Nr. DOK-178
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00816-2018-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. sausio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2022 m. sausio 11 d. pateiktu ieškovo R. Z. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartis netenkinti prašymo civilinėje byloje Nr. e2-997-260/2019, kurioje buvo atnaujintas procesas, panaikinti teismų procesinius sprendimus, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-178
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00816-2018-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. sausio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2022 m. sausio 11 d. pateiktu ieškovo R. Z. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartis netenkinti prašymo civilinėje byloje Nr. e2-997-260/2019, kurioje buvo atnaujintas procesas, panaikinti teismų procesinius sprendimus, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.87 straipsnio normą, nesivadovavo teismų praktika dėl apsimestinio sandorio negaliojimo, netinkamai kvalifikavo šalių sudarytą tikrąjį susitarimą ir jo pagrindu susiklosčiusius santykius. Ieškovas įrodinėjo, kad tikrasis susitarimas su atsakovais turėjo būti kvalifikuotas pavedimo sandoriu, tai patvirtina byloje pateiktas pokalbio įrašas su atsakove N. Č., elektroniniai laiškai, rašyti iki konflikto dėl buto, taip pat šalių veiksmai ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad labiausiai tikėtinas šalių susitarimas dėl jungtinės veiklos, o tokios teismo konstatuotos aplinkybės, kai šalys susitarė dėl vienos rūšies sandorio, o notarine tvarka įformino visiškai kitą, leidžia jį kvalifikuoti kaip apsimestinį.
Kasaciniame skunde įvardijama proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles, netinkamo taikymo problema, nurodoma, kad teismas padarė prielaidą, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl bendros veiklos, tačiau pažymėjo, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas praleido tikrojo ir išorinio sandorio palyginimo ir nustatymo neatitikimo įvertinimo etapą; neįvertinto dalies byloje nustatytų aplinkybių, kurios patvirtina, jog tikrasis pirkėjas buvo ieškovas ir jo sutuoktinė, būtent iš bendrų lėšų buvo dengiamas atsakovo vardu paimtas kreditas, remontuojamas butas, būtent ieškovo sprendimai ir veiksmai lėmė buto naudojimą (nuomą), pajamų už jo nuomą panaudojimą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, ieškovui grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1680 (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. lapkričio 28 d. banko AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 10.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas
