Dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-220

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01704-2020-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. sausio 13 d. pateiktu ieškovės T. P. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimas iš dalies tenkinti ieškinį dėl bendravimo su proanūkėmis tvarkos nustatymo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde įvardijamas CK 3.177, 3.164, CPK 380 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas, nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl bendravimo su vaiku, privalėjo tiesiogiai išklausyti vaiką, gebantį išreikšti savo pažiūras ir išsiaiškinti jo norus, atsižvelgti į jo norus. Šiuo atveju teismas nemotyvuodamas atmetė ieškovės prašymą apklausti teismo posėdyje mažametes proanūkes ir rėmėsi Vaiko teisių apsaugos specialisto atliktos vaiko nuomonės išklausymo ataskaita. Vaikai buvo apklausti šios specialistės iniciatyva, o ne teismo pavedimu, taigi tokia apklausa galimai šališka. Be to, apklausą atliko viena specialistė, o parodymus teisme davė kita specialistė; vaikai nebuvo apklausti pagal susiaurintą ieškovės reikalavimą; apklausiant juos turėjo dalyvauti psichologas.

Ieškovė prašė gana minimalios bendravimo su proanūkėmis tvarkos nustatymo, tačiau teismas nustatė dar minimalesnį bendravimą. Tokia teismo nustatyta tvarka yra neteisinga, nes ji dar labiau silpnina jos ir mergaičių anksčiau buvusį glaudų ryšį. Bendravimas dalyvaujant mergaičių mamai neprotingas, nes mergaitės bijo prie jos būti su prosenele atviros. Teismas turėjo leisti jai susitikti su proanūkėmis ne tik neutralioje, bet ir jos gyvenamojoje vietoje, leidžiant paimti jai vaikus iš mokyklos. Dėl to buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 ir 8 straipsnio nuostatos, nukrypta nuo teismų praktikos, pagal kurią yra akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo harmoningai raidai.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą apklausti liudytoju jos sūnų dėl jo giminystės ryšio su ieškove, taip pažeisdamas CPK 189 straipsnio 1 dalį, nes liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu kokio amžiaus, koks jo giminystės ryšys su byloje dalyvaujančiais asmenims, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Taigi apribodami ieškovės įrodinėjimo galimybę, teismai prioritetą iš esmės suteikė atsakovei. Be to, skirstydamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismas netinkamai taikė proceso teisės normas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą, todėl konstatuotina, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti ieškovės kasacinį skundą, už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiai advokatei V. G.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 85 (aštuoniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. sausio 13 d. SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 182.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas