinklus, t. y. apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas. Teismas, remdamasis Geriamojo vandens įstatymo nuostatomis, sprendė, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas, be kita ko, atsižvelgė į tai, jog ieškovas ir AB „Klaipėdos vanduo“ 2007 m. birželio 7 d. pasirašė sutartį „Dėl bendro naudojimo vandentiekio ir ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimo sodininkų bendrijoje „Tauras“ (duomenys neskelbtini)“, tačiau atsakovai, ginčydami nutarimus dėl inžinerinių tinklų įrengimo, neginčija šio susitarimo.

Pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, kad atsakovai praleido trijų mėnesių terminą bendrijos narių susirinkimo nutarimams ginčyti (CK 2.82 straipsnis), ir atsakovų atsikirtimų, jog jie apie visuotinius susirinkimus dėl inžinerinių tinklų įrengimo nieko nežinojo iki ieškinių pateikimo, teismas nustatė, kad atsakovas M. M. gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovė D. V. – (duomenys neskelbtini), t. y. faktiškai negyvena SB „Tauras“ (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, į ją retai atvyksta. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad: 1) atsakovai, negyvendami SB „Tauras“ teritorijoje, visiškai nesidomi sodininkų bendrijos „Tauras“ veikla, joje nedalyvauja, taip nevykdo SB „Tauras“ įstatų 8.1 punkto reikalavimų; 2) atsakovai neįgyvendina teisės susipažinti su bendrijos dokumentais ir gauti visą bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą (Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 5 punktas). Teismo nuomone, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovai negyvena SB „Tauras“ teritorijoje, jie turėjo pastebėti vykdomus statybos darbus, atsakovas M. M. pasirašė su ieškovu sutartį „Dėl bendro naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimo sodininkų bendrijoje „Tauras“ (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo manyti, jog nesidomėjo didelės vertės projekto įgyvendinimu. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovai praleido ieškinio senaties terminą bendrijos narių susirinkimo nutarimams ginčyti ir atsakovų priešieškinius atmetė. Kadangi atsakovai iš esmės neginčijo ieškovo prašomų priteisti įmokų dydžio ir nepateikė įrodymų apie jų sumokėjimą, tai sprendė, kad ieškinys tenkintinas ir nurodytos sumos iš atsakovų ieškovui priteistinos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų D. V. ir M. M. ir trečiųjų asmenų O. B., D. B. bei M. K. apeliacinius skundus, 2013 m. kovo 22 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Sodininkų bendrijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktą bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos ir kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems sodininkų bendrijos nariams, nors jie tiesiogiai savo valios svarstomu klausimu neišreiškė. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis), todėl asmenų, nedalyvavusių visuotiniame susirinkime, prievolė vykdyti ginčijamų visuotinių susirinkimų metu priimtus nutarimus kyla Sodininkų bendrijų įstatymo pagrindu, ir sudaryti sutartis dėl šių nutarimų vykdymo su kiekvienu bendrijos nariu nebūtina. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyta bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodų teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu, ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas leidžia sodininkų lėšomis sukurti naujausius bendrosios nuosavybės objektus, o sodininkų bendrijos narių susirinkimas turi teisę spręsti ne tik dėl jau egzistuojančių inžinerinių tinklų išlaikymo, bet ir dėl jų plėtros, be kita ko, naujos inžinerinės infrastruktūros sukūrimo. 2008 m. gegužės 31 d. SB „Tauras“ narių susirinkimo protokole buvo nurodyta, kad dalis sodo namelių ir gyvenamųjų namų savininkų, neturėdami nutekamųjų vandens surinkimo sistemų, yra įsirengę vietines nuotekas, iš kurių teršalai patenka į kaimynų sklypus, kanalizacijos įrenginiai neatitinka reikalavimų, todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad inžinerinių tinklų įrengimas yra susijęs ne tik su bendrijos narių poreikiais, bet ir su viešuoju interesu užtikrinti bendruosius aplinkosaugos, ekologijos reikalavimus. Pripažinusi, kad ginčijami visuotinių susirinkimų nutarimai yra teisėti ir galiojantys, teisėjų kolegija nepasisakė dėl atsakovų reikalavimo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys priteisti skolą iš atsakovų.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė J. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 11 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl išlaidų paskirties įvertinimo ir nuosavybės neliečiamumo principo. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 4.76 straipsnį, nes nepagrįstai sutapatino ieškovo prašomą priteisti naujo objekto sukūrimo išlaidų atlyginimą su išlaidų bendrajam turtui išlaikyti atlyginimu; be to, sukūrė situaciją, kai kasatorė tapo naujai statomo objekto bendraturtė, nors neišreiškė valios ja tapti, taip pažeistas nuosavybės neliečiamumo principas:

1.1. Kasatorės įsitikinimu, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą sodininkų bendrija, veikdama per savo valdymo organus, gali spręsti jau esančių bendrojo naudojimo objektų valdymo, o ne naujų objektų sukūrimo klausimus (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis); CK 4.76 straipsnis, kuriame nustatyta bendraturčio pareiga prisidėti prie bendro turto išlaikymo, taikomas ir jau esančiam objektui. Kasatorė pažymėjo, kad šiuo atveju byloje kilo ginčas ne dėl esamo bendrosios nuosavybės objekto išlaikymo, o dėl naujo objekto – inžinerinių tinklų – sukūrimo, todėl, jos nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi pirmiau nurodytomis nuostatomis, nustatydamas kasatorei pareigą prisidėti prie ieškovo išlaidų inžineriniams tinklams įrengti atlyginimo. Kasatorės įsitikinimu, Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje, CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir kitose CK normose (pvz., 4.37 straipsnio 1 dalis) išplėtotas nuosavybės neliečiamumo principas reiškia ne tik esamos nuosavybės apsaugą, tačiau ir laisvę spręsti dėl nuosavybės įgijimo (neįgijimo), taip pat dėl jos įgijimo būdų. Remiantis Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, būtent sodininkams, ne sodininkų bendrijai priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai, todėl, kasatorės teigimu, įgyvendinus inžinerinių tinklų įrengimo projektą, tiek ji, tiek kiti sodininkai, turintys sklypus ieškovo teritorijoje, taps naujų nuosavybės teisių objektų savininkais. Kasatorės nuomone, situacija, kada asmuo, neišreiškęs savo valios, privers­tinai kitų asmenų sprendimu tampa tam tikro turto savininku ar bendraturčiu, yra ydinga ir pažeidžia nuosavybės neliečiamumo principo reikalavimus. Kasatorės teigimu, ieškovas pripažino, kad tam, jog jo teritorijoje būtų įrengti inžineriniai tinklai, turi būti išreikšta kiekvieno sodininko valia – sodininkų bendrijos susirinkimų metu buvo nurodyta, kad visi bendrijos nariai turi pasirašyti sutartis dėl inžinerinių tinklų įrengimo. Kasatorė pažymėjo, kad ji nesudariusi sutarties dėl inžinerinių tinklų įrengimo, todėl, jos nuomone, neprivalo prisidėti prie šių tinklų įrengimo išlaidų atlyginimo.

1.2. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, netinkamai įvertinęs išlaidų inžineriniams tinklams įrengti pobūdį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 18 d.,,Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios da­linės nuosavybės apžvalgoje“ Nr. AC-32-1 nurodė, kad bendraturčių santykiai reglamentuojami CK 4.76 straipsnyje. Jame nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, kaip teisinė kategorija, yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas nege­rinamas ir jo vertė nedidinama. Antrasis tokių išlaidų kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Transauša” v. A. D. įmonė,,ARD”, bylos Nr. 3K-3-903/2003). Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas šiais kriterijais nesivadovavo.

2. Dėl Sodininkų bendrijų įstatymo paskirties. Kasatorės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 2, 4 dalis, 3 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 2 dalį, todėl priėmė įstatymo tikslo neatitinkantį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sodininkų bendrijos sprendimai, kuriais nutarta įrengti inžinerinius tinklus, yra nenuginčyti, todėl galiojantys ir teisėti, padaryta neatsižvelgiant į Sodininkų bendrijos įstatymo nuostatas. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mėgėjiška sodininkystė – veikla turint tikslą sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio pro­duktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius. Sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjišką sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą bei kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sodininkas – fizinis asmuo, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomame žemės sklype užsiimantis mėgėjiška sodininkyste, pagal įstatymo 21 straipsnio 2 dalį bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo bendrijos įregistravimo. Į bendriją įstojama ir iš jos išstojama bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Taigi, kasatorės teigimu, Sodininkų bendrijų įstatyme sąvokos,,sodininkas“ ir,,sodininkų bendrijos narys“ nėra tapačios – asmuo, užsiimantis mėgėjiška sodininkyste savo valdomame sklype, laikomas sodininku nepriklausomai nuo jo narystės sodininkų bendrijoje. Kasatorės nuomone, šias sąvokas atskirti svarbu dėl to, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį sodininkų bendrija įgyvendina sodininkų, t. y. asmenų, užsiimančių sodininkyste, tiek esančių bendrijos nariais, tiek jais nesančių, teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Kasatorė pabrėžė, kad, atsižvelgiant į tai, jog sodininku laikomas tam tikra veikla – mėgėjiška sodininkyste – užsiimantis asmuo, darytina išvada, kad tiek sodininkų bendrijos veikla apskritai, tiek ir įgyvendinant sodininkų teises, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, turi būti nukreipta mėgėjiškos sodininkystės plėtojimui, todėl tam pačiam tikslui turėtų būti skiriami ir sodininkų bendrijos organų sprendimai.

Kasatorė pažymėjo, kad ji užsiima ir toliau ketina užsiimti mėgėjiškos sodininkystės veikla jai priklausančiame žemės sklype, inžinerinių tinklų SB,,Tauras“ teritorijoje įrengimas yra skirtas ne mėgėjiškai sodininkystei, o gyvenamųjų namų statybai bei apsigyvenimui bendrijos teritorijoje. Dėl to, kasatorės nuomone, Sodininkų bendrijos įstatymo, reglamentuojančio mėgėjišką sodininkystę, nuostatos dėl sprendimų priėmimo bendrijoje tvarkos, taikomos tik kaip priemonė vykdyti ne mėgėjiškos sodininkystės, o kitą veiklą.

4. Dėl priteistos sumos. Kasatorės teigimu, neaišku, kaip buvo apskaičiuota ieškovui iš jos priteista suma (13 000 Lt). Ieškinyje nurodyta, kad, pakeitus sutartį, inžinerinių tinklų įrengimo kaina – 4 184 040 Lt; sodininkų bendrijos teritorijoje yra trys šimtai šešiasdešimt penki sklypai, tai, kasatorės teigimu, reiškia, kad vienam sklypui tenkanti inžineri­nių tinklų įrengimo kaina yra 11 463 Lt. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes, todėl pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje įtvirtintą pareigą teisingumą vykdyti atidžiai.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas SB,,Tauras“ prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Ieškovo teigimu, kasatorė nepasisakydama dėl jos narystės sodininkų bendrijoje, patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas jos sodininkų bendrijos nare, netinkamai aiškino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą. Ieškovas pažymėjo, kad kasatorės narystė sodininkų bendrijoje ir iš jos kylančios pareigos yra ne tokios pačios, kaip sodininko, nesančio bendrijos nariu.

2. Ieškovas nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad sodininkų bendrija, veikdama per savo organus, gali spręsti jau esančių bendrojo naudojimo objektų valdymo, ne jų sukūrimo klausimus. Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Ieškovo įsitikinimu, toks teisinis reglamentavimas, siekiant užtikrinti bendrijos narių poreikius bei interesus, suponuoja galimybę sodininkų lėšomis sukurti naujus bendrosios nuosavybės objektus; sodininkų bendrijos narių susirinkimas turi teisę spręsti ne tik dėl jau esančių inžinerinių tinklų išlaikymo, bet ir dėl plėtros, t. y. naujos infrastruktūros, kartu ir inžinerinės, sukūrimo. Ieškovo nuomone, inžinerinių tinklų įrengimas yra susijęs ne tik su bendrijos narių poreikiais, bet ir su viešuoju interesu: Konstitucijos 53 straipsnyje nustatyta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Ieškovo teigimu, ši konstitucinė nuostata įgyvendinama užtikrinant sodininkų bendrijoje vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų infrastruktūros sukūrimą.

3. Ieškovas pažymėjo, kad jis yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Sodininkų bendrija savo veikloje vadovaujasi CK, Sodininkų bendrijų įstatymu, bendrijos įstatais ir vidaus tvarkos taisyklėmis; veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais (Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Pagal bendrijos įstatų 8.1 punktą sodininkų bendrijos narys privalo vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdybos sprendimus. Bendrijos narių sprendimai yra priimami bendrijos narių susirinkimuose. Toks sprendimų priėmimo būdas grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems bendrijos nariams, kartu ir kasatorei. Ieškovo teigimu, jos prievolė atlyginti dalį inžinerinių tinklų įrengimo išlaidų kilo iš bendrijos narių susirinkimuose priimtų nenuginčytų sprendimų.

4. Ieškovas nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad kasatorė nesudariusi sutarties dėl inžinerinių tinklų įrengimo, todėl neprivalo prisidėti prie jų įrengimo išlaidų atlyginimo. Ieškovo teigimu, jokių papildomų sutarčių sudaryti nereikia; kasatorės prievolė vykdyti bendrijos narių sprendimus kilo iš juridinių faktų, kurie pagal Sodininkų bendrijų įstatymą sukuria prievolinius teisinius santykius (CK 6.2 straipsnis, Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalis), be to, apie tokių sutarčių sudarymą bendrijos narių 2009 m. rugsėjo 12 d., 2011 m. birželio 18 d. visuotinių susirinkimų protokoluose nenurodoma.

5. Ieškovo nuomone, atmestinas kaip nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti, kokio pobūdžio išlaidų atlyginimą ieškovas prašo priteisti, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

6. Ieškovo įsitikinimu, kasacinio skundo argumentas, kad neaišku, kokiu pagrindu kasatorei kyla pareiga sumokėti 13 000 Lt, neatitinka tikrovės, nes sprendimas dėl šios sumos sumokėjimo priimtas bendrijos susirinkime; sprendimas yra galiojantis, teisėtas ir turi būti vykdomas (Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnis, bendrijos įstatų 8.1 punktas).

7. Ieškovas pažymėjo, kad kasatorė abstrakčiai teigia, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, tačiau nenurodo, kaip konkrečiai.

Kasaciniu skundu atsakovai D. V., M. M. ir tretieji asmenys O. B., D. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Kasacinio skundo argumentais dėl sodininkų bendrijos paskirties, išlaidų inžineriniams tinklams įrengti pobūdžio, naujai kuriamos nuosavybės sodininkų bendrijos teritorijoje, nuosavybės neliečiamumo principo pritariama atsakovės J. B. kasaciniame skunde pateiktiems argumentams. Kasacinis skundas, be kita ko, grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl SB „Tauras“ bendrijos narių susirinkimų nutarimų prieštaravimo bendrijos veiklos tikslams. Kasatorių teigimu, nė vienas iš ginčijamų pakartotinų bendrijos narių susirinkimų nutarimų nebuvo priimtas visų bendrijos narių balsų dauguma, tai reiškia, kad dalis bendrijos narių siekia įgyvendinti savo tikslus – tiesti inžinerinius tinklus – be daugumos sodininkų bendrijos narių pritarimo, taip, be kita ko, sukuriant jiems pareigą apmokėti tik nedaugeliui bendrijos narių reikalingas komunikacijas. Dėl to, kasatorių įsitikinimu, ginčijami nutarimai dėl inžinerinių tinklų įrengimo ir apmokėjimo prieštarauja Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, sodininkų bendrijos veiklos tikslams, SB „Tauras“ steigimo dokumentams bei protingumo ir sąžiningumo principams.

2. Dėl pakartotinių susirinkimų kvorumo ir darbotvarkės. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 10 dalį bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių; jeigu kvorumo nėra, bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir ne anksčiau kaip po 14 dienų gali būti sušauktas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę; sprendimai pakartotiniame susirinkime priimami paprasta ar šio straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais – kvalifikuota bendrijos narių balsų dauguma; į dalyvaujančių bendrijos susirinkime narių skaičių įskaičiuojami ir tie nariai, kurie iš anksto yra pareiškę savo nuomonę raštu. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 11 dalį bendrijos narių susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 dalis susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nustatytus atvejus. Taigi Sodininkų bendrijų įstatyme nenustatyta galimybės, kad pakartotiniuose susirinkimuose nutarimai gali būti priimami nesant kvorumo. Kadangi ginčo nutarimai priimti galiojant senajai įstatymo redakcijai, tai bendrijos sprendimams tiek pirmame, tiek pakartotiniame susirinkime priimti reikėjo ne mažiau kaip 1/2 dalies bendrijos narių balsų, t. y. buvo taikomas kvorumo reikalavimas. Kasatorių teigimu, pakartotiniuose visuotiniuose susirinkimuose nebuvo kvorumo, todėl priimti nutrimai turėjo būti pripažinti neteisėtais ir panaikinti CK 1.80 straipsnio, 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu. Be to, ginčijami nutarimai pakartotiniuose susirinkimuose buvo priimti visai kitais nei pirmuose vykusiuose susirinkimuose darbotvarkės klausimais, nors pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 10 dalį, jeigu kvorumo nėra, bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir ne anksčiau kaip po 14 dienų gali būti sušauktas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Kasatoriai pažymi, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 10 dalį pakartotinis bendrijos narių susirinkimas gali būti sušauktas ne anksčiau kaip po keturiolikos dienų, tačiau 2008 m. gegužės 31 d. ir 2009 m. rugsėjo 12 d. pakartotiniai susirinkimai buvo sušaukti keturioliktą dieną, t. y. pažeidžiant terminus.

3. Dėl tikslinių įmokų priteisimo. Kasatorių nuomone, ginčo nutarimuose aiškiai ir tiksliai nenurodyta, už ką konkrečiai turi būti mokama 12 000 Lt ir 1000 Lt, nes bendrijos teritorijoje žemės sklypą turintis asmuo, net ir nesumokėjęs reikalaujamos sumos, negauna tik įvado iki jo žemės sklypo įvedimo, tačiau inžineriniai tinklai bendri. Kita vertus, kasatorių teigimu, neaišku, kodėl, nors ir yra priimtas sprendimas iš visų bendrijos teritorijoje žemės sklypų savininkų priverstine tvarka išieškoti nesumokėtą mokestį, turėtų būti stabdomi darbai ir neįrengiami įvadai nuo inžinerinių tinklų iki žemės sklypų ribos. Ieškovas nepagrindė visų bendrijos turėtų išlaidų dėl vykdyto projekto paskirstymo žemės sklypų savininkams bei jų atsiskaitymo tiek už techninio projekto parengimą, tiek už statybą; tikslinės įmokos neatitinka ne tik faktinių išlaidų, bet ir nėra konkrečiai išskirtos iš bendros išlaidų sumos; kasatorė D. V. turi mokėti už inžinerinius tinklus, kuriais ji objektyviai negalėtų naudotis, nes jos sklype nutiesti miesto inžineriniai tinklai.

4. Dėl senaties termino netinkamo skaičiavimo. Kasatorių teigimu, jie apie priimtus nutarimus sužinojo tik gavę informaciją apie pradėtas civilines bylas, t. y. nuo ieškinio gavimo dienos ar reikiamų kitų dokumentų įteikimo dienos; per tris mėnesius nuo sužinojimo kreipėsi į teismą dėl SB „Tauras“ pakartotinių narių susirinkimo nutarimų (protokolų) ginčijimo, todėl senaties termino nepraleido. Be to, tik bylos nagrinėjimo metu, kasatoriams reikalaujant, buvo pateikti visi ginčijami protokolai.

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo M. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį bei trečiųjų asmenų, reiškiančių savarankiškus reikalavimus, prašymus tenkinti. Kasacinio skundo argumentais palaikomi atsakovės J. B. ir atsakovų D. V., M. M. ir trečiųjų asmenų O. B., D. B. kasaciniuose skunduose pateikti argumentai.

Ieškovas atsiliepimu į atsakovų D. V., M. M. ir trečiųjų asmenų O. B., D. B. bei M. K. kasacinius skundus prašo juos atmesti ir palikti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą. Jis nurodo, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktą, kuriame nustatyta, jog bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Taigi, įstatyme infrastruktūros plėtra įtvirtinta kaip viena iš sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymo formų. Sodininkų bendrijos narių 2007 m. birželio 16 d., 2008 m. gegužės 31 d. ir 2009 m. rugsėjo 12 d. susirinkimuose priimti sprendimai bendrijoje įrengti inžinerinius tinklus priimti pagal sodininkų bendrijos narių kompetenciją, yra galiojantys ir privalomi visiems sklypų valdytojams nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje. Juolab kad Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, siekiant užtikrinti bendrijos narių poreikius bei interesus, leidžia sodininkų lėšomis sukurti naujus bendrosios nuosavybės objektus, t. y. sodininkų bendrijos narių susirinkimas turi teisę spręsti ne tik dėl jau egzistuojančių inžinerinių tinklų išlaikymo, bet ir dėl jų plėtros; inžinerinių tinklų įrengimo įgyvendinimas yra susijęs ne tik su bendrijos narių poreikiais, bet ir su viešuoju interesu. Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių apsaugos principai negali būti aiškinami kaip pagrindas suteikti pirmenybę savininko teisėms ir interesams prieš viešąjį interesą, kitų asmenų teises, laisves ir teisėtus interesus. Nuosavybės teisės įgyvendinimas nustato tam tikras savininko pareigas ir nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu. Kiekvienas sodo sklypo savininkas, nepaisant to, ar jis yra sodininkų bendrijos narys, yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priklauso visiems sodo sklypų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Ieškovo teigimu, nebuvo įmanoma iš anksto nustatyti konkrečios inžineriniams tinklams įrengti reikalingos lėšų sumos; kiekvienam sklypui tenkanti išlaidų inžineriniams tinklams įrengti dalis – 13 000 Lt – nėra neprotinga ar akivaizdžiai per didelė. Kasatorių teiginiai dėl bendrijos narių susirinkimų procedūrinių klausimų ir senaties termino praleidimo nepagrįsti: visuose kasatorių ginčijamuose protokoluose bendrijos narių sprendimai buvo priimti nepažeidžiant kvorumo reikalavimų, kasatoriai patys pripažino, kad pakankamai nesidomėjo bendrijos veikla, nesiekė tinkamai įgyvendinti teisės susipažinti su bendrijos dokumentais. Be to, šie kasatorių teiginiai vertinti tik kaip formalūs, neturintys įtakos bendrijos narių sprendimų teisėtumui, nes sprendimai buvo priimti ir jau įgyvendinti daugumos bendrijos narių.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. J., V. L.,V. Ž., K. J., R. V., V. C., J. Z., E. J., E. D., A. K., A. S., I. O., V. O., D. U., R. G., A. D., L. B., K. Ž. pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovų ir trečiųjų asmenų O. B., D. B. kasacinių skundų prašo juos tenkinti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sodininkų bendrijų paskirties, tikslų ir bendrijų narių interesų derinimo

Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir SBĮ) 1 straipsnyje, kuriame apibrėžta šio įstatymo paskirtis, nurodyta, kad šiuo įstatymu nustatytas sodininkų bendrijų valdymas ir veikla, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymas, sodininkų bendrijos nario teisės ir pareigos, mėgėjų sodo teritorijos ir sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimai bei kiti klausimai. Sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Ji yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis). Taigi, sodininkų bendrijos vienija savanorišku pagrindu į organizacinę struktūrą susijungusius asmenis, turinčius siekį plėtoti mėgėjų sodininkystę, per jas sprendžiami bendrieji tam tikroje teritorijoje mėgėjų sodininkyste užsiimančių asmenų reikalai, įgyvendinamos bendrosios jų teisės ir pareigos.

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl sodininkų bendrijų paskirties ir tikslų kitimo priklausomai nuo visuomeninių santykių ir su ja susijusių visuomenės narių poreikių raidos: mėgėjų sodo teritorija dėl istoriškai susidėjusių aplinkybių buvo formuojama kaip speciali kolektyvinių sodų, t. y. mėgėjiškos žemės ūkio veiklos, rekreacijos paskirties teritorija, suskirstyta į daugelį sodo sklypų, tačiau vėliau šiuose sklypuose pradėti statyti gyvenamieji namai nuolatiniam gyvenimui, susiformavo jų kvartalai, kuriems būtina atitinkama infrastruktūra (vandentiekio, kanalizacijos sistemos, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. G. Ž., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-366/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-366/2013">3K-3-366/2013</a>). Tokius pokyčius lėmė po Nepriklausomybės atkūrimo išplėsta turto, galinčio būti privačios nuosavybės teisės objektu, samprata, daugelio iki tol buvusių ribojimų įsigyti nuosavybę panaikinimas, paspartėjusi miestų plėtra ir su tuo susijęs užstatytų teritorijų priartėjimas prie neurbanizuotų teritorijų, miesto gyventojų poreikis gyventi užmiestyje bei kitos aplinkybės. Pirminės sodo sklypų faktinės paskirties pasikeitimą patvirtina pakitusios įstatymo nuostatos. 1990 m. spalio 25 d. įstatymo „Dėl kooperatinių garažų ir sodų bendrijų“ 2 straipsnyje nustatyta, kad sodininkų bendrijos nario sodo namelis ir kiti statiniai, pastatyti jam skirtame žemės sklypelyje, priklauso bendrijos nariui nuosavybės teise. Šiuo atveju savininkas paskirtu jam žemės sklypeliu naudojasi neterminuotai. Sodo namelio ir kitų statinių savininkas turi teisę išstoti iš sodininkų bendrijos. Galimybė privatizuoti sodų bendrijų žemę nustatyta 1991 m. liepos 1 d. priimtame Žemės reformos įstatyme (6 straipsnio 3 dalis). Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1934 redakcija) 2 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodininkystė buvo apibrėžta kaip veikla, turint tikslą sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius. 2008 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. X-1795 Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis (kaip ir dalis kitų nuostatų) pakeista, nustatant, kad mėgėjų sodininkystė – veikla, turint tikslą sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio sąlygas ir gyvenimo sąlygas. Mėgėjų sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ar sodo namą (SBĮ 6 straipsnio 6 dalis). Pagal SBĮ 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, t. y. SBĮ reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Remiantis šiomis nuostatomis, darytina išvada, kad šiuo metu mėgėjų sodininkystės veikla skirta keletui tikslų, kurie ne visi gali būti aktualūs atskiriems asmenims, turintiems sklypus sodų bendrijos teritorijoje, įgyvendinti: vieni jų gali teikti prioritetą žemės ūkio produkcijos auginimui, kiti – apsirūpinimui gyvenamosiomis patalpomis ar aktyviam poilsiui.

Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, Sodininkų bendrijų ir kitais įstatymais bei teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis, savo veiklą grindžia narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais (SBĮ 3 straipsnio 2, 3 dalys). Nurodyti principai, viena vertus, reiškia, kad sprendimai turi kiek įmanoma labiau atitikti visų bendrijos narių interesus, kita vertus, nepasiekus bendro sutarimo, individualūs atskirų narių interesai gali būti tam tikru mastu ribojami. Kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje SB „Tauras“ v. G. Ž., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-366/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-366/2013">3K-3-366/2013</a>, pažymėta, kad konstitucinis socialinės darnos imperatyvas, konstituciniai teisingumo, protingumo, proporcingumo principai, kitos Konstitucijos nuostatos suponuoja tai, jog Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybė įpareigoja ir kad šia nuostata yra išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Nuosavybės teisės socialinės funkcijos kildinamos iš poreikio derinti viešuosius ir privačius interesus, patenkinant visuomenės interesus statybos, miestų planavimo, aplinkos apsaugos ir kt. srityse. Taigi, siekiant užtikrinti nuosavybės socialinę funkciją, kad nuosavybės teisės įgyvendinimas neprieštarautų viešajam interesui, įstatyme gali būti nustatoma nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka. Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl, siekiant suderinti mėgėjų sodų teritorijoje esančių atskirų individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir viešuosius interesus, šie santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – per sodininkų bendrijas (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis). Dėl to bendrijos narių galimybę savo nuožiūra plėtoti mėgėjišką sodininkystę riboja ne tik pirmiau nurodytos konstitucinės nuostatos ir teisės aktų, aktualių vykdant pasirinktą veiklą, reikalavimai (pvz., aplinkosaugos, žemėtvarkos, statybos srityse), bet ir būtinybė paisyti bendrų interesų, atsižvelgti į kitų bendrijos narių suderintus ir įstatymų nustatyta tvarka išreikštus poreikius. Asmuo laisva valia pasirenka, ar jis nori vienytis į kokias nors organizacijas, o, priėmęs tokį sprendimą, turi ne tik galimybę naudotis jos teikiamais privalumais, bet gali patirti ir tam tikrų suvaržymų. Sodininkas, tapdamas bendrijos nariu, sutinka tam tikra apimtimi apriboti sprendimų priėmimo laisvę tvarkant savo nuosavybę ir paklusti teisėtiems daugumos sprendimams. Kartu pabrėžtina, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog žemės sklypo savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Taigi mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir naudojimas turi būti vykdomi taip, kad būtų užtikrintas maksimalus įmanomas visų teisėtų interesų (tiek skirtingų privačių interesų, tiek privataus ir viešojo interesų) suderinimas.

Dėl naujų bendrosios nuosavybės teisės objektų sukūrimo sodininkų bendrijos teritorijoje

Mėgėjų sodininkystė plėtojama mėgėjų sodo teritorijoje, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Ši teritorija suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus žemės sklypus bei bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms) (SBĮ 2 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnis). Bendrojo naudojimo žemė gali būti nuomojama ar išsiperkama iš valstybės. Kai tokia žemė išperkama, ji tampa bendrąja daline sodininkų bendrijos narių nuosavybe. Taigi sodininkų bendrijos teritoriją sudaro sodininkams (kitiems asmenims) asmeninės nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomi žemės sklypai ir bendrąja daline nuosavybe valdoma bendrojo naudojimo žemė. Be bendrojo naudojimo žemės, sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise gali priklausyti sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: pastatai ir įrenginiai (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis). SBĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendrijos narys, jo šeimos nariai turi teisę naudotis bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų mėgėjų sodo teritorijos sodininkų, jų šeimos narių teisių bei teisėtų interesų ir aplinkos apsaugos reikalavimų. Besikeičiant bendrijos narių (jų dalies) reikmėms, gali susidaryti situacija, kai sodininkų bendrijos teritorijoje kyla poreikis įrengti (pastatyti) ar kitaip įgyti naujus bendrosios dalinės nuosavybės objektus.

Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – bendrijos narių susirinkimą ir vienasmenį (bendrijos pirmininkas) ar kolegialų (bendrijos valdyba) organą (SBĮ 14 straipsnis). Svarbiausi sodininkų bendrijai ir jos nariams klausimai sprendžiami bendrijos narių susirinkime. Klausimai, dėl kurių išimtinę sprendimo teisę turi bendrijos narių susirinkimas, išvardyti SBĮ 15 straipsnio 1 dalyje. Šios dalies 15 punkte nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Ši nuostata reikšminga keletu aspektų. Pirma, ji reiškia, kad dėl visų su sodininkų bendrijos narių bendrąja nuosavybe susijusių klausimų turi būti priimamas bendrijos susirinkimo sprendimas. Antra, bendrijos narių susirinkimas gali spręsti ne tik dėl esamo bendro turto remonto, pagerinimo (kaip nurodoma kasaciniuose skunduose), bet ir dėl infrastruktūros (suprantant ją kaip įvairių sričių objektų, skirtų ūkio ir gyventojų reikmėms tenkinti, kompleksą (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai), plėtros, kai sukuriami nauji bendrosios nuosavybės objektai. Taigi, kompetentingam bendrijos organui priėmus teisėtą sprendimą dėl naujo bendrosios dalinės nuosavybės objekto sukūrimo, jis tampa privalomu ir vykdytinu visiems asmenims, turintiems žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais mėgėjų sodų teritorijoje. Asmuo, manantis, kad toks sprendimas neproporcingai suvaržo jo nuosavybės teisę, be kita ko, ir tuo atveju kai asmeniui tenka pareiga kurti naują infrastruktūrą, turi teisę ginčyti tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka.

Teisiniam reglamentavimui palyginti pažymėtina, kad CK 4.85 straipsnio, kuriame reglamentuojamas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas, 1 dalyje iki 2013 m. sausio 1 d. buvo įtvirtinta nuostata, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų bei kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Disponavimui bendrojo naudojimo objektais buvo būtinas visų butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas. 2012 m. gegužės 10 d. įstatymu Nr. XI-2005 ši nuostata pakeista nustatant, kad balsų dauguma priimami sprendimai ne tik dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, bet ir dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais. Tokiu reglamentavimu siekiama išvengti situacijų, kai nesant nedidelės dalies savininkų sutikimo prarandama galimybė disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės objektais (kartu ir juos kurti) ir taip nepagrįstai suvaržomos kitų bendraturčių teisės bei apribojami jų teisėti interesai.

Visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. G. Ž., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-366/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-366/2013">3K-3-366/2013</a>). Bendraturtis turi teisę atsisakyti paslaugų, teikiamų asmeniniams sodo savininkų poreikiams tenkinti, panaudojant bendrą turtą, ir nemokėti atitinkamo atlyginimo už jas, tačiau tai neturi įtakos jo, kaip bendraturčio, pareigoms dalyvauti eksploatuojant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-460/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-460/2008">3K-3-460/2008</a>; 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. G. Ž., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-366/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-366/2013">3K-3-366/2013</a>). Atsižvelgdama į šias nuostatas, teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai infrastruktūros plėtra yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą turimos nuosavybės naudojimą, naujos infrastruktūros sukūrimas gali būti kvalifikuojamas kaip esamo turto išlaikymas ir išsaugojimas CK 4.76 straipsnio prasme.

Kasaciniuose skunduose keliamas nuosavybės teisės suvaržymo klausimas, nurodant, kad kasatoriai prieš savo valią verčiami įsigyti nuosavybę. Nuosavybės neliečiamumo principas įtvirtintas Konstitucijos 23 straipsnyje. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės neliečiamumas neturi būti traktuojamas kaip absoliutus: nei Konstitucija, nei galiojanti kitų įstatymų sistema, nei visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos nepaneigia galimybės įstatymuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka nusavinti turtą arba apriboti jo valdymą, naudojimą ar disponavimą juo (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Šio teismo taip pat pasisakyta, kad ribojant nuosavybės teisę visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

Nuosavybės teisė reiškia savininko teisę nekliudomai daryti turtui bet kokį poveikį, jei tuo nepažeidžiamas įstatymas, sutartis arba trečiųjų asmenų teisės (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi, nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi būti įgyvendinama taip, kad neprieštarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių suvaržymas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Šioje nutartyje jau pasisakyta dėl konkretaus, nagrinėjamoje byloje aktualaus bendraturčio teisių suvaržymo, įpareigojant jį prisidėti prie naujo infrastruktūros objekto sukūrimo, teisinio pagrindo – CK 4.76 straipsnio, atitinkamų SBĮ nuostatų. Vertinant tokio suvaržymo teisėtumą, be kita ko, būtina nustatyti ribojimo tikslą ir proporcingumą siekiamam tikslui. Teisėjų kolegija nurodo, kad nors vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros įrengimas, kaip ir nurodoma kasaciniuose skunduose, aktualiausias asmenims, turintiems savo sklypuose gyvenamosios paskirties statinius arba statinius, skirtus poilsiui (sodo namus), tačiau ši infrastruktūra atitinka mėgėjų sodininkystės tikslus bendrąja prasme, taip pat neprieštarauja ir gali būti, be kita ko, naudinga kasatorės J. B. akcentuojamam mėgėjų sodininkystės tikslui – auginti žemės ūkio produktus – įgyvendinti (augalų laistymui, nuotekų surinkimui). Taip pat akcentuotina, kad suvaržymo poreikį lemia ne vien daugumos kitų bendraturčių interesas naudotis tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu bei nuotekų šalinimo sistema (šis interesas yra neabejotinai svarbus, nes pagrįstas šiuolaikinių gyvenimo sąlygų standartu), tačiau ir tai, kad aptariamų inžinerinių tinklų įrengimas užtikrina bendruosius ekologijos, aplinkosaugos reikalavimus, taigi reikšmingas ir viešajam interesui užtikrinti. Aplinkos apsaugos įstatyme įtvirtinta, kad aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga. Aplinkos apsaugos valdymo politika ir praktika turi nukreipti visuomeninius bei privačius interesus aplinkos kokybei gerinti, skatinti gamtos išteklių naudotojus ieškoti būdų ir priemonių, kaip išvengti arba sumažinti neigiamą poveikį aplinkai (Įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalys). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2 punktuose vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo tikslais įvardijama užtikrinimas, kad kuo daugiau asmenų galėtų apsirūpinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiu geriamuoju vandeniu ir pagal aplinkosaugos reikalavimus tvarkyti nuotekas; kad visoje šalies teritorijoje viešasis vandens tiekimas būtų vykdomas laikantis nustatytų reikalavimų. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad šiuo atveju inžinerinės infrastruktūros įrengimas būtinas siekiant užtikrinti tinkamą sodininkų nuosavybės naudojimą, todėl vertintinas kaip turto išlaikymas ir išsaugojimas CK 4.76 straipsnio prasme, todėl sodininkų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai turi proporcingai prisidėti prie jos įrengimo.

Vertinant nuosavybės teisės suvaržymų proporcingumą siekiamam tikslui, svarbus ir tas aspektas, kad sodininkai už bendrijos susirinkimo nustatytas įmokas ne tik įgyja bendrosios nuosavybės dalį, bet ginčijamų infrastruktūros tinklų nutiesimas didina sodininkams asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypų (tiek užstatytų, tiek ir tuščių) bei pastatų vertę. Atsižvelgiant, į tai, kad kai kuriems sodininkams finansinė našta gali būti labai didelė, įmokos už inžinerinių tinklų tiesimą mokėjimas bendrijos narių susirinkimo sprendimais buvo išdėstytas. Be to, pagal šiuo metu galiojančią SBĮ 6 straipsnio 1 dalies redakciją bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir valymo sistemos bendrijos iniciatyva įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš bendrijos išperkamos ir (arba) perduodamos pagal esamą jų būklę savivaldybių kontroliuojamiems vandens tiekėjams. Taigi, egzistuoja galimybė, kad ateityje nurodytos infrastruktūros įrengimo kaštai bus visiškai ar iš dalies kompensuoti.

Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartus skirtingus mėgėjų sodininkystės tikslus, sprendžia, kad tam tikrais atvejais, įvertinus siekiamo įgyti naujo objekto paskirtį, savybes, naudojimo būdą ir kt. reikšmingus aspektus, nesant viešojo intereso ir būtinybės, kad tas objektas funkcionuotų pagal savo paskirtį visoje mėgėjų sodo teritorijoje, bendrosios dalinės nuosavybės teise tokį objektą gali įgyti ne visi bendrijos nariai, o tik tuo suinteresuoti. Atitinkamai jiems tektų tokio objekto įgijimo bei išlaikymo išlaidos.

Dėl sodininkų bendrijos susirinkimų nutarimų teisėtumo

Pirmiau aptarta, kad infrastruktūros plėtros klausimų sprendimas priskirtas sodininkų bendrijų narių susirinkimo kompetencijai (SBĮ 15 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovo narių susirinkimuose priimtais sprendimais nuspręsta tiesti bendrijos teritorijoje vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklus, įrengti siurblines, taip pat dėl sodininkų įmokų už darbų atlikimą dydžio ir sumokėjimo terminų. Tačiau tam, kad bendrijos narių susirinkimo sprendimas būtų teisėtas, jis turi būti priimtas ne tik neviršijant šiam valdymo organui suteiktos kompetencijos, bet ir laikantis teisės aktuose nustatytos susirinkimų organizavimo bei sprendimų priėmimo tvarkos.

Bendrijos narių susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka reglamentuojama SBĮ 16 straipsnyje. Pažymėtina, kad nei Sodininkų bendrijų įstatyme, nei kituose teisės aktuose neįtvirtinta specialios tvarkos, skirtos sodininkų bendrijos susirinkime sprendimams dėl naujų bendrosios nuosavybės objektų sukūrimo priimti. SBĮ 16 straipsnio 10 dalyje nustatytas kvorumo reikalavimas priimant sprendimus. Skirtingų nutarimų, ginčijamų šioje byloje, priėmimo metu galiojo skirtinga Sodininkų bendrijų įstatymo redakcija (16 straipsnio 10 dalies redakcija buvo keičiama 2008 m. lapkričio 11 d., 2009 m. gegužės 21 d., įstatymais), tačiau nuostatos, kad bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 dalis bendrijos narių, ir kad tais atvejais, kai kvorumo nėra, narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis narių susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę paprasta ar SBĮ nustatytais atvejais – kvalifikuota pakartotiniame narių susirinkime dalyvavusių narių balsų dauguma, išliko nepakitusios. Nagrinėjamoje byloje ginčijami susirinkimo nutarimai nepriskirtini tiems sprendimams, kurie turi būti priimami kvalifikuota balsų dauguma (SBĮ 2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakcijos 15 straipsnio 5 dalis, 2008 m. lapkričio 11 d. įstatymo redakcijos 16 straipsnio 12 dalis), todėl jie laikytini teisėtais, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė pakartotiniame susirinkime dalyvavusių narių. Kasatorių D. V. ir M. M. nurodytas argumentas, kad kvorumo reikalavimo netaikymas pakartotiniams susirinkimams nustatytas tik 2012 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. IX-1934, teisiškai nepagrįstas. Nors iš tiesų exspressis verbis ši nuostata į SBĮ 16 straipsnio 10 dalį įrašyta nurodytu įstatymu, tačiau ankstesnėje SBĮ redakcijoje aptariama taisyklė suprantama iš kitų įstatymo nuostatų, reguliuojančių pakartotinių susirinkimų kompetenciją ir sprendimų priėmimo tvarką. Be to, taip aiškinant įstatymą, sprendimų priėmimas bendrijos narių susirinkimuose taptų neįmanomas arba labai pasunkėtų. Pažymėtina, kad SBĮ redakcijoje, galiojusioje nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2009 m. birželio 6 d., buvo nustatytas kvorumo reikalavimas pakartotiniam susirinkimui – daugiau kaip 1/4 dalis bendrijos narių, tačiau šioje byloje ginčijami nutarimai priimti ne nurodytu laikotarpiu. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2008 m. gegužės 31 d., 2009 m. rugsėjo 12 d., 2011 m. birželio 18 d. susirinkimai buvo pakartotiniai, prieš tai šaukti susirinkimai neįvyko dėl nepakankamo dalyvių skaičiaus. Taip pat teismų konstatuota, kad nėra duomenų apie tai, jog 2007 m. birželio 16 d. susirinkimas buvo pakartotinis, ir pripažinta, kad jis įvyko, nesant kvorumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, darydamas tokią išvadą, teismas vertino tik 2007 m. birželio 16 d. susirinkimo protokolą ir neatsižvelgė į 2007 m. gegužės 26 d. susirinkimo protokolą (T. 4, b. l. 60–63), iš kurio galima spręsti, jog šis susirinkimas neįvyko, o pakartotinį susirinkimą nutarta šaukti 2007 m. birželio 16 d. Kadangi nutarimo, priimto 2007 m. birželio 16 d. susirinkime, teismas, nors ir konstatavęs pažeidimą, nepanaikino, tai teisėjų kolegija nurodytą įrodymų vertinimo pažaidą (netikslumą) laiko neturinčia įtakos galutiniam teisiniam bylos rezultatui. Teismų taip pat nustatyta, kad pakartotiniuose susirinkimuose už ginčijamus nutarimus balsavo daugiau kaip pusė juose dalyvavusių bendrijos narių. Išplėstinė teisėjų kolegija atmeta kaip nereikšmingą kasatorių argumentą, kad narių, dalyvavusių susirinkimuose ir balsavusių už ginčijamus visiems bendrijos nariams itin svarbius nutarimus, skaičius mažas, palyginti su visu bendrijos narių skaičiumi, ir pažymi, kad nors dalyvauti ir balsuoti bendrijos susirinkimuose yra bendrijos narių teisė, ne pareiga (SBĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas, SB „Tauras“ įstatų 8.1 punktas), tačiau tik įgyvendindami šią teisę bendrijos nariai gali išreikšti savo nuomonę ir valią svarstomais klausimais, taip daryti įtaką priimamiems sprendimams. Šią teisę narys gali įgyvendinti per įgaliotą asmenį (SBĮ 16 straipsnio 7 dalis), pareikšdamas savo nuomonę raštu (SBĮ 16 straipsnio 10 dalis). Kasatoriai elgėsi pasyviai, bendrijos reikalais nesidomėjo, susirinkimuose nedalyvavo. Teisėtai priimti bendrijos narių susirinkimo sprendimai yra privalomi vykdyti bendrijos nariams (SBĮ 22 straipsnio 4 dalis), nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo susirinkime. Be to, kaip pažymėta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, didžioji dalis bendrijos narių sumokėjo nutarimais nustatytą įmoką už tiesiamus tinklus, taip pritardami bendrijos narių susirinkimų nutarimams dėl inžinerinių tinklų tiesimo (CK 1.79 straipsnio 2 dalis, 2.84 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad kasatoriai D. V. ir M. M. yra sumokėję po 1000 Lt už inžinerinių tinklų projekto parengimą. Tai patvirtina, kad pradiniame projekto įgyvendinimo etape jie šiam projektui pritarė.

Kasaciniuose skunduose taip pat nurodomi procedūriniai pažeidimai, padaryti organizuojant bendrijos narių susirinkimus, kuriuose priimti ginčijami nutarimai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tam tikri formalūs procedūrų pažeidimai (pvz., susirinkimų protokolų turinys bei forma ne visiškai atitinka CK 2.90 straipsnio bei SBĮ reikalavimus) nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamus nutarimus. Tokia pati išvada darytina ir pasisakant dėl kitų kasaciniuose skunduose nurodytų pažeidimų: ne visiškai vienodai suformuluotos pirmą kartą šaukiamų ir pakartotinių bendrijos narių susirinkimų darbotvarkės, susirinkimas sušauktas ne po 14, o po 13 dienų nuo neįvykusio susirinkimo datos ir pan. Be to, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nuo nutarimų priėmimo praėjo daug laiko, per kurį didesnė dalis inžinerinių tinklų tiesimo projekto įgyvendinta, todėl nutarimų naikinimas dėl formaliųjų jų priėmimo trūkumų būtų neproporcinga priemonė, o jos pritaikymo padariniai turėtų neigiamos įtakos kitų bendrijos narių interesams.

Reikalavimai panaikinti bendrijos narių susirinkimų nutarimus teismų atmesti ir dėl to, kad kasatoriai D. V. ir M. M. praleido ieškinio senaties terminą šiems nutarimams ginčyti. Tokio pobūdžio reikalavimams taikytinas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasatoriai D. V. ir M. M. ginčija bylą nagrinėjusių teismų nustatytą sužinojimo apie jų teisių pažeidimą momentą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Kita vertus, tol, kol asmens teisė nepažeista, t. y. iki teisės pažeidimo, ieškinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo laiką (objektyvųjį momentą), kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo, nes as­mens ne­rū­pes­tin­gu­mu ar­ba ap­lai­du­mu ne­ga­li­ma pa­tei­sin­ti ki­tų as­me­nų in­te­re­sų su­var­žy­mo (CK 1.2 straips­nis, 1.5 straips­nio 1 da­lis). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susidariusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kt. v. UAB Medicinos bankas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2008">3K-3-317/2008</a>; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-532/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-532/2009">3K-3-532/2009</a>; 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. M. ir kt. v. M. Ž. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-11/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-11/2010">3K-3-11/2010</a>; 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. L. M., bylos Nr. 3K-3-362/2013; kt.). Išplėstinė teisėjų kolegija nurodo, kad sužinojimo apie pažeistą teisę momento nustatymas yra fakto klausimas. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu bei yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepažeidė ieškinio senatį reglamentuojančių ir įrodinėjimo taisykles nustatančių teisės normų, rėmėsi kasacinio teismo suformuluotais kriterijais, į kuriuos būtina atsižvelgti, nustatinėjant šiai bylai reikšmingas aplinkybes: įvertino kasatorių elgesį pagal apdairaus ir rūpestingo asmens standartą, atsižvelgė į nurodomo jų teisių pažeidimo pobūdį, į tai, kad sodų bendrijos teritorijoje pradėti vykdyti statybos darbai, kuriuos galėjo pastebėti visi sodų bendrijos teritorijoje esantys asmenys, o vertinant kasatoriaus M. M. galimybes sužinoti apie skundžiamų nutarimų priėmimą, be kita ko, ir į jo ir bendrijos sudarytą sutartį dėl įmokų mokėjimo. Reikšminga šiuo atveju ir byloje nustatyta bei nutartyje nurodyta aplinkybė, kad kasatoriai sumokėjo pradinę įmoką. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami, kada kasatoriai sužinojo apie, jų manymu, pažeistas teises, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas ar kasacinio teismo suformuotus vertinimo kriterijus.

Kiti kasatorių teikiami argumentai teisiškai nereikšmingi, todėl išplėstinė teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė sodininkų bendrijų paskirtį ir kompetenciją, jos narių bei kitų sodininkų teises ir pareigas reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, todėl nėra pagrindo skundžiamiems apeliacinės instancijos teismo procesiniams sprendimams panaikinti ar pakeisti ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą. Kasaciniame teisme ieškovui atstovavo advokatas D. K.; už atsiliepimo į kasatorės J. B. kasacinį skundą surašymą ieškovas sumokėjo 3000 Lt, už atsiliepimo į kasatorių D. V., M. M., O. B., D. B. ir M. K. kasacinius skundus – 2000 Lt. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, sprendžia, kad ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš kasatorės J. B. 2000 Lt, iš kasatorių D. V., M. M., O. B., D. B. ir M. K. 2000 Lt (iš kiekvieno – po 400 Lt) advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinis teismas turėjo 83,32 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinių skundų, priteistinas iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 11 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistus.

Priteisti ieškovui SB „Tauras (j. a. k. 141845789) iš atsakovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 (du tūkstančius) Lt, iš atsakovės D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus) Lt, iš atsakovo M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus) Lt, iš trečiųjų asmenų O. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus) Lt, D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus) Lt ir M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,89 Lt (trylika litų 89 ct), iš atsakovės D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,89 Lt (trylika litų 89 ct), iš atsakovo M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,89 Lt (trylika litų 89 ct), iš trečiųjų asmenų O. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,89 Lt (trylika litų 89 ct), D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,89 Lt (trylika litų 89 ct) ir M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,89 Lt (trylika litų 89 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas

Rimvydas Norkus

Janina Stripeikienė

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas