Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-167-611/2015

Proceso Nr. 2-59-3-00634-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 52.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės SEB banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Inrent“ ieškinį atsakovams restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „AKS projektai“, Algimanto Šlivinsko individualiai įmonei ir uždarajai akcinei bendrovei Statinių projektavimo biurui dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: akcinė bendrovė SEB bankas, „IF P&C Insurance AS“ ir A. V.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje šalių ginčas kilo dėl atsakomybės už nuostolius, kilusius įgriuvus pastato stogui.

Ieškovas BUAB „Inrent“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų RUAB „AKS projektai“, Algimanto Šlivinsko individualios įmonės ir UAB Statinių projektavimo biuro 890 083,57 Lt (257 786,02 Eur) nuostoliams atlyginti bei procesines palūkanas.

Ieškovas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Kavaska“ (užsakovas) ir atsakovas UAB „AKS projektai“ (generalinis rangovas) sudarė rangos sutartį dėl logistikos sandėlio su administracinėmis patalpomis statybos Panevėžio rajone, Šilagalio kaime. 2008 m. liepos 10 d. užsakovo teises perėmė ieškovas. 2008 m. liepos 14 d. ieškovas su atsakovu A. Šlivinsko IĮ (statybos techninis prižiūrėtojas) sudarė pastato statybos techninės priežiūros sutartį, o 2008 m. liepos 16 d. ieškovas su atsakovu UAB Statinių projektavimo biuru sudarė statybos projekto vykdymo priežiūros sutartį. Pastatas – sandėlis su administracinėmis patalpomis, aikštele, tvora ir lauko inžineriniais tinklais – 2009 m. vasario 27 d. aktu pripažintas tinkamu naudoti. 2010 m. gegužės 5 d. teismo nutartimi iškelta ieškovo bankroto byla; nutartis įsiteisėjo 2010 m. rugsėjo 16 d. Bankroto administratorius, perėmęs atsakovo turtą, pastebėjo, kad pastatas yra avarinės būklės: įgriuvusi dalis sandėlio stogo, gali sugriūti visas pastatas. Administratoriaus iniciatyva UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ 2010 m. lapkričio 30 d. atliko pastato stogo konstrukcijų ekspertizę. Ieškovo teigimu, ši ekspertizė patvirtina, kad generalinis rangovas UAB „AKS projektai“ nekokybiškai atliko pastato statybos darbus, o techninis prižiūrėtojas A. Šlivinsko IĮ ir projekto prižiūrėtojas UAB Statinių projektavimo biuras neužtikrino, kad statybos darbai būtų atliekami pagal pastato projektą ir kad pastatas būtų statomas laikantis projekto sprendinių ir techninių specifikacijų reikalavimų. Bankroto administratorius su trečiuoju asmeniu AB SEB banku ir UAB „Euromonta“ sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „Euromonta“ įsipareigojo atlikti pastato stogo remonto darbus, o AB SEB bankas sutiko darbus finansuoti; trečiasis asmuo AB SEB bankas už stogo remontą UAB „Euromonta“ sumokėjo 890 083,57 Lt (257 786,02 Eur). Ieškovo teigimu, būtent dėl atsakovų kaltės įvyko pastato stogo griūtis ir teko skubiai jį tvarkyti, todėl atsakovai privalo solidariai atlyginti ieškovui dėl statybos defektų šalinimo atsiradusius nuostolius.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškovas apie stogo griūtį nepranešė kompetentingoms institucijoms, rangovo UAB „AKS projektai“ nepareikalavo pašalinti statybos defektus. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog UAB „Euromonta“ vykdyti stogo remonto darbai buvo atlikti tinkamai ir priimti, nepateikta; komisija darbams priimti nebuvo sukviesta. UAB „Statybų konstrukcijų laboratorija“ padarė išvadą, kad stogo griūtis įvyko neteisingai eksploatuojat pastatą, užšalus lietaus nuotekų šalinimo sistemai. Konstatuota, kad 2010 m. sausio 1 d. pastate buvo atjungtas šildymas, o pavasarį, pradėjus tirpti ant stogo susikaupusiam sniegui, užšalo pastato lietaus nuotekų šalintuvas, vanduo koncentravosi ties įlajomis, o toks didėjantis apkrovos poveikis neleistinas. Tokias pačias išvadas pateikė ir teismo ekspertas, pažymėjęs, kad stogo konstrukcijos statybos procese dalyvavusieji asmenys savo veiksmais nelėmė kilusių pasekmių. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nepaisydamas teismo ir eksperto prašymų, ieškovas nepateikė nei techninio projekto korektūros dokumentų, nei darbo projekto dokumentų, nors šiuos dokumentus buvo pateikęs statinio ekspertizę atlikusiai UAB „Statybų konstrukcijų laboratorija“. Nors teismo ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad stogo konstrukcija buvo pastatyta nukrypstant nuo kai kurių statybos techninių reglamentų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų, ekspertas paaiškino, kad šie pažeidimai buvo formalūs ir neturėjo lemiamos reikšmės stogo griūčiai. Teismo eksperto vertinimu, storesnė stogo plieninio profiliuoto pakloto skarda negalėjo labai pakeisti situacijos, be to, tokiu atveju galėjo sugriūti visas pastatas, t. y. stogo griūtis buvo savotiškas saugiklis, apsaugojęs pastatą nuo sugriuvimo. Teismas pažymėjo, kad visi teismo ekspertizei būtini dokumentai nebuvo pateikti. Ekspertas sprendė, kad darbo projekto stogo plieninio profiliuoto pakloto sprendiniai nebuvo ekspertuoti, nes UAB „Svertas“ statinio techninio projekto ekspertizės akte apie tai įrašo nėra, kartu neatmetė galimybės, kad apie atliktą ekspertavimą tik neįrašyta atskira eilute. UAB „Svertas“ pateikus darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizės aktą, teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog stogo plieninio profiliuoto pakloto sprendiniai buvo ekspertuoti. Teismas nesutiko su trečiojo asmens AB SEB banko nuomone, kad teismo ekspertas, pripažinęs, jog darbo projekto sprendiniai neatitinka techninio projekto korektūros sprendinių, stogo pakloto sprendiniai neatitinka teisės aktuose konstrukcijoms keliamų reikalavimų, padarė prieštaringą išvadą, jog dėl to kaltų asmenų nėra. Teismas pažymėjo, kad teismo ekspertas padarė aiškią išvadą, jog stogo griūtį lėmė ne konstatuoti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, bet netinkami ieškovo veiksmai eksploatuojant pastatą stogo įlajų nešildant elektra, nesiimant skubių priemonių ant pastato stogo susikaupusiam sniegui ir vandeniui pašalinti. Teismas, remdamasis teismo eksperto išvadomis, taip pat sprendė, kad UAB „Euromonta“ atliktų darbų vertė nepagrįstai padidinta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais ir padarytomis išvadomis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Trečiasis asmuo AB SEB bankas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. gegužės 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba grąžinti nagrinėti bylą iš naujo pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino ekspertizių duomenis ir kitus byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad stogo griūtis įvyko tik dėl netinkamo pastato eksploatavimo, ir atsakingu dėl to pripažino tik ieškovą. Teismo ekspertas nustatė, kad atsakovo UAB Statinių projektavimo biuro darbo projektas buvo parengtas nesilaikant techninio projekto sprendinių, kartu pažeidžiant statybos techninio reglamento (toliau – STR) STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ ir kitų norminių teisės aktų reikalavimus. UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ padarė iš esmės tas pačias išvadas, pažymėjusi, kad denginio konstrukcijoje sumontuotos profiliuotos plieninės dangos laikomoji galia nepakankama, stogo konstrukcija neatitinka STR 2.01.01(1): 2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ nuostatų. Statinio projektuotojas UAB Statinių projektavimo biuras, projektuodamas stogą, vadovavosi nebegaliojančiu 2003 m. STR 2.01.01(1):2003 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, kuriame buvo nustatytos mažesnės sniego apkrovos reikšmės, nei projektavimo darbų metu galiojusiame teisės akte. Techniniame projekte buvo nurodyta padidinti stogo plieninio profiliuoto pakloto skardos storį ties sniego susikaupimo vietomis, tačiau to nebuvo padaryta. Teismo ekspertas nustatė, kad pastato stogo griūtis įvyko būtent tose ašyse, kuriose stiprumo sąlyga nebuvo įvykdyta. Be to, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ nurodė, kad atsakovas UAB „AKS projektai“, montuodamas denginio paklotą, nesivadovavo pagrindinio brėžinio „Stogo pakloto montavimo planas“ reikalavimais. Tai patvirtina 2011 m. sausio 28 d. UAB „Euromonta“ defektinis aktas, kuriame pažymėta, kad sumontuotų vamzdžių laikikliai buvo pritvirtinti prie laikančio pakloto lakštų, dėl to dar labiau padidėjo apkrovos į denginio paklotą, o nesilaikius montavimo schemų reikalavimų dėl susidariusios didelės apkrovos nuo susikaupusio sniego, ledo ir vandens pakloto lakštai išlūžo, išlinko. STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 255 punkte nurodyta, kad, esant lietaus nuotekų šalintuvų elementų užšalimo grėsmei, turi būti numatytas jų apšiltinimas. Šildymui naudojama elektra visuomet gali dingti, todėl statybos teisės aktuose nustatytos papildomos techninės priemonės, kad būtų galima išvengti stogo perkrovimo, užšalus nuotekų šalinimo sistemai. STR 2.07.01:2003 208 punkte nurodyta, kad per didelės konstrukcijų apkrovos galimybei sumažinti plokščiųjų stogų parapetuose reikia numatyti angas avariniam lietaus vandens nusipylimui į lauką. UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ nustatė, kad šie techniniai sprendiniai nebuvo įgyvendinti. Atsakovai neteisingai nurodė, kad tokių angų techniškai nebuvo įmanoma įrengti, – tą padaryti rekomendavo UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, tokios galimybės neneigė ir teismo ekspertas. Teismas nustatė, kad žiemą (vasario mėn.) nuo sniego apkrovos stogas įlinko. Pavasarį šiame įlinkyje pradėjo kauptis vanduo, dėl to vėliau stogas įlūžo. Jeigu stogas būtų tinkamai suprojektuotas ir sumontuotas, jis būtų dar kurį laiką atlaikęs sniego apkrovas ir neįlinkęs, o pavasarį vanduo būtų nutekėjęs per lietvamzdžius.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal šią teisės normą priežastiniam ryšiui konstatuoti reikia įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Teismo ekspertas patvirtino, kad tinkamai suprojektuotas ir sumontuotas stogas dar kurį laiką būtų atlaikęs apkrovas net ir nevalomas, ir buvo tikimybė, kad stogas būtų neįgriuvęs iki pavasario, sniegas tuomet būtų ištirpęs bei nubėgęs lietvamzdžiais. Taigi žalingų pasekmių galėjo ir neatsirasti, jeigu UAB Statinių projektavimo biuras būtų parengęs tinkamą darbo projektą, projekto vadovas UAB Statinių projektavimo biuras ir techninis prižiūrėtojas A. Šlivinsko IĮ būtų laiku pastebėję, kad statybos vyksta nesilaikant techninio projekto, o rangovas būtų laikęsis pakloto montavimo schemų. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas priežastinį ryšį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, apsiribojo išvada, kad pastatas pastatytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau tai neturėjo lemiamos reikšmės jo stogo griūčiai, t. y. nustatinėjo tik lemiamą (tiesioginę) padarinių priežastį, bet nesiaiškino, kokia apimtimi prie stogo griūties prisidėjo jo netinkamas suprojektavimas ir pastatymas. Šis teismas taip pat netinkamai taikė CK 6.248 ir 6.282 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias asmenų mišrią kaltę, kurią konstatavus atsakomybė paskirstoma proporcingai kiekvieno asmens kaltei.

Atsakovai Algimanto Šlivinsko individuali įmonė, UAB Statinių projektavimo biuras ir trečiasis asmuo „IF P&C Insurance AS“ atsiliepimais į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas, nurodydami šiuos argumentus:

1. Teismo ekspertas ekspertizės akte padarė išvadą, kad pastato darbo projekto stogo pakloto sprendiniai neatitinka techninio projekto sprendinių, nors 2013 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad techninio projekto byloje nėra. Iš byloje pateikto UAB „Svertas“ 2008 m. kovo 14 d. darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizės akto matyti, kad darbo projekto pastato denginio pakloto sprendiniai buvo ekspertuoti. Šiame akte padaryta išvada, kad konstrukcinės dalies darbo projektas atitinka statinio esminius ir kitų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus bei yra tinkamas vykdyti.

2. Atsakovai nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad stogo įrengimas naudojant per ploną stogo dangą, netinkamai ją montuojant, taip nukrypstant nuo teisės aktų reikalavimų lėmė stogo griūtį ir atsakovų atsakomybę. Teismo ekspertizės akte nurodytas nukrypimas pripažintas formaliu, kartu konstatuojant, kad vienintelė stogo griūties priežastis – netinkama ieškovo naudojamo statinio techninė priežiūra stogo įlajų nešildant elektra, nesiimant skubių priemonių ant stogo susikaupusiam sniegui ir vandeniui pašalinti.

3. Kasatorius klaidingai interpretuoja teismų ir eksperto išvadas, laikydamas fakto nenustatymą jo nenustatinėjimu, nevertinimu apskritai. Tiek teismo ekspertas, tiek teismas, nustatinėjo ir vertino ne tik pagrindinę priežastį, sukėlusią stogo denginio dalies griūtį, bet ir visas kitas aplinkybes bei priežastis, kurios galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai lemti pastato stogo denginio dalies griūtį, tačiau kitų priežasčių, išskyrus netinkamą pastato techninę priežiūrą ir eksploatavimą, nenustatė. Pastato stogo avarija yra pernelyg nutolęs rezultatas, kad būtų galima konstatuoti jos ryšį su atsakovų veiksmais projektuojant bei statant pastatą. Nesant nustatytų skolininko neteisėtų veiksmų, taip pat nenustačius priežastinio ryšio tarp nuostolių bei skolininko veikimo (neveikimo), nėra prasmės nustatinėti kaltės formą ir laipsnį.

4. Ieškovas vienašališkai, nederindamas ir nebendradarbiaudamas su kitomis šalimis, atsakovams negalint išreikšti savo pozicijos, nutarė, kad pastatas yra avarinės būklės, remontuotinas, t. y. papildomus statybos darbus užsakė ir už juos sumokėjo savo rizika.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl priežastinio ryšio konstatavimo

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas rangovo, statinio projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės, reglamentuojamos CK 6.696 straipsnyje, taikymo klausimas, kilęs dėl pastato stogo griūties. Šiame straipsnyje reglamentuojama išvardytų statybos dalyvių atsakomybė už statinio sugriuvimą ir tuo padarytą žalą tuo atveju, jei objektas sugriuvo dėl projektavimo, konstrukcijų ar statybos darbų defektų ar netinkamo žemės grunto. Kiekvienas iš statybos dalyvių gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad objektas sugriuvo ne dėl jo kaltų veiksmų. Kasatoriaus nuomone, atsakovai bent iš dalies yra atsakingi už stogo griūtį. Šioje byloje, kaip ir kitais atvejais, reikalaujant žalos atlyginimo, būtina įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę dėl jų padarymo, žalą ir priežastinį ryšį tarp nustatytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Taigi civilinė atsakomybė kyla ne už bet kokius neteisėtus veiksmus, bet tik už tokius, dėl kurių atsiranda žala. Kasatorius, nesutikdamas su skundžiamais pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų byloje padarytomis išvadomis dėl priežastinio ryšio, akcentuoja atsakovų padarytus pažeidimus, tvirtindamas, kad jie bent iš dalies lėmė stogo griūtį, t. y. tarp jų ir padarinių yra priežastinis ryšys.

Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos; bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. J. v. antstolis A. Bublys, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2010">3K-3-454/2010</a>) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad net ir netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Palink“ v. UAB „Kauno saulėtekis“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-364/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-364/2014">3K-3-364/2014</a>).

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas dėl kasacinio proceso specifikos neturi galimybės analizuoti kasatoriaus nurodomų aplinkybių ir jų reikšmės, iš naujo nustatinėti, kurios priežastys lėmė stogo griūtį, paneigdamas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų konstatuotas aplinkybes. Kadangi faktinio priežastinio ryšio buvimas tarp konkrečių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra fakto klausimas, kasacinis teismas jo nesprendžia, bet remiasi byloje teismų konstatuotais faktais (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Aplinkybės, reikšmingos konstatuoti civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant priežastinį ryšį, turėjo būti įrodinėjamos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Žalos atsiradimo priežastims nustatyti buvo atliktos dvi ekspertizės. Abiejų ekspertizių išvados sutapo – ekspertai nurodė, kad žalą lėmė netinkamas pastato eksploatavimas. Teismo ekspertas padarė išvadą, kad sandėlio stogo griūtį lėmė neteisinga pastato techninė priežiūra naudojimo metu ir neteisingas eksploatavimas, kuris pasireiškė savininko ir naudotojo UAB „Inrent“ šiais netinkamais veiksmais: pastato eksploatavimo (naudojimo) metu stogo įlajos nebuvo šildomos elektra, veikiant šalčiui lietaus nuotekų nuvedimo nuo stogo sistemos laiku nebuvo apsaugotos nuo užšalimo, nesiimta skubių priemonių ant pastato stogo susikaupusiam sniegui bei vandeniui pašalinti, t. y. už stogo griūtį yra atsakingi ne atsakovai, bet ieškovas, statinio savininkas ir naudotojas UAB „Inrent“. Pabrėžtina, kad tokią pačią išvadą padarė ir ieškovo užsakymu stogo konstrukcijų ekspertizę atlikusi UAB „Statybų konstrukcijų laboratorija“: „Denginio griūtis įvyko neteisingai eksploatuojat pastatą, dėl kurio užšalo lietaus nuotekų šalinimo sistema.“ Ekspertai konstatavo, kad 2010 m. sausio 1 d. pastate buvo atjungtas šildymas, o pavasarį, pradėjus tirpti ant stogo susikaupusiam sniegui, vanduo užšalo pastato lietaus nuotekų šalintuve, taip pat koncentravosi ties įlajomis, o toks didėjantis apkrovos poveikis neleistinas. Teismo ekspertas pasisakė ir dėl atsakovų veiksmų reikšmės, pažymėjęs, kad jie, vykdę statinio statybos dalyvių pareigas, savo veiksmais nelėmė stogo griūties. Nors pastato stogo konstrukcija buvo pastatyta nukrypus nuo kai kurių STR ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų, teismo ekspertas pažymėjo, kad šie pažeidimai buvo formalūs, t. y. neturėjo lemiamos reikšmės stogo griūčiai. Teismai, vertindami ekspertų padarytas išvadas apie stogo įgriuvimo aplinkybes, atsižvelgė į buvusio ieškovo vadovo, tiesiogiai mačiusio stogo įlinkimą ir vėlesnį įgriuvimą, parodymus, atitinkančius pirmiau nurodytas išvadas: nuo 2010 m. sausio 1 d. pastatas buvo nebenaudojamas, buvo nutrauktas elektros energijos ir dujų tiekimas, dėl to pastatas buvo nešildomas; žiema buvo šalta, daug pustė, o vasario mėn. buvo pastebėti stogo įlinkiai; pinigų remontui nebuvo, šalinti sniegą bandyta savo jėgomis; įlinkiuose ėmė kauptis vanduo, o balandžio mėn. stogas įgriuvo.

Kasatorius atkreipė dėmesį į tai, kad STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 255 punkte nurodyta, jog esant lietaus nuotekų šalintuvų elementų užšalimo grėsmei, turi būti numatytas jų apšiltinimas. To paties teisės akto 225 punkte nurodyta, kad kai tikėtinas paviršinių nuotekų šalinimo stabdymas dėl ledo kamščių, stoglatakiai ir laštakai gali būti šildomi. Byloje nustatyta, kad ginčo pastato nuotekų sistemos tinkamą funkcionavimą užtikrino jos elementų apšildymas elektra, kuri šaltuoju laikotarpiu buvo atjungta, todėl nuotekų sistema užšalo ir nebegalėjo pašalinti ant stogo susikaupusio vandens. Kasatorius nurodo, kad šildymui naudojama elektra visuomet gali dingti. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent nagrinėjamoje byloje akivaizdu, jog pastato eksploatavimo reikalavimų laikymasis, jame suprojektuotų ir sumontuotų sistemų funkcionavimo suvokimas ir jų veikimo užtikrinimas turi didelę reikšmę siekiant išvengti žalos. Pastatą eksploatuojančiam asmeniui turi būti suprantama, kad šių reikalavimų nesilaikymas, pavyzdžiui, neužtikrinant nuotekų sistemos šildymui būtino elektros tiekimo būtent tada, kai yra šildymo poreikis, gali lemti atitinkamus neigiamus sistemos nefunkcionavimo padarinius. Siekiant išvengti šių padarinių, būtina imtis skubių priemonių, kad būtų galima užtikrinti egzistuojančios pastato nuotekų sistemos funkcionavimą, arba profesionalų rekomenduojamų alternatyvių efektyvių priemonių, užkertančių kelią neigiamiems padariniams. Byloje nustatyta, kad buvęs ieškovo vadovas bandė užkirsti kelią stogo įgriuvimui šaudydamas į stogą, kad per skyles išbėgtų susikaupęs vanduo, tačiau kai tokia priemonė pasirodė neefektyvi, daugiau nieko nebuvo imtasi net pastebėjus, kad stogas yra įlinkęs ir yra akivaizdi jo įgriuvimo grėsmė. Ieškovas, netinkamai eksploatuodamas pastatą, prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos, jų galimybės numatyti žalos atsiradimą, atsakovams negali būti keliamas reikalavimas, kad jie stogo projektavimo ir montavimo metu numatytų, jog pastatas ir jame įrengta šildoma nuotekų pašalinimo sistema bus netinkamai eksploatuojami, keletą žiemos mėnesių netiekiant elektros energijos, nes toks reikalavimas neatitiktų protingumo kriterijaus (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys). Dėl to sutiktina su atsakovų argumentu, kad pastato stogo avarija yra pernelyg nutolęs rezultatas nuo atsakovų veiksmų projektuojant bei statant pastatą, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovų veiksmų ir kilusios žalos teisinį priežastinį ryšį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinę nustatytas aplinkybes, teismai turėjo pagrindą padaryti išvadą, jog tarp atsakovų veiksmų ir kilusių pasekmių nekonstatuotinas nei faktinis, nei teisinis priežastinis ryšys, kuris būtų pagrindas civilinei atsakomybei kilti.

Kasatorius modeliuoja galimą įvykių eigą tuo atveju, jei stogas būtų įrengtas kitaip, panaudojant storesnę dangą. Pažymėtina, kad byloje neginčijama atsakovų pozicija, grindžiama ekspertų išvadomis, kad, tinkamai eksploatuojant pastatą, atsakovų suprojektuota ir įrengta nuotekų sistema veikė gerai ir efektyviai saugojo stogą nuo įgriuvimo. Nustatyta, kad stogo įgriuvimo priežastis – būtent šios nuotekų sistemos funkcionavimo neužtikrinimas atjungus jos šildymui būtiną elektros energiją. Konstatuota, kad storesnė danga galėjo užtikrinti stogo atsparumą įgriuvimui ilgesnį laikotarpį, tačiau kiek jis būtų ilgesnis – neaišku. Taip pat neaišku, ar šio ilgesnio laikotarpio būtų pakakę įgriuvimą lėmusiems veiksniams pasišalinti savaime, pastatą eksploatuojantiems asmenims nesiimant jokių priemonių. Kasatoriaus teiginys, kad to laiko galbūt būtų pakakę iki sniego ištirpimo, yra prielaida, grindžiama neapibrėžta tikimybe. Teismai tokių prielaidų pagrįstai nevertino kaip pakankamos nuostolių atsiradimo priežasties, kuri galėtų būti atsakovų civilinės atsakomybės pagrindas.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Atsakovas Algimanto Šlivinsko individuali įmonė ir trečiasis asmuo „IF P&C Insurance AS“, prašydami priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimus į kasacinį skundą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo atitinkamai 3500 (1013,67 Eur) ir 4840 Lt (1401,76 Eur). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad pirmiau nurodyti prašymai tenkintini iš dalies, priteisiant po 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 29,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti Algimanto Šlivinsko individualiai įmonei (j. a. k. 300029357) ir „IF P&C Insurance AS“ (filialo kodas 302279548) iš AB SEB banko (j. a. k. 112021238) po 800 (aštuonis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš AB SEB banko (j. a. k. 112021238) 29,13 Eur (dvidešimt devynis Eur 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Andžej Maciejevski

Vincas Verseckas