Civilinė byla Nr. 3K-3-158-695/2015
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02509-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija: 71.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Algio Norkūno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei G. B. dėl jungtinės veiklos civilinių teisinių santykių susikūrimo ir nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo, trečiasis asmuo D. V.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių jungtinę veiklą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ieškovė prašė teismo pripažinti, kad tarp jos ir atsakovės buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, pripažinti ieškovei dalinės nuosavybės teisę į 1/2 (pusę) atsakovės vardu įregistruoto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 (pusę) atsakovės vardu įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei priteisti visas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad į ginčo objektus investavo 150 000 Lt (43 443 Eur) asmeninių lėšų, prižiūrėjo statybos darbus bei rūpinosi jų organizavimu. Ieškovės teigimu, ji ir atsakovė statydamos namą veikė pagal jungtinės veiklos sutartį, nors ji nebuvo sudaryta raštu. Namas buvo statytas ūkio būdu ir ieškovė pati savo darbu prisidėjo prie namo statybų (pvz., padėjo sunešti statybines medžiagas, ruošė statybos darbams skirtą vietą ir kt.). Pasak ieškovės, ji gyvendama kartu su atsakove iš savo gaunamos pensijos maksimaliai prisidėjo prie namo išlaikymo (atsakovei atiduodavo savo pensiją, kuri buvo skiriama ieškovės ir atsakovės gyvenamajam namui prižiūrėti bei išlaikyti). Ieškovė taip pat nurodė, kad ji ir atsakovė yra susijusios giminystės ryšiais, jos daug metų gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį, kūrė bendrą turtą, t. y. statė namą asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu, todėl, ieškovės teigimu, galima pagrįstai teigti, jog tarp jos ir atsakovės buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo (nutarties) esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė nei namo plano, nei galimai nusistatytos naudojimosi tvarkos įrodymų, kiek lėšų panaudojo namo statybai, tik nurodė, kad pardavusi nekilnojamą turtą turėjo pinigų, tačiau nepateikė nei kiek jų turėjo, nei kaip juos panaudojo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pateikė visus įrodymus, jog namą ji statė savo lėšomis, pateikė pažymas apie darbo užmokestį, sutartis dėl namo statybos, medžiagų įsigijimo sąskaitas faktūras, notaro sutartis dėl įsigyto žemės sklypo, brangaus turto deklaraciją, kredito sutartį. Teismas nustatė, kad namas nebuvo pastatytas tik iš atsakovės sukauptų lėšų, bet buvo pasinaudota ir banko paslaugomis – gautas 150 514,90 Lt (43 592,13 Eur) kreditas, kuris bylos nagrinėjimo metu dar nėra išmokėtas; nekilnojamasis turtas registre įregistruotas atsakovės vardu. Teismas pažymėjo, kad atsakovės vardu įsigyto žemės sklypo pirkimo sutartis, deklaracijos duomenys, gyvenamojo namo turto registracija yra nenuginčyti ir galiojantys. Teismas ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ji investavo 150 000 Lt (43 443 Eur) savo lėšų į namo (duomenys neskelbtini), statybą, laikė nepagrįsta, nes atsakovės namo statybos vertė – 187 476 Lt (54 296,80 Eur), o atsakovės kredito dydis – 110 890,57 Lt (32 116,13 Eur), taigi skirtumas buvo 76 586,57 Lt (22 181 Eur). Gavusi kreditą atsakovė visiškai atsiskaitydavo bankui dėl lėšų panaudojimo, todėl ieškovės teiginiai prieštarauja atsakovės pateiktiems rašytiniams įrodymams. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės pakviesti liudytojai negalėjo patvirtinti jokių aplinkybių apie šeimoje buvusius susitarimus. Teismas nurodė, kad ieškovė, be kita ko, prašė pripažinti nuosavybės teises ir į 1/2 dalį žemės sklypo, tačiau motyvų, dėl ko prašo pripažinti būtent pusę žemės sklypo, ieškovė nenurodė – teismui nustačius, kad ieškovė nesukūrė jungtinės veiklos pagrindu dalinės nuosavybės, ir šis ieškovės reikalavimas buvo atmestas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės A. B. apeliacinį skundą, 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje šalių santykių pobūdis skiriasi nuo sugyventinių (partnerių) pobūdžio – pagal bylos duomenis aišku, kad tarp šalių nebuvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu šalys būtų sutarusios sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė savo paaiškinimais nei žodinio susitarimo sąlygų, nei jungtinės veiklos sutarties sąlygų aiškiai neišdėstė, o tik teigė, kad buvo su atsakove tartasi dėl namo naudojimosi tvarkos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė asmeninių lėšų panaudojimo fakto taip pat neįrodė. Taigi teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės pateiktų įrodymų nepripažino patikimais ir tinkamais, kurie patvirtintų susitarimą dėl bendrosios veiklos sukūrimo, ir vertindamas įrodymus įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimų į jį esmė
Kasaciniu skundu ieškovė A. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovės G. B. ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai tyrė byloje esančius įrodymus, objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų reikšmingų bylos aplinkybių, nevertino netiesioginių rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų ir taip pažeidė CPK 176, 177, 178 ir 185 straipsnių nuostatas bei pažeidė rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 12, 17 straipsniai), nes visiškai nevertino kasatorei palankių liudytojų parodymų reikšmės, taip pat neįvertino ir neanalizavo ilgo gyvenimo kartu (10 metų) fakto, ieškovės pateiktų byloje netiesioginių rašytinių įrodymų apie jos atliekamus nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius, patvirtinančius piniginių lėšų gavimą, taip pat nepasisakė ir dėl pateikiamų rašytinių įrodymų ieškovės vardu perkant statybines medžiagas ir jas pristatant atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Kasatorė nurodo, kad teismai nevertino bylos aplinkybių viseto ir apskritai neanalizavo, iš kur atsakovė gavo 108 000 Lt (31 278,96 Eur) sumą gyvenamojo namo statyboms užbaigti, nes paimta paskola nepadengė viso namo vertės (228 000 Lt (66 033,36 Eur). Kasatorės teigimu, teismai netinkamai vertino atsakovės pateikiamų rašytinių įrodymų sąsajumą – vertino jos gaunamas pajamas ne statybų laikotarpiu, o jau po ginčo namo statybų. Teismai padarė materialinės teisės pažeidimus – netinkamai aiškino ir taikė CK 6.969 – 6.972 straipsnių nuostatas bei nukrypo ir nesivadovavo kasacinio teismo formuojama praktika dėl jungtinės veiklos sutarties rašytinės formos sudarymo būtinumo bylos aplinkybių kontekste.
Kasatorės vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nesusituokusių asmenų atžvilgiu turėtų būti taikoma ir kraujo giminystės ryšiu susijusiems asmenims, nes tiek socialiniu, tiek emociniu bei dvasiniu požiūriu motinos ir dukters tarpusavio santykių intensyvumas prilygsta nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų santykiams. Pagal kasacinio teismo praktiką jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties egzistavimą galima įrodinėti liudytojų parodymais ir netiesioginiais rašytiniais įrodymais. Kasatorė pažymi, kad teismai nepagrįstai konstatavo, jog šioje byloje liudytojų parodymai nėra svarbūs, nes ieškovė nepateikė rašytinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties. Kasatorės įsitikinimu, teismai tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. R. M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-479/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-479/2008">3K-3-479/2008</a>; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-336/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-336/2009">3K-3-336/2009</a>; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. M. K. T., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-482/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-482/2010">3K-3-482/2010</a>; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-553/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-553/2010">3K-3-553/2010</a>; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134/2011">3K-3-134/2011</a>; 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-410/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-410/2011">3K-3-410/2011</a>; 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. O. S. v. S. S., Ž. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2011">3K-3-495/2011</a>; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. L. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-544/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-544/2011">3K-3-544/2011</a>).
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo trečiasis asmuo D. V. prašo kasacinį skundą patenkinti, panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. B. ieškinį tenkinti visiškai.
Pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Trečiasis asmuo nurodo, kad palaiko kasatorės reiškiamą poziciją ginčijamų sprendimų atžvilgiu ir su ja sutinka. Trečiojo asmens teigimu, teismai apskritai neteikė jokios reikšmės ir svarbos aplinkybėms, kad ieškovė su atsakove nuo pat atsakovės gimimo nepertraukiamai gyveno drauge, kartu sprendė bendrus ūkio klausimus, kaupė lėšas gyvenamajam namui statyti, kartu statėsi ginčo namą. Trečiojo asmens vertinimu, teismai, vertindami ir nepasisakydami dėl šių faktinių aplinkybių, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje pažymima, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Teismai formaliai pasisakė, kad atsakovė ginčo namą pasistatė iš gautos paskolos, nors byloje buvo keliamas klausimas, iš kur pastaroji, turėdama minimalias pajamas, gavo didelę pinigų sumą (108 000 Lt (31 278,96 Eur) gyvenamajam namui statyti, jei gauta paskola nepadengė beveik pusės gyvenamojo namo vertės. Trečiojo asmens vertinimu, kasatorė teisingai pažymi, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, toks įrodymų vertinimas neatitiko įrodymų leistinumo ir sąsajumo reikalavimų bei pažeidė rungimosi principo esmę (teismai neteikė jokios svarbos liudytojų parodymams ir juos nepagrįstai eliminavo).
Trečiasis asmuo palaiko ir sutinka su kasatorės pozicija, kad šiuo atveju jungtinės veiklos sutartis neprivalėjo būti rašytinė, ir šiam argumentui pagrįsti kasatorė pateikia gausią teismų praktiką, atitinkančią tarp šalių susiklosčiusių santykių specifiką bei patvirtinančią kasaciniame skunde dėstomus argumentus. Trečiasis asmuo pažymi, kad kasatorę ir atsakovę siejo glaudus motinos ir dukters ryšys, grįstas tarpusavio pasitikėjimu, todėl reikalavimas jungtinės veiklos santykius grįsti vien rašytiniais susitarimais neatitinka teisingumo, protingumo standartų. Trečiojo asmens įsitikinimu, teismai, vertindami ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykių pobūdį, visiškai nepagrįstai laikė, kad ieškovė privalėjo sudaryti rašytinę jungtinės veiklos sutartį bei dėl šios priežasties nevertino liudytojų parodymų reikšmės.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė G. B. prašo skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistus. Taip pat prašo atsakovei priteisti 4000 Lt (1158,48 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Atsakovė pažymi, kad teismai, nustatę, jog tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo nei žodinio, nei rašytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos, kad ieškovė nei savo darbu, nei savo lėšomis neprisidėjo prie nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), sukūrimo, pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad byloje apklausti ieškovės liudytojai patvirtino tik ieškovės ir atsakovės gyvenimo faktą vienuose namuose. Pasak atsakovės, vien tik motinos ir vaiko gyvenimo faktas vienuose namuose negali būti traktuojamas kaip šių asmenų jungtinė veikla. Atsakovės teigimu, ji su ieškove niekada netvarkė bendro ūkio, jų lėšos visada buvo atskiros, savo turtinius klausimus motina ir duktė sprendė atskirai, be to, ir liudytojai nenurodė jokių aplinkybių dėl šios bylos šalių ketinimo bendrai statyti gyvenamąjį namą. Anot atsakovės, faktas, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė atskirai deklaravo VMI lėšas, iš kurių kiekviena statė joms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, patikimai patvirtina, jog šalių susitarimas dėl jungtinės veiklos nebuvo sudarytas. Atsakovė pažymi, kad jos ir motinos gyvenimas tam tikrą laiką atsakovei priklausančiame name negali būti vertinamas kaip bendro ūkio tvarkymas ir jungtinės veiklos sutarties sudarymas. Atsakovė, leisdama laikinai savo name apsigyventi ieškovei, išreiškė valią padėti savo motinai, suteikti jai gyvenamąjį plotą, kol pastaroji pasistatys savo gyvenamąjį namą, o ne vykdyti jungtinę veiklą.
Atsakovė nurodo, kad gyvenamojo namo statybos vertė negali būti prilyginta rinkos vertei, bei pažymi, kad, pagal dabartinius VĮ Registrų centro duomenis, gyvenamojo namo rinkos vertė yra 111 361 Lt (32 252,37 Eur), o žemės sklypo rinkos vertė – 5690 Lt (1647,94 Eur). Atsakovės teigimu, nagrinėjant bylą teisme ieškovė su tokia nekilnojamojo turto verte sutiko, nes reikšdama ieškinį nurodė 58 525,50 Lt (16 950,16 Eur) ieškinio sumą, todėl visiškai nepagrįstas kasatorės teiginys, kad statyboms atsakovė išleido 228 000 Lt (66 033,36 Eur). Atsakovė pažymi, kad šioje byloje teisiškai reikšminga yra aplinkybė ne kiek atsakovė investavo lėšų į savo gyvenamojo namo statybą, bet kiek ieškovė investavo lėšų į atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Atsakovė pažymi, kad kasacinio skundo argumentas, jog teismai nevertino ieškovei palankių liudytojų parodymų reikšmės, yra neteisingas ir abstraktus. Anot atsakovės, kasaciniame skunde nėra nurodytos nei liudytojų pavardės, kurių parodymų teismai neįvertino, nei šių liudytojų teisme nurodytos reikšmingos bylai aplinkybės. Priešingai, Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad pakviesti liudytojai nepatvirtino jokių šeimoje buvusių susitarimų bei ginčo namo finansavimo šaltinių. Atsakovės teigimu, ieškovė teismo atžvilgiu yra nesąžininga ir nutyli kasaciniame skunde esminę šios bylos aplinkybę, kad nuo 2003 m. pati pradėjo savo gyvenamojo namo statybą sau priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), šalia atsakovei priklausančio žemės sklypo bei gyvenamojo namo. Taigi teismai teisingai konstatavo, kad visos ieškovės santaupos buvo panaudotos savo gyvenamajam namui statyti.
Atsakovė nesutinka su kasatorės nuomone, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisminės praktikos, bei pažymi, kad visos kasatorės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys nagrinėja jungtinės veiklos sutarčių sudarymą tarp faktiškai gyvenančio vyro ir moters (sugyventinių). Atsakovė yra įsitikinusi, kad motinos ir dukters santykiai negali būti prilyginti vyro ir moters santykiams, todėl precedentas, suformuotas civilinėse bylose, kuriose sprendžiami teisiniai santykiai tarp sugyventinių, negali būti taikomas ginčams, kurie nagrinėjami tarp artimų giminaičių (motinos ir dukters). Atsakovė pareiškia nuomonę, kad, be abejonės, jungtinės veiklos santykių, susiklosčiusių tarp artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų (motinos (tėvo) ir dukros (sūnaus)), pobūdis skiriasi nuo nesusituokusių asmenų (sugyventinių) santykių pobūdžio, nes šiuos skirtingus teisinius santykius gali lemti visiškai skirtingos faktinės aplinkybės.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ginčo šalių santykių kvalifikavimo kaip jungtinės veiklos ir sutarčiai taikomos formos
Kasatorė byloje prašo pripažinti, kad tarp jos ir atsakovės G. B. buvo susitarimas (buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis) dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, bei įrodinėja, kad tarp jos ir atsakovės (kasatorės dukters) buvo susitarta bendromis pastangomis statytis gyvenamąjį namą ir šiam tikslui kasatorė investavo asmenines lėšas, prižiūrėjo statybos darbus, rūpinosi statybomis.
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du arba daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą, žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrą pastatą, įrengti kelią ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). Taigi jungtinės veiklos sutartis ne pelno tikslais laikoma savanoriška asociacija, kuri, kaip minėta, pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Jungtinės veiklos (partnerystės) kaip asociacijos sutartis yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia įstatymo reikalaujama forma. CK 6.969 straipsnio 3 dalyje asociacijos sutarčiai nekeliami specialūs formos reikalavimai. O CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai yra nustatyti formos reikalavimai, bet jie netaikomi CK 6.969 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai asociacijos sutarčiai. Tai reiškia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti ją rašytine, o įstatymo numatytais atvejais – notarine, forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį. Sprendžiant dėl jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarties (paprastoji partnerystė ne pelno siekimo tikslais) formos vadovaujamasi sandorių formai taikomais bendraisiais reikalavimais, o ne CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai (kvalifikuotos partnerystės, sudarytos pelno siekimo tikslu) nustatytais sutarties formos reikalavimais ir jos nesilaikymo teisiniais padariniais. CK 1.73 straipsnis reglamentuoja rašytinę sandorių formą. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą tam tikros vertės fizinių asmenų sandoriai turi būti sudaryti rašytine forma, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu. Jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis dėl gyvenamojo namo statybos, siekiant jame gyventi, o ne parduoti jį visą ar dalimis, paprastai yra didesnės vertės ir neįvykdoma tuo pat metu, nes ji yra tik pagrindas ir pradžia įgyvendinti išteklių sujungimo tikslą. Šiai sutarčiai nėra pagrindo taikyti CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos išimtį, kad rašytinės formos nereikalaujama sandoriams, kurie yra įvykdomi tuo pat metu. Dėl to yra pagrindas teigti, kad jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis dėl gyvenamojo namo statybos, siekiant jame gyventi, o ne parduoti jį visą ar dalimis, sudaroma rašytine forma pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą. Jungtinės veiklos dalyviai, kaip daiktų bendraturčiai, jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties tikslui pasiekti (gyvenamajam namui pasistatyti sau gyventi) gali sudaryti susitarimą dėl daiktų naudojimo, tačiau jei tai statybinės medžiagos, kiti kilnojamieji daiktai, tai susitarimas dėl jų turi būti rašytinės formos. Pažymėtina, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nenustatyta išsamių reikalavimų savininkų susitarimui, nenurodyta, kokia tai sutartis, nekeliama reikalavimų jos formai ir nenustatyta jos nesilaikymo pasekmė – susitarimo negaliojimas. Jeigu bendraturčiai panaudoja nekilnojamuosius daiktus (pvz., pastato dalį, nebaigtą statybą) sutarties tikslui pasiekti (gyvenamajam namui pasistatyti sau gyventi), tai šis sandoris turi būti sudaromas notarine forma, o jos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį.
Kaip minėta, kasatorė byloje prašo pripažinti, kad tarp jos ir atsakovės G. B. buvo susitarimas (buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis) dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Byloje nustatyta, kad ieškovė pareikšdama ieškinį nurodė, jog ji turėjo lėšų namui kartu su atsakove pasistatyti, nes buvo pardavusi namą už 160 000 Lt (46 339,20 Eur), tačiau iš bylos medžiagos teismų nustatyta, kad, pardavus namą, už 70 000 Lt (20 273,40 Eur) buvo įsigytas kitas turtas – keturių kambarių butas (duomenys neskelbtini), o atsakovei nurodžius, kad butas buvo remontuotas, ieškovė šių aplinkybių neginčijo, taigi gautos lėšos dar buvo panaudotos butui remontuoti. Teismai nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl likusios namo pardavimo lėšų sumos panaudojimo, t. y. kad likusi lėšų suma buvo panaudota ginčo namui statyti. Teismai sutiko su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad ji gal ir turėjo lėšų namui pasistatyti, tačiau iš šalių paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatė, kad ieškovė ir yra pasistačiusi gyvenamąjį namą, tik adresu (duomenys neskelbtini), todėl teismai sprendė, kad ieškovės lėšos buvo panaudotos būtent šiam namui statyti, – ieškovė yra deklaravusi, kad už 150 000 Lt (43 443 Eur) yra įsigijusi nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Taigi bylą nagrinėję teismai iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų konstatavo, kad ginčo namą savo lėšomis pasistatė atsakovė ir jį Nekilnojamojo turto registre įregistravo savo vardu. Ieškovė savo paaiškinimais nei žodinio susitarimo sąlygų, nei jungtinės veiklos sutarties sąlygų aiškiai neišdėstė, o tik teigė, kad buvo su atsakove tartasi dėl namo naudojimosi tvarkos. Teismai sprendė, kad tarp ginčo šalių apskritai nebuvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, taip pat ieškovė pateiktais įrodymais neįrodė, jog ji jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę ir įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį ginčo turto. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik ta aplinkybė, jog motina ir dukra po gyvenamojo namo pastatymo sau gyventi naudojosi gyvenamuoju namu, yra nepakankama išvadai, kad buvo susitarimas bendromis lėšomis ir jėgomis pastatyti namą kaip jungtinės veiklos (asociacijos) rezultatą – bendrą nuosavybę. Naudojimosi gyvenamuoju namu po statybos užbaigimo faktas gali būti vertinamas kaip vienas iš susitarimo dėl jungtinės veiklos (asociacijos) požymių, kartu su lėšų, statybinių medžiagų, nekilnojamojo daikto (pvz., buvusio pastato, nebaigtos statybos) ar kitokių išteklių panaudojimu jungtinės veiklos tikslui pasiekti – pasistatyti namą sau gyventi, būnant jo bendraturčiais. Vien naudojimosi pastatytu sau gyventi namu faktas nėra pakankamas jungtinės veiklos asociacijos sutarties sudarymui pagrįsti.
Kaip minėta, jungtinės veiklos (asociacijos) sutarčiai dėl gyvenamojo namo statybos taikoma CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata dėl sutarties sudarymo raštu, bet šioje normoje įsakmiai nėra nustatyta, kad dėl formos reikalavimo nesilaikymo sutartis yra negaliojanti.
Teisėjų kolegija, remdamasi aptartu byloje nustatytų aplinkybių teisiniu įvertinimu bei esant pagrįstai išvadai, kad jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis dėl nekilnojamojo daikto sukūrimo turi būti sudaroma rašytine forma, daro išvadą, jog kasacinio skundo argumentai, kad tarp kasatorės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, yra nepagrįsti, nes jais ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės, – nagrinėjamu atveju bylos duomenys nepatvirtina, kad kasatorė ir atsakovė buvo sudariusios jungtinės veiklos (asociacijos) sutartį (susitarimą pastatyti namą sau gyventi kaip bendraturčiai).
Dėl bylos aplinkybes patvirtinančių įrodymų vertinimo
Kasatorės nuomone, teismai netinkamai tyrė byloje esančius įrodymus, objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų reikšmingų bylos aplinkybių, nevertino netiesioginių rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų ir tokiu būdu pažeidė CPK 176, 177, 178 ir 185 straipsnių nuostatas bei rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 12, 17 straipsniai).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis atitinkamų aplinkybių neįrodo, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. V. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-443/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-443/2010">3K-3-443/2010</a>; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2008">3K-3-98/2008</a>; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-335/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-335/2009">3K-3-335/2009</a>; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-588/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-588/2009">3K-3-588/2009</a>; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2010">3K-3-316/2010</a>; kt.).
Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais. Šis draudimas nėra absoliutus. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog, sprendžiant dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su bendrosios jungtinės sutarties sudarymo ir vykdymo, ir šių aplinkybių teisinio įvertinimo, teismas rėmėsi pažymomis apie atsakovės darbo užmokestį, sutartimis dėl ginčo namo statybos, siekiant jame gyventi, o ne parduoti jį visą ar dalimis, medžiagų įsigijimo sąskaitomis faktūromis, notaro sutartimi dėl įsigyto žemės sklypo, brangaus turto deklaracija, gauto kredito sutartimi. Taip pat vertino ieškovės pakviestų liudytojų parodymus ir sprendė, kad pakviesti liudytojai negalėjo patvirtinti jokių aplinkybių apie šeimoje buvusius susitarimus dėl namo statybos ir būsimų jo savininkų. Nagrinėjamoje byloje teismas teisiškai tinkamai pagrindė, kad liudytojų parodymais negalima vadovautis, nes tai atitinka CK 1.93 straipsnio 2 dalį. Kaip jau minėta, jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis dėl gyvenamojo namo statybos, siekiant jame gyventi, o ne parduoti jį visą ar dalimis, sudaryta tarp kelių asmenų, turi būti rašytinės formos, o jos nesant liudytojų parodymais remtis negalima. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė paaiškino, jog buvo susitarta dėl namo naudojimosi tvarkos, tačiau nepateikė nei namo plano, nei neva nusistatytos naudojimosi tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje atliktą įrodymų vertinimą, pripažino jį atliktu tinkamai, todėl sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Pagal CK 1.93 straipsnio 6 dalies nuostatas gali būti leista remtis liudytojų parodymais sutarties sudarymui ar vykdymui įrodyti. Teisėjų kolegija įvertina, kad teismo sprendimo argumentais prieštaringai pasisakyta dėl liudytojų parodymų. Viena vertus, teigiama, kad jais remtis nėra teisinio pagrindo, antra vertus, kaip minėta, jie yra įvertinti – teismas sprendė, kad jie neinformatyvūs, abstraktūs ir nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių. Pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus reikia atsižvelgti į liudytojų parodymų subjektyvųjį pobūdį, į reikalavimus įrodymams dėl jų detalumo (išsamumo), tikslingumo. Vadovaudamasi tuo teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojų parodymai buvo įvertinti laikantis CPK 185 straipsnio reikalavimų, todėl teisiškai nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Teismų išvados tinkamai motyvuotos, padarytos iš įrodymų visumos, įvertinus visų byloje surinktų įrodymų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, įrodomąją reikšmę, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Išvados atitinka faktinius bylos duomenis, įvertintus pagal įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 185 straipsniai).
Dėl kasacinio teismo praktikos
Kasaciniame skunde ieškovė pateikė papildomą argumentą, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nesusituokusių asmenų atžvilgiu turėtų būti taikoma ir kraujo giminystės ryšiu susijusiems asmenims, nes tiek socialiniu, tiek emociniu bei dvasiniu požiūriu motinos ir dukters tarpusavio santykių intensyvumas prilygsta nesusituokusių asmenų, tačiau gyvenančių kartu, santykiams. Kasatorės teigimu, pagal kasacinio teismo praktiką jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties egzistavimą galima įrodinėti liudytojų parodymais bei netiesioginiais rašytiniais įrodymais. Kasatorė pažymi, kad teismai nepagrįstai konstatavo, jog šioje byloje liudytojų parodymai nėra svarbūs, nes ieškovė nepateikė rašytinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties. Kasatorės įsitikinimu, teismai tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. R. M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-479/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-479/2008">3K-3-479/2008</a>; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-336/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-336/2009">3K-3-336/2009</a>; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. M. K. T., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-482/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-482/2010">3K-3-482/2010</a>; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-553/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-553/2010">3K-3-553/2010</a>; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134/2011">3K-3-134/2011</a>; 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-410/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-410/2011">3K-3-410/2011</a>; 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. O. S. v. S. S., Ž. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2011">3K-3-495/2011</a>; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. L. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-544/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-544/2011">3K-3-544/2011</a>).
Teisėjų kolegija šiuos kasatorės argumentus laiko nepagrįstais. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Taigi, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasatorės nurodytų nutarčių turinį ir šios nagrinėjamos bylos aplinkybes bei keliamus teisės klausimus, konstatuoja, kad nagrinėjama ir kasaciniame skunde nurodytos bylos skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis. Kasatorės nurodytose nutartyse, išskyrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. O. S. v. S. S., Ž. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2011">3K-3-495/2011</a>, buvo sprendžiama dėl jungtinės veiklos teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų, kurie bendrai tvarkė ūkį, sprendė pastatų statybos klausimus kaip sugyventiniai – santuokos nesudarę vyras ir moteris. Šioje byloje yra nagrinėjami santykiai tarp motinos ir dukters, kurios nebuvo ir negalėjo būti nei sutuoktiniai, nei sugyventiniai. Dėl tokios prigimties skirtingo tarpusavio santykių pobūdžio nurodytoji kasacinio teismo praktika tiesiogiai negali būti panaudota dėl skirtingų bylos aplinkybių.
Be to, kasatorės nurodytose nutartyse teismai ginčo teisinius santykius kvalifikavo kaip sutartinę jungtinę veiklą, reguliuojamą 1964 m. CK 472–474 straipsniais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2011">3K-3-495/2011</a> buvo sprendžiama, ar ieškovė ir atsakovas, ieškovės sūnus, yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, tačiau vertindamas šalių santykių kvalifikavimą teismas taikė 1964 m. CK nuostatas dėl jungtinės veiklos, nes statyba buvo pradėta 1989 m., vadinasi, tuo metu buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurios formai, sudarymui įrodyti nustatyti ribojimai ir formos reikalavimų nesilaikymo padariniai buvo taikomi pagal 1964 m. CK. Pažymėtina, kad jame asociacijos sutartis nebuvo reglamentuota. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tiesiogiai taikyti ir šios kasacinio teismo nutarties argumentų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytos ir įrodytos tapačios arba labai panašios aplinkybės į nurodytų bylų aplinkybes: nagrinėjamojoje byloje šalių (motinos ir dukters) santykių pobūdis skiriasi nuo sugyventinių (partnerių – vyro ir moters) pobūdžio, jose buvo sprendžiama dėl jungtinės veiklos, kuri buvo reglamentuojama kitu įstatymu, kuris nereglamentavo asociacijos sutarties. Taigi, negalima daryti išvados, kad kasacinio teismo suformuota praktika ginče tarp nesusituokusių asmenų turėtų būti taikoma ir šioje byloje, kurioje yra ginčas tarp kraujo giminystės ryšiu susijusių asmenų (ieškovės ir jos dukters (atsakovės).
Kasatorės teigimu, pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties egzistavimą galima įrodinėti liudytojų parodymais bei netiesioginiais rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija laiko šį argumentą iš dalies pagrįstu. Sprendžiant dėl CK 1.92 straipsnio 6 d. taikymo kaip pagrindo leisti naudoti liudytojų parodymus jungtinės veiklos asociacijos sutarčiai įrodyti tarp motinos ir dukters, gali būti įmanoma, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Tačiau nagrinėjamu atveju konstatavus, kad liudytojų parodymai šioje byloje yra įvertinti – teismas sprendė, kad jie neinformatyvūs, abstraktūs ir nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių, todėl laikytini nepagrįstais kasatorės argumentai, kad teismai tokiu būdu nukrypo nuo kasatorės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
Remdamasi aptartu reglamentavimu ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė jungtinę veiklą bei įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad nenustatyta CPK 346 straipsnyje nurodytų pagrindų pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinį skundą atmetus, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikia įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 4000 Lt (1158,48 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ši suma viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, 7 ir 8.14 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį, ji mažintina iki 600 Eur ir, netenkinus kasacinio skundo, priteistina iš kasatorės atsakovės naudai.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 12,37 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš kasatorės (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12,37 Eur (dvylika Eur 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).
Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. liepos 28 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę įrašant viešame registre draudimą perleisti atsakovės G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Nutarties kopiją išsiųsti VĮ „Registrų centras“.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Janina Januškienė
Algis Norkūnas
